Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams T. K., A. K., J. K., tretysis asmuo Raseinių rajono 1 – asis notarų biuras dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, turto dalių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2015 m. spalio mėnesio panaudos sutarties pagrindais naudojosi Betygalos Šv. Mikalojaus parapijai priklausančiu butu (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 18 d. Raseinių rajono 1-ajame notarų biure, pirkimo - pardavimo sutartimi S. K. vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį žemės sklypo, bei 1/4 dalį ūkinio pastato, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Butas, 1/4 žemės sklypo ir 1/4 ūkinio pastato buvo įsigyti S. K. vardu, tačiau kaip patvirtino šio turto pardavėjas Betygalos Šv. Mikalojaus parapijos klebonas, dalyvavęs pirkimo -pardavimo sandoryje, už parduotą turtą buvo sumokėta dalimis, t.y. S. K. įnešė 600 Eurų, o ieškovė, L. V., sumokėjo 1050 Eur.

Paaiškino, kad jų gyvenimas kartu buvo o nuolatinis, jie kartu kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu. Abu pastovaus, nuolatinio darbo neturėdavo, gyveno iš atsitiktinių darbų, gaunamų pašalpų. Abu taupė gaunamas lėšas, kad galėtų įsigyti butą, kuriuo naudojosi panaudos pagrindais. Po S. K. mirties ieškovė gyvena šiame bute, jį prižiūri, rūpinasi viso buto apšildymu, moka mokesčius, neišskirdama S. K. dalies.

Kadangi ieškovės įnešta už butą dalis sudaro 63,6 proc. turto vertės, o S. K. dalis 36,4 proc., pageidauja, kad teismine tvarka būtų pripažintos šios turto dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Raseinių notarų biuras informavo, kad niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl turto paveldėjimo, tačiau žino, kad S. K. turėjo du brolius ir seserį. Iki S. K. buvo gyvas, ginčo tarp jų dėl šio turto dalių naudojimo nekilo.

Atsakovei J. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį informuota. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Atsakovui A. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį informuotas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį informuota. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Iš medicininio mirties liudijimo (b. l. 8) matyti, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniūnijos rašte nurodyta, kad L. V. faktiškai gyvenanati (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)) nuo 2008 m. kovo mėnesio gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu su S. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). S. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2016-10-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR4025; taip pat ¼ dalis žemės sklypo 0,2148 ha, UN (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis ūkinio pastato, UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2016-10-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR4029 (b. l. 10-12). Betygalos Š. M. parapijos klebonas G. L. liudijo, kad S. K. ir L. V. nusipirko butą (duomenys neskelbtini), viso už butą ir žemę sumokėjo 1650 Eur, S. K. įnešė 600 Eur, o L. V. 1050 Eur. (b. l. 13). Iš Raseinių rajono 1 – ojo notaro biuro pranešimo matyti, kad dėl S. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 14).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinės nutartys Nr. 3K-3-235/2008; 3K-3-336/2009;3K-3-553/2010 ir kt.) Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Jungtinės veiklos, bendro gyvenimo ir ūkio vedimo tarp ieškovės ir S. K. įrodinėtos liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais. Junginės veiklos sutartis tarp ieškovės ir S. K. nebuvo sudaryta raštu. Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pasisakyta, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-134/2011, 3K-3-84/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. ir S. K. kartu gyveno nuo 2008 metų. Iš pradžių ginčo butą ieškovė su S. K. nuomojosi, po to 2016 m. jį įsigijo ir mokėjo už turtą abu. Tai patvirtino ir liudytojas. Atsakovas T. K. atsiliepime nurodė, kad L. V. jokių pretenzijų dėl turto neturi. Seniūnija raštu patvirtino, kad L. V. ir S. K. nuo 2008 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Po S. K. mirties ieškovė ir toliau gyvena šiame bute, jį tvarko, prižiūri, moka mokesčius neišskirdama turto dalių.

LR CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės dalių dydis nenustatytas. Į teismą ieškovė kreipėsi dėl buto, ¼ dalies žemės sklypo ir ¼ dalies ūkinio pastato, esančių Betygaloje, Vytauto g. 10. pripažinimo bendrąja daline L. V. ir S. K., nuosavybe, nustatant, kad bendraturčiams L. V. priklauso 63,6 procento bendro turto dalis, o S. K. – 36,4 procento bendro turto dalis.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir, kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Šioje byloje teismas laiko, kad ieškovė įrodė ieškinį. Nustatyta aplinkybės, kad L. V. ir S. K. kartu gyveno nuo 2008 m. kaip šeima, iki (duomenys neskelbtini), tai yra iki kada mirė S. K.. Jie kartu vedė bendrą ūkį, kartu įgijo butą, ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį ūkinio pastato. Ieškovė savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie turto įgijimo ir jo gerinimo. Ieškovė nurodė, kad ji už įsigijamą turtą savo lėšomis sumokėjo 1050 Eur, o S. K. – 600 Eur. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina Betygalos Š. M. parapijos klebono G. L. surašytas liudijimas, kur nurodyta, kad S. K. ir L. V. nusipirko butą (duomenys neskelbtini), viso už butą ir žemę sumokėjo 1650 Eur, S. K. įnešė 600 Eur, o L. V. 1050 Eur. Tarp šalių dėl turto registruoto S. K. vardu kaip asmeninė jo nuosavybė nėra. Niekas neginčija ir prašomų nustatyti turto dalių. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtintos liudytojo ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pripažintina, kad S. K. vardu registruotas turtas yra bendroji dalinė S. K. ir L. V. nuosavybė; nustatytina, kad S. K. tenka 2/5 bendro turto dalies, L. V. tenka 3/5 bendro turto dalies.

Valstybei iš atsakovų priteistina po 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu pagal 2016 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR4025 įsigytas butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pagal 2016 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR4029, įsigyti ¼ dalis 0,2148 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė, nustatant, kad bendraturčiams L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenka 3/5 bendro turto dalies, S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenka 2/5 bendro turto dalies.

Priteisti iš atsakovų J. K., T. K. ir A. K. po 6,36 Eur (šešis eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.