- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-12716-743/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Aušrelė Mažrimienė, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Tvija“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Aušrelės Mažrimienės ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tvija“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 24S146641 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Skunde pareiškėjas nurodo, ir jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad esminiai Sprendimo motyvai susiję ne su pareiškėjo asmeniu, o su darbdavio, pas kurį nori įsidarbinti pareiškėjas – trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tvija“ (toliau – ir Bendrovė) veikla. Migracijos departamentas Sprendime iš esmės vertino tai, ar Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą. Visi Migracijos departamento argumentai, susiję su Bendrovės veiklos (ne)vykdymo vertinimu, nepagrįsti, kita vertus, neaktualūs teisės aktų nustatyta tvarka priimant sprendimą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu jokių pagrindų atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, sietinų išimtinai su pareiškėjo atitiktimi įstatyme nustatytoms sąlygoms, Migracijos departamentas nenustatė. Nurodo, kad Sprendimą grįsdamas tariama nelegalios migracijos grėsme Migracijos departamentas neįvardino konkrečių su pareiškėju susijusių aplinkybių, kurių pagrindu daromos tokios išvados.
Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas pernelyg plačiai aiškina Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, peržengdamas kompetencijos ribas, todėl vertindamas, kad Bendrovė neva nevykdo veiklos, nepagrįstai nurodė, jog būtent pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodytas darbdavio veiklos vertinimas ir Migracijos departamento Sprendime nurodytas perteklinis reikalavimas, kad darbdavys „vykdytų veiklą“. Sprendime nėra nurodyta, kurio konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 papunkčio reikalavimo pareiškėjas neatitinka. Taigi, Migracijos departamentas plečiamai interpretuoja leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas ir viršijo savo kompetencijos ribas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatytą pareigą pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus.
Pareiškėjas išreiškia abejonę, ar Migracijos departamentas nenaudoja savo administracinių galių selektyviai diskriminuoti užsieniečius ir atskirus ūkio subjektus, taip iškreipiant konkurenciją rinkoje. Akcentuoja, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta ne tik pareiga viešojo administravimo subjektams savo sprendimus grįsti įstatymais, bet ir draudimas atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų, arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu teisės aktais nustatytų, tikslų. Viešojo administravimo subjektas administravimo funkcijas turi įgyvendinti įstatymų leidėjo suteiktos kompetencijos ribose. Tuo tarpu Migracijos departamentas savo Sprendime nėra nurodęs, kokias konkrečias teisės normas vykdant buvo atliktas darbdavio vertinimas, lėmęs Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o tokie reikalavimai teisės aktuose ir nėra numatyti, todėl kompetenciją viršijantys veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Pažymi, kad Migracijos departamento argumentas, kad darbuotojų nuomos užsakovai UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ profesinės vežimo kelių transportu veiklos nevykdo, t. y. neturi Bendrijos licencijos kroviniams vežti (toliau – EBKR licencija) bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, pats savaime nepaneigia šių užsakovų tikslų ir galimybių laikinai nuomojamus darbuotojus naudoti savo reikmėms, poreikiams, o šiai veiklai vykdyti teisės aktai turėti ir (ar) įgyti licencijų nereikalauja.
Nurodo, kad Migracijos departamento vertinimas, jog UAB „Tvija“ pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą), taip pat yra nepagrįstas. Nurodo, jog kaip pripažįsta pats Migracijos departamentas, UAB „Tvija“ atstovaujanti advokatė prašyme nurodė, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo. Nesuprantama, kaip Migracijos departamentas nustatė, jog pagal šias sutartis vykdoma trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tvija“ veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar toks vertinimas nėra spėjimai ar įtarimai, asmeninės simpatijos ar antipatijos, kuriomis, vadovaujantis teismų praktika, draudžiama grįsti individualius sprendimus.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų administracinį aktą motyvuoti ir pagrįsti teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas, Sprendimo motyvų nepagrindė objektyviais įrodymais ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia būtent Migracijos departamentas. Taigi, atsakovui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti (taip pat prašymą leisti pakeisti darbdavį), o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus.
Nurodo, kad Bendrovės veiklą, o būtent – galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta – vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Tokiu atveju Migracijos departamentui įgaliojimus atlikti patikrinimą (kreiptis tiek į valstybės institucijas, tiek į fizinius ir juridinius asmenis dėl duomenų ir dokumentų pateikimo) suteikia Įstatymo 141 straipsnio nuostatos. Be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs ir savarankiški. Taigi, nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) priėmė sprendimą dėl jo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Taigi, tam, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus asmuo dirbtų, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją.
Bendrovė nurodo, kad turi sudariusi sutartis su UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“. Pareiškėjas savo ruoštu nurodė atvykstantis į Lietuvą gyventi ir dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tokią profesiją jis gali įgyvendinti tik pas vežėją, turintį nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Nei UAB „Ladula“, nei UAB „NTG“, nei UAB „Redus LT“ neturi EBKR licencijos, todėl kyla pagrįstos abejonės, kokia veikla pareiškėjas užsiims gavęs leidimą gyventi.
Pažymi, kad tai, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, savaime nėra draudžiama, tačiau kartu tai nereiškia, kad užsienietis gali būti kviečiamas atlikti bet kokį darbą bet kokioje įmonėje, ignoruojant Lietuvoje galiojančius imperatyvius teisės aktus (pvz., dėl licencijuojamos veiklos).
Migracijos departamento vertinimu, Bendrovės pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). Bendrovę atstovaujančios advokatės prašyme nurodyti argumentai, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo, patvirtina teiginį, kad Bendrovė, kuri suinteresuota į darbą priimti tik trečiųjų šalių piliečius, šiuo metu laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai. Taigi, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepagrindė, jog realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas, o tik deklaratyviai nesutinka su ginčijamu Sprendimu.
Atsakovo vertinimu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tvija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė jo poziciją.
Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovė nurodo, kad nėra jokio pagrindo vertinimui, jog Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje ir (ar) neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių Lietuvoje. Paaiškino, kad Bendrovė yra Migracijos departamentui pateikusi tarpininkavimo raštus dėl trečiųjų šalių piliečių prašymų išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, gavus Užimtumo tarnybos sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Trečiasis suinteresuotas asmuo su kviečiamais užsieniečiais ketina pasirašyti laikinojo darbo sutartis - susitarimą, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą pas trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, įsipareigos už tai atlyginti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, sudarė sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais, intensyviai ieško laikinųjų darbuotojų.
Pažymi, kad teikė Migracijos departamentui darbuotojų nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Ladula“, UAB „Redus LT“, UAB „NTG“, ATS Air Truck Service Gmbh, GROO Gmbh | CARGO LOGISTICS (ir jų vertimus į lietuvių kalbą), kopijas, kuriomis pagrindė, kad darbuotojų nuomos veikla reali. Bendrovė ir toliau ieško darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų ir veda derybas dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo, sudarinėja darbuotojų nuomos paslaugų sutartis. Tuo pačiu Migracijos departamento dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad stringant procesams (užsitęsus prašymų nagrinėjimui) pačiame Migracijos departamente ir jau 2024 m. gegužės mėn. negalint įdarbinti asmenų, kuriuos Bendrovė įsipareigojo įdarbinti dar 2024 m. vasario–kovo mėnesiais, esant dėl to neapibrėžtai situacijai, Bendrovė negali vykdyti esamų įsipareigojimų ir planuoti veiklos bei įsipareigoti būsimiems paslaugų Lietuvoje ir užsienyje pirkėjams. Taigi, pats Migracijos departamentas, delsdamas priimti teigiamus sprendimus, faktiškai užkerta kelią įmonei vykdyti veiklą, kai Lietuvoje norinčiųjų dirbti laikinąjį darbą neatsiranda.
Pakartotiniu skubiu prašymu Bendrovė atsakovui pateikė papildomus duomenis apie tai, kad jos užsakovai (UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“) jau pateikė užsakymus, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų vykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo vertinimui, kad bendrovė neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių. Be to, nei Įstatyme, nei Apraše nėra nurodytas darbdavio veiklos vertinimas, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendime vertino darbdavio – trečiojo suinteresuoto asmens – veiklą.
Bendrovė nesutiko su Migracijos departamento argumentais, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ profesinės vežimo kelių transporto veikos nevykdo, t. y. neturi EBKR licencijos bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, todėl pareiškėjas šiose bendrovėse, esą, neatliks krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos. Darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų deklaruota pagrindinė veikla savaime nepaneigia fakto, kad šie darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai negali įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Laikinojo įdarbinimo įmonių veikla ir buvo įteisinta tuo tikslu, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai, kurie neturi poreikio nuolatiniam darbui įdarbinti atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų, galėtų reikiamos kvalifikacijos darbuotojus išsinuomoti laikinai, konkretiems užsakymams vykdyti, savo įmonės vidiniams poreikiams tenkinti. Todėl darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ deklaruota vykdoma veikla savaime nepaneigia Bendrovės ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių.
Migracijos departamentas visiškai nevertino Bendrovės pateiktų darbuotojų nuomos sutarčių su užsienio darbuotojų nuomos paslaugų užsakovais, nenurodė jokių tokio neveikimo priežasčių. Be to, profesija - tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotojas – savaime sąlygoja tai, kad didžiąją dalį darbo funkcijų darbuotojas turės vykdyti užsienyje. Todėl Migracijos departamento reikalavimas, kad įdarbinami darbuotojai dirbtų Lietuvoje yra nelogiškas ir nepagrįstas, iš esmės prieštarauja pačiai profesijos prigimčiai.
Iš viešai skelbiamos informacijos yra žinoma, kad Migracijos departamentas bendradarbiauja su atskirais krovinių transporto sektoriaus atstovais, atstovaujamais pavienių asociacijų, deklaruojant su darbuotojų migravimu susijusių problemų sprendimą. Atsakovas neturėtų veikti taip, kad skirtingiems ūkio subjektams būtų keliami ir vertinami skirtingi reikalavimai, ypač kai jų nenustato teisės aktai. Toks Migracijos departamento bendradarbiavimas su atskiromis suinteresuotomis grupėmis kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties konkurencijos laisvę ginantiems teisės aktams.
Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nes atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Tvija“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2402-LLG-4326 išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20240213-034058 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ji vykdo veiklą – Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941), ir patvirtino, kad asmuo įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, taip pat kad Bendrovė įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir įsipareigoja asmeniui nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu viena minimalioji mėnesinė alga. Leidimą laikinai gyventi prašė išduoti dviem metams. Darbo sutartis neterminuota. Darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti 1 789 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Kadangi pareiškėjo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal Bendrovės vykdomą veiklą, Užimtumo tarnyba 2024 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad Registrų centro duomenimis, Bendrovė įregistruota 2023 m. gruodžio 1 d., pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, Bendrovės už 2023 m. gruodžio 12 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį deklaruota veikla – Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (ekonominės veiklos kodas – 7820). Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. birželio 13 d. Bendrovėje dirbo šeši darbuotojai.
Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. Bendrovei el. paštu išsiuntė raštą Nr. 24SD4346,
kuriame pasiūlė pateikti dokumentus apie vykdomą veiklą laikinojo įdarbinimo srityje (sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais bei paaiškinimą, kaip organizuojama Bendrovės veikla, taip pat pagrįsti galimybes mokėti tarpininkavimo raštuose nurodytus darbo užmokesčius kviečiamiems užsieniečiams).
Bendrovė 2024 m. kovo 14 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus ir dokumentų skaitmenines kopijas: 2024 m. kovo 12 d. Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją; 2024 m. kovo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2024 m. kovo 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešus duomenis apie Bendrovę, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė nurodytai datai nepriemokų neturi; Viešai skelbiamus VDI duomenis apie Bendrovės įtraukimą į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą; Sutartį su Vokietijos laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovu, sudarytą vokiečių kalba.
Bendrovės atstovė advokatė 2024 m. gegužės 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą kuo skubiau priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir leidimų leisti pakeisti darbdavį užsieniečiams ir kartu su prašymu pateikė darbuotojų nuomos sutartis, sudarytas su Lietuvos ir Vokietijos įmonėmis, kurios, anot Bendrovės, pagrindžia, kad darbuotojų nuomos veikla reali: 2024 m. kovo 27 d. Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Ladula“; 2024 m. balandžio 8 d. Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „NTG“; 2024 m. kovo 1 d. Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Redus LT“; Darbuotojų nuomos sutartis, pasirašyta 2024 m. balandžio 25 d. su „ATS Air Truck Service Gmbh“, su vertimu į lietuvių kalbą; Darbuotojų nuomos sutartis, pasirašytas 2024 m. balandžio 25 d. su „GROO Gmbh“ | „CARGO LOGISTICS“, su vertimu į lietuvių kalbą.
Bendrovės atstovė 2024 m. birželio 6 d. dar kartą kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu kaip galima skubiau priimti sprendimus dėl užsieniečių, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja Bendrovė, nes užsakovai (UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“) jau pateikė užsakymus įmonei, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų įvykdymo, bei pateikė šių dokumentų skaitmenines kopijas: UAB „Ladula“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymą kartu su UAB „Ladula“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimą; UAB „Redus LT“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymą kartu su UAB „Redus LT“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu.
Migracijos departamentas 2024 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. Nr. 24S146641, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, konstatuodamas, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendime pažymima, kad tam, jog užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniai ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus dirbtų užsienietis, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Ladula“ (sudarytą 2024 m. kovo 7 d.), su UAB „NTG“ (sudarytą 2024 m. balandžio 8 d.) ir su UAB „Redus LT“ (sudarytą 2024 m. kovo 1 d.), tačiau Migracijos departamentas, atlikęs duomenų apie UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ patikrinimą, nustatė, kad šios bendrovės profesinės vežimo kelių transportu veiklos nevykdo, t. y. neturi EBKR licencijos bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, tokiu būdu užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, šiose bendrovėse krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos neatliks. Atsižvelgiant į tai, atsakovas vertino, kad Bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, atsakovas Sprendime pažymėjo, kad Bendrovės pateiktos Darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). Migracijos departamentas konstatavo, kad Bendrovės pateiktų duomenų ir dokumentų turinys neįrodo, jog Bendrovė Lietuvoje vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar Bendrovė iš tiesų ketino su užsieniečiu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje. Atsakovas Sprendime padarė išvadą, jog Bendrovei šiuo metu realiai nevykdant oficialiai deklaruojamos veiklos Lietuvos Respublikoje (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos) ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokiu būdu nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi jam išdavimas neatitiktų Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo, taip pat asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
II. Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis jų atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. birželio 12 d.), IV skyriaus 80 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 80.1. išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; 80.2. organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. <...>; 80.3. patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ankstesniame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Aprašo 83 punkte nustatyta, be kita ko, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, kuris Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindui patvirtinti pateikė Aprašo 29.23.1 papunktyje nurodytus dokumentus arba 29.23.3 ar 29.23.4 papunktyje nurodytus dokumentus, kai išnaudota ekonominės veiklos rūšiai nustatyta kvota, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą arba užsieniečio, kuris pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją ir prie jo pridėtus dokumentus, kai užsieniečio profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis privalo patikrinti Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje, ar priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Nustačius, kad Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba Aprašo 104 punkte nurodytą sprendimą neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Kaip minėta anksčiau, skundžiamame Sprendime pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų imperatyvių reikalavimų bei kyla abejonių dėl asmens nelegalios migracijos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Neatitikimas grindžiamas tuo, kad Bendrovei šiuo metu realiai nevykdant oficialiai deklaruojamos veiklos Lietuvos Respublikoje (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos) ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokiu būdu nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi jam išdavimas neatitiktų Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo, taip pat asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Sistemiškai vertinant anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir dėl to yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje nėra nustatytas reikalavimas pačiam darbdaviui tiesiogiai veikti (vykdyti veiklą) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1323-1047/2024; Nr. eA-1297-1047/2024; Nr. eA-1262-1047/2024; Nr. eA-1271-415/2024).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų, nei Įstatymo nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr. LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019).
Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalys reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).
Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).
Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
Pagal aptartas Įstatymo ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sprendimo (ne)išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali ir turi atlikti konkrečius veiksmus, siekdamas nustatyti, ar yra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas tiek, kiek aktualu jo individualiam atvejui.
Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, t. y. nenustatė, kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų jis neatitiko. Nors Sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu, sprendime nėra įvardinta, kokių konkrečių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitiko.
Migracijos departamento Sprendimo pagrindinis motyvas yra tai, kad Bendrovė realiai nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje. Nors ir neginčijama, jog Bendrovė yra deklaravusi laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos rūšį, tačiau, atsakovo vertinimu, ji nepagrindė laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje, kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realių darbo santykių Lietuvoje. Tokią išvadą atsakovas padarė vadovaudamasis tuo, jog Bendrovė nepateikė Darbuotojų nuomos sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, taip pat tuo, kad Bendrovės klientai (UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“) neturi EBKR licencijų bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas.
Bendrovė, tiek Migracijos departamentui 2024 m. gegužės 3 d., tiek 2024 m. birželio 6 d. raštuose, tiek teismui bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, kad darbuotojų nuomos sutarčių ir jau gautų bei dalinai apmokėtų užsakymų iš UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“ negali pradėti vykdyti būtent dėl to, kad Migracijos departamentas delsia priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams (taip pat ir pareiškėjui), todėl Bendrovė neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir jos veikla stringa.
Teismas, vadovaudamasis bendruoju protingumo principu, sutinka su pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams (taip pat ir pareiškėjui), kuriuos Bendrovė ketina įdarbinti darbuotojų nuomos sutartims bei gautiems užsakymams vykdyti, ir tuo pačiu reikalaudamas iš Bendrovės pateikti šių sutarčių vykdymą patvirtinančius duomenis, veikia priešingai ne tik protingumo principui, bet ir verslo logikai. Bendrovė, negalėdama įdarbinti darbuotojų, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, negali šių sutarčių ir įvykdyti. Akcentuotina, kad Bendrovė Migracijos departamentui pateikė gautų užsakymų avansinių apmokėjimų kopijas, kas sudaro pagrindą vertinti, jog veiklą ji realiai vykdo, pajamas gauna, tačiau negali jos plėtoti labiau, kol neturi naujų darbuotojų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje šiuo metu nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai, yra grindžiama ne objektyviais duomenimis, o išankstinėmis prielaidomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje procedūros reglamentavimą aptartų LVAT išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo pakankamai įsitikinti, ar tarp pareiškėjo ir norimo būsimo darbdavio, t. y. Bendrovės, siekiama sukurti realius individualius darbo santykius. Tam Migracijos departamentas turėjo atlikti vertinimą, ar Bendrovė vykdo (gali vykdyti) veiklą, susijusią su pareiškėjo profesija, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (šiuo atveju – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo) betarpiškai susijusioje atitinkamos ekonominės veiklos srityje, t. y. Krovininis kelių transportas (kaip minėta, šioje srityje pati tiesiogiai Bendrovė veikti neprivalo) ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, nustatyti, ar ši veikla deklaruota ir išviešinta atitinkamuose registruose, ar Bendrovė gauna atitinkamas pajamas, taip pat įvertinti tarp pareiškėjo ir Bendrovės (būsimo darbdavio) sudarytos darbo sutarties sąlygas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktį (dėl įdarbinimo laikotarpio, mokėtino atlyginimo, kuris turi būti ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU), Bendrovės jau sudarytų darbo sutarčių su kitais darbuotojais turinį, taip pat nustatyti, ar pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją ir darbinę patirtį dirbti pagal profesiją pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktį, taip pat – ar Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (Įstatymo straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis; Aprašo 83 punktas) bei kitas aptariamo pobūdžio aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatlikęs aukščiau aptarto vertinimo ir aptartais aspektais tinkamai nenustatęs Bendrovės ir pareiškėjo ketinamų sukurti individualių darbo santykių realumo. Migracijos departamentas nevertino tarp pareiškėjo ir Bendrovės sudarytos darbo sutarties, nesiaiškino, ar tokia sutartis apskritai sudaryta ir su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių, pvz., kokią sutartį Bendrovė ketina sudaryti su pareiškėju, ar tokios sutarties projektas jau yra parengtas, ar pasirašyti kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir Bendrovės ketinimus sudaryti realius individualius darbinius santykius ir pan. Taip pat Migracijos departamentas nevertino Bendrovės ir kitų jos įdarbintų darbuotojų sudarytų darbo sutarčių turinio ir jų vykdymo.
Bendrovė nurodė, kad atsakovas visiškai nevertino Bendrovės pateiktų darbuotojų nuomos sutarčių su užsienio darbuotojų nuomos paslaugų užsakovais, nenurodė jokių tokio neveikimo priežasčių. Atsakovas tokių duomenų iš Bendrovės nereikalavo, nors pastaroji kiekviename Migracijos departamentui teiktame rašte pažymėdavo, jog esant poreikiui gauti papildomos informacijos, Bendrovė ją skubiai pateiks.
Teismo vertinimu, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, būtina papildomai ištirti Bendrovės pateiktus duomenis kitų, jau nustatytų aplinkybių kontekste.
Byloje nustatyta ir nenuginčyta, jog Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio 12 d. deklaravo vykdomas veiklas – Krovininis kelių transportas ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos, Bendrovė yra įtraukta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, Bendrovėje sprendimo priėmimo metu dirbo 6 darbuotojai. Bendrovė, nuo tada, kai įregistravo vykdomas veiklas iki sprendimo priėmimo, vykdo deklaruotas veiklas, pateikė sutartis su Lietuvos ir užsienio užsakovais dėl darbuotojų nuomos. Byloje Migracijos departamentas objektyviais duomenimis neįrodė, kad pasirašytos darbuotojų nuomos sutartys yra sudarytos tik dėl akių. Tai, kad UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ neturi EBKR licencijų bei EBKR licencijos kopijų, nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog įmonė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent užsieniečiai, įdarbinti Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytų sąlygų ir dėl to jiems išduoti Leidimai laikinai gyventi turi būti panaikinti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1026-463/2024, Nr. eA-1034-821/2024, Nr. eA-1037-442/2024, Nr. 1047-502/2024, eA-1048-763/2024). Be to, aplinkybė, kad Bendrovė ar ūkio subjektai, su kuriais ji sudarė darbuotojų nuomos sutartis, galimai padarė Lietuvos teisės aktų pažeidimus, susijusius su atitinkamų transporto licencijų gavimu, savaime nepaneigia Migracijos departamento pareigos objektyviai ir laikantis Įstatyme bei Apraše reglamentuojamų procedūrų vykdyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą, tinkamai įvertinant būtent pareiškėjo ir Bendrovės ketinimą sukurti realius individualius darbo santykius.
Pažymėtina, kad atsakovas sprendime iš esmės vertino ne tai, ar prašymą pateikęs pareiškėjas ir tarpininkavimo raštą pateikusi Bendrovė atitinka įstatymo keliamas sąlygas, bet vertino Bendrovės klientų (užsakovų), t. y. trečiųjų asmenų (UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“) veiklos ypatumus ir teisėtumą. Nei Įstatyme, nei Apraše Migracijos departamentui nėra numatyta pareiga sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą užsieniečiui tikrinti ir analizuoti duomenis apie trečiuosius asmenis, kurie nėra darbo teisinių santykių tarp užsieniečio ir jį ketinančios įdarbinti įmonės dalyviai. Juolab, kad Migracijos departamento atliktas vertinimas ne tik buvo selektyvus (nevertintos sutartys, sudarytos su užsienio užsakovais), bet ir iš dalies beprasmis, kadangi atsakovas neturėjo duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjas dirbs būtent Lietuvoje registruotų juridinių asmenų (UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“) naudai pagal darbuotojo nuomos sutartį.
Teismas akcentuoja, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (žr. pvz., LVAT 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-492/2018). Atsakovas gali elgtis tik taip, kaip leidžia įstatymas ir negalėjo plečiamai aiškinti ir taikyti Įstatymo 44 straipsnio nuostatų, t. y. nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ne tik vertinti kitų asmenų, Bendrovės klientų, veiklos ypatybes, bet ir išimtinai vadovaujantis šiuo vertinimu netenkinti pareiškėjo prašymo. Toks atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu, tai yra veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir išsamaus vertinimo ir pakankamai nepagrindė išvados, jog Bendrovė nevykdo realios laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje, taip pat Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas neatitinka bent vienos sąlygos, numatytos 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Migracijos departamentas sprendime teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis nepagrindė išvadų, kad Bendrovė negali priimti užsieniečio darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir nesukurs su juo realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimas neatitiks Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu tikslo, taip pat kad užsienietis ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimo turinys neatitinka Įstatymo, ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, taip pat atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti administracinį aktą teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai motyvuoti, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės bei priimtas pažeidžiant pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Tenkinus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 24S146641.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.