Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovui E. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Y. ieškinį atsakovui E. L. dėl 103 337, 67 Eur skolos išieškojimo ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2015-09-28 ieškovas iš banko sąskaitos atskirais pavedimais pervedė MB „Euporija“ 150 000 Eur.

4. 2015-10-12 ieškovas, atsakovas ir Bendrija sudarė susitarimą dėl pervestų lėšų įskaitymo, kuriuo susitarė, kad pervesta 150 000 Eur suma yra laikoma šalių įnašais į bendriją – po 75 000 Eur. Tą pačią dieną, ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, kuria įformino ieškovo įmokėtą 75 000 Eur sumą į Bendriją už E. L. kaip A. Y. suteiktą asmeninę paskolą E. L., kurią jis įsipareigojo grąžinti iki 2016-12-31. Praėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovas skolos negrąžino.

5. Dublike nurodė, jog suteikė atsakovui paskolą, tokiu būdu suteikdamas galimybę partneriams lygiomis dalimis valdyti verslą, būti atsakingiems ir dalintis verslu. Patvirtino, kad Lošimų tarnybai nesutikus išduoti licencijos, nusprendė abu įnešti į bendriją po 75 000 Eur įnašą, tapo lygiaverčiais partneriais verslo valdyme. 2015-10-12 paskolos sutartis reali ir įvykdyta; atsakovo pozicija dėl Paskolos sutarties yra prieštaringa ir nenuosekli, nepagrįstai teigiama, kad Paskolos sutartimi iš esmės buvo siekiama atsakovui ateityje mokėti atlyginimą (dividendų forma) už jo darbą įmonėje

7. Šalys 2015-04-24 kartu įsteigė įmonę, įmonės organizavimui buvo reikalingas ne mažesnis kaip 144 000 Eur kapitalas. Ieškovas keletu pavedimų 2015 m. rudenį į įmonės sąskaitą pervedė 150 000 eurų, pavedimai atlikti vadovaujantis 2015-08-15 paskolos sutartimi Nr. 2015-08-15, kuria ieškovas suteikė 150 000 Eur dydžio paskolą įmonei. 2015-10-09 raštu Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, jog skolinti įmonei pinigai neatitinka nuosavo kapitalo sąvokos, todėl licencija organizuoti loterijas nebus išduota.

8. Siekdami įgyvendinti LPT reikalavimus bei išsaugoti susitarimą, jog įmonė lygiomis dalimis priklausys abiems, susitarė, jog šalys sudarys paskolos sutartį, kuria neva ieškovas paskolins atsakovui 75 000 Eur, kurie 2015-08-15 buvo pervesti į Įmonės sąskaitą kaip paskola įmonei.

9. 2015-10-12 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas neva paskolino atsakovui 75 000 Eur, tą pačią dieną sudarė Trišalį susitarimą, kuriuo sutarta, kad ieškovo į įmonę pervesti 150 000 Eur yra laikomi šalių įnašais po 75 000 Eur.

10. 2015-10-12 paskolos sutartimi atsakovas užsitikrino, jog jam priklausys pusė įmonės ir jos pelno, o ieškovas užsitikrino, jog atsakovas bus jam pavaldus ir vykdys visus nurodymus įmonės atžvilgiu.

11. Įmonė 2016-01-11 gavo licenciją organizuoti didžiąsias loterijas. Nuo minėtos datos atsakovas vienas dirbo Lietuvoje su loterijų organizavimu, o visus nurodymus dėl Įmonės veiklos duodavo ieškovas telefonu arba trumposiomis sms žinutėmis.

12. 2018 m. įmonei pritrūkus apyvartinių lėšų dėl I. S. nurodymų, loterijas įmonė trejus metus vykdė nuostolingai, ko pasekoje įmonės veikla nutraukta.

14. Atsakovas 2018-09-14 sutiko pasirašyti atsiųstus dokumentus su sąlyga dėl atlyginimo. Dokumentai pasirašyti nebuvo, nebuvo pasirašyta ir darbo sutartis su atsakovo prašytu atlygiu už darbą. Tuomet 2018-09-18 - 2018-09-22 ieškovas su partneriu I. S. reikalavo atsakovo perduoti atsiųstam asmeniui Įmonės turimą įrangą. Atsakovas atsisakius, kilo konfliktas tarp šalių, ko pasekoje pateiktas ieškinys.

15. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta Paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių paskolinių santykių, tačiau siekiant atsiskaityti su atsakovu už jo be atlygio atliekamus darbus bei siekiant kontroliuoti atsakovą, kuris vadovavo Įmonei (CK 1.86 str.).

16. Triplike tvirtina, kad ieškovas visada žinojo atsakovo finansinę padėtį, kad jis nebus realus partneris finansine prasme, tačiau atsakovas atliks visus kitus darbus įmonėje bei padės ieškovui su visais kitais jo vykdomais projektais (servetėlės, sidras, žuvis ir t.t.). Visus esminius sprendimus priiminėjo tik ieškovas bei I. S.. Nurodo, jog beveik metus dirbo įmonėje negaudamas jokio atlygio (nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. kovo mėn.) ir tikėdamasis, kad įmonė veiks pelningai, o nuo 2016 m. kovo mėn. nereguliariai gaunamas 1000 – 1500 Eur atlygis nebuvo realus atlygis už tokį darbą, kokį jis atliko.

18. Dublike atsisakė priešinio ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2015-10-12 Neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu 2015-10-12 Susitarimą dėl pervestų lėšų įskaitymo, motyvuodamas tuo, kad šių dokumentų galiojimas yra susijęs su paskolos sutartimi, todėl ją pripažinus negaliojančia, Sprendimas ir Susitarimas netenka galios.

19. Paskolos sutartį atsakovas prašė pripažinti negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. pagrindais, nes sutartis nebuvo reali ir ja nebuvo sukurti realūs paskoliniai santykiai, ko pasėkoje šalys niekada netapo lygiaverčiais įmonės dalininkais, o sutartis niekada praktiškai nebuvo įgyvendinta.

20. Nurodė, kad 75 000 Eur, nurodyti Paskolos sutartyje, niekada nepasiekė atsakovo, jie buvo pervesti į įmonę ir naudojami jos reikmėms pagal ieškovo nurodymus, o atsakovas realiai niekada negavo ne tik jokios pelno dalies iš įmonės, bet jis negavo ir faktinio Įmonės valdymo teisių, t. y. net ir po Paskolos sutarties sudarymo įmonei ir toliau vadovavo I. S. bei Ieškovas. Tai pagrindžia šalių susirašinėjimo medžiaga.

21. Šalys susitarė, jog ieškovas ir atsakovas formaliai sudarys paskolos sutartį, kuria neva ieškovas paskolins atsakovui 75 000 eurų, kurie dar 2015-08-15 buvo pervesti į Įmonės sąskaitą kaip ieškovo paskola Įmonei bei šiuos pinigus transformuos į Įmonės nuosavą kapitalą ieškovo ir atsakovo vardu. Ieškovas siekė padidinti įmonės nuosavą kapitalą, kad atsakovas formaliai išsaugotų 50 proc. Įmonės dalį, toliau dirbtų vienas Įmonės labui bei klausytų ieškovo nurodymų dėl Įmonės valdymo. 2015-10-12 sudarė Paskolos sutartį bei tą pačią dieną Trišalį susitarimą tarp ieškovo, atsakovo ir įmonės, kuriuo buvo sutarta, kad ieškovo į įmonę pervesti 150 000 eurų laikomi šalių įnašais po 75 000 Eur. Taip pat buvo pasirašytas identiško turinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl narių įnašų į Įmonę padidinimo.

22. Jeigu LPT nebūtų pareikalavusi ieškovo paskolos transformuoti į įmonės nuosavą kapitalą tam, jog būtų gauta loterijų organizavimo licencija, ieškovas minėtų lėšų nebūtų tariamai skolinęs atsakovui bei transformavęs į įmonės nuosavą kapitalą. Kad įmonė nepriklausė atsakovui, o jis iš esmės tik dirbo ieškovui bei jo partneriui patvirtina ir tai, jog atsakovas nuolat teikdavo ataskaitas ieškovui bei I. S., klausė jų nurodymų, pasirašinėjo siunčiamus dokumentus, įgaliojimus atstovauti įmonei ir pan.

23. Nurodė, kad pagal Paskolos sutartį šalys neįgijo jokių civilinių teisių ir pareigų. Sudarius Paskolos sutartį atsakovo teisinė padėtis realiai nepasikeitė, visus įmonės klausimus sprendė ieškovas vienasmeniškai arba kartu su partneriu I. S., jis nesitarė ir nederino įmonės valdymo klausimų su atsakovu. Ieškovas duodavo valdingus nurodymus atsakovui, o šis ir toliau dirbo Įmonėje kaip jos vadovas ir jokių papildomų teisių kaip lygiavertis Įmonės dalininkas jis neįgijo. Nors atsakovas Paskolos sutartį sudarė tam, jog tikėjosi gauti 50 % Įmonės pelno, tačiau dėl ieškovo priimamų sprendimų Įmonės valdymo atžvilgiu, įmonė niekada neuždirbo pelno. Iš Paskolos sutarties atsakovas negavo nieko – nei pinigų, nei įmonės valdymo teisių ar bet kokių teisių spręsti dėl įmonės veiklos. Ieškovas taip pat nei karto neprašė vykdyti Paskolos sutarties. Paskolos sutartimi faktiškai nebuvo pridengta ir jokia kita sutartis. Taigi, sudaryta Paskolos sutartis turi būti pripažinta esanti tariama, kadangi ja nebuvo siekiama sukurti realių paskolinių santykių tarp šalių, Paskolos sutartis realiai nebuvo vykdoma ir Atsakovas negavo jokios realios naudos iš minėtos sutarties.

25. 2015-04-24 Bendrijos Steigimo sutartyje numatyta, kad Bendrijos partneriai yra du: A. Y. ir E. L., kurių įnašai Bendrijoje yra vienodi – po 2 000 Eur.

26. Ieškovas paskolino 150 000 Eur bendrijai, taip partneriams tikintis, kad paskola tenkins reikalavimus lošimų licencijai išduoti. Tačiau 2015-10-09 Lošimų reguliavimo tarnyba nesutiko išduoti licencijos, nes 150 000 Eur nebuvo įnašas į bendrijos įstatinį kapitalą, o bendrijos skola, todėl partneriai privalėjo šią sumą investuoti į kapitalą, kad būtų tenkinamas reikalavimas licencijai išduoti. Visą 150 000 Eur dydžio įnašą galėjo įnešti tik ieškovas, tokiu būdu tapdamas vienasmeniu Bendrijos nariu. Tačiau E. L. patvirtino savo pasiryžimą būti lygiateisiu Bendrijos nariu, nors tai ir reikalavo abu partnerius lygiomis dalimis įnešti įnašus į Bendriją. Todėl A. Y. ir E. L. bendrai nusprendė abu įnešti į Bendriją po 75 000 EUR dydžio įnašą ir tokiu būdu toliau būti lygiaverčiais partneriais.

27. Kadangi E. L. 75 000 Eur dydžio sumos neturėjo arba nenorėjo savo asmeninių lėšų investuoti į Bendriją, A. Y. paskolino E. L. 75 000 Eur, tuo tikslu buvo sudaryta paskolos sutartis, o 2015-10-12 sudarytas trišalis susitarimas dėl įskaitymo tarp A. Y., E. L. ir Bendrijos, kurio pagrindu A. Y. sumokėta 150 000 EUR suma laikoma abiejų partnerių įnašais po 75 000 Eur į Bendriją.

28. Taigi, paskolos sutartimi buvo suteikta galimybė E. L. įnešti tokio paties dydžio įnašą į Bendriją kaip ir A. Y. ir toliau būti lygiaverčiais partneriais Bendrijos valdyme ir pelno paskirstyme.

29. Nurodė, kad kartu buvo pasirašomi esminiai Bendrijos veiklos dokumentai – Bendrijos nuostatai ir Steigimo sutartis, E. L., būdamas kartu ir įmonės direktorius, disponavo visa informacija apie Bendriją, turėjo galimybę įgyvendinti visas bendrijos nario teises. Kaip vadovas jis vykdė esminius sprendimus, susijusius su bendrija, o A. Y. galėjo tik nuotoliniu būdu teikti savo nuomonę tam tikrais klausimais dėl Bendrijos veiklos vystymo. A. Y. rekomendacijos buvo tik sąlygotos kuo labiau sumažinti riziką prarasti investuotas lėšas.

30. Pažymėjo, kad E. L. veikė savarankiškai ir nederindamas savo veiksmų su A. Y., jis savarankiškai nusprendė pardavinėti turtą bendrijos 2018 m., 2019 m. pradžioje kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą su prašymu panaikinti Bendrijai išduotą licenciją organizuoti loterijas, vienasmeniškai valdė ir disponavo visomis Bendrijai priklausančiomis lėšomis, esančiomis Bendrijos banko sąskaitoje; lošimų valdymo programinę įrangą įsigijo iš trečiųjų asmenų, todėl E. L. pats priėmė sprendimus dėl loterijų laimėjimo procento; vienašališkai sprendė kam skirti privalomai skiriamą paramą ir ją paskyrė VšĮ „Pelėdos“, savo nuožiūra sudarė didžiųjų loterijų bilietų platinimo sutartis, 2017-08-21 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2017-03-01 automobilio panaudos sutartį, 2016-09-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 2018 m. pab. E. L. ėmė pardavinėti įmonės turtą galimai žemiau rinkos vertės, šių klausimų nederindamas su ieškovu.

31. Nepavykus išplėtoti verslo, A. Y. siekė įgyti didesnę Bendrijos kontrolę ir tokiu būdu užsitikrinti susigrąžinimą paskolos, kurios grąžinimo terminas jau buvo suėjęs, o veiklos klausimus dažnai spręsdavo kartu.

32. Teismo posėdžiu metu ieškovo atstovas, atsakovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo priešinis ieškinys atmestinas, ieškovo ieškinys tenkintinas.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-27 įregistruota MB “Euporija”, įmonės vadovas atsakovas E. L.. Įmonės veikla - didžiųjų loterijų organizavimas. 2019 m. vasario 10 d. įmonė baigė vykdyti loterijas.

34. 2015 m. spalio 12 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2015-10-12/VLN tarp ieškovo ir atsakovo, kuria atsakovas konstatavo, (A) kad jam yra reikalingos papildomos lėšos pradėti loterijų organizavimo verslą Lietuvos Respublikoje, o ieškovas (B) sutiko suteikti atlygintinai paskolą 75 000 Eur, paskolos gavėjas paskolą ir palūkanas įsipareigojo grąžinti pilnai iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Paskolos sutarties 3 p.). Paskolos sutarties 9 p. šalys patvirtino, kad visos paskolos sutarties nuostatos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jokia sutarties sąlyga nesuteikia nei vienai iš šalių pranašumo, nepažeidžia Sutarties šalių lygybės principo ir visos šioje sutartyje numatytos netesybos atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus. paskolos gavėjas patvirtino, kad paskolos sutartis nepažeidžia paskolos gavėjo kreditorių interesų

35. 2015-10-12 ieškovas, atsakovas ir MB „Euporija“ sudarė Susitarimą dėl pervestų lėšų įskaitymo, kuriuo atsižvelgdamos į tai, kad 2015 m. spalio 12 d. Bendrijos neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimu nuspręsta leisti bendrijos nariui A. J. įnešti į bendriją 75 000 Eur dydžio piniginį įnašą ir bendrijos nariui E. L. įnešti į bendriją 75 000 Eur dydžio piniginį įnašą, susitarė, kad pervesta 150 000 Eur suma yra laikoma šalių įnašais į bendriją – po 75 000 Eur. 2015 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartis Nr. 2015-08-15 nuo susitarimo pasirašymo dienos laikoma netekusia galios ir bendrija nariui nėra skolinga.

Dėl 2015 m. spalio 12 d. paskolos sutarties pripažinimo pripažinimo negaliojančia CK 1.86 str. pagrindu

36. Atsakovas, byloje pareiškęs priešinį ieškinį įrodinėja, kad ginčijamas sandoris sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių paskolinių santykių. Pažymėjo, jog atsakovas nuo bendrijos įkūrimo dienos nebuvo lygiavertis ieškovo partneris įmonės valdyme, paskolos sutartis fiktyvi, siekiant išlaikyti pradinį susitarimą, kad už darbą bendrovėje atsakovas gaus pusė uždirbto pelno. Sprendimas atsakovui investuoti asmenines lėšas sąlygotas teisės aktų reikalavimų, kad bendrija gautų nustatytą kiekį piniginių lėšų bei jai būtų išduota licencija vykdyti loterijų veiklą Lietuvoje. Toks susitarimas buvo vykdomas iki 2018 m. antro pusmečio, kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir ieškovas pareikalavo atsakovą perduoti turtą atsakovui nežinomiems asmenims.

37. Ištyręs bylos įrodymų visumą, teismas E. L. argumentų nepripažįsta pagrįstais.

38. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

40. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu pasirašė įmonės steigimo dokumentus ir 2015-04-24 įsteigė MB “Euporija”. 2015-04-24 bendrijos steigimo sutartyje numatyta, kad bendrijos partneriai yra ieškovas ir atsakovas, kurių įnašai vienodi – po 2 000 Eur. Ieškovas keletu mokėjimo pavedimų 2015 m. rudenį į įmonės sąskaitą pervedė 150 000 Eur, tai atlikta vadovaujantis 2015-08-15 paskolos sutartimi Nr. 2015-08-15, kuria ieškovas suteikė įmonei 150 000 Eur paskolą. Nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-09 konstatavo, kad skolinti įmonei pinigai neatitinka nuosavo kapitalo sąvokos, todėl nebus išduota licencija organizuoti loterijas.

41. Nustatyta, kad šalių bendru sutarimu ir to neneigia E. L., susitarta, kad įmonė priklausys abiem ir tuo tikslu šalys sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino 75 000 Eur atsakovui, kurie dar 2015-08-15 buvo pervesti į įmonės sąskaitą kaip paskola įmonei. Trišaliu susitarimo 2 punktu šalys aiškiai susitarė, kad ieškovo į įmonę pervesti 150 000 Eur yra laikomi ieškovo ir atsakovo įnašais po 75 000 Eur.

42. Iš VĮ RC duomenų apie asmenį, kuris yra juridinio asmens dalyvis, nustatyta, kad E. L. yra MB “Euporija” narys nuo 2015-05-27, piniginis įnašas 77 000 Eur, jis taip pat yra šios įmonės vadovas. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. L. pasirašė bendrijos nuostatus, steigimo sutartį, jis buvo steigiamos bendrijos atstovas, kurio pareigos buvo parengti bendrijos nuostatus, atlikti kitus su steigimu susijusius veiksmus (Steigimo sutarties 2 p.), sutiko būti įmonės vadovu. Tokiais veiksmais ir įformintais juridiniais faktais E. L. faktiškai įgyvendino lygiavertes su ieškovu bendrijos nario teises, todėl laikytini nepagrįstais jo argumentai, kad sprendimas sudaryti Paskolos sutartį buvo sąlygotas tik teisės aktų reikalavimų.

43. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo de facto ir de jure įmonės vadovu, t.y. disponavo visa informacija apie bendrovės veiklą, vykdė įmonės įkūrimą ir jos faktinę veiklą, disponavo įmonės lėšomis, įgijo lošimų valdymo programinę įrangą, priiminėdavo sprendimus dėl loterijų laimėjimo procento, sudarinėjo didžiųjų loterijų bilietų platinimo sutartis, 2017-08-21 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2017-03-01 automobilio panaudos sutartį, 2016-09-01 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sprendė kam privalomai skirti labdarą. Nustatyta, kad 2018 m. pabaigoje ėmė pardavinėti įmonės turtą – kompiuterius, spausdintuvą, kasos čekių spausdintuvą, brūkšninių kodų skaitytuvą, įvairią kompiuterinę techniką. Šios aplinkybės paneigia E. L. tvirtinimus, kad jis nebuvo lygiateisis bendrijos narys, neturėjo galios spręsti dėl svarbiausių įmonės klausimų. Atsakovas kaip įmonės vadovas gaudavo darbo užmokestį. Pažymėtina, jog pats atsakovas pripažino, kad bendru sutarimu su ieškovu sprendė dėl įmonės ateities, kai 2018 m. vasarą įmonė tapo nuostolinga, siūlė savo variantus dėl tolesnės įmonės veiklos. Tai, kad dalininkai tarpusavyje derino įvairius įmonės veiklos klausimus yra natūralu, nes abiejų tikslas bendras – sėkminga įmonės veikla. Teismo vertinimu, nėra įrodytas atsakovo teiginys, kad jo tikslas sudarant paskolos sutartį buvo gauti atlygį už darbą bendrijoje, nes atsakovas kaip įmonės vadovas atlyginimą mokėjo sau iš bendrijos lėšų. Laikotarpiu nuo 2016-2018 m. atsakovui kas mėnesį buvo išmokamas 1000 Eur – 1 500 Eur atlyginimas, 2018-06-07 bendrija sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo nustatytas 1 500 Eur atlyginimas.

44. Taigi, pagal išoriškai išreikšto Paskolos sandorio turinį akivaizdu, kad šalys siekė sukurti teises ir pareigas. Šios paskolos sutarties pagrindu atsakovas tapo bendrovės dalininku, jos vadovu. Taigi, iš sandorio šalims atsirado teisės ir pareigos, sutartis reali ir vykdoma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių suderinta valia ir išreikšta pozicija patvirtina, kad paskolos sutartis buvo reali. Tai, jog bendrija neatnešė iš savo veiklos jokios komercinės naudos, bendrijos nariai negavo iš bendrijos pelno dividendų arba nepasiteisino komercinė rizika, nėra teisinio pagrindo pripažinti Paskolos sutarties negaliojančia CK 1.86 str. pagrindu.

45. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi praktikos verslo kūrime, todėl jis aiškiai suvokė kokias pasekmes jas sukūrė ginčijama paskolos sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo priešinis ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti skolą, palūkanas, delspinigius

46. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

47. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

49. Iš byloje esančios 2015 m. spalio 12 d. paskolos sutarties nustatyta, kad paskolos sutartis yra tikslinė – paskolos gavėjui reikalingos papildomos lėšos pradėti loterijų organizavimo verslą Lietuvoje. Paskolą ir palūkanas atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016-12-31 d. Sutarties dalykas 75 000 Eur paskola. Susitarimu dėl pervestų lėšų įskaitymo šalys susitarė, kad 150 000 Eur yra laikomi nario I ir nario II įnašais į bendriją (abu nariai laikomi įnešę po 75 000 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė prievolės pagal paskolos sutartį atsiradimo pagrindų, šių rašytinių įrodymų nenuginčijo, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 75 000 Eur skolos, 21 587,67 Eur dydžio pelno palūkanų, 6 750 Eur dydžio delspinigių, 8 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-03-04 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Paskolos sutartis, CK 6.871 str. 1 d., 6.873 str. 1 d. 6.192 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

50. Dėl priešinio ieškinio reikalavimų atsisakymo

51. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Atsakovas 2019-11-06 rašytiniu pareiškimu atsisakė nuo priešinio ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2015-10-12 Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą nuo jo sudarymo momento bei pripažinti negaliojančiu 2015-10-12 Susitarimą dėl pervestų lėšų įskaitymo. Nurodė, kad žinomos atsisakymo nuo reikalavimo pasekmės.

52. Pagal CPK 293 str. 4 p., teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymas nuo priešinio ieškinio reikalavimų imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.), todėl prašymas tenkintinas.

54. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Ieškinį tenkinus pilnutinai, o priešinį ieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovo 1 788 Eur žyminis mokestis. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 540,23 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugų suteikimą.

55. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Ieškovo šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 5 540,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. Y., gim. data 1965 10 26 iš atsakovo E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 75 000 Eur skolos, 21 587,67 Eur dydžio pelno palūkanų, 6 750 Eur dydžio delspinigių, 8 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-03-04 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo priešinį ieškinį atmesti.

Priimti atsakovo E. L. priešinio ieškinio atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2015-10-12 Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą nuo jo sudarymo momento bei pripažinti negaliojančiu 2015-10-12 Susitarimą dėl pervestų lėšų įskaitymo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti ieškovui A. Y., gim. data 1965 10 26 iš atsakovo E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7 328,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.