Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-90-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2A-90-370/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 96.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-90-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02638-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 96.3; 121; 121.11; 121.13. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Danguolė Martinavičienė (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutė Milašienė ir Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1345-258/2014 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir įpareigojimo jas perduoti atsakovui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB priešieškiniu prašė iškeldinti UAB „Prioritetas“ su visais jam priklausančiais daiktais iš „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančių pastatų (patalpų), įpareigojant šiuos pastatus (patalpas) perduoti „Swedbank lizingas“, UAB , priteisti iš UAB „Prioritetas“ 133 Lt žyminio mokesčio ir kitas išlaidas.

Minėtą priešieškinį atsakovas buvo pareiškęs Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6810-798-104/2010 pagal ieškovo UAB „Prioritetas“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Prioritetas“ ieškinį , o atsakovo priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-371/2013 inter alia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB priešieškinis ieškovui UAB „Prioritetas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir įpareigojimo jas perduoti atsakovui, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi tarp minėtų šalių kilusio ginčo dalis yra išspręsta, dėl jos galioja minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis. Kita dalis byloje reikštų reikalavimų nagrinėta šiame Vilniaus apygardos teisme vykusiame procese, kuriame priimtą teismo procesinį sprendimą skundžia apeliantas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs atitinkamą bylos dalį, 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu priešieškinį tenkino.

Šalies argumentai

UAB „Prioritetas“ 2014 m. apeliaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Todėl, apelianto teigimu, apribota jo teisė į tinkamą procesą. Apeliantas nurodo, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė informaciją, kad jam atstovaus advokatė S. R.. „Swedbank lizingas“, UAB atstovavo teisininkas T. V.. Pirmasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2014 m. balandžio 29 d. Šio posėdžio data su šalimis derinama nebuvo. Likus 5 dienoms iki paskirto teismo posėdžio dienos, apeliantas padavė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jo atstovė posėdžio dieną turėjo dalyvauti Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinė byloje Nr. 2-9-878/2014, kurioje procesiniai dokumentai buvo teikiami per Užsienio reikalų ministeriją, nes viena iš bylos šalių yra užsienio subjektas. Teismas atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, nors jis, apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad minėtas teismo posėdis buvo pirmasis, nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. UAB „Prioritetas“ nurodo, kad bendrovei teismo procese atstovavo direktorius A. V., kuris neturi pakankamai žinių ir kvalifikacijos atstovauti bendrovei teismo procese. Teismo sprendimas bylą nagrinėti ieškovo advokatei nedalyvaujant užkirto jam kelią tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus bei pažeidė lygiateisiškumo principą.„Swedbank lizingas“, UAB buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, o A. V. neturi teisinio išsilavinimo. Byloje keliami teisiniai klausimai dėl lizingo sutarčių nutraukimo pasekmių ir jų vykdymo jam buvo per sudėtingi suprasti. Teismas posėdžio metu apie tai buvo informuotas. Teismas privalėjo įvertinti, kad generalinis direktorius A. V. yra nepajėgus tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, negali atsikirsti į kitą šalį atstovaujančio kvalifikuoto teisininko teikiamus argumentus, todėl privalėjo imtis priemonių užtikrinti lygias galimybes abiems šalims ginti savo teises teisme, ypač žinodamas, kad ieškovas jau turi pasisamdęs advokatą.

Atsiliepimas

„Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

UAB „Prioritetas“ buvo tinkamai atstovaujama procese - bylos nagrinėjime dalyvavo įmonės generalinis direktorius A. V.. Proceso dalyviai turi teisę, bet ne pareigą paskirti teisininko kvalifikaciją turintį atstovą byloje. Norėdamas, kad jo interesus byloje atstovautų advokatas, proceso dalyvis pats privalo pasirūpinti tiek konkretaus atstovo suradimu, tiek ir tuo, kad pasirinktas atstovas galėtų tinkamai atstovauti procese. Siūlyti pasirūpinti atstovavimu teismas gali tik tuomet, jei mano, kad proceso dalyvis be atstovo pats negalės tinkamai apginti savo interesų.A. V. kartu su advokate dalyvavo visuose arba beveik visuose šioje byloje vykusiuose teismo posėdžiuose, todėl A. V. neabejotinai buvo žinomos jo turimos procesinės teisės. Verslo subjekto generalinis direktorius negali būti laikomas nepakankamai išsilavinusiu, teisiškai neišprususiu, todėl nesugebančiu tinkamai pasirūpinti atstovaujamo juridinio asmens interesais. Teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl dalyvaujantys byloje asmenys gali įrodinėti tik faktines aplinkybes. Remiantis LR CPK 246 str. atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nėra laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. UAB „Prioritetas“ iš anksto žinojo apie teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme ir Prienų rajono apylinkės teisme, todėl turėjo galimybę pasirūpinti atstovavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas, kilęs byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl lizingo sutarties nutraukimo bei atsakovo ieškovui pareikštą priešieškinį dėl iškeldinimo iš atsakovo patalpų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir grąžinus atitinkamą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ši bylos dalis buvo dar kartą išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, dėl kurio priimto sprendimo apeliantas šioje byloje padavė apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apelianto apeliacinio skundo ribų.

Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-616/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai, kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais.

Vadovaujantis CPK 327 straipsniu apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 328 straipsnis draudžia teismui naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, o CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinį atstovavimą pažeidimą, tačiau neįrodinėja, jog dėl šių normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantas nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų bei aplinkybių, įmonę atstovaujant ne advokatei, bet direktoriui, neištyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodė, kaip konkrečiai šie įrodinėjami pažeidimai turėjo įtakos teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei lėmė teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimo negalimumą. Kaip minėta, CPK nustato ribotos apeliacijos modelį, todėl apeliacinės instancijos teismas negali nesant tam teisinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų. Esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamoje byloje vertintina tik tai, ar apeliantui pirmosios instancijos teisme atstovavo įgaliotas asmuo. Pagal CPK 55 straipsnį, reglamentuojantį bylų vedimą juridinių asmenų vardu, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Taigi akivaizdu, jog bendrovės direktorius turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui. Nustačius šias aplinkybes, nebėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su teismo anksčiau jau nagrinėta bylos dalimi, kurioje apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Kaip pagrįstai įrodinėja „Swedbank lizingas“, UAB, ginčo faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl nesant apelianto nurodytų aplinkybių, jog bylos išnagrinėjimas iš esmės nedalyvaujant apelianto advokatei turėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, apelianto argumentai atmetami.

Kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 ir 331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1345-258/2014, palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėDanutė MilašienėEgidijus Žironas