- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1452-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30721-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Nukentėjusysis
- mažametės M
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. B.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 40 MGL, t. y. 2000,00 Eur bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 2 d., 1 p., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
2) 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. Š. 2020 birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Raseinių r., Nemakščių sen., Užkalnių k., Liepų g., prie apleisto pastato, pažymėto Nr. 4, tyčia vieną kartą ranka sudavė mažametei sesei M. Š., gim. 2011 m., į galvą, bei vieną kartą spyrė į sėdmenis, sukėlė mažametei nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, jis 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei sesei M. Š., gim. 2011 m., į veidą, po vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą ir pilvą, bei kabeliu sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei dešimt kartų, į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas mažametei nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
2. Kaltinamasis E. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos neprisimena, bet gali būti, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., norėjo sesę nubausti, kadangi ji ir kiti vaikai su akmenis daužė vištas. Sesę mušė su dviem laidais, sudavė gal dešimt smūgių, po to mušė ranka. Sesė verkė, prašė nemušti. Suprato, kad sesei skaudėjo. Ir anksčiau yra mušęs sesę, t. y. sudavęs į užpakalį, kada apleistame pastate pamatė, kaip sesė rūko. Neatsimena, ar trenkė sesei per galvą. Apsvaigęs nuo alkoholio nei vienu, nei kitu atveju nesijautė. Supranta, kad sesės mušti negalima, savo elgesį vertina blogai, pasižada, kad sesės atžvilgiu nesmurtaus. Kiekvieną dirba nuo 7 val. iki 17 val., kartais ir savaitgaliais. Sesės tiesiogiai neatsiprašė, kadangi jam neleidžiama artintis prie sesės, bet parašė žinutę mamai, kad perduotų atsiprašymą.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam bei jo gynėjai ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Mažametė nukentėjusioji M. Š. parodė, kad ji yra M. Š., gimusi 2011 m, gyvena kartu su mama, broliu (duomenys neskelbtini). Sesė gyvena šalia jų. Neseniai, būnant namuose, rytą, atėjo brolis (duomenys neskelbtini) į mamos kambarį, kur ji buvo, ir pradėjo ją mušti su laidu, davė į įvairias vietas daug kartų. Po to išėjo į lauką, kitą laidą pasiėmė ir vėl ją mušė. Jai skaudėjo, ji muistėsi po visą lovą ir šaukė „nemušk, nemušk (duomenys neskelbtini)“, tačiau brolis neklausė. Davė su laidais per kojas, per rankas, į pilvą kliuvo. Po to, jis jai sudavė kumščiu į nugarą ir į pilvą, o su delnu sudavė per veidą. Jai labai skaudėjo. Iš pradžių mušė su laidu, paskui su kabeliu. Iš savo kambario atsinešė kabelį ir laidą. Vienas laidas buvo baltos spalvos, kitas geltonos spalvos. Niekas nematė, kaip brolis ją mušė. Ar brolis buvo girtas, ar blaivus, negali pasakyti. Nematė, kad būtų gėręs. Ji paskui nuėjo į tualetą, o brolis nuėjo į virtuvę, tada atėjo sesė su teta. Sesė klausė, kas atsitiko. Ji pažiūrėjo į sesę ir apsiverkė. Teta buvo uždėjusi šaltą kompresą, kad jai neskaudėtų. Brolis ją mušė už tai, kad į vištas su draugais laidė akmenukus. Ji brolio nebijo. Anksčiau ją brolis yra taip pat mušęs, yra sudavęs per galvą ir įspyręs į užpakalį. Kada tai buvo, nepamena, senokai jau buvo. Jai ir tada skaudėjo. Ji mamai buvo pasakiusi, kad brolis mušasi. Mama sakė broliui, kad negalima muštis. Daugiau neturi ką papasakoti (b. l. 68-69).
6. Nukentėjusios mažametės motina ir įstatyminė atstovė J. Š. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.43 val., jai būnant darbe, į mobilų telefoną paskambino jos dukra R. Š. ir pasakė, kad jos brolis E. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 10.00 val., sumušė mažametę sesę M. Š. gim. 2011 m., ir į telefoną atsiuntė jai sumuštos dukros nuotraukas. Tai pamačiusi iškart grįžo į namus, kur apžiūrėjusi savo dukrą nusprendė vežti į ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Prieš išvažiuodama pasiteiravo savo dukros, kas nutiko ir dėl ko ją mušė, dukra paaiškino, kad ją su laidu į įvairias kūno vietas mušė brolis E. Š. todėl, kad ji su kaimo draugais vakar žaisdami kieme apmėtė kaimynės vištas. Kaip paaiškino M. Š., jai brolis daugybę kartų laidu sudavė per rankas, kojas, pilvą ir užpakalį, bei vieną kartą delnu sudavė į kairę veido pusę, tokiu būdu sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Jos sūnus E. Š. ankščiau šeimoje nėra smurtavęs, tai pirmas kartas, kai jis naudoja smurtą. E. Š. gyvena kartu su ja. Dėl dukros sužalojimo ji rašyti pareiškimą atsisako, tačiau norėtų, kad dėl tokio jo elgesio jis būtų sudrausmintas. Tai pat nepageidauja, kad jam būtu uždrausta gyventi kartu su ja, nes jis yra nedirbantis, todėl liktų be gyvenamosios vietos. Po medikų apžiūros dukra M. Š. buvo išleista į namus gydytis ambulatoriškai (b. l. 72-75).
7. Papildomai apklausta J. Š. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus liudytojo parodymus ir nori papildyti, kad jos sūnus E. Š. anksčiau yra smurtavęs jos dukros M. Š., gim. 2011m., atžvilgiu. Apie šį įvykį ji buvo pamiršusi. Kiek atsimena, tai atsitiko kai ji pradėjo dirbti, pradėjo 2020 birželio pradžioje, tikslios dienos neprisimena. Jos mažametė dukra (duomenys neskelbtini) dėl amžiaus neskiria metų laikų, tai ji tikrai negalėtų pasakyti, kokiu metų laiku tai atsitiko, tik prisimena, kad brolio buvo sumušta, kai dirbo. Jai grįžus iš darbo dukra Modesta pasiguodė, kad brolis (duomenys neskelbtini) ją sumušė. Ji neprisimena, ar dukra minėjo, kad brolis (duomenys neskelbtini) ją sumušė, spirdamas į užpakalį, bei ranka suduodamas į veidą. Ji tikrai to neprisimena, tik tiksliai prisimena, kad jos sūnus E. Š. ją tada nuskriaudė. Kaip supranta, dėl sumušimo jos dukrai skaudėjo, dukra sakė, kad mušimo metu ji verkė. Ji tai sužinojusi, tą patį vakarą griežtai su sūnumi E. Š. pasikalbėjo. Pasakė, kad jei dar kada pasikartos toks atvejis, jis privalės išeiti iš jo namų. Atrodė, kad sūnus E. Š. suprato, blogai pasielgęs. Nežino, dėl kokių priežasčių ir vėl pasikartojo ankstesnė situacija, tai, kad jis ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. smurtavo jos dukros M. Š. atžvilgiu. Ankstesnėje liudytojo apklausoje ji parodė, kad jos dukra buvo sumušta tik laidu. Jos dukra jai nesakė, kad brolis kumščiu dar jai sudavė į nugarą, bei pilvą, bei vieną kartą delnu į veidą. Ji dukros nenorėjo klausinėti smulkiau apie patį sumušimą, nes kaskart paklausius, ji pradėdavo verkti. Nenorėjo jos skaudinti ir jaudinti. Todėl nežino, kiek tiksliai kartų ir kokiu būdu ją mušė jos sūnus tą dieną. Kaip ir minėjo, žinojo tik, kad Edgaras daugybę kartų ją mušė kabeliu į vairias kūno vietas. Ji galvojo, kad E. Š. mušė geltonu kabeliu, kurį dukra jai iš karto parodė. Jį ir pateikė policijos pareigūnams. Tačiau dukra teisme pasakė, kad brolis ją mušė dar ir baltu kabeliu, namuose ji tą kabelį suras ir pateiks tyrėjai (b. l. 78-81).
8. L. R. Š. nurodė, kad gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir jos mama J. Š. su broliu E. Š., gim. 2001 m., bei sese M. Š., gim. 2011 m., adresu (duomenys neskelbtini), tik kitame, bute. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 10 val., ji atėjo pas mamą į butą, parsivesti pas save į butą sesę (duomenys neskelbtini). Tik įėjus, koridoriuje pamatė savo brolį E. Š.. Rankose jis turėjo geltonos spalvos kabelį. Kaip tik tuo metu iš tualeto verkdama išėjo jos sesuo (duomenys neskelbtini). Iš karto pagalvojo, kad brolis (duomenys neskelbtini) ją apšaukė, dėl to ji ir verkia. (duomenys neskelbtini) iš karto jai pradėjo teisintis, kad (duomenys neskelbtini) neva apmėtė akmenimis kaimynės vištas, vieną jų užmušė. Ji tamsiame koridoriuje, nematė, kad jos sesuo (duomenys neskelbtini) yra dar ir sumušta. L. M. greitai apsirengti ir eiti į jos butą. O pati pasiliko dar pakalbėti su (duomenys neskelbtini). Jis ir vėl jai pasakojo, kaip (duomenys neskelbtini) negerai pasielgė, kad apmėtė akmenimis vištas. Ji prisiminė, kad jai atėjus, (duomenys neskelbtini) rankoje laikė laidą, todėl pasakė, kad nesugalvotų jis (duomenys neskelbtini) paauklėti (mušti). (duomenys neskelbtini) tylėjo ir nieko tada jai neatsakė. Pakalbėjus, grįžo į savo butą ir tik tada šviesoje ji pamatė sumuštą savo mažametę sesę (duomenys neskelbtini). Ant jos veido prie akies, ties smilkiniu, buvo stipriai paraudę ir likę dar pirštų raudoni antspaudai. (duomenys neskelbtini) verkdama jai sakė, kad delnu (duomenys neskelbtini) jai sudavė per veidą. Tada greitai ją nurengė ir pamatė ant viso kūno daug raudonų dryžių. Jos brolis (duomenys neskelbtini) jos sesę (duomenys neskelbtini) mušė laidu. Daugiausia raudonų dryžių – sumušimų buvo ant kojų, ant rankų, ant sėdmenų, vienas ant pilvo. Tai pamačiusi, ji iš karto apie sesės (duomenys neskelbtini) sumušimą pranešė mamai. Jai grįžus iš darbo, jos visos trys važiavo į Raseinių ligoninę. Važiuojant, klausinėjo (duomenys neskelbtini), kaip viskas buvo. Ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ją laidu sumušė, kažkur išėjo, grįžo ir vėl sumušė. Taip joms su mama papasakojo (duomenys neskelbtini). Kaip iš tikro viskas vyko, smulkių įvykio aplinkybių, jos su mama nežino, kadangi nenorėjo daugiau jaudinti (duomenys neskelbtini) ir apie tą įvykį jai priminti. Važiuojant į ligoninę, ji dar klausė (duomenys neskelbtini), ar labai skauda. (duomenys neskelbtini) sakė, kad labai skauda sėdmenis. Matė, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo normaliai atsisėsti automobilyje ant sėdynės. Muistėsi dėl skausmo, bandė prisėsti tai ant vieno sėdmens šono, tai ant kito, kad mažiau skaudėtų. Jai yra žinoma, kad brolis (duomenys neskelbtini) sesę (duomenys neskelbtini) mušė dviem laidais: geltonos ir baltos spalvos. Ji paties mušimo nematė. Nors ir gyvena šalia, negirdėjo (duomenys neskelbtini) šauksmo mušimo metu. Ji nieko nežino, apie tai, kad jos brolis sumušė 2020 birželio mėnesį jos sesę Modestą. Apie tai sužinojo tik užvakar, kai pasakė jos mama. Tos dienos įvykių aplinkybių ji nežino, nes kaip ir sakė, apie tai pirmą kartą sužinojo visai neseniai (b. l. 87-90).
9. 2020 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant stalo rastas geltonos spalvos kabelis, kuris buvo paimtas apžiūros metu (b. l. 20-23).
10. 2020 m. rugpjūčio 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Š. pateikė baltos spalvos kabelį, kuriuo buvo mušama jos mažametė dukra (b. l. 31-32).
11. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėtas nusikaltimo padarymo įrankis – baltas spalvos kabelis (laidas) (b. l. 30-31).
12. 2020 m. rugpjūčio 2 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota mažametės M. Š. apžiūra. J. Š. parodė savo mažametės dukros M. Š. veido kairę pusę, ties akimi matomas patinimas ir paraudimas, ant kairio skruosto ir kaklo. Apžiūrint dešinę ranką ant išorinės pusės nuo riešo iki alkūnės matomi raudonos spalvos dryžiai. Apžiūrint kairę ranką ant išorinės rankos pusės nuo riešo iki alkūnės matomi raudonos spalvos dryžiai. Apžiūrint dešinę koją ant galinės ir priekinės dalies šlaunies ir užpakalio matomi daugybiniai dryžiai. Apžiūrint kairę koją ant galinės šlaunų dalies ir užpakalio matomi daugybiniai dryžiai. Apžiūrint pilvą ant pilvo srities matomas įdrėskimas. Apžiūrint kūną daugiau sužalojimų neužfiksuota (b. l. 38-44).
13. 2020 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėjo M. I., tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 14.09 val., Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo gautas pranešimas iš Raseinių ligoninės priėmimo skyriaus, kad su mama kreipėsi M. Š., gim. 2011m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuoti viso kūno sumušimai, galvos žaizda, teigia, kad vaiką sumušė 19 m. brolis su viela, mušė rankomis. Išleista gydytis ambulatoriškai. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (0,38 prom.) E. Š., gim. 2001 m., vieną kartą suduodamas delnu per veidą ir daugybę kartų suduodamas kabeliu į įvairias kūno vietas sumušė savo mažametę sesę M. Š., sukėlė jai fizinį skausmą. Vizualiai apžiūrint M. Š. veidą, kairėje pusėje akies ir veido srityje matėsi patinimas ir paraudimas bei daugybinių paviršinių kūno sužalojimai ant rankų, kojų, pilvo ir sėdmenų srities (b. l. 8).
14. Teisiamojo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad mažametės sumušimai buvo žiaurūs, mergaitė įvykį labai stipriai išgyveno. Mergaitė yra uždara, sunkiai pasakoja, įvykis sukėlė mergaitei ir emocinius išgyvenimus, kadangi brolis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
15. Pagal BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
16. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo E. Š. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte (nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas atitinka kaltinamąjį aktą) nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2020 birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini)., prie apleisto pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), jis tyčia vieną kartą ranka sudavė mažametei sesei M. Š., gim. 2011 m., į galvą, bei vieną kartą spyrė į sėdmenis, sukėlė mažametei nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši E. Š. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
17. Teismas taip pat daro išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), E. Š. namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei sesei M. Š., gim. 2011 m., į veidą, po vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą ir pilvą, bei kabeliu sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei dešimt kartų, į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas mažametei nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši E. Š. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo
18. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
20. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamu atveju E. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo mažametės sesės atžvilgiu. E. Š. yra pilnametis, nevedęs, dirbantis (b. l. 134), 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 92-118), administracine tvarka baustas (b. l. 133) 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui, neatlikęs, psichikos sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą teismas nenustatė. Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nurodo, kad sesės ateityje nebemuš. Nukentėjusios mažametės įstatyminė atstovė J. Š. prašė sūnui skirti kuo švelnesnę bausmę, tuo tarpu nukentėjusiosios atstovas pritarė prokurorės siūlymui už nusikalstamų veikų padarymą skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes, atidedant šios bausmės vykdymą.
22. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad nusikalstama veika padaryta mažametės sesers atžvilgiu, sudaro pagrindą spręsti, kad už nusikalstamos veikos 2020 birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, padarymą E. Š. yra pagrindas skirti arešto bausmę.
23. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstama veika padaryta jau priėmus 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui, teismas sprendžia, kad kaltinamasis jam paskyrus viešųjų darbų bausmę (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo jau po 2020 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstamos veikos padarymo) dėl savo smurtinio elgesio jokių išvadų nepadarė. Be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis prieš sesę smurtavo ne pirmą kartą, tyčia vieną kartą delnu sudavė sesei į veidą, po vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą ir pilvą, nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei dešimt kartų, mušė sesę ir laidais, ir šiuos veiksmus atliko neva auklėdamas sesę dėl jos netinkamo elgesio. Bylos duomenimis būtent dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo kreiptasi ir į medikus, o šie brolio veiksmai mažametei neabejotinai sukėlė ir reikšmingus neigiamus emocinius išgyvenimus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant įvertinus kaltinamojo amžių.
24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, kadangi yra parinktos humaniškos, nėra itin griežtos. Kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą viešųjų darbų bausmę. Nurodytas bausmių bendrinimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į ankstesnius kaltinamojo teistumus, nusikalstamų veikų darymo dažnumą, taip pat į tai, jog BK 65 straipsnio 2 dalis draudžia dvigubą bausmių keitimą. Teismas pažymi, kad ir kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog viešieji darbai negali būti keičiami laisvės atėmimu, kadangi tokiu atveju būtų pažeistos BK 65 straipsnyje įtvirtintos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės bei 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-513/2006).
26. Teismas pažymi, kad pagal BK 46 straipsnio 5 dalį jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad probacijos tarnyba, esant atitinkamos sąlygoms gali kreiptis su teikimu į teismą, siūlydama spręsti viešųjų darbų atlikimo klausimus.
27. Teismas taip pat pažymi, kad byloje prokurorė neprašė paskirtų bausmių bendrinti su 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL baudos bausme, byloje teismui nebuvo pateikta duomenų, kad paskirta bauda nėra sumokėta, todėl šiuo metu pagrindo bendrinti paskirtų bausmių su aptariamu nuosprendžiu teismas nenustatė.
28. Kaltinamasis E. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 17 val. 0 min., iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 15 val. 55 min. (vieną parą) (b. l. 93-95, 107).
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
29. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
30. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).
32. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad E. Š. yra jauno amžiaus, dirba, nurodė, kad nukentėjusios atsiprašė mamai parašydamas žinutę, kadangi negali artintis prie sesers, savo elgesį jis vertina kritiškai, nukentėjusiosios ir kaltinamojo motina prašė sūnui skirti kuo švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. Š. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. Š. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. Š. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
34. 2020 m. rugpjūčio 3 d. E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119–121), įpareigojimas gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su ja (b. l. 122-126) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
35. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinė plokštelė su M. Š. apklausos įrašu, prisegta voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
36. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – geltonos spalvos dviejų metrų ilgio kabelis (laidas), saugomas Šiaulių apskrities VPK, paimtas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), taip pat baltos spalvos 1,05 metro telefono „iPhone“ kabelis (laidas), pateiktas J. Š., proceso dalyviams neišreiškus prašymų jų grąžinti – sunaikintini.
37. Proceso išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad tiek gynėjos dalyvavimas, tiek nukentėjusios mažametės atstovo dalyvavimas remiantis proceso įstatymu yra būtinas, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o tai lėmė greitą ikiteisminį tyrimą, mažesnes tyrimo išlaidas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 6 (šešis mėnesius) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui, bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į E. Š. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 17 val. 0 min., iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 15 val. 55 min. (vieną parą) ir laikyti E. Š. atlikusį 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-6 punktais, E. Š. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės 4 (keturiems) mėnesiams vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
2) sudalyvauti dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su ja, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinę plokštelė su M. Š. apklausos įrašu, prisegtą voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiagą palikti saugoti byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus geltonos spalvos dviejų metrų ilgio kabelį (laidą), paimtą iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), ir baltos spalvos 1,05 metro telefono „iPhone“ kabelį (laidą), pateiktą J. Š., saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikintini.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.