- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eII-11-668/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01106-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- V. U.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24444-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24444-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarimu Pareiškėjui paskirta 300 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad V. U. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio mėn. 1 d. 10 val. 56 min., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai vairuojantis asmuo nėra įvykdęs visų sąlygų susigražinti spec. teisę vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti priimtą Institucijos nutarimą – sutrumpinti arba visai netaikyti paskirtos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 6 mėnesiams, terminą. Skunde nėra ginčijamas pats pažeidimo faktas, Pareiškėjas sutinka su tuo, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ir atsakomybės nevengia, tačiau prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad prieš daugiau nei 4 metus, jis nusižengė kelių eismo taisyklėms ir buvo sulaikytas išgėręs už vairo. Finansinę baudą sumokėjo laiku, moralinę – prieš šeimą, artimuosius ir draugus taipogi. Kadangi negalėjo metus laiko vairuoti transporto priemonės Lietuvoje, to ir nedarė. Tuo metu buvo registruotas Vokietijoje (Hamburge), jo vairuotojo pažymėjimas buvo / tebėra vokiškas (galiojantis), jis vėl pradėjo vairuoti transporto priemones. Kaip pasirodo, 3 pastaruosius metus, važinėjo su Lietuvoje negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu (visoje kitoje Europos sąjungoje jis yra galiojantis). Pareiškėjo nuomone, problema buvo tame, kad jam nebuvo iškomunikuota pilnai, kad atskirai Lietuvoje jis turi iš naujo išsilaikyti teisę vairuoti transporto priemonę. Apie negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje sužinojo, kai pareigūnai jį sustabdė besinaudojantį mobiliuoju telefonu. Tik tada paaiškėjo, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja. Su paskirta nuobauda sutinka ir jos neginčija. Taip pat, pažymi, kad ne vieną kartą, buvo transporto priemonę nuvaręs į Techninės apžiūros centrą, ir pateikus dokumentą, nesulaukė jokios informacijos, apie tai, kad jo pažymėjimas negalioja (įskaitant ir BOLT programėlės registraciją vairuoti transporto priemonę). Tikrai nesislapstė ir važinėjo kaip normalus Lietuvos pilietis. Susidariusią situaciją vertina kaip nesusipratimą, nes dėl prieš tai paminėtų aplinkybių neišsprendė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo. Dėl savo ankstesnio nusižengimo - gailisi ir tvirtai mano, kad jam paskirtą nuobaudą sumokėjo visomis prasmėmis ir pamoką išmoko. Dėl dabartinės nuobaudos ROIK: (duomenys neskelbtini) taip pat gailisi. Pažymi, kad per paskutinius 4 metus neturi jokių administracinių nusižengimų (taip pat jokių pasikartojančių nusižengimų). Pagrindinė priežastis, kodėl prašo persvarstyti šį nutarimą – jo šešiametis sūnus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip įrodymą pateikė registrų centro išrašą. Vairavimo teisės atėmimas dar pusei metų labai apsunkintų jo apsilankymus pas sūnų, neakcentuojant apie poreikį judėti darbo tikslais ir pagelbėti tėvams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog Administracinių nusižengimų registro duomenis Pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vieneriems metams (nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 18 d.). Institucija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Institucija pateiktame atsiliepime akcentuoja teisės aktus reglamentuojančius prarastos teisės vairuoti susigrąžinimo procedūrą bei tvarką. Taip pat pažymi, kad šis teisės aktas, kuriame reglamentuotas teisės vairuoti susigrąžinimą yra visiems viešai prieinamas, todėl atsakingas eismo dalyvis bet kada gali sužinoti jam keliamas pareigas. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas buvo padaręs pažeidimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta vieneriems metams, todėl remiantis paminėtais teisės aktais Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones galėjo būti grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą, tai yra įvykdžius eilę privalomų sąlygų. Šių sąlygų Pareiškėjas neįvykdė, todėl neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis Kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja ir paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už Kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-7-350/2018). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas akcentuoja, jog jam nebuvo paaiškinta, kad jis turi Lietuvoje iš naujo išlaikyti teisę vairuoti transporto priemones. Atsakydama į šiuos argumentus, Institucija pažymi, kad įstatymų (kitų teisės aktų) nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis, ANK 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, jį su Lietuva saisto susiformavę socialiniai ryšiai, augina nepilnametį vaiką, dirba, tad pagrįstai manytina, kad Pareiškėjas, vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, turėdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip vairuotojas turėjo žinoti administracinio nusižengimo pasekoje atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Pažymi, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija Teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo (ANK 629, 630 straipsniai).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad Nutarimą priėmusi tyrėja jam rekomendavo tai daryti, nes jo situacija anot jos yra unikalesnė. Taip pat, nurodė, aplinkybes, kurios akcentuotos skunde. Papildomai paaiškino, jog ES teisė vairuoti jam nebuvo atimta. Be to, jam atrodė, kad po padaryto pažeidimo kuomet teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta metams, ši teisė sugrįžta automatiškai praėjus prieš tai minėtam terminui. Ir tik po 3,5 metų jis sužinojo, jog teisė vairuoti jam nėra grąžinta, kuomet jį sustabdę pareigūnai jį apie tai informavo. Apart ankstesnio ir šio pažeidimo per 3,5 metų laikotarpį Pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka.. Šiuo atveju, jis prašo nepanaikinti, bet sutrumpinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, jog per tą laikotarpį galėtų atlikti visą reikalingą procedūrą teisės vairuoti susigrąžinimui. Taip pat, Pareiškėjas nurodė, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga siekiant reguliaraus bendravimo su sūnumi, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Pareiškėjas gyvena Kauno mieste. Važinėjant viešuoju transportu bus apribotos jo galimybės kokybiškai leisti laiką su sūnumi, kadangi bus varžomas viešojo transporto tvarkaraščių. Pareiškėjas nurodė, jog darbiniu atžvilgiu teisės vairuoti reikalingumo neakcentuoja, nors jo darbo ofisas ir yra (duomenys neskelbtini). Ši teisė vairuoti jam yra reikalinga ne tik minėtu aspektu, tačiau ypatingai dėl bendravimo su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, byloje keliamas klausimas tik dėl administracinio poveikio priemonės–- specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo paskyrimo, todėl nagrinėjamu atveju byloje pasisakytina tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių.
Pažymėtina, kad SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (o ne įgijimo iš naujo) sąlygą – nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas V. U. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, individualizuodama atsakomybėn traukiamo asmens V. U. atsakomybę, Institucija atsižvelgė į ANK VI skyriuje įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo taisykles. Atsakomybėn traukiamas asmuo V. U. padarė jam inkriminuojamą pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą. To jis neneigė nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjas visiškai pripažino padarytą administracinį nusižengimą, kas skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę yra įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, jog teisės vairuoti nesusigrąžino, nes manė, jog po metų teisė vairuoti transporto priemones yra grąžinama automatiškai, o ne pačiam asmeniui atliekant tam tikrus veiksmus. Teisė vairuoti jam labiausiai yra reikalinga siekiant matytis su sūnumi, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kai tuo tarpu jo paties gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, jau neakcentuojant darbinio aspekto, dėl ko teisė vairuoti taip pat yra reikalinga. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Pareiškėjas 5 metų laikotarpyje baustas du kartus, iš kurių vieną kartą už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl prarado teisę vairuoti transporto priemones. Tai, jog Pareiškėjas padarė šį itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, laikytina neigiamai jį charakterizuojančia aplinkybe. Be to, Pareiškėjas būdamas suinteresuotas savo paties tikslu, turėjo būti itin dėmesingas ir atidus bei imtis visų reikiamų priemonių siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl bendravimo su sūnumi, nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi ši aplinkybė egzistavo ir prieš padarant administracinį nusižengimą. Kitų išskirtinių aplinkybių dėl ko administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, galėtų būti sutrumpintas ar panaikintas, Pareiškėjas nenurodė.
Taigi, anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste konstatuotina, kad Pareiškėjas nesusigrąžino teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes jis neįvykdė privalomos sąlygos nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą. Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones automatiškai nėra atkuriama, todėl pripažintina, kad bylai reikšmingu laiku Pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilyginamas asmenims, kurie turi įstatymų nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8-976/2015).
Pažymėtina ir tai, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Akivaizdu, kad Pareiškėjas turėjo žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis nežinojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis, juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, vadovaujantis teisingumo, ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra proporcinga asmens padarytam pažeidimui, nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo V. U. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Mažesnės administracinės poveikio priemonės skyrimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas ar netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų asmens nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu, Institucija, teismo vertinimu, tinkamai individualizavo V. U. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl laikytina, jog būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas yra tinkamas nubausti asmenį už jo padarytą nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. U. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. M. 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-24444-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.