Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. e2A-13-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
e2A-13-460/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01298-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-13-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00160-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su ja žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė nurodė, kad ieškovei dirbant Kretingos rajono, Vydmantų tarybiniame ūkyje jai, kaip ir kitiems ten dirbusiems, nuosavam naudojimui buvo skirtas apie 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žmonėms naudojusiems šiuos sklypus, buvo leista juo įsigyti, tačiau tam turėjo būti atliktos numatytos procedūros. Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovei buvo leista pirkti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Ieškovė 1994 m. birželio 3 d. pateikė Kretingos rajono valdybai prašymą parduoti asmeniniam naudojimui skirtą žemės sklypą, esantį Kretingos apylinkėje, Vydmantų kaime ir valstybės atsakingos institucijos pradėjo dviejų ieškovės naudojamų žemės sklypų pardavimo procedūras. 1994 m. liepos 26 d. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnyba išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti. Lietuvos Respublikos Kretingos rajono valdyba 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu leido J. P. pirkti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Vykstant žemės įsigijimo procedūroms, 1996 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 900 ieškovei papildomai buvo leista įsigyti 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas 1996 m. birželio 11 d. išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti. Kretingos rajono valdyba pateikė ieškovei du mokėjimo pranešimus, kuriais buvo nustatyta už įsigyjamus žemės sklypus mokėtina suma – 99 Lt ir 0,56 Lt. Ieškovė 1995 m. sausio 23 d. mokėjimo pranešimais sumokėjo už įsigyjamus žemės sklypus. Ieškovei sumokėjus visą žemės sklypų kainą, bendravimas su asmeninio ūkio žemės pardavime dalyvavusiomis valstybinėmis institucijomis pasibaigė. Dėl tuomet galiojusių sudėtingų ir neaiškių teisės aktų, ieškovė buvo supratusi, kad žemės sklypų, kurie buvo naudojami kaip asmeninio ūkio žemė, įsigijimo procedūra baigėsi ir žemė priklauso jai. Jokios institucijos jos neinformavo, kad dar yra reikalinga atlikti kokius nors veiksmus, kad asmeninio ūkio žemės pardavimo procedūra būtų pabaigta. Vis dėlto, 2007 metų pradžioje ieškovė sužinojo, kad asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūra nėra pabaigta. Todėl 2007 m. vasario 12 d. ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl Asmeninio ūkio žemės įteisinimo. Tam, kad galėtų būti pabaigtos asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūros, buvo atlikti įvairūs asmeninio ūkio žemės matavimo, ženklinimo, vertės skaičiavimo darbai. Atlikus minėtas procedūras, buvo suformuoti du atskiri sklypai - sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,20 ha ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,82 ha. Po šių procedūrų atlikimo, vadovaujantis Žemės sklypų pardavimo taisyklių 11 p. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius per 20 darbo dienų privalėjo atlikti numatytus veiksmus, kad būtų galima pabaigti Asmeninio ūkio žemės sklypų įsigijimo procedūras. Konkrečiai, Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius privalėjo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke patikrinti, ar asmeniui perkant žemės sklypą nebus viršytas maksimalus galimos įsigyti iš valstybės nuosavybėn žemės plotas; įregistruoti žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre; parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių projektus. Deja, 2007 m. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius nesiėmė jokių veiksmų, neinformavo ieškovės apie kokius nors trukdžius ar trūkstamus dokumentus. Asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo procedūros atsinaujino tik 2011 m. rugsėjo 22 d., kai buvo priimtas Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Lietuvos Respublikos vardu ir valstybinės žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1354 (toliau ir Įsakymas). Vadovaujantis šiuo Įsakymu dėl žemės pardavimo Asmeninio ūkio žemės sklypai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,20 ha buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,82 ha buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu Įsakymu dėl žemės pardavimo buvo nuspręsta Asmeninio ūkio žemės sklypus parduoti ieškovei, tačiau atsakovas Kretingos skyrius niekada neinformavo ieškovės apie Įsakymo dėl žemės pardavimo egzistavimą ir niekada nepakvietė ieškovės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių. Ieškovė sužinojo apie šio dokumento egzistavimą, kai atsakovės Kretingos skyrius 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu nutraukė ieškovės teisę naudoti Asmeninio ūkio žemės sklypais dėl to, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypų savo asmeniniam ūkiui. Ieškovė, 2018 m. sužinojusi apie priimtą minėtą įsakymą, pradėjo teisminį procesą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, reikalaudama panaikinti atsakovės Kretingos skyriaus įsakymą, kuriuo buvo panaikinta ieškovės teisė naudotis Asmeninio ūkio žemės sklypais. Vertina, kad ši administracinė byla yra visiškai nesusijusi su reikalavimu atsakovės Kretingos skyriui sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ja Asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad Kretingos rajono valdyba 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. 272v „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“ leido potvarkiuose išvardintiems piliečiams pirkti asmeninio ūkio žemę. Penktame priede nurodyta, kad J. P. Kretingos r. sav., Vydmantų k. turi teisę pirkti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės už 3300,00 Lt. J. P. už asmeninio ūkio žemę 1997 m. sausio 8 d. Mokėjimo pranešimu sumokėjo 99,00 Lt ir 0,56 Lt valstybės vienkartinių išmokų. J. P. 2007 m. vasario 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą įteisinti asmeninio ūkio žemę Vydmantų kadastro vietovėje, Kretingos rajone. Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 13.6-4341 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo piliečiams sąrašo patvirtinimo Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajone“ patvirtino žemės sklypų, asmeniniam ūkiui skyrimo piliečiams sąrašą pagal priedą, kuriame nurodyta, kad J. P. skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės, žemės ūkio naudmenų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1354 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Lietuvos Respublikos vardu ir valstybinės žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone“ ir 2 punktu leido parduoti valstybinį žemės sklypą, suteiktą asmeniniam ūkiui J. P. pagal 2 priedą, kuriame nurodyta, kad J. P. leista pirkti Vydmantų kaime, Kretingos rajone žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)- 1,20 ha ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,82 ha. J. P. nuo 2007 metų į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių ir į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių dėl asmeninio ūkio įteisinimo ar pirkimo iš valstybės nesikreipė. Pagal „geoportal.lt/map/“ duomenis J. P. asmeninio ūkio žemę nuo 2013 metų naudoja ir deklaruoja kitas asmuo. J. P. suteiktos asmeninio ūkio žemės nenaudoja. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius (toliau – Skyrius) 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 14SD-901-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo" informavo ieškovę, kad Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 1,20 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,82 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), Vydmantų k., Kretingos r. sav., skirti asmeninio ūkio naudojimui J. P., tačiau pirkimo - pardavimo sutartys nesudarytos ir prašė atvykti į Skyrių dėl vykdomos administracinės procedūros užbaigimo. Rašte taip pat nurodyta, kad asmenims nurodžiusiems priežastis, dėl kurių naudojimo žemės sklypu, suteikta asmeninė ūkio teisė neturėtų būti nutraukta, pateikti Skyriui pateisinamas priežastis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-668-(14.14.2.) patvirtino piliečių sąrašą, kuriame 26 pozicijoje J. P. nutraukiama teisė naudotis asmeninio ūkio žemę, kadangi žemė eilę metų deklaruojama kito asmens. Skyrius 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. 14SD-2095-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ informavo J. P., kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 14VĮ-668-(14.14.2.), kuriuo patvirtintas piliečių sąrašas, kuriame 26 pozicijoje J. P. nutraukiama teisė naudotis asmeninio ūkio žemę, kadangi žemė eilę metų deklaruojama kito asmens. Skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 14VĮ-934-(14.14.2.) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“ nutraukė J. P. naudojimosi teisę į 1,20 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,82 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vydmantų kaime, Kretingos rajone, 2015 m. spalio 2 d. raštu Nr. 14SD-3113-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės" apie Skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 14VĮ-934-(14.14.2.) priimtą administracinį aktą informavo J. P.. Ieškovė J. P. 2018 m. liepos 12 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-934-(14.14.2.) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-668-(14.14.2.) panaikinimo iš dalies. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6099-386/2018 pareiškėjos J. P. skundą tenkino. Nacionalinė žemės tarnyba nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau - Sąrašas). Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo arba apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo suteikta (arba patvirtinta) asmeninio ūkio žemė, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas ir vieta. Į Sąrašą taip pat įrašomi fiziniai asmenys, žemėtvarkos skyriui pateikę prašymą, kuriuo atsisako jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės. Sąrašą tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai Sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami. Teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačia nuosavybe ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Pabrėžė, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-6099-386/2018, Nacionalinė žemės tarnyba spręs klausimą iš naujo dėl valstybinės asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo J. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kretingos r. sav., Vydmantų sen., Vydmantų k. pirkimo - pardavimo sutartis su ieškove J. P. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 970 Eur J. P. bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė įgyvendino savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn, nes pateikė pareiškimą ir pagal atsakovės pranešimą sumokėjo visą nurodytą sumą, o atsakovė savo pareigų neįvykdė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr.eI-6099-386/2018 (teismo proceso Nr. 3-63-3-01298-2018-6), kurioje pareiškėja yra J. P., ginčas tarp tų pačių proceso šalių ir ginčo objekto, t. y. asmeninio ūkio žemės, kaip ir nagrinėjamojoje šioje civilinėje byloje.

5.2. Ieškovei J. P. skirta teisė į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą, atimta Skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-668- (14.14.2.) ir Skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 14V(-934-(14.14.2.).

5.3. Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.4. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-6099-386/2018 Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę spręsti klausimą iš naujo dėl valstybinės asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo J. P..

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei yra atimta teisė į asmeninio ūkio žemę (ginčo sklypus).

6.2. Ieškovė realizavo savo teisę išsipirkti žemę kur kas anksčiau - dar 1997 m., kai apmokėjo už Asmeninio ūkio žemės sklypų įsigijimą. Dėl to, faktas, ar ieškovė naudojo ginčo sklypus kaip asmeninio ūkio žemę po 2013 m. ar ne, yra visiškai neaktualus šios bylos nagrinėjimui.

6.3. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Nr. 3K-3-317/2006) laikytina, kad Ieškovė dar 1997 m. įgyvendino savo teisę įgyti ginčo sklypus ir įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis.

Šalies argumentai

6.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad būtent apeliantė elgėsi nesąžiningai santykiuose su ieškove.

6.5. Akivaizdu, kad jeigu apeliantė būtų vykdžiusi savo pareigą nedelsiant informuoti ieškovę apie priimtą įsakymą dėl žemės pardavimo, visos ginčo sklypų pardavimo procedūros būtų pabaigtos dar 2011 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovei J. P. dirbant Kretingos rajono Vydmantų tarybiniame ūkyje buvo skirtas apie 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. 1994 m. kovo 9 d. Kretingos apylinkės tarybos sprendimu ieškovei buvo leista pirkti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Ieškovė 1994 m. birželio 3 d. pateikė Kretingos rajono valdybai prašymą parduoti asmeniniam naudojimui skirtą žemės sklypą, esantį Kretingos apylinkėje, Vydmantų kaime. 1994 m. liepos 26 d. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnyba išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti. 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Lietuvos Respublikos Kretingos rajono valdyba leido J. P. pirkti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Vykstant žemės įsigijimo procedūroms, 1996 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 900 ieškovei papildomai buvo leista įsigyti 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. 1996 m. birželio 11 d. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti. Ieškovė 1995 m. sausio 23 d. mokėjimo pranešimais sumokėjo 99 Lt ir 0,56 Lt sumas. Ieškovei sumokėjus minėtą sumą, ji vertino, kad žemę įsigijo. 2007 metų pradžioje ieškovė sužinojo, kad asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūra nėra pabaigta, 2007 m. vasario 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl Asmeninio ūkio žemės įteisinimo. Tam, kad galėtų būti pabaigtos asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūros, buvo atlikti įvairūs asmeninio ūkio žemės matavimo, ženklinimo, vertės skaičiavimo darbai. Atlikus minėtas procedūras, buvo suformuoti du atskiri sklypai - sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,20 ha ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,82 ha. 2011 m. rugsėjo 22 d. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Lietuvos Respublikos vardu ir valstybinės žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1354, asmeninio ūkio žemės sklypai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,20 ha buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,82 ha buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu Įsakymu dėl žemės pardavimo buvo nuspręsta asmeninio ūkio žemės sklypus parduoti ieškovei, tačiau pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos nebuvo. NŽT Kretingos skyrius 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu nutraukė ieškovės teisę naudoti Asmeninio ūkio žemės sklypais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Byloje kilo ginčas dėl turtinės teisės pirkti asmeninio ūkio žemę ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

11. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei yra atimta teisė į asmeninio ūkio žemę (ginčo sklypus).

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienam asmeniui gali būti / galėjo būti suteikta teisė įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypą. Asmenys turi / turėjo atitikti teisės aktuose nurodytus kriterijus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 pateikė itin svarbius ir šiai bylai / šiems santykiams aktualius išaiškinimus. Nors bylose faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006).

14. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog, pirma, Kretingos rajono valdybai ieškovė 1994 m. birželio 3 d. pateikė prašymą dėl žemės pardavimo. Tai patvirtina, kad ieškovė išreiškė valią pirkti teisėtai jai skirtus ir jos naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Antra, ieškovė 1996 m. birželio 13 d. sumokėjo 1995 m. sausio 23 d. mokėjimo pranešimą – 99 Lt mokamus vienkartinėmis išmokomis už 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (ieškinio priedas Nr. 6) bei 1997 m. sausio 8 d. kai sumokėjo 1996 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pranešimą – 0,56 Lt mokamo vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (ieškinio priedas Nr. 7). Dėl minėtų priežasčių laikytina, kad ieškovė įgyvendino savo teisę įgyti Asmeninio ūkio žemės sklypus nuosavybėn. Šiuo aspektu svarbu tai, kad tai preliminarios žemės sklypų pirkimo pardavimo sumos (tai nurodyta mokėjimo pranešimuose), Bylos duomenimis matyti, kad žemės sklypų kainos buvo nustatomos ir koreguojamos: Kretingos rajono valdyba 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. 272v „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“ penktame priede nurodyta, kad atsakovė turi teisę pirkti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės už 3300,00 Lt; Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakyme nurodomos jau kitos dviejų sklypų kainos.

15. Akcentuotina, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo priimtas įsakymas (kuris galioja) dėl žemės pardavimo (ieškinio priedas Nr. 12), kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti Asmeninio ūkio žemės sklypai bei nuspręsta juos parduoti ieškovei. Taigi, nors Asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, dar 2011 m. ieškovė įgijo teisę pirkti Asmeninio ūkio žemės sklypus.

16. Apeliantė skunde nurodo, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-6099-386/2018 Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę spręsti klausimą iš naujo dėl valstybinės asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-945-438/2020 (proceso Nr. 3-63-3-01298-2018-6) ir priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, juo byla dėl Skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. bei 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymų (ne)teisėtumo nutraukta.

17. Šiuo aspektu svarbu tai, jog, kaip minėta, ieškovė yra byloje pateikusi visus įrodymus, kad atliko visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 nurodytus veiksmus, kuriais realizavo savo teisę sudaryti ginčo sklypų pirkimo pardavimo sutartis. Realizavus teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, aplinkybė, kad ieškovei Skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu yra atimta teisė į asmeninio ūkio žemę, negali sukelti jai teisinių padarinių. Kita aplinkybė, kad realizavus teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis žemės sklypais laikinai naudojosi kitas asmuo, vėlgi negali paneigti ieškovės dar 1997 m. - 2011 m. realizuotos teisės sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.

18. Kolegija, apibendrindama sprendžia, kad įtakos bylos baigčiai neturi tai, kad ieškovei skirta teisė į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimą atimta Skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-668- (14.14.2.) ir Skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 14V(-934-(14.14.2.). Kaip minėta, ji savo turtinę teisę realizavo dar 1997 m. 2011 m. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijos turi realizuoti savo administraciniais aktais priimtus sprendimus. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vienas iš svarbiausių uždavinių yra įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse. Taigi, ji savo aktyviais veiksmais turi užtikrinti jai pagal kompetenciją nustatytų uždavinių įgyvendinimą. Byloje nenustatyta, kad Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nacionalinė žemės tarnyba būtų ėmusi konkrečių ir aktyvių veiksmų supažindinant ieškovę su įsakymu bei įgyvendinant ieškovės prašymą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis. Kai jau minėta, ieškovės teisių realizavimas tęsėsi ilgą laikotarpį ir didžiąja dalimi priklausė nuo atsakovės veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą, kuriuo, be kitko, nuspręsta asmeninio ūkio žemės sklypus parduoti ieškovei, ši būtų atsisakiusi sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir / ar kitaip išreiškusi valią sutarties nesudaryti.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors 2011 m. tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau konstatuoja, kad tokią turtinę teisę ieškovė įgijo dar 1994 m. išreikšdama savo valią pirkti žemės sklypus, savo valios nepakeitė, žemės sklypais naudojosi kaip savo nuosavybe, sumokėjo preliminarią žemės sklypų kainą, Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjui priimant 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą žemės sklypus parduoti ieškovei, ji atitiko pretendentams pirkti žemę keliamus reikalavimus. Kaip minėta, nors šalys dar nėra realizavusios 2011 m. išreikštos galutinės tarpusavio valios dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teismas pagal savo kompetenciją pagrįstai tai įtvirtino teismo sprendimu.

20. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Teisėjų kolegijai atmetus esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 535 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš apeliantės priteistina 535 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. P. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 535 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Irma ČuchrajKristina DomarkienėAušra Maškevičienė