Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.3; 2.3.6.4

2023 m. balandžio 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2023 m. vasario 12 d. apie 17.05 val. Vilniuje, Panevėžio g. ties pastatu pažymėtu Nr. 34 vairavo automobilį „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakare išgėrė, ryte taip pat šiek tiek išgėrė norėdamas pataisyti sveikatą. Vasario 11 d. nemažai išgėrė, o ryte išgėrė porą skardinių 0,5-0,68 l alaus. Ryte atsikėlė gal 8 ­– 8.30 val., pradėjus pardavinėti alkoholį 10 val. nuėjo į parduotuvę, paėmė porą skardinių alaus. Sėdo vairuoti automobilį apie 16.30 val., važiavo į parduotuvę. Važiavo į parduotuvę, sustojo prie naktinės parduotuvės Dzūkų g. nusipirkti cigarečių. Į parduotuvę važiavo su sutuoktine ir dviem vaikais. Išėjo iš parduotuvės, sėdo toliau važiuoti, o iš paskos važiavo pareigūnai ir jį sustabdė. Pareigūnai pasakė, kad jį sustabdė dėl draudimo, nes automobilis nebuvo draustas. Neapdraudė automobilio, nes pamiršta tai padaryti. Jautėsi normaliai, buvo pagiringas. Praėjus pusvalandžiui po pirmo patikrinimo, pareigūnai vėl davė jam pūsti. Kol laukė antro patikrinimo parūkė, gal dėl to antro patikrinimo metu nustatytas didesnis girtumo laipsnis. Dabar supranta, kad išgėrus reakcija yra ne tokia gera, kaip būnant blaiviam. Žino, kad negalima vairuoti neturint vairuotojo pažymėjimo, bet pusė Lietuvos vairuoja neturėdami teisės vairuoti. Žino, kad nėra sumokėjęs baudų, bet mano, kad kaip nors sumokės. Mano, kad paskirtą baudą galėtų sumokėti per metus. Užimtumo tarnyba jam siūlo tokius darbus, kurių jis nemoka dirbti. Ketina užsiimti individualia veikla. Pragyventi padeda tėvai. Nenori, kad būtų skirtas areštas.

Automobilis priklauso jo sutuoktinei M. Jo sutuoktinė neturi teisės vairuoti, nėra jos įgijusi. Automobilis pirktas praeitais metais, vasarą (gerai neatsimena, gali būti pirktas 2022 m. rugpjūčio 25 d.). Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį pirko, nes norėjo parduoti, užsidirbti. Ilgai nepavyko parduoti šio automobilio.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):

Liudytojos M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra A. V. žmona. Jai priklauso automobilis „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko iš J. K., dėl automobilio įsigijimo sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau ji jos Regitroje neįregistravo, bet automobilis priklauso jai. Ji žino, kad 2023 m. vasario 12 d. A. iš ryto šiek tiek vartojo alkoholio, bet tik ryte. Po to jis jo nebevartojo ir atrodė blaivus. Maždaug po pietų vyko į parduotuvę „Norfą“, esančią Savanorių gatvėje. Ji neprieštaravo, kad A. vairuotų jai priklausantį minėtą automobilį, kadangi ji tikrai buvo įsitikinusi, kad jis blaivus, o jei būtų atrodęs kitaip, ji būtų tikrai neleidusi jam vairuoti. Naujininkų mikrorajone važiuojant nuo kalno juos sustabdė policijos pareigūnai. Po to nelabai girdėjo, ką A. kalbėjo su policijos pareigūnai ir taip pat nematė, kad jam tikrino blaivumą, nes po sustabdymo, ji su vaiku iš karto nuėjo į šalį ir nieko daugiau nebematė. Kadangi minėtas automobilis priklauso jai, prašo jį jai grąžinti (b. l. 23-24).

Liudytojo D. K. (D. K.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. vasario 12 d. dirbo kartu su specialistu P. S. ir apie 17.05 val., patruliuojant Vilniuje, Dzūkų g. pastebėjo važiuojantį automobilį „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė jiems įtarimą, kadangi išvažiavo iš naktinės alkoholio parduotuvės. Nusprendė sustabdyti patikrinimui. Minėtą automobilį sustabdė Vilniuje, Panevėžio g., ties pastatu pažymėtu Nr. 34. Priėjus prie vairuotojo ir pristačius, buvo paprašyta pateikti dokumentus ir jam pateikus asmens tapatybės kortelę, paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo A. V. ir pats paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Paklausus ar jis vartojo alkoholį ir prieš kiek laiko, jis atsakė, kad maždaug prieš 2-3 valandas paskutinį kartą vartojo alkoholį. Tada A. V. buvo patikrintas blaivumas ir jam alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais A. V. sutiko (b. l. 17-19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto D. K. 2023 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio tarnybos metu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. (b. l. 14).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog nurodyti identiški įvykio aplinkybių duomenys, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K.. Įvykis įregistruotas 2023 m. vasario 12 d. 17.18 val. (b. l. 12-13).

Neblaivumo 2023 m. vasario 12 d. nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikas Nr. 1753536, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0232 pirmo patikrinimo metu 17.15 val. A. V. nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu 17.35 val. – 2,63 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nekoordinuoti judesiai. Nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš dvi valandas iki sustabdymo. Kaltinamasis sutiko su tikrinimo rezultatais. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas (b. l. 28-31).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. vasario 12 d. protokolas, fotolentelė, iš kurių matyti, jog Vilniuje, Panevėžio g. 34 apžiūrėtas automobilis „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Nuotraukoje Nr. 5, užfiksuota automobilyje esanti vaikiška kėdutė, o priekinių sėdynių nugarėlėse esančiose daiktams laikyti skirtose vietose matosi alaus skardinės (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) įkeltose spalvotose nuotraukose) (b. l. 32-39).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) 2023 m. vasario 12 d. aktas, iš kurio matyti, jog įtarus, kad asmuo vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas KET pažeidimas nuspręsta automobilį „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežti į saugomą aikštelę (b. l. 41).

2023 m. vasario 14 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, jog leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę gavo kaltinamojo sutuoktinė M. V. (b. l. 46

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimi, 2023 m. vasario mėnesį automobilio „Nissan Primera 2.2 dCi“ (pasirinkti 2006 m) kaina su PVM buvo 2 220 Eur (b. l. 43).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoju ir savininku registruotas J. K.. Taip pat matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir, kad M. V. už 1 059 Eur įsigijo minėtą automobilį (b. l. 42).

VĮ „Regitra“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, 2022 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, J. K. pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, kuri patvirtinta. Transporto priemonės savininko deklaravimo kodas 2022 m. rugpjūčio 25 d. panaikintas. Taip pat nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su M. V., kuri už automobilį sumokėjo 1 059 Eur grynaisiais, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog transporto priemonės kaina yra 1 050 Eur (b. l. 27, 45).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus kiekvieną atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad įrodyta, kad kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. V. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir pripažino, kad iš vakaro išgėrė alkoholio, taip pat pripažino, kad ir ryte išgėrė porą skardinių 0,5-0,68 l alaus. Nurodė, kad buvo pagiringas, tad iš ryto alaus išgėrė norėdamas pasitaisyti sveikatą. Tada, vėliau, apie 16.30 val. nusprendė važiuoti į parduotuvę. Kaltinamasis pripažino, kad automobilį vairavo būtent jis.

Aplinkybę, jog būtent A. V. vairavo automobilį, patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jo sutuoktinės M. V. duoti paaiškinimai, kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji neprieštaravo, kad automobilį vairuotų sutuoktinis, liudytoju apklaustas pareigūnas D. K., kuris nurodė, jog automobilis buvo sustabdytas, o už jo vairo sėdėjo A. V..

Kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį, be paties A. V. parodymų, visų pirma, patvirtina ir alkotesteriu užfiksuoti rodmenys, kad pirmo patikrinimo metu, 17.15 val. kaltinamajam nustatytas 2,14 promilės girtumas, o antro patikrinimo metu, praėjus dvidešimčiai minučių, 17.35 val. A. V. nustatytas sunkus girtumo laipsnis — 2,63 promilių neblaivumas. Šie rodmenys (etilo koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas; jo judesiai buvo nekoordinuoti, o įvertinus bendrą kaltinamojo būsena, nustatyta, kad jis negalėjo paeiti tiesia linija) užfiksuoti 2023 m. vasario 12 d. neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamasis A. V. su nustatyto neblaivumo rodmenimis sutiko. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Taigi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis ir, kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. V. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, bei norėjo taip veikti (nurodė, jog vartojo alkoholį iš vakaro, jautėsi pagiringas, todėl ir ryte dar išgėrė porą skardinių alaus, taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta kaltinamojo A. V. viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. 2023 m. vasario 13 d. duomenimis, per vienus metus iki nagrinėjamos veikos padarymo A. V. vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, duomenų apie jam paskirtos baudos sumokėjimą nėra (b. l. 74-75). Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs. Už vairavimą būnant neblaiviam A. V. teisiamas pirmą kartą, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis praeityje net keturis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir neturint tam teisės, kai buvo nustatytas panašus neblaivumo laipsnis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. A.6.-15199-276/2016, 2016 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. A2.6.-368-276/2016, 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. A2.6.-5124-873/2014, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. A2.6.-2209-269/2013 (atitinkamai nustatytos: 2,46 promilės neblaivumo, 2,96 promilės neblaivumo, 2,45 promilės neblaivumo, 2,62 promilės neblaivumo). Taigi, matyti, jog nagrinėjama A. V. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės to daryti, jam nekartą buvo paskirtos nuobaudos, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis nepasimokė ir vėl vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokuroras prašė kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskirti baudą, tačiau įvertinus išdėstytą, matyti, jog nagrinėjamu atveju, skiriant švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, bausmės tikslai nebus pasiekti, nes, kaip jau minėta, kaltinamajam už vairavimą neblaiviam buvo skiriami automobilių konfiskavimas ir baudos (4 000 Lt, 1 300 Eur, 1 400 Eur baudos), tačiau kaltinamasis ir toliau daro analogiškas teisei priešingas veikas. Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, o teisiamojo posėdžio metu jo pateiktas paaiškinimas, kad žino, jog negalima vairuoti neturint vairuotojo pažymėjimo, bet pusė Lietuvos vairuoja neturėdami vairuotojo pažymėjimo, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamajam turi būti paskirta griežtesnė bausmė — areštas, kurio dydis artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui – 50 parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 33 parų arešto.

Tačiau, teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat į jauną kaltinamojo amžių, į galimybes A. V. dirbti ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu, daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atideda vieniems metams su intensyvia priežiūra. Bausmės tikslams pasiekti tikslinga paskirti ir papildomus įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose — bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė, kai kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba, o jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras prašė kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija), vairavo apie 17.05 val., sekmadienį, mieste, kai eismas yra itin intensyvus, važiavo ne vienas, bet vežėsi ir vaikus, taip rizikuodamas ir jų sveikata bei gyvybe. Taigi, nors žala nepadaryta, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo ne tik kiti eismo dalyviai bei jų turtas, o ir su kaltinamuoju automobilyje buvę vaikai ir sutuoktinė, todėl jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaip jau minėta, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, kai buvo nustatytas panašus girtumo laipsnis, ne kartą vairavo neturėdamas tam teisės, todėl teismo vertinimu, kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo pavojingo ir įstatymams bei gerai moralei prieštaraujančio elgesio, jo netesėto elgesio neįtakoja ir skiriamos baudos. Todėl sutiktina su prokuroru, kad kaltinamajam turi būti nustatomas ilgesnis, nei vidutinis teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas — ketveri metai. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. vasario 14 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Kaip minėta, kaltinamasis A. V. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas-savininkas yra J. K. (b. l. 42). Tačiau iš to paties VĮ „Regitra“ išrašo taip pat matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią kaltinamojo sutuoktinė M. V. iš J. K. įsigijo minėtą automobilį. Tai patvirtina ir byloje pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 27).

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta automobiliu, priklausančiu kaltinamojo sutuoktinei ir, kad jis yra bendras šeimos turtas.

Kaltinamojo sutuoktinė M. V. nurodė, kad nėra bausta už KET pažeidimus, nes ji nevairuoja. Automobilis įgytas, nes A. V. norėjo užsidirbti pinigų, tam kad vėliau būtų parduotas. Jos vardu per metus buvo nupirkti trys automobiliai. Automobilis pirktas iš jos pinigų bei jos tėvų. Taip pat nurodė, jog automobilis įsigytas jos vardu, nes to reikalavo vyras, tačiau sutartis neįregistruota VĮ „Regitroje“, nes nespėjo. Patvirtino, kad ji žinojo, kad vyras neturi teisės vairuoti, žinojo, kad įvykio dieną ir dieną prieš tai sutuoktinis vartojo alkoholio, bet leido jam vairuoti, nes jos nuomone, sutuoktinis neatrodė neblaivus ir gerai jautėsi.

Taigi, iš išdėstyto matyti, jog kaltinamasis faktiškai naudojosi ir valdė šeimai priklausantį automobilį „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) o kaltinamojo sutuoktinė, kaip automobilio savininkė, automobiliu nesirūpino (neįregistravo per pakankamai ilgą laiką, jo neapdraudė), be to ji ir neturi teisės vairuoti ir niekada jos nebuvo įgijusi, pasak jos – nemoka vairuoti, automobilis jos vardu buvo registruotas tik dėl tuo, kad prašė sutuoktinis. Nors teisme kaltinamasis paaiškino, jog automobilis buvo įgytas pardavimui, o jo sutuoktinė nurodė, kad automobilis buvo ilgai nenaudojamas, tačiau iš 2023 m. vasario 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo priedo (fotolentelės), nuotraukose užfiksuotų vaizdų matyti, jog daiktų (taip pat ir panaudotų – nepilnas bakelis skysčio, krepšys) automobilyje buvo. Bagažinėje buvo daiktų, automobilio salone buvo ir vaikiška kėdutė, popieriukai ant galinės sėdynės, daiktadėžėse taip pat buvo daiktų, o tai rodo, jog automobilis visgi buvo naudojamas. Pažymėtina ir tai, kad nors automobilį teigė pirkę pardavimui, tačiau jis iki įvykio jų žinioje buvo net pusę matų, duomenų, kad automobilį bandyta parduoti, byloje nėra. Be to, svarbu ir tai, jog kaltinamojo sutuoktinė matė, kad kaltinamasis išgėrė, o ir vartojo alkoholį iš vakaro, taip pat žinojo, kad pastarasis apskritai neturi teisės to vairuoti kelių transporto priemonių, tačiau niekaip nebandė vyro sustabdyti nuo vairavo. Atvirkščiai, ji su vaikais važiavo kartu. Taigi, iš esmės, M. V. kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo staigmena, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ji prisiėmė riziką dėl tokio turto panaudojimo nusikalstamai veikai daryti ir, kad automobilis tik formaliai buvo registruotas jos vardu, o juo faktiškai disponavo kaltinamasis.

Todėl teismas nutaria konfiskuoti patį automobilį, kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ir kuris yra bendras šeimos turtas (kaltinamasis yra šio automobilio bendrasavininkas) ir juo faktiškai disponavo kaltinamasis (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 220 Eur (su PVM), konfiskavimas nėra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltininko padarytam nusikaltimui ar asmenybei ir ji būtina norint užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, t. y. užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje bei daryti prevencinį poveikį kitiems asmenims.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. V. į automobilį „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d., uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo vykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir paskirti A. V. intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktais, A. V. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą — konfiskuoti automobilį „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. V. į automobilį „Nissan Primera“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti, palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo vykdymo.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.