Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis MB „E.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 183 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: jis, žinodamas, kad konteinerinė biokuro katilinė su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“, tuo metu buvusi (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), o ne jam, kad realiai jis nėra šios katilinės pardavėjas ir jokios teisės ją parduoti neturi, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., Vilniuje, pasirašė 2017 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 17-03/1, kurioje melagingai nurodė, kad jis (A. T.) yra minėtos katilinės pardavėjas, kad jis neva ją pardavė, o MB „E.“, kodas (duomenys neskelbtini), neva įgijo minėtą katilinę. Taip A. T. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 17-03/1, kurią, kaip dokumentą, pagrindžiantį MB „E.“ nuosavybę į minėtą katilinę, siekdamas atlikti sutartinį katilinės įkeitimą, Kaišiadorių r. 1-ajame notaro biure, esančiame Gedimino g. 42-5, Kaišiadoryse, 2017 m. kovo 30 d. pateikė notarui.

Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, būdamas 2018 m. gegužės 17 d. atleistas iš UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2018 m. gegužės 17 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. vasario 23 d. (kai buvo atlikta krata, kurios metu paimtas toliau nurodytas dokumentas), Vilniuje pasirašė 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. T.) perdavė, o UAB „D.“ direktorius S. R. priėmė UAB „D.“ priklausančią konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, nors realiai minėtos katilinės S. R., nuo 2018 m. gegužės 17 d. paskirtam į UAB „D.“ direktoriaus pareigas, jis neperdavė. Taip A. T. pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo - perdavimo aktą.

Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir vieninteliu akcininku bei šių pareigų pagrindu disponuodamas jam patikėta minėtai bendrovei priklausančia konteinerine biokuro katiline su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“, tuo metu buvusia (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 d. atleidus jį iš UAB „D.“ direktoriaus pareigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2018 m. gegužės 17 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. vasario 23 d. (kai buvo atlikta krata, kurios metu paimtas toliau nurodytas dokumentas), Vilniuje pasirašė netikrą dokumentą – 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. T.) UAB „D.“ direktoriui S. R. perdavė, o pastarasis priėmė minėtą UAB „D.“ priklausančią konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, tačiau realiai minėtos katilinės jis (A. T.) S. R., 2018 m. gegužės 17 d. paskirtam į UAB „D.“ vadovo pareigas, neperdavė. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 5 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, be UAB „D.“ vadovo žinios ir sutikimo minėtą UAB „D.“ priklausančią konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika nenustatytų asmenų pagalba iš jos nuolatinės laikymo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), persivežė ir pastatė ant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), esančio prie pat jo paties (A. T.) nuomojamo žemės sklypo bei jo vadovaujamos MB „E.“ mechaninių dirbtuvių likučių, esančių (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki tol, kol 2021 m. kovo 9 d. atlikus kratas A. T. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje bei ketinant atlikti kratą adresu (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnams pareikalavus A. T. pateikti minėtą katilinę, šis nurodė, kad ji stovi adresu (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, ir ją pateikė. Taip A. T. pasisavino jam patikėtą labai didelės 50 000 Eur vertės svetimą UAB „D.“ priklausantį turtą - konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. T. suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: jis, būdamas MB „E.“, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei žinodamas, kad konteinerinė biokuro katilinė su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“, realiai priklauso ne MB „E.“, o bendrovei „D.“ ir kad jis ją iš pastarosios yra pasisavinęs, Klaipėdoje pasirašė 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartį Nr. VER202007-000075 dėl kredito bendrijai „E.“ suteikimo, kuria MB „E.“ vardu įsipareigojo Klaipėdos kredito unijai įkeisti minėtą katilinę ir kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad minėtos katilinės įkeitimas Klaipėdos kredito unijai nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų ir kad nėra aplinkybių, apie kurias MB „E.“ raštu neinformavo Klaipėdos kredito unijos ir kurios gali apsunkinti bendrijai „E.“ vykdyti įsipareigojimus pagal šią 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartį, nors realiai apie tokią aplinkybę, t. y. kad minėta katilinė priklauso ne MB „E.“, o UAB „D.“, Klaipėdos kredito unijos jis raštu neinformavo ir suprato, kad minėtos katilinės įkeitimas be UAB „D.“ sutikimo aiškiai pažeidžia UAB „D.“ teises bei teisėtus interesus. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T., žinodamas, kad minėta katilinė priklauso ne MB „E.“, o UAB „D.“ ir kad jis ją iš pastarosios yra pasisavinęs, Kaišiadorių r. 1-ajame notaro biure, esančiame Gedimino g. 42-5, Kaišiadoryse, kaip MB „E.“ direktorius, savo parašu patvirtino 2020 m. liepos 15 d. sutartį dėl minėtos katilinės įkeitimo Klaipėdos kredito unijai, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad minėta katilinė neva priklauso MB „E.“. Taip A. T. suklastojo tikrus dokumentus – 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartį Nr. VER202007-000075 ir 2020 m. liepos 15 d. įkeitimo sutartį.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. apgaule gavo kreditą, o būtent: jis, būdamas MB „E.“, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir žinodamas, kad konteinerinė biokuro katilinė su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“, realiai priklauso ne MB „E.“, o bendrovei „D.“ ir kad jis ją iš pastarosios yra pasisavinęs, apie tai Klaipėdos kredito unijos neinformavo bei suprasdamas, kad minėtos katilinės be UAB „D.“ sutikimo įkeitimas aiškiai pažeistų UAB „D.“ teises ir interesus, 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdoje, kaip MB „E.“ direktorius, su Klaipėdos kredito unija pasirašė kredito sutartį Nr. VER202007-000075 dėl 48 225,22 Eur kredito bendrijai „E.“ suteikimo, kuria MB „E.“ vardu, be UAB „D.“ sutikimo, įsipareigojo įkeisti Klaipėdos kredito unijai minėtą katilinę ir kurioje melagingai nurodyta, jog minėtos katilinės įkeitimas Klaipėdos kredito unijai nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų ir kad nėra aplinkybių, apie kurias MB „E.“ raštu neinformavo Klaipėdos kredito unijos ir kurios gali apsunkinti bendrijai „E.“ vykdyti įsipareigojimus pagal šią 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartį. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T., žinodamas, kad minėta katilinė realiai priklauso bendrovei „D.“, kad nei jam asmeniškai, nei MB „E.“ ji nepriklausė ir nepriklauso, kad realiai jis nebuvo šios katilinės pardavėjas ir jokios teisės ją parduoti neturėjo, Kaišiadorių r. 1-ajame notaro biure, esančiame Gedimino g. 42-5, Kaišiadoryse, kaip dokumentą, pagrindžiantį MB „E.“ nuosavybę į minėtą katilinę, pateikė notarui žinomai netikrą jo paties pasirašytą 2017 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 17-03/1, kurioje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (A. T.) yra minėtos katilinės pardavėjas, kad jis neva ją pardavė, o MB „E.“ neva įgijo minėtą katilinę, bei kaip MB „E.“ vadovas įsipareigojimų, kylančių iš minėtos 2020 m. liepos 14 d. kredito sutarties Nr. VER202007-000075, įvykdymo užtikrinimui pasirašė 2020 m. liepos 15 d. įkeitimo sutartį dėl minėtos katilinės įkeitimo Klaipėdos kredito unijai, taip patvirtindamas šioje sutartyje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėta katilinė nuosavybės teise neva priklauso MB „E.“. Klaipėdos kredito unija, būdama apgaulės įtakoje, minėtų suklastotų kredito ir įkeitimo sutarčių pagrindu 2020 m. liepos 16 d. pervedė į MB „E.“ sąskaitą 48 225,22 Eur dydžio kredito lėšas MB „E.“ paskolos, gautos iš Klaipėdos kredito unijos pagal 2017 m. kovo 20 d. kredito sutartį, refinansavimui. Taip A. T. MB „E.“ vardu apgaule gavo iš Klaipėdos kredito unijos 48 225,22 Eur dydžio kreditą.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent: jis, žinodamas, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d., kai buvo atleistas iš UAB „D.“ vadovo pareigų, šiai įmonei priklausančia konteinerine biokuro katiline su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“, jis disponuoja ir adresu (duomenys neskelbtini) ją laiko neteisėtai, t. y., kad jis ją iš UAB „D.“ yra pasisavinęs, ir kad realiai ši katilinė jam kaip fiziniam asmeniui perduota saugoti nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 5 d. (kai pasaugos sutartis Nr. 2017/10-2 buvo pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33395-20), neturėdamas jokios teisės sudaryti sutarčių UAB „D.“ vardu, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atgaline 2017 m. spalio 2 d. data, sudarė ir kaip UAB „D.“ direktorius bei kaip fizinis asmuo A. T. pasirašė pasaugos sutartį Nr. 2017/10-2, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad sutartis sudaryta neva 2017 m. spalio 2 d. bei kad jis neva kaip UAB „D.“ direktorius sau pačiam kaip fiziniam asmeniui už atlygį neva perdavė saugoti adresu (duomenys neskelbtini) minėtą katilinę iki jos grąžinimo bendrovei „D.“, po ko šią netikrą sutartį per savo gynėją 2021 m. gegužės 5 d. pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33395-20 atliekančiai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos, esančios T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, pareigūnei. Taip A. T. pagamino netikrą dokumentą – minėtą 2017 m. spalio 2 d. pasaugos sutartį Nr. 2017/10-02 ir šią sutartį 2021 m. gegužės 5 d. pateikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33395-20 atliekančiai pareigūnei panaudojo.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: jis, žinodamas, kad konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“, iš UAB „D.“ jis pasisavino, t. y. gavo ją nusikalstamu būdu, siekdamas nuslėpti savo paties disponavimą šiuo turtu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2018 m. gegužės 17 d. (kai buvo atleistas iš UAB „D.“ direktoriaus pareigų) ir ne vėliau kaip 2022 m. vasario 23 d. (kai atlikta krata, kurios metu paimtas toliau nurodytas dokumentas), Vilniuje pagamino netikrą dokumentą - pasirašė 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. T.), kurio įgaliojimai kaip UAB „D.“ direktoriaus baigėsi 2018 m. gegužės 18 d., perdavė, o UAB „D.“ direktorius S. R. priėmė minėtą katilinę, nors realiai minėtos katilinės S. R. jis neperdavė. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T., siekdamas įteisinti savo paties nusikalstamu būdu gautą turtą – minėtą iš UAB „D.“ pasisavintą ir adresu (duomenys neskelbtini) laikomą katilinę, žinodamas, kad realiai ši katilinė jam kaip fiziniam asmeniui perduota saugoti nebuvo, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2021 m. kovo 9 d. (kai buvo atliktos kratos A. T. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje) ir ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 5 d. (kai toliau nurodyta sutartis buvo pateikta ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-33395-20), neturėdamas jokios teisės sudaryti sutarčių UAB „D.“ vardu, atgaline 2017 m. spalio 2 d. data sudarė ir kaip UAB „D.“ direktorius bei kaip fizinis asmuo A. T. pasirašė pasaugos sutartį Nr. 2017/10-2, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad sutartis sudaryta neva 2017 m. spalio 2 d. bei kad jis neva kaip UAB „D.“ direktorius sau pačiam, kaip fiziniam asmeniui, už atlygį neva perdavė saugoti adresu (duomenys neskelbtini) minėtą katilinę iki jos grąžinimo bendrovei „D.“, po ko šią netikrą sutartį per savo gynėją 2021 m. gegužės 5 d. pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33395-20 atliekančiai pareigūnei. Taip A. T., pagamindamas minėtą netikrą 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, slėpė savo disponavimą nusikalstamu būdu gauta konteinerine biokuro katiline su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei vėliau siekdamas šią savo paties nusikalstamu būdu gautą katilinę įteisinti, sudarė sandorį – pagamino minėtą netikrą pasaugos sutartį Nr. 2017/10-2, kurioje melagingai nurodė, kad šią katilinę jis gavo iš teisėtos veiklos – pasaugos.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. T. parodė, kad 2014 m. M. V. pabaigė atlikti tokius darbus, kaip kelio tiesimas (duomenys neskelbtini), aikštelės įrengimas prie elevatoriaus (duomenys neskelbtini), aikštelės įrengimas (duomenys neskelbtini) prie katilinės. Buvo atlikęs daug darbų, už kuriuos M. V. su juo nebuvo atsiskaitęs. 2014 m. pabaigoje jis su M. V., kuris veikė nuo įmonės „D.“, pasirašė laidavimo sutartį, kurioje numatyta, kad M. V. yra skolingas tam tikrą sumą pinigų, tačiau skolos negrąžino. Kadangi jis domėjosi žemės ūkiu, elevatoriais, žemdirbyste, ieškojo variantų dėl įmonės, todėl ir ėjo kalba dėl įmonės „D.“, tačiau kuriais metais apie tai su M. V. kalbėjo, nepamena. Su M. V. ieškojo kompromisų, kaip padengti skolas, todėl pastarasis pasakė, kad gali perleisti konkrečią įmonę, nes įmonė turi kažkokio turto, kuris padengs skolas ir bus galima dirbti. Taip pat M. V. paminėjo, kad įmonė „D.“ turi biokuro katilinę. Buvo pažadėtas atlygis už atliktus darbus, įmonės gavimas su turtu ir galimybė susitvarkyti skolas tarp jo ir M. V. Tikslas buvo toks, kad turtas niekur nepradingtų ir jis galėtų pasidengti M. V. skolą. Yra raštelis, kurį jis pasirašė su M. V. dėl pradinės skolos – jo byloje nėra, bet teismui gali pateikti (past. pateikė ir prijungtas prie bylos). 2014 m. pabaigoje, buvo pasirašyta laidavimo sutartis, nes darbai M. V. buvo baigti iki 2014 m. pabaigos. Jis pats su savo technika įrenginėjo aikšteles, buvo užsieniečių, kurie pas jį dirbo. Jam, kaip fiziniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, todėl visus mokėjimus atlikto tik grynais pinigais. Jis be jokių sąskaitų atliko darbus ir tada gavo raštelį (laidavimo sutartį). Nežino laidavimo formų, bet jis su M. V. susitarė, kad jam būtų kažkokios garantijos, jog su juo yra atsiskaityta.

2016 m. pavasarį kaip fizinis asmuo įsigijo katilinę ir pats ją parsivežė iš Lenkijos pas save į (duomenys neskelbtini), o po to vasaros pabaigoje nuvežė į (duomenys neskelbtini). Katilinės pirkimo dokumentų neišsaugojo, tačiau už ją atsiskaitė grynais pinigais ir sumokėjo 20 000 Eur. Kadangi anksčiau turėjo verslo liudijimą, užsiminė savaeigių traktorių remontu, supirkinėdavo kažkokius daiktus, juos remontuodavo, parduodavo, todėl lygiai tokiu pačiu pagrindu įsigijo ir katilinę. Įrenginėjant aikšteles prie elevatoriaus (duomenys neskelbtini), kai kuriuos daiktus matė kaip ten viskas vyksta. Žinojo tokią informaciją, kad kai kurios įmonės bankrutuos, todėl bus galima įsigyti turto. Esmė – kaip pas jį atsirado katilinė (duomenys neskelbtini). Su bankroto administratore sužinojo, kad įmonių bankrotai jau pradėję vykti, nes bankroto administratorė turėjo areštavusi elevatorių, su ja buvo susitikęs Žvėryne. Jo tikslas buvo pasileisti katilinę, pasižiūrėti ar tiks ir ar bus galima ją pritaikyti prie elevatoriaus jo tolimesniam darbui, veiklai, todėl asmeninę katilinę atgabeno į (duomenys neskelbtini). Katilinė liko stovėti (duomenys neskelbtini), nes norėjo išsibandyti ar jam tiks prie elevatoriaus. Katilinė neveikė, nedirbo, tik stovėjo. Gavosi taip, kad kažkokie dokumentai, kažkokios procedūros, kažkokie procesai, matė, kad jam variantas su elevatoriumi, su įmonės turtu, išpardavimu per aukcionus, nelimpa, todėl savo katilinę, stovėjusią (duomenys neskelbtini), pasiūlė įsigyti MB „E.“. Dėl vykusių turto vertinimų ir visų kitų dalykų, katilinė liko stovėti (duomenys neskelbtini). Turto vertintojas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir įvertino jo asmeninę katilinę, kurią vėliau pardavė MB „E.“, o po to MB „E.“ pardavė fiziniam asmeniui, kurio vardo ir pavardės nepamena. Tuo metu įmonės „D.“ katilinė stovėjo (duomenys neskelbtini). Mano, kad kažkas kažkur suklydo (M. V. ar dar kažkas) teigdamas, kad kažkada kažkokia katilinė stovėjo (duomenys neskelbtini), bet paskui įmonei „D.“ katilinė buvo išgabenta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir ten stovėjo.

2017 m. liepos 7 d. tapo įmonės „D.“ vadovu. Kaip supranta, jam tapus įmonės „D.“ vadovu, katilinė jau seniai buvo įsigyta. M. V. šnekėjo, jog katilinė, priklausanti įmonei „D.“ tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), jeigu neklysta, (duomenys neskelbtini), kažkokios katilinės kieme. Kai jis susiderino su M. V. dėl įmonės „D.“ įsigijimo, nepamena kuriuo metu turėjo pokalbį su juo, kad katilinę išgabentų iš (duomenys neskelbtini). Kadangi daug paslaugų yra suteikęs M. V., pastarasis ir paprašė katilinę išgabenti iš (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo įmonės „D.“ vadovas, jam nereikėjo jokių leidimų, jis savo nuožiūra 2017 m. spalio 2 d. pasirašė pasaugos sutartį ir katilinę pats, kaip įmonės vadovas 2017 m. spalį iš (duomenys neskelbtini) parsivežė saugoti į (duomenys neskelbtini). Jis su M. V. nesitarė nei laiko, nei terminų ar kitų dalykų, nes mintis buvo įsigyti įmonę „D.“. Manė, kad įsigijęs įmonę, katilinę iš (duomenys neskelbtini) išsiveš pagal pasaugos sutartį ir pasiims ją saugoti. Iš M. V., įmonės „D.“ dokumentų negavo, o M. V. dokumentų nepateikimą argumentavo tuo, kad vyksta kažkokios bylos, kažkokie Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) areštai. Nei buhalterinių dokumentų, nei antspaudų negavo. Mano, kad nuo NMA arešto ir prasidėjo įmonės „D.“ problemos ir po to pradėjęs daugiau domėtis, atsisakė būti įmonės „D.“ direktoriumi, nes matė, kad ten niekas tikros informacijos nepateikia, nežinojo šios įmonės likimo. Nesidomėjo, kokios yra įmonės skolos, nežinojo, kad įmonė „D.“ turi kreditorių. Iš bankroto administratorės, kuri administruoja turtą (elevatorių) sužinojo apie šios įmonės kreditorius. Nežino iš kur bankroto administratorė tai žinojo, galbūt antstoliai tarpusavyje bendrauja, dalinasi informacija. Taip pat nežinojo, kad įmonės „D.“ katilinei yra uždėtas areštas, jo niekas neinformavo, kad vyksta kažkokie pardavimai, nors buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius. Gavosi taip, kad jis perėmė įmonę „D.“ ir turėjo toliau vykdyti kažkokią įmonės veiklą, be to, žinojo apie šios įmonės katilinę. Šiuo pagrindu, jis norėjo atsiimti savo skolą ir užtikrinti, kad skola būtų grąžinta, dėl to ir pasiėmė įmonę „D.“, nes galvojo, kad bus galima viską sutvarkyti, t. y. ar parduoti, ar nusipirkti, ar dar kažką. Viskas buvo tam, kad save apsaugotų. Jeigu su įmone „D.“ būtų viskas tvarkoje, galbūt ir būtų toliau vykdęs veiklą, tačiau negavęs jokių dokumentų, suprato, kad įmonė turi problemų ir apie tolimesnę įmonės veiklą negalvojo. Sudarant sutartis matyt neįvertino, atidžiai į viską neatsižvelgė. Po to sekė situacija pagal pasaugos sutartį – M. V. paprašė išvežti katilinę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau nežino dėl kokių priežasčių katilinė turėjo būti gabenama. Gavosi tokia situacija, kad kai jis tapo direktoriumi, katilinę iš (duomenys neskelbtini) pagal pasaugos sutartį išsivežė pas save į (duomenys neskelbtini) saugoti, ir ji ten liko stovėti, o jo asmeninė katilinė stovėjo (duomenys neskelbtini), nes mintis buvo tokia, kad savo katilinę galės pritaikyti prie elevatoriaus, kuris kažkada parsiduos ir bus galimybė naudotis viskuo pagal tikslą, niekur jis savo katilinės neišvežinėjo. M. V. neinformavo, kad išsivežė įmonės „D.“ katilinę saugoti, nes pastarasis jau nebebuvo šios įmonės direktorius, tačiau apie katilinės išgabenimą su M. V. buvo kalbėta. Toje teritorijoje (duomenys neskelbtini), kur stovėjo katilinė, tos teritorijos direktorė (vardo ir pavardės nepamena), matyt buvo įspėta, kad katilinė bus iš ten išgabenta. Jis savo asmeninėmis lėšomis pasamdė kraną ir autovežį, kad išgabentų katilinę iš (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai pas jį atvyko daryti kratos, jis iš karto pareigūnams paminėjo, kad saugo įmonės „D.“ katilinę pagal pasaugos sutartį, tik tuo metu šios sutarties namuose neturėjo, nes pas jį buvo šeimyninių dalykų, todėl kai kuriuos dokumentus buvo išvežęs pas mamą į (duomenys neskelbtini) ir dar kažkur. I. M., ir visi byloje paliudijo, kad tokia pasaugos sutartis buvo, kad jis saugojo katilinę, niekur jos neslėpė ir neturėjo minčių pasisavinti ar kažką padaryti. Supratęs įmonės „D.“ problemas, norėjo ja atsikratyti, perleisti, parduoti, nes jam nereikia įmonės su skolomis, būti už tas skolas atsakingam, todėl kreipėsi į I. M. 2018 m. gegužės 18 d. pagal ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktą katilinę perdavė naujam įmonės „D.“ savininkui ir direktoriui S. R. I. M. pagal šabloną paruošė turto priėmimo-perdavimo aktą. Jis tik atnešė I. M. reikalingus dokumentus, tarp jų buvo ir dokumentai, kurie parodė, kokiu pagrindu jis įsigijo įmonę „D.“, todėl nesutinka su kaltinimu, kad pagamino netikrą dokumentą. Jis atėjo į I. M. įmonę, kuri prekiauja ir superka kitas įmones ir pasakė, jog nori, kad įmonė „D.“ būtų perleista, nes jam tos įmonės nebereikia. S. R. įmonei „L.“ įmonės „D.“ akcijas pardavė už 5 000 Eur, bet jis iš S. R. ir I. M. negavo jokių pinigų. S. R. ir I. M. pasakė, kad jam pinigų iš jų nereikia, nes nemoka pasipelnyti iš problematiškos įmonės. Jis džiaugiasi, kad kažkas įmonę paėmė, pinigų jam nereikėjo, nes kam įmonė turinti neaiškių problemų yra reikalinga. Su I. M. pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą ir prie šio akto jis prisegė savo pasaugos sutartį, t. y. dokumentą, parodantį kokiu pagrindu jis saugo įmonės „D.“ katilinę. I. M. pasakė, kad katilinė randasi pas jį – (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl pasirašytame turto priėmimo-perdavimo akte yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Galbūt dėl to, kad dokumentuose, parodančiuose įmonės „D.“ įsijimą buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kodėl pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą žinodamas, kad katilinė stovi (duomenys neskelbtini). Nors S. R. formaliai perėmė katilinę, tačiau neturėjo kur tos katilinės saugoti, todėl S. R. buvo labai patogu, kad katilinė saugoma pas jį. Raštu nesusirašė, kad jis katilinę ir toliau saugos, bet susitarė žodžiu, kad jeigu įmonė „D.“ bus parduota ir jeigu bus reikalinga, tai iš naujo įmonės vadovo gaus kažkokį atlygį už katilinės saugojimą arba bus kokios nors varžytinės, kurios leis tą turtą parduoti ir jis turės pirmenybės teisę įsigyti. Jis buvo ramus, kad S. R. ir I. M. perspės naujus įmonės „D.“ savininkus apie katilinės saugojimą, t. y. kur ji randasi ir pas ką. Jis katilinės nepaslėpė, niekam nepardavė, neturėjo jokių ketinimų šią katilinę įsigyti ar kitais būdais užvaldyti – tikslas buvo saugoti katilinę. Nesupranta, kodėl viso tyrimo metu, kai buvo ieškoma katilinės, niekas neieškojo pas jį, nors visi aplinkui žinojo, kur yra katilinė. Jeigu kas nors jam būtų paskambinęs, jis ir būtų pasakęs, kad katilinė yra saugoma pas jį. Nieko jis pasisavinti nenorėjo, katilinę (duomenys neskelbtini) saugojo sąžiningai iki paskutinės dienos, kai atidavė ją antstoliams ar pareigūnams, ar dar kažkam, todėl nesutinka su kaltinimu, jog legalizavo nusikalstamu būtu gautą turtą – katilinę, ją paslėpė, o vėliau siekdamas įteisinti sudarė sandorį ir pagamino netikrą pasaugos sutartį.

2020 m. tapo MB „E.“ direktoriumi. Savo asmeninę katilinę šiai įmonei 2020 m. liepos 4 d. pardavė, t. y. katilinė jau priklausė MB „E.“ ir iš (duomenys neskelbtini) ją išvežė į (duomenys neskelbtini). MB „E.“ katilinė (duomenys neskelbtini) stovėjo neilgai, nes ieškojo pirkėjo, kad galėtų atsiskaityti su Klaipėdos kredito unija. Vienu momentu, pas jį stovėjo dvi katilinės (duomenys neskelbtini), todėl ir gavosi paini situacija. Nemanė, kad taip viskas išsivystys, galvojo, kad viskas turėtų pasibaigti – šioje situacijoje nėra jokios vagystės, apgavysčių, nepaaiškino kažkurių niuansų, galvojo, kad viskas bus paprasčiau, kad situacija neišaugs į teisminį procesą. Negali paaiškinti, kodėl ant tos pačios katilinės yra du numeriai, t. y. ir ant katilinės, kuri vertinimo ataskaitoje yra kaip MB „E.“ katilinės numeris, ir katilinės, kuri priklauso įmonei „D.“. Nežino, kaip yra fiksuojamos katilinės, ar jos turi serijos numerius, ar dar kažką. Jis katilinės numerio nefiksavo, tai yra užfiksuota turto vertinimo ataskaitoje, todėl nežino, kodėl yra du lipdukai su skirtingais numeriais ant tos pačios katilinės, kuri stovėjo (duomenys neskelbtini). Nežino, ar liudytojas P. U. 2020 m. liepos mėnesį apžiūrėjo MB „E.“ katilinę, negali pasakyti, kas ką apžiūrėjo. Tikriausiai tai buvo ne MB „E.“ katilinės vertinimas.

2020 m. liepos 14 d. kredito sutarties ir įkeitimo sutarties nesuklastojo. Kredito sutartį su Klaipėdos kredito unija matyt sudarė buvusi MB „E.“ direktorė L. R., jeigu kredito sutartis buvo sudaryta 2017 m. 2020 m. buvo įkeitimo sutarties pratęsimas. Jokie dokumentai nebuvo klastojami, ten buvo tik įkeitimo sutarties pratęsimas. Jis pats nieko neįkeitinėjo, įkeitinėti galėjo buvusi MB „E.“ direktorė. 2017 m., kai jis dar nebuvo MB „E.“ direktorius, katilinė buvo įkeista, kiek jam žinoma, ir 2020 m. buvo tik tos katilinės pratęsimo sutartis. Pas notarą taip pat buvo atliekami tam tikri procesai, nes bankas reikalavo, kad įkeitimo sutartis būtų pratęsiama. 2020 m. jokių pinigų iš Klaipėdos kredito unijos nebuvo gauta į MB „E.“ sąskaitą. Jis nesuklastojo jokių dokumentų, pas notarą buvo tik sutarties pratęsimas, tikriausiai dėl katilinės įkeitimo, nes dar buvo įkeista MB „E.“ priklausantis žemės sklypas, automobilis, priekaba, kad užtikrinti tam tikrą pinigų sumą. Kai su banku atsiskaitė tam tikrą pinigų sumą, bankui užteko žemės sklypo ir priekabos, todėl buvo panaikinta hipoteka ir gautas leidimas katilinę parduoti. Katilinę pardavė anksčiau, negu buvo atsiskaitęs su Klaipėdos kredito unija, t. y. pardavė katilinę, kuri dar buvo įkeista Klaipėdos kredito unijai. Su Klaipėdos kredito unija atsiskaityta žymiai vėliau ir per kelis kartus. Katilinė buvo parduota su banko leidimu fiziniam asmeniui. Dokumentų, patvirtinančių katilinės pardavimą fiziniam asmeniui neturi, jų pateikti negali. Katilinės pirkėjas su juo atsiskaitė grynais pinigais, tačiau tikslios katilinės pardavimo sumos nepamena. Mano, kad visi dokumentai buvo siunčiami buhalterei D. K., bet tuo metu su buhaltere nutraukinėjo sutartį ir nebeatsimena, kur yra dokumentai. Nors sutartis su D. K. baigėsi 2021 m. rugsėjį, tačiau jis buhalterei dokumentus siųsdavo kiekvieną mėnesį ir prašydavo padėti – ar kokį orderį išrašyti, ar dar kažką, nors sutartis tarp jų ir buvo nutraukta. Jis neklausė D. K., ar ji sutinka ar nesutinka gauti dokumentus, jau nebevesdama įmonės apskaitos, jis tiesiog jai siųsdavo dokumentus ir prašydavo padėti juos sutvarkyti. Katilinė nebuvo pastoviai laikoma (duomenys neskelbtini). Katilinė buvo atiduota pirkėjui ir buvo išgabenta pas pirkėją iš (duomenys neskelbtini). Kai pirkėjas atidavė pinigus už katilinę, tada ir atsiskaitė su Klaipėdos kredito unija. Nesupranta, kaip 2020 m. galėjo kažką suklastoti, jeigu nieko negavo ir netgi įmonės vardu niekas nebuvo pervesta. Kodėl UAB „A.“ pavedimas buvo daromas tik į Klaipėdos unijos sąskaitą, o ne į MB „E.“, nežino. Galbūt buvo kažkokia trišalė sutartis, gal UAB „A.“ buvo skolinga MB „E.“. Atrodo, kad UAB „A.“ vadovavo D. B., nes jis tik vėliau tapo šios įmonės direktoriumi, o iš pradžių buvo tik patarėjas, nors kartu su D. B. priimdavo bendrus sprendimus. UAB „A.“ nebuvo susijusi su katiline, tai neturi nieko bendra, tai yra skirtingi dalykai. Nesutinka, kad Klaipėdos kredito unija būdama apgaulės įtakoje pervedė į MB „E.“ sąskaitą 48 225,22 Eur, nes 2020 m. jokių pavedimų nebuvo padaryta. Jo supratimu refinansavimas yra sutarties pratęsimas. Jis sutartį pasirašinėjo tik dėl to, kad reikėjo terminą pratęsti. Jokia katilinė 2020 m. nebuvo įkeitinėjama, buvo tik sutarties pratęsimas.

2023 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas kaltinamasis A. T. parodė, kad palaiko ankstesnius savo parodymus. Pamena, kad su I. M. ne kartą kontaktavo ir klausė dėl įmonės, domėjosi dėl savo katilinės. Jam buvo pasakyta, kad kai bus įvykdytas pardavimas, įmonės atstovas perims įmonę, sukontaktuos su juo. Kiek girdėjo iš teismo, visi aplinkui žinojo, kur yra katilinė, tik kažkodėl to nežinojo antstolis. Nesutinka dėl kaltinime nurodytos 50 000 Eur sumos, nes girdėjo, kad katilinė parduota už 18 000 Eur, be to, tai yra faktas, už kiek katilinė yra parduota ir kiek ji yra verta. Ne vieną kartą yra bendravęs su A. B. dėl technikos ir Lenkijoje ne kartą sandorį yra kartu padarę – ten jis surasdavo kažką parduoti, o A. B. nupirkdavo. Su A. B. yra padaręs ne vieną pardavimą, tik būtent ne katilinės. A. B. domėjosi statybine technika, pas jį buvo keletas variantų. Jis su A. B. susirašinėjo paštu, bendravo telefonu. Išvykęs į užsienį taupo, nusiperka vietinę kortelę ir tuomet susirašinėja, susisiekia. Jis su A. B. nėra bičiuliai, tačiau pažintys yra. Vis dėlto, kurį laiką negalėjo atrasti, susirasti, telefonai pasikeitę, kažkas pasikeitę, todėl teko ieškoti ir susirasti kontaktus. Pasak kaltinamojo, jis jau yra minėjęs, kad katilinė buvo išvežta anksčiau. Buvo kažkoks projektas, kad katilinę kažkur pritaikyti, įdarbinti, kad įmonė turėtų kažkokį pelną, o paskui kai gavo leidimus, suformino visus dokumentus, padarė pardavimą, o katilinė buvo išgabenta anksčiau. Buvo atsiųstas transportas, kurį suorganizavo A. B., nepamena kokiais, bet greičiausiai lenkiškais numeriais, katilinė buvo išardyta į dalis, nes ne visur patogu gabenti, sienos buvo išimtos, vidinės dalys sudėtos ir katilinė buvo pakrauta bei išvežta. Kur katilinė buvo išvežta, nežino, nes su A. B. buvo sutarę, kad kai katilinė atras savo vietą, tada pasirašys su įmone ar kažkuo nuomą ar kažką. Negali pasakyti, kada tiksliai buvo išgabenta katilinė – jeigu 2020 m. vasarą išsivežė iš (duomenys neskelbtini), tai gal tų pačių 2020 m. pabaigoje katilinė buvo išgabenta. Katilinė buvo išvežta iš (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, tačiau buvo mintis, kad A. B. turi pažįstamų, galima pastatyti kažkur Lenkijoje, kad ūkininkai nuomotųsi, kažką darytų. Vėliau su A. B. sugalvojo pardavimą, nes turėjo mintį išnuomoti įmonei, tačiau taip neišėjo, todėl pardavė. Kas rengė pardavimo dokumentus nepamena, gal jis, o gal kažkas kitas. Mano, kad A. B. neatvažiavo gyvai pasirašyti sutarties, nes yra ne tik el. paštas, bet ir paprastas paštas, ir DHL, ir autobusai. Taip pat mano, kad galbūt vairuotojui buvo paduota sutartis. Originalas turi būti pas A. B., o tai reiškia, kad sutartis buvo kažkaip perduota ir kažkaip ją gavo atgal. Nepamena, kokiu būdu dokumentai suvaikščiojo. Dokumentus jis pasirašė, išsiuntė, padavė. Kai pardavinėjamas transportas ar technika, visuomet dokumentai perduodami vairuotojui arba išsiunčiami paštu. Šiuo metu tiksliai konstatuoti negali, kad dokumentus kažkam padavė. Tai reiškia, kad padavė kažkokiems žmonėms, galbūt kažkas iš jo žmonių važiavo, gal kažkaip perdavė, o gal paštu išsiuntė. Jis galėjo katilinę vežti kur nori, nes bendravo su banku, pardavimo nevykdė, galėjo katilinę eksploatuoti, vežioti po visą Europą. Tada jis katilinės nepardavinėjo, pardavimo dokumentus su A. B. nusprendė padaryti vėliau, nes nesigavo. A. B. pasakė, kad turi pirkėją, galima parduoti katilinę ir 2022 m., kai gavo leidimą, įvyko sandoris. Iki to laiko išsivežė katilinę į Lenkiją, o kur toliau A. B. turėjo gabenti – jis su A. B. kontaktavo, nes pastarasis paliko užstatą, savo priekabą, kad būtų garantija, pasitikėjimas. Krovininio automobilio priekabą A. B. buvo palikęs pas jį, (duomenys neskelbtini) Kiek laiko priekaba ten stovėjo, pasakyti negali, tačiau pakankamai ilgai. Tikriausiai tada, kai pardavė katilinę, tada ir priekabą pasiėmė. Jis su A. B. dažnai bendrauja nuotoliniu būdu, daug dalykų sprendžia, atsiunčia transportą, padaro, perduoda pinigus. Kai katilinę perdavė A. B., pastarajam sakė, kad katilinė yra įkeista, jis yra atsakingas ir banke yra paskola. A. B. konkrečiai nesakė, kur ir kaip naudos katilinę, sakė, kad turi klientus, kurie panaudos katilinę, bet katilinė ilgą laiką prastovėjo nenaudojama, todėl ieškojo variantų. Kai A. B. paėmė katilinę, iki kol pardavė, finansinės naudos nebuvo, buvo įtempta situacija, nes A. B. pasakė, kad jam reikia kažkaip spręsti, bankui moka palūkanas, reikia katilinę įdarbinti arba parduoti. Paskui kažkada ir priėmė sprendimą, kad gali parduoti, kad padengtų pinigus banke. Savo gyvenime daug dalykų yra daręs ne po metus, ne po du ir ne po tris. Šiuo atveju nieko naujo versle nėra, kai nėra atsiskaitoma, nesumokama. Kai gauna užstatą, tai savaime ir tęsia tą bendravimą. Negali pasakyti, ar A. B. apžiūrėjo katilinę, bet buvo pokalbis, pastarasis klausė, ar jis turi ką parduoti. Todėl ir paminėjo, kad turi tokį daiktą ir nori tą daiktą įdarbinti. Tuomet A. B. pasakė, kad tikriausiai galės padėti, nes turi draugų. Negali pasakyti, ar A. B. apžiūrėjo katilinę iki išsivežant, ar žiūrėjo, ar nuotraukas, ar aprašymus pastarajam siuntė. Taip pat nepamena, ar A. B. buvo atvykęs gyvai į vietą pažiūrėti katilinės, ar iš viso katilinę matė. Jis buvo suinteresuotas, kad katilinė būtų įdarbinta, o ne tuo, kad A. B. katilinę pamatytų. Pinigai buvo atvežti ir atsiskaityta buvo grynais pinigais. Ne pats A. B. atvažiavo ir perdavė – iš pastarojo pusės atvyko žmogus, kurio įvardinti negali, tačiau panašaus gymio į A. B.. Jam buvo paskambinta, kad pinigai bus perduoti ir turi susitikti. Jis su A. B. susitikdavo Lenkijoje, o armėnų tautybės žmonės turi labai daug visokių ryšių Lietuvoje, jie yra bendraujantys, visi beveik kaip giminės. Buvo nuspręsta atsiskaityti ne pavedimu, nes jam taip buvo patogiau. Kaltinamojo teigimu, jis įmonės dokumentus siuntė buhalterei, kuri turėjo įkelti į tą vadinamą „erdvę“, bet to laiško buhalterė negavo, kaip buvo dar ne vienas dokumentas, todėl nesimatė įmonės apskaitoje. Kadangi jau tada buvo nutraukęs sutartį su buhaltere ir tai turėjo daryti pats, bet to nemokėjo daryti ir liko neįtraukta į buhalteriją. Dokumentai ne kartą buvo siunčiami per „Omniva“ paštomatą ir nebūdavo gauti. Gal kažkoks darbuotojas paėmė, ne prie tos įmonės padėjo, nes buhalterinė įmonė buvo didelė. Bandė aiškintis, bet konkrečių dokumentų nerado ir ten ne viena sutartis buvo neįtraukta. Nepamena, ar už 2022 m. teikė deklaracijas. Jis deklaracijų pats niekada neteikia, nebent prisijungia buhalterę per savo mobilųjį parašą ir pastaroji pateikia už jį. Nežino, ar katilinės išvežimas iš Lietuvos buvo deklaruotas. Nežino kaip tai daroma, tačiau galvoja, kad niekas nedeklaruoja išvežimo iš Lietuvos į Lenkiją, išrašomas CMR ir vežama. Kaltinamasis negali pasakyti, kodėl sąskaitoje faktūroje ir perdavimo akte nurodomi truputį skirtingi numeriai – neatkreipė dėmesio, nepamena, net nežiūrėjo. Sąskaitos faktūros šabloną galėjo paruošti bet kas. Nepamena ko prašė, gal buhalterės, gal dar kažko. Numerius turėjo jis pasakyti, nes buhalterė negali žinoti. Perdavimo akte Nr. A74882737 ir sąskaitoje faktūroje Nr. A74887-0, gal ne taip pasakė, kai pildė, neįsivaizduoja, nes pats nepildė šio dokumento, tik žino, kad pasirašė. Negali pasakyti, kodėl nusprendė rašyti modelio ir gamyklinį numerius, nors ant katilinės yra daug visokių numerių. Tikriausiai koks numeris po ranka papuola, tą ir rašo. Kodėl pardavimo dokumentuose nurodytas katilinės modelio numeris praktiškai toks pat, kaip ir „D.“ katilinės, nežino, pasakyti negali, tiesiog skiriasi vienas skaitmuo. Jeigu įrašė, tai matyt tokį numerį matė arba tokį numerį nuo kažkur nurašė. Ne visą laiką faktiškai jis stovėjo prie katilinės su dokumentais, gal kažkokį dokumentą buvo pasiėmęs. Lipdukuose yra lietuviški užrašai, nors katilinė buvo pirkta Lenkijoje, nežino, kodėl taip yra. Tie patys lipdukai su lietuviškais užrašais yra ir ant MB „E.“ katilinės, gal todėl, kad katilinė parduota taip pat per kažkokį vieną ir tą patį atstovą. Neįsivaizduoja per kur lenkai arba kažkas perka katilines. Galbūt yra kažkoks atstovas Baltijos šalyse, kuris parduoda. Tiek lietuviai iš Lenkijos perka, tiek lenkai iš Lietuvos gali nusipirkti.

Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2013-10-09 šis žemės sklypas išnuomotas bendrovei „L. S.“, nuo 2013-10-09 iki 2021-10-09 jis subnuomotas bendrovei „A. d.“. Nustatyta, kad UAB „A. d.“ nuo 2016-12-09 paskirtas bankroto administratorius UAB „N. s.“ (t. 15, b. l. 88; t. 24, b. l. 64-67).

Bankų pateiktuose duomenyse nurodyta, kad UAB „D.“ sąskaitose jokių atsiskaitymo operacijų nuo 2015-09-18 nevyko (t. 8, b. l. 76; t. 9, b. l. 109-119; t. 22, b. l. 59-65; DVD skaitmeninė laikmena, pridėta prie 28 bylos tomo).

2021 m. gegužės 5 d. UAB „E. I. 2“ rašte nurodyta, kad tarp kreditoriaus UAB „E. i. 3“ ir naujojo kreditoriaus UAB „E. I. 2“ 2020-12-29 buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią naujasis kreditorius UAB „E. I. 2“ iš susijusios įmonės UAB „E. i. 3“ įgijo visas reikalavimo teises į skolininko UAB „MD E.“ skolinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį Nr. S0001747/12 bei jų užtikrinimo priemones, įskaitant suteiktas hipotekas / įkeitimus, pagal kuriuos kaip įmonė įkeista UAB „D.“ už prievolę pagal minėtą paskolos sutartį (t. 8, b. l. 146-149).

2022 m. birželio 14 d. M. M. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad tai yra UAB „M. D. M. B.“ 2022-02-29 PVM sąskaita faktūra (kopija) dėl biokuro katilinės UUNI800 pardavimo B. P. ūkiui, adresu (duomenys neskelbtini), už 24 200 Eur (t. 9, b. l. 61-63, 69).

VĮ „Registrų centras“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad vienintelio MB „E.“ nario K. T. 2019-12-31 sprendimas (kopija), kuriuo L. R. nuo 2020-01-01 atleista iš MB „E.“ direktoriaus pareigų ir į jas nuo 2020-01-02 paskirtas A. T. (t. 14, b. l. 169, 182).

2021 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos kredito unijos rašte nurodyta, kad konteinerinė katilinė ,,Biokonti“ įkeista 2020-07-15 sutartiniu įkeitimu užtikrinant įsipareigojimus pagal 2020-07-14 kredito sutartį, skolininkas — MB ,“E.“, kreditorius — Klaipėdos kredito unija. Šiuo raštu pateikti dokumentai (kopijos): 1) 2020-07-14 kredito sutartis Nr. VER202007-000075, pagal kurią Klaipėdos kredito unija suteikė 48 225,22 Eur kreditą MB „E.“, atstovaujamai A. T., šios sutarties specialiojoje dalyje nurodyta kredito rūšis - kreditas verslui, kredito paskirtis - paskolos refinansavimui, kad kreditas bus išmokėtas pakartotinai įkeitus naudotą Biokonti konteinerinę katilinę, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tipas UUNI800, šios sutarties 9.11.2 p. nurodyta, kad kredito gavėjas pareiškia ir patvirtina, kad sutarties specialiosios dalies 2.17 p. nurodyto turto įkeitimas unijai nepažeidžia jokio teisės akto, teismo ar valdžios sprendimo, privalomo kredito gavėjui, jokios sutarties, kurios šalimi yra kredito gavėjas, ir jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat jog yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiųjų asmenų sutikimai, 12.2 p. nurodyta, kad kredito gavėjas patvirtina ir užtikrina, kad nėra jokių skolų, kitų kredito gavėjo įsipareigojimų, sutarčių, teismo sprendimų, nutarčių, turto įkeitimų, areštų ar kitų aplinkybių, apie kurias kredito gavėjas raštu neinformavo unijos ir kurios gali apsunkinti kredito gavėjui vykdyti įsipareigojimus unijai pagal šią kredito sutartį; 2) 2020-07-15 sutartinio įkeitimo lakštas, kuriame užfiksuoti šie duomenys: skolininkas - MB „E.“, jo atstovas - A. T.; kreditorius - Klaipėdos kredito unija; įkaitų davėjas - MB „E.“; įkeitimo objektai - naudota Biokonti konteinerinė katilinė, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tipas UUNI 800, kategorija 03, pagaminimo metai 2014, įgyta pagal 2017-03-01 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 17-03/01, siekiant išvengti abejonių, įkeitimas galioja nepaisant įkeičiamo kilnojamojo daikto inventorinių, serijinių, gamyklinių numerių, tipo, kategorijos, pagaminimo metų, buvimo vietos, vertės pasikeitimo; įkeičiamo objekto vertė - 91 600 Eur, nustatyta šalių susitarimu; įkeitimu užtikrintas skolininko įsipareigojimas - įsipareigojimai, kylantys iš 2020-07-14 kredito sutarties Nr. VER202007-000075 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais; prievolės įvykdymo terminas - 2020-12-20; sutarties 8.1 p. nurodyta, kad įkaito davėjas patvirtina, kad įkeičiamas daiktas priklauso jam nuosavybės teise, nėra jokių apribojimų disponuoti įkeičiamu daiktu; lakštas patvirtintas Kaišiadorių r. 1-ojo notaro biuro notaro G. Butkaus; 3) kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2018/07-15KT (t. 5, b. l. 70-88).

Iš UAB „C. p.“ duomenų bazėje esančių visų konteinerinės katilinės „Biokonti“ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad foto nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini) vertinimo metu. Jose užfiksuota katilinė, aplink ją esanti teritorija, pastatai, įrengimai, vienoje iš nuotraukų užfiksuotas lipdukas ant katilinės, kuriame nurodytas gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tipas, modelis UUNI 800, pagaminimo metai 2014 (t. 7, b. l. 129-136).

2021 m. spalio 18 d. notaro G. Butkaus pateiktoje 2017 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 17-03/1 (kopijoje) nurodyta, kad A. T. parduoda MB „E.“, atstovaujamai vadovės L. R., orinio šildymo katilą Koskentie 89, FIN-25340 KANUNKI Suomija, tipas UUNI 800, kategorija 03, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014, o MB „E.“ sumoka už jį grynais 50 000 Eur sutarties pasirašymo dieną; sutartis pasirašyta A. T. ir MB „E.“ vadovės L. R. vardais, šalia yra parašai (t. 7, b. l. 158-159).

2021 m. spalio 18 d. notaro G. Butkaus pateiktame 2017 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderyje (kopijoje) nurodyta, kad iš MB „E.“ kasos išmokėta A. T. 50 000 Eur, nurodytas pagrindas - atsiskaitymas pagal pirkimo pardavimo sutartį 17-03/1, grafoje „Išdavė kasininkas“ yra rankraštinis įrašas „Vadovė L. R.“, šalia yra parašas, grafoje „Gavau“ yra rankraštinis įrašas „A. T. gavau 50 000“, šalia yra parašas (t. 7, b. l. 141-144, 158-160).

2021 m. spalio 8 d. Klaipėdos kredito unijos rašte nurodyta, kad pateikti MB „E.“ sąskaitos išrašai, kuriuose užfiksuotas 48 225,22 Eur kredito bendrijai „E.“ suteikimas (t. 28, b. l. 123-135).

2023 m. sausio 28 d. Klaipėdos kredito unijos rašte nurodyta, kad pateikti dokumentai (kopijos): 1) 2021-11-10 sutikimas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos kredito unija sutinka, kad kredito unijai įkeista UAB „E.“ priklausanti „Biokonti“ konteinerinė katilinė, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tipas UUNI 800, būtų parduota, kad šis sutikimas ir leidimas parduoti turtą galioja, jei UAB „E.“ po įkeisto turto pardavimo įneš kredito dalies dengimui 28 000 Eur ir sumažins įsipareigoijimus iki 10 000 Eur pagal 2020-07-14 kredito sutartį Nr. VER202007-000075; 2) A. T. 2021-10-28 prašymas leisti parduoti Klaipėdos kredito unijai įkeistą katilinę (t. 5, b. l. 106-110).

2022 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos kredito unijos pateiktuose duomenyse nurodyta, kad buvo pateikti UAB ,,A.“ mokėjimo nurodymai (kopijos) (t. 5, b. l. 156-157, 167-168).

Juridinių asmenų registro duomenyse nurodyta, kad, UAB „A.“ direktorius nuo 2017-04-27 iki 2021-09-24 ir nuo 2022-11-17 iki 2023-01-03 buvo D. B., nuo 2021-09-24 iki 2022-1-17 – K. T., nuo 2023-01-03 - A. T. (t. 24, b. l. 26-30).

2022 m. sausio 18 d. Klaipėdos kredito unijos rašte nurodyta, kad Klaipėdos kredito unijos valdybos 2021-11-04 sprendimu atlikti šie MB „E.“ kredito Nr. VER202007-000075 pertvarkymo veiksmai: 1) 2022-01-06 kredito sutarties terminas pratęstas iki 2024-01-06; 2) 2022-01-07 atsisakyta sutartinio įkeitimo konteinerinei katilinei (t. 5, b. l. 101).

Duomenų bazėje „LR sienos kirtimai“ nurodyta, kad P. K. per Vilniaus oro uostą išvyko iš Lietuvos 2017-06-27, atvyko - 2017-07-26 (t. 2, b. l. 178).

Dėl turto pasisavinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi.

Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginė tyčia, pasireiškianti tuo, kad kaltininkas, kuriam patikėtas ar kurio žinioje yra svetimas turtas, disponuodamas juo, nori paversti jį savo turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. BK 183 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-13-693/2013, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-314-693/2018, Nr. 2K-258-222/2018 ir kt.). Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį esminės reikšmės turi pasisavinto kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto vertė.

Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

Analizuojant turto išvaistymo kaip nusikalstamos veikos požymius darytina išvada, kad iš esmės visais atvejais turtas ar turtinė teisė patikima ar perduodama asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Vienas iš pagrindinių ginčų šioje byloje kilo dėl konteinerinės biokuro katilinės pasisavinimo ir kitų A. T. pateiktų kaltinimų, susijusių su disponavimu šia katiline.

Vis tik tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, sprendžia, kad UAB „D.“ priklausanti konteinerinė biokuro katilinė jos išvežimo metu ir ilgą laiką iki tol, stovėjo būtent (duomenys neskelbtini), po to, kai ji buvo pargabenta ten iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu byloje nėra patikimų duomenų, kad kaltinamasis turėjo dar vieną biokuro katilinę, ar, juo labiau, kad turėjo katilinę su beveik identiškais katilinės identifikavimo numeriais. Tokias aplinkybes patvirtina žemiau aptariami įrodymai.

Iš byloje esančios 2014 m. balandžio 9 d. įrangos pirkimo pardavimo sutarties (t. 8, b. l. 38-44) matyti, kad UAB „D.“ įgijus biokuro katilinę, ji 2014 m. gegužės 14 d., pasirašius priėmimo – perdavimo aktą (t. 8, b. l. 49) buvo perduota UAB „D.“. 2014 m. lapkričio 5 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir NMA) atliko biokuro katilinės patikrą vietoje ir nustatė, kad ji stovi sumontuota (duomenys neskelbtini). Patikros ataskaitoje užfiksuota biokuro katilo identifikacinė lentelė, kurioje nurodyta: biokuro katilas 1440 KW 2*7,5 M13; Gaminys (duomenys neskelbtini); Gamybos metai 03.2014; Maks. temperatūra 100 laipsnių; maksimali galia 1440 KW (t. 8, b. l. 50-51).

Iš 2015 m. balandžio 8 d. pasaugos sutarties ir priėmimo perdavimo akto (t. 29, b. l. 101-103) matyti, kad nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ši katilinė turėjo būti saugoma ir laikoma (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Ž. parodė, kad katilinės sutartyje nustatytu laiku UAB „D.“ atstovai neišsivežė, todėl ji 2016 m. birželio 21 d. registruotu paštu siuntė laišką su raštu, prašydama katilinę išsivežti. Tiksliai nežino, bet po šio rašto siuntimo, katilinė galėjo būti išvežta maždaug per metus laiko.

Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad minėta biokuro katilinė nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. stovėjo (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. rudens katilinė stovėjo (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad 2016 m. rudenį dalyvavo varžybose, parasparniu skrido pro (duomenys neskelbtini), todėl matė, kad katilinė ten stovi, tačiau ar ta katilinė buvo įmonės „D.“ katilinė, tiksliai pasakyti negali, bet dvi katilinės ten nestovėjo. Tiksliai pamena, kad katilinę matė 2016 m., nes tuomet pirmą kartą laimėjo antrą vietą parasparnių varžybose. Šie liudytojo M. V. parodymai iš esmės sutampa su liudytojos I. Ž. parodymais toje dalyje, kad katilinė 2016 m. birželio mėn. dar stovėjo (duomenys neskelbtini), tačiau po to metų laikotarpio ji buvo išvežta. Taigi daroma išvada, kad nuo 2016 m. rudens UAB „D.“ priklausanti biokuro katilinė stovėjo (duomenys neskelbtini) (past. buvo pastatyta kiek toliau nuo pirminės buvimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini)). Šią aplinkybę patvirtina katilinės apžiūra, atlikta 2018 m. liepos 30 d. Apžiūrint katilinę vertinimo tikslu, MB „E.“ užsakymu atliktoje katilinės vertinimo ataskaitoje buvo užfiksuota lentelė su numeriu ((duomenys neskelbtini)), kurioje, be kita ko, užfiksuota, kad katilinė stovi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 7, 134-136; t. 17, b. l. 64-65).

Nors A. T. teigė, kad tuo metu toje vietoje ((duomenys neskelbtini)) stovėjo kita, MB „E.“ priklausanti katilinė, ir būtent ši katilinė buvo vertinama, o vėliau kaltinamojo pervežta į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius jo parodymus.

Pažymima, kad peržiūrėjus byloje esančias popierines ir CD diske įrašytas skaitmenines fotonuotraukas bei palyginus katilinės nuotraukas, darytas jos vertinimo 2018 m. liepos 30 d. metu ir liudytojo P. U. 2020 m. balandžio 28 d. apžiūros metu, teismui nekyla abejonių jog 2016 – 2020 metais vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovėjo ir vėliau kaltinamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikta katilinė buvo ta pati, o ne dvi skirtingos, kaip teigė A. T. (kurio teigimu, 2018 – 2020 metais (duomenys neskelbtini) stovėjo jam priklausiusi katilinė).

Pirma. Tokias aplinkybes patvirtina iš esmės identiški abiejų katilinių išoriniai požymiai, išorinės specifinės žymės ir apgadinimai. Liudytojo P. U. 2020 m. balandžio 28 d. darytose nuotraukose matyti, kad ant vieno iš katilinės šonų (nuotrauka, t. 8, b. l. 174, objektų vaizdas geriau matosi CD diske esančioje skaitmeninėje nuotraukoje Nr. 20200428_135149) ant antros nuo apačios katilinės lentelės, labiau dešinėje pusėje, matyti lenktas įbrėžimas; taip pat ant septintos nuo apačios lentelės, labiau kairėje pusėje, matyti dar vienas vertikalus įbrėžimas / įlenkimas, kuris tęsiasi per kelias lenteles. Tokie patys apgadinimai matyti ir nuotraukoje, darytoje apžiūrint iš A. T. paimtą katilinę (nuotrauka Nr. 3, t. 17, b. l. 117, objektų vaizdas geriau matosi CD diske esančioje skaitmeninėje nuotraukoje). Be to, liudytojo P. U. 2020 m. balandžio 28 d. darytose nuotraukose matyti, kad ant kito katilinės šono (nuotrauka, t. 8, b. l. 179, objektų vaizdas geriau matosi CD diske esančioje skaitmeninėje nuotraukoje Nr. 20200428_135251) ant aštuntos nuo apačios katilinės lentelės, dešinėje pusėje, matyti lenktas įbrėžimas; taip pat ant tryliktos nuo apačios lentelės, dešinėje pusėje, matyti dar vienas horizontalus įbrėžimas / įlenkimas. Tokie patys apgadinimai matyti ir nuotraukoje, darytoje apžiūrint iš A. T. paimtą katilinę (nuotrauka Nr. 5, t. 17, b. l. 96, nuotrauka Nr. 1, t. 17, b. l. 116, objektų vaizdas geriau matosi CD diske esančioje skaitmeninėje nuotraukoje). Galiausiai, liudytojo P. U. 2020 m. balandžio 28 d. darytose nuotraukose matyti, kad ant vieno iš katilinės galų, kuriame yra elektrinis variklis (nuotrauka, t. 8, b. l. 178, objektų vaizdas geriau matosi CD diske esančioje skaitmeninėje nuotraukoje Nr. 20200428_135246) ant trečios nuo apačios katilinės lentelės, kairėje pusėje, matyti du įbrėžimai, iš kurių vienas horizontalus. Tokie patys apgadinimai matyti ir nuotraukoje, darytoje apžiūrint iš A. T. paimtą katilinę (nuotrauka Nr. 14, t. 17, b. l. 101, nuotrauka Nr. 2, t. 17, b. l. 117, objektų vaizdas geriau matosi CD diske esančioje skaitmeninėje nuotraukoje).

Antra. Tokias aplinkybes įrodo ir tokie patys katiluose esančių variklių identifikaciniai numeriai, t. y. tą galima nustatyti iš ant tų pačių variklių esančios identifikacinės lentelės, kurios turinys yra identiškas. Iš skaitmeninių to paties variklio nuotraukų, darytų 2018 m. liepos 30 d. (t. 7, b. l. 135) ir 2022 m. birželio 21 d. (t. 17, b. l. 122) matyti, kad absoliučiai visi ant šių variklių identifikacinės lentelės skaičiai, be kita ko ir variklio numeris (duomenys neskelbtini), yra tokie patys.

Vertinant, ar ši katilinė buvo pasisavinta, būtina atsižvelgti ir į tai, ar A. T. atitinka specialiojo subjekto požymius, t. y., ar jis gali būti laikomas asmeniu, kuriam šis turtas buvo jam patikėtas ir buvo jo žinioje.

Įgalinimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus reikalavimus (pvz., ir yra materialiai atsakingas už šį turtą). Kaltininko žinioje esantis turtas (turtinė teisė) – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą (turtinę teisę). Bet kokiu atveju reikšminga tai, kad kaltininkas neteisėtai pasisavina svetimą, jam nepriklausantį turtą pasinaudodamas situacija, kai teisėto savininko turtas yra patikėtas kitam asmeniui ar yra kito asmens žinioje.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad katilinę kartu su UAB „D.“ akcijomis (ir įmonės turtu) A. T. įgijo 2017 m. liepos 7 d., kai tapo šios įmonės vadovu ir akcininku. UAB „D.“ direktoriumi kaltinamasis buvo nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. gegužė 17 d., kai įmonė su visu turtu buvo parduota UAB „L.“. Įvertinus šiuos duomenis, laikytina, kad A. T. minėtu laikotarpiu disponavo katiline einamų pareigų pagrindu, t. y. kaip jam patikėtu turtu.

Nustatyta, kad A. T. pagamino netikrą dokumentą – minėtą 2017 m. spalio 2 d. pasaugos sutartį Nr. 2017/10-02 (apie šią veiką teismas pasisakys vėliau), todėl jo pagrindu po UAB „D.“ pardavimo jis negalėjo disponuoti šiuo turtu, nes tuo metu šio dokumento net nebuvo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertinant asmens parodymus kaip patikimus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Atsižvelgiant į tai, teismas liudytojų I. M. ir S. R. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai, nes jie nėra nuoseklūs, prieštarauja jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitiems byloje esantiems duomenims. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu abu liudytojai buvo apklausiami praėjus žymiai mažiau laiko nuo UAB „D.“ įgijimo iš A. T. (buvo apklausti 2021 m. balandžio, liepos mėn., kai įmone jie disponavo 2018 m. gegužės – birželio mėn.), tačiau apie įmonės turtą apskritai, jo pobūdį, formą, buvimo vietą nieko pasakyti negalėjo. Nieko neparodė ir apie tai, kad koks nors turtas buvo paliktas saugoti A. T., nepateikė su turto saugojimo susijusių ar kitų su įmonės veikla susijusių dokumentų, nors I. M. apklausos tyrimo metu teigė, kad suradęs įmonės dokumentus apie juos per savaitę informuos ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Todėl neįtikinami liudytojo I. M. parodymai, kai jis dar po dvejų metų po jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, atvykdamas į teismą surado pasaugos sutartį ir prisiminė, jog įmonės turtas buvo paliktas saugoti A. T.. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas S. R. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo visų jam žinomų aplinkybių sąmoningai, nes nemanė, jog tai daryti privalo. Teismui nekyla abejonių, jog šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė tikrąsias UAB „D.“ pirkimo ir turto perdavimo aplinkybes, nes apklausos vyko sąlyginai neilgai trukus po įvykio, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei turėjo galimybę nurodyti visas reikšmingas aplinkybes ir pateikti svarbius dokumentus. Įprastai asmenys praėjus daugiau laiko nuo įvykio prisimena mažiau aplinkybių, todėl teismas kritiškai vertina šių liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kai jie neva prisiminė žymiai daugiau reikšmingų UAB „D.“ pirkimo ir turto perdavimo aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais šių liudytojų parodymais.

BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas su patikėtu turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, kuriuo momentu A. T. veika pasisavinant katilinę buvo baigta.

A. T. einamų pareigų pagrindu valdė minėtą katilinę iki 2018 m. gegužės 17 d., kol

ją pardavė UAB „L.“. Tuo metu buvo sudarytas 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D." ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktas (pagamintas netikras dokumentas), kuriame kaltinamasis nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. T.) perdavė, o naujasis UAB „D.“ direktorius S. R. priėmė UAB „D.“ priklausančią konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, nors realiai minėtos katilinės S. R. jis neperdavė (past. apie šias aplinkybes teismas pasisakys plačiau vėliau). Nustatyta, kad apie šį turtą ir jo tolesnį faktinį buvimą ar jo buvimo vietą pas A. T. S. R. ir jo veiklą koordinavęs I. M. nieko nežinojo. Teismo vertinimu, tokiu būdu, t. y. pagal dokumentus neva perduodamas įmonės turtą (katilinę) įmonės pirkėjams, o realiai ją pasilikdamas savo valdyme, A. T. pasisavino šį turtą. Tai reiškia, kad 2018 m. gegužės 18 d. turto pasisavinimo nusikalstama veika buvo baigta. Tolimesni kaltinime aprašyti A. T. veiksmai su šia katiline (jos pervežimas į kitą vietą) nors ir nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau jie atskleidžia kaltinamojo tyčios turinį ir realius ketinimus dėl katilinės likimo. Kaltinamajam A. T. pasisavinus jam patikėtą biokuro katilinę, jis su šiuo turtu elgėsi savo nuožiūra ir, vėliau pakeisdamas jos buvimo vietą, kaip matyti iš bylos duomenų, siekė išvengti jos perėmimo. Dar vėliau katilinė taip pat buvo naudojama kaltinamojo asmeniams poreikiams tenkinti. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs sekančius duomenis.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes – kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.).

Šiuo atveju buvo nustatyta, kad A. T., realiai neperdavęs turto įmonės pirkėjams bei melagingai nurodęs, kad jį perdavė, UAB „D.“ priklausančią katilinę iš jos nuolatinės laikymo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), persivežė ir pastatė ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esančio prie pat jo paties (A. T.) nuomojamo žemės sklypo bei jo vadovaujamos MB „E.“ mechaninių dirbtuvių likučių, esančių (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad katilinę jis pervežė 2020 m. liepos 4-5 d., kai 2020 m. liepos 3 d. buvo paskelbtos šios katilinės varžytinės. Nors byloje nėra duomenų, kad apie šias varžytines kaltinamasis žinojo, tačiau jam tokią informaciją žinant, tai galėjo būti viena priežasčių katilinės išgabenimui. Pažymima, kad vos po kelių dienų – 2020 m. liepos 14 d. buvo sudaryta kredito refinansavimo sutartis, pagal kurios sąlygas 2020 m. liepos 15 d. ši katilinė buvo įkeista siekiant gauti kreditą kaltinamojo vadovaujamai įmonei MB „E.“. Tiek kredito sutartyje, tiek turto įkeitimo sutartyje nurodytas tas pats UAB „D.“ priklausančios katilinės gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini), tipas UUNI800 (t. 5, b. l. 71-72, 83-88). Todėl sprendžiama, kad katilinės vietos pakeitimas buvo susijęs ne tik su paskelbtomis varžytinėmis, bet ir neabejotinai su tuo, kad kaltinamasis ją ketino įkeisti siekdamas gauti kreditą.

Be to, siekiant įteisinti šios katilinės nuosavybės teises, buvo pagaminta netikra šios katilinės 2017 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 17-03/1, kurioje kaltinamasis melagingai nurodė, kad jis (A. T.) yra minėtos katilinės pardavėjas, kad jis neva ją pardavė, o MB „E.“, kodas (duomenys neskelbtini), neva įgijo minėtą katilinę (past. apie šias aplinkybes teismas plačiau pasisakys vėliau). Pažymima, kad šioje sutartyje yra nurodyti UAB „D.“ priklausančios katilinės identifikavimo numeriai: „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus šiuos duomenis, teismui nekyla abejonių, kad A. T., kurį laiką teisėtai kaip įmonės vadovas disponavo jam patikėta katiline, o vėliau pardavęs įmonę su jos turtu, dalį turto – katilinę nusprendė pasisavinti.

Gynėjo vertinimu, tokie A. T. veiksmai atitiko teisės aktus, nes pagal CK 4.229 straipsnį, jis galėjo sulaikyti daiktą, kadangi įmonė buvo laidavusi už jo skolą, buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Tačiau tokie gynėjo argumentai atmetami.

CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą; daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims (CK 4.235 straipsnio 2 dalis).

Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

Visų pirma, pažymima, kad gynėjo versija, jog katilinės pasisavinimas atitinka CK nustatytą daikto sulaikymo teisę, atsirado tik baigiamųjų kalbų metu. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. T. taip elgėsi kaip kreditorius, siekdamas atgauti skolą iš M. V., už kurį laidavo UAB „D.“. Be to, pateiktoje laidavimo sutartyje nėra termino, per kurį naujasis (subsidiarus) skolininkas (laiduotojas UAB „D.“) privalo įvykdyti kreditorinį reikalavimą. Tai reiškia, kad A. T. negalėjo sulaikyti daikto (katilinės), nes nebuvo suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (tokio termino nebuvo nustatyta).

Antra, kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, A. T. katilinę pasisavino paskutinę jos teisėto valdymo dieną. UAB „D.“ pardavęs kitiems asmenims, jis nebeteko katilinės valdymo teisės. Praradęs katilinės valdymo teisę, A. T. negalėjo naudotis daikto sulaikymo teise, nes daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę (CK 4.235 straipsnio 2 dalis).

Trečia, naudojantis daikto sulaikymo teise, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Tai reiškia, kad kaltinamasis privalėjo apie tokius savo veiksmus pranešti katilinės savininkams, nurodyti savo veiksmų priežastis, reikalavimą, daikto grąžinimo sąlygas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad A. T. panašius veiksmus būtų atlikęs. Galiausiai, iš A. T. parodymų visumos galima spręsti, kad jis disponuodamas katiline siekė ne ją sulaikyti ir atgauti skolą, bet ją tiesiog saugojo iki naujo katilinės savininko pareikalavimo. Vadinasi, jo parodymai iš esmės skiriasi nuo gynėjo pateiktos versijos.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl katilinės vertės. Pagal kaltinimą A. T. pasisavino 50 000 Eur vertės konteinerinę biokuro katilinę. Prokurorė, nustatydama šio turto vertę, rėmėsi antstolio patvarkymu nustatyta katilinės verte, prieš skelbiant jos varžytines (2020 m. gegužės 22 d. antstolio D. Blizniko patvarkymas, kuriuo nustatyta UAB „D.“ biokuro katilinės su sandėliu ir automatika vertė - 50 000 Eur, t. 1, b. l. 47-48). Sprendžiant, ar tokia katilinės vertė atitinka realią jos rinkos vertę tuo metu, be minėto antstolio patvarkymo, atsižvelgiama ir į kitus byloje esančius duomenis, kurie parodo šios katilinės vertę nuo jos įsigijimo iki pardavimo momentų.

Iš 2014 m. balandžio 9 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutarties (pagal kurią UAB „D.“ įgijo katilinę) matyti, kad už konteinerinės katilinės įrengimų tiekimo, montavimo, paleidimo-derinimo darbus, personalo apmokymą buvo sutarta 2 516 155,91 Lt (atitinka 728 729,12 Eur) suma (t. 8, b. l. 38-44), kuri 2015 m. gegužės 12 d. buvo sumokėta (t. 8, b. l. 46-48).

Iš 2018 m. liepos 30 d. vertinimo ataskaitos matyti, kad šios katilinės (naudotos) vertė yra 101 800 Eur (t. 17, b. l. 69-70). Iš 2020 m. gegužės 22 d. antstolio D. B. patvarkymo matyti, kad buvo nustatyta katilinės su sandėliu ir automatika vertė – 50 000 Eur (t. 1, b. l. 47-48). Iš 2022 m. vasario 14 d. kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos faktūros Nr. EDSI000117 matyti, kad katilinė UAB M. D. M. B. buvo parduota už 18 150 Eur (t. 9, b. l. 64-68). UAB M. D. M. B. 2022 m. vasario 22 d. šią katilinę pardavė B. P. ūkiui už 24 200 Eur (t. 9, b. l. 69).

Įvertinus minėtus katilinės įgijimo ir pardavimo dokumentus, daroma išvada, kad antstolio nustatyta katilinės vertė yra reali ir labiausiai atitiko tuo metu galimą jos rinkos kainą bei vertę. Pažymima, kad nors katilinė buvo įgyta už daugiau nei 700 tūkst. eurų, tačiau įgytas buvo naujas daiktas, o į šią sumą buvo įtraukti ir kiti papildomi darbai. Todėl į šią sumą nėra galimybės atsižvelgti nustatant kaltinamojo pasisavintos jau kelis metus naudotos katilinės vertę.

Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad po ketverių metų (2018 m.) katilinės vertė buvo kiek daugiau nei 100 000 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad vertinimas buvo atliktas turto vertintojo, turinčio kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, aprašyta atlikto vertinimo metodika ir pan. Dar po ketverių metų (2022 m.) galiausiai katilinė buvo parduota B. P. ūkiui už 24 200 Eur, t. y. už 77 600 Eur mažesnę sumą, lyginant su vertinimo metu nustatyta katilinės verte. Tai reiškia, kad per vienerius metu katilinė galėjo nuvertėti apie 19 400 Eur (77 600 / 4). Remiantis tokiu skaičiavimu, katilinės vertė 2020 m., kai A. T. buvo pasisavinta, galėjo siekti apie 63 000 Eur (101 800 – 38 800 (19 400*2), o skaičiuojant 18 150 Eur katilinės pardavimo kainą, ši suma būtų 59 975 Eur). Taigi antstolio nustatyta ir kaltinime nurodyta katilinės vertė yra A. T. netgi palankesnė (visas abejones dėl katilinės vertės aiškinant kaltinamojo naudai) ir, teismo vertinimu, visiškai atitinkanti minimalią analogiškos katilinės rinkos vertę nusikalstamos veikos padarymo metu.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro neabejotiną išvadą, jog A. T. pasisavino jam patikėtą UAB „D.“ turtą – katilinę. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. turtas buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu, bet ne esantis jo žinioje (t. y. kaltinamasis negalėjo duoti nurodymų pavaldiems asmenims dėl katilinės panaudojimo, kadangi daugiau darbuotojų įmonėje nebuvo). Atsižvelgiant į tai, kaltinimo dalis dėl jo žinioje esančio turto šalima iš kaltinimo. A. T. veiksmai kvalifikuojami pagal šiuo metu galiojančio BK 183 straipsnio 3 dalies redakciją (kaip to prašė prokurorė keisdama kaltinimą), nes šis įstatymas atitinka švelnesnio įstatymo sąvoką dėl atsiradusios papildomos bausmės – baudos. Teismas patikslina, jog buvo pasisavintas yra ne didelės, bet labai didelės vertės turtas, nes 50 000 Eur suma viršija 900 MGL (45 000 Eur). Toks kaltinimo tikslinimas esminės įtakos kaltinamojo teisei į gynybą neturi.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas)

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pavyzdžiui, elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-628/2019 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018).

Kaltinamajam A. T. pateiktas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) dėl trijų netikrų dokumentų pagaminimo, vieno iš jų panaudojimo, taip pat tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo (dėl šios veikos teismas pasisakys vėliau).

A. T. kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 17-03/1, pagal kurią jis pardavė UAB „D.“ priklausančią biokuro katilinę, melagingai nurodydamas, kad jis (A. T.) yra minėtos katilinės pardavėjas, jog jis neva ją pardavė, o MB „E.“, kodas (duomenys neskelbtini), įgijo minėtą katilinę.

Iš byloje esančios šios sutarties kopijos matyti, kad A. T. parduoda MB „E.“, atstovaujamai vadovės L. R., orinio šildymo katilą Koskentie 89, FIN-25340 KANUNKI Suomija, tipas UUNI 800, kategorija 03, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014, o MB „E.“ sumoka už jį grynais 50 000 Eur sutarties pasirašymo dieną; sutartis pasirašyta A. T. ir MB „E.“ vadovės L. R. vardais, šalia yra parašai (t. 7, b. l. 158-159).

A. T. apklausos metu nurodė, kad pagal šią sutartį buvo parduota jam priklausiusi katilinė, kurią jis įgijo Lenkijoje, o ne UAB „D.“ priklausanti katilinė. Vertinant tokius jo parodymus, atkreipiamas dėmesys, kad A. T. negalėjo nurodyti asmens, iš kurio ją pirko, taip pat negalėjo pateikti dokumentų, kurie pagrįstų tokį sandorį (pirkimo – pardavimo sutarties, mokėjimo kvitų, sąskaitų, dokumentų, pagrindžiančių didelės sumos pinigų išgryninimą ir pan.). Be to, kaltinamasis nepateikė jokių dokumentų ir negalėjo paaiškinti, kada ir kam konkrečiai ši katilinė MB „E.“ vėliau buvo parduota. Anot A. T., jis katilinę pardavė MB „E.“, o ši – ją pardavė A. B., tačiau šių aplinkybių teismui nepavyko patikrinti. Vis tik pažymėtina, kad pagal kaltinamojo pateiktuose katilinės pardavimo dokumentuose minimi kiti katilinės identifikavimo numeriai, kurie skiriasi nuo numerių, nustatytų ant šioje byloje figūruojančios ir kaltinamojo pasisavintos katilinės. Kartu svarbu ir tai, kad nėra duomenų, jog aktualiu laikotarpiu kokia nors katilinės būtų išvežta iš Lietuvos Respublikos ir deklaruotas jos išvežimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tokia kaltinamojo versija vertinama kritiškai. Kartu ši jo versija paneigiama byloje esančių įrodymų visuma.

Pirmiausia, iš šios sutarties turinio matyti, kad sutartyje nurodyti katilinės identifikaciniai numeriai iš identifikacinės lentelės, esančios UAB „D.“ priklausančioje katilinėje: „FIN-25340 KANUNKI Suomija, tipas UUNI 800, kategorija 03, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2014“. Šie duomenys nurodomi lentelėje, kuri buvo užfiksuota apžiūrint katilinę, tiek ją paėmus iš kaltinamojo (t. 17, b. l. 129), tiek apžiūrint liudytojui P. U. (t. 9, b. l. 36), tiek ir vertinimo ataskaitoje (t. 7, b. l. 134). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis tuo metu turėjo kitą katilinę su identiškais identifikaciniais numeriais. Todėl teismas sprendžia, jog pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta būtent UAB „D.“ priklausanti katilinė, kurios kaltinamasis neturėjo teisės parduoti. Tai reiškia, kad šioje sutartyje nurodyta neteisinga informacija, sukurianti melagingą įspūdį, jog A. T. parduoda jam priklausančią katilinę. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Šiuo atveju pirkimo – pardavimo sutartyje buvo fiksuojami tikrovės neatitinkantys duomenys, nes kaltinamasis nepardavė ir negalėjo parduoti UAB „D.“ priklausančios biokuro katilinės. Ją pasirašydamas kaltinamasis pagamino netikrą dokumentą.

Iš bylos duomenų galima spręsti, kad ši sutartis buvo sudaryta siekiant MB „E.“ gauti 50 000 Eur kreditą, kuris 2017 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. VER201703-000020 pagrindu MB „E.“ buvo suteiktas (t. 5, b. l. 158-159). Todėl sutartis, kaip dokumentas, pagrindžiantis MB „E.“ nuosavybę į minėtą katilinę, Kaišiadorių r. 1-ajame notaro biure, esančiame Gedimino g. 42-5, Kaišiadoryse, 2017 m. kovo 30 d. buvo pateikta notarui, siekiant sudaryti sutartinį katilinės įkeitimo sandorį, kuris užtikrino MB „E.“ įsipareigojimus, kylančius iš 2017 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. VER201703-000020 (t. 7, b. l. 415-149). Teismo vertinimu, toks netikro dokumento pateikimas atitinka šio dokumento panaudojimo veiką. Tokiais A. T. veiksmais buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai, nes būtent dėl šio dokumento pagaminimo ir panaudojimo MB „E.“ buvo suteiktas kreditas bei atliktas katilinės sutartinis įkeitimas. Kadangi šis dokumentas buvo pagamintas ir vėliau panaudotas, pagal kasacinio teismo praktiką, tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dviejų veikų sutaptis (BK 300 straipsnio 1 dalis ir BK 207 straipsnio 1 dalis).

A. T. kaltinamas ir tuo, kad pagamino netikrą dokumentą – pasirašė 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis perdavė, o UAB „D.“ direktorius S. R. priėmė UAB „D.“ priklausančią konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, nors realiai minėtos katilinės S. R. jis neperdavė (t. 18, b. l. 28). Taip pat tuo, kad pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. spalio 2 d. pasaugos sutartį Nr. 2017/10-02 ir ją pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2021 m. gegužės 5 d. panaudojo (t. 20, b. l. 26).

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad tokį aktą kaltinamasis pasirašė, taip pat, kad jis realiai minėtos katilinės S. R. jis neperdavė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti S. R., I. M. (parodė, kad nieko apie įmonės turtą apskritai nežinojo ir jo neperėmė) ir pats A. T.. Pažymima, kad akte nėra pateikta informacija, jog ši katilinė paliekama saugoti pas A. T. pagal pasaugos sutartį ar kitu pagrindu. Pasaugos sutartis, pagal kurią, anot kaltinamojo, turėjo būti saugoma katilinė, nebuvo surasta skirtingu metu atliktų kratų A. T. gyvenamojoje vietoje ar automobilyje metu. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad antrosios kratos metu A. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo surastas ir paimtas 2018 m. gegužės 18 d. ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktas, tačiau prie šio akto nebuvo pridėta ar šalia, tarp kitų dokumentų, nebuvo surasta šios katilinės pasaugos sutartis, kuri tokiu atveju turėtų būti neatskiriama turto priėmimo perdavimo akto sudedamoji dalis ar bent jau laikoma šalia. Suprantama, kad šios pasaugos sutarties kopija tuo metu A. T. jau buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau net ir tokiu atveju pasaugos sutarties originalas (vienas iš originalo egzempliorių) turėjo būti laikomas kartu su 2018 m. gegužės 18 d. ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktu. Tokia išvada seka ir iš A. T. parodymų: kaltinamasis parodė, kad Su I. M. pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą ir prie šio akto jis prisegė savo pasaugos sutartį, t. y. dokumentą, parodantį, kokiu pagrindu jis saugo įmonės „D.“ katilinę. Pažymima ir tai, kad pačiame ilgalaikio turto priėmimo perdavimo akte nurodoma, kad turto faktinė buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o pagal minėtą pasaugos sutartį katilinė nuo 2017 m. spalio 2 d. buvo saugoma (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad neva vienu metu įmonės pirkėjams S. R. ir I. M. buvo pateikta prieštaringa skirtinguose dokumentuose nurodyta informacija dėl turto realaus buvimo ir saugojimų vietų. O tokios aplinkybės neatitinka realios faktinės tuo metu buvusios padėties tiek dėl katilinės buvimo vietos, tiek dėl jos saugojimo.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad A. T., būdamas UAB „D.“ direktoriumi ir akcininku, suvokdamas savo atsakomybę už įmonės turtą, kartu suprasdamas pasirašomų dokumentų reikšmę, tyčia ir sąmoningai pasirašė 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyti jam žinomi melagingi duomenys. Tokiu būdu buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris įtvirtino realiai neįvykusį veiksmą ir sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius. Be to, kaip jau minėta, būtent pasirašydamas šį ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą ir neperduodamas jame minimo turto (katilinės) A. T. šį turtą pasisavino. Dėl tokio dokumento sukūrimo vėliau tretiesiems asmenims kilo realių sunkumų nustatant ją realiai valdančius asmenis, o vėliau kaltinamajam pakeitus katilinės buvimo vietą – ir realią jos buvimo vietą.

Kartu teismas sprendžia, kad A. T. atgaline 2017 m. spalio 2 d. data sudarė ir kaip UAB „D.“ direktorius bei kaip fizinis asmuo A. T. pasirašė pasaugos sutartį Nr. 2017/10-2, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis: kad sutartis sudaryta 2017 m. spalio 2 d. bei kad jis kaip UAB „D.“ direktorius sau pačiam kaip fiziniam asmeniui už atlygį perdavė saugoti adresu (duomenys neskelbtini) minėtą katilinę iki jos grąžinimo bendrovei „D.“, po to šią sutartį pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams panaudojo.

Sutiktina su kaltinamojo teiginiu, kad jis tokią sutartį galėjo surasti kitur, negu buvo atliekama krata, todėl vien aplinkybė, jog šis dokumentas nebuvo surastas pirmosios, 2021 m. kovo 9 d. atliktos, kratos metu nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis sutarties netikrumą ir faktą, kad pasaugos sutartis buvo sudaryta vėliau, jau ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, iš atliktų kratų protokolų matyti, kad pirmosios kratos metu A. T. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasti visi su UAB „D.“ susiję dokumentai (t. 17, b. l. 28-33), nes nemaža dalis tokių dokumentų buvo surasti beveik po metų (2022 m. vasario 23 d.) atliekant pakartotinę kratą A. T. gyvenamojoje vietoje (t. 18, b. l. 6-10). Taigi tikėtina, kad pasaugos sutartis taip pat galėjo būti nerasta pirmosios kratos metu, arba, ši sutartis, kaip ir kiti dokumentai, toje vietoje galėjo ir nebūti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas tikslina kaltinimą dėl pasaugos sutarties pagaminimo, kaltinime nurodydamas, jog iš veika buvo padaryta ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 5 d., kai ji buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Kita vertus, teismo vertinimu, nors aplinkybė, jog pasaugos sutartis nebuvo surasta pas A. T. yra pakankamai svarbi, tačiau, kaip jau minėta, tokia pasaugos sutartis privalėjo būti neatskiriama 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo akto dalimi ir turėjo būti saugoma kartu su juo. Todėl šių dokumentų nesuradimas vienoje vietoje, leidžia spręsti apie pasaugos sutarties sudarymą kitu metu. Svarbu ir tai, kad buvo pateikta tik pasaugos sutarties kopija, o originalo neturėjo nei A. T. (nei kaip turto saugotojas, nei kaip turtą perdavęs saugoti įmonės atstovas), nei I. M. (jis turėjo taip pat tik pasaugos sutarties kopiją, nors jam, anot kaltinamojo, buvo pateiktas originalas kartu su turto perdavimo aktu) ar S. R.. Tikėtina, kad šio dokumento kopija buvo pateikta sąmoningai, siekiant išvengti rašysenos tyrimo sėkmingų rezultatų. Pažymėtina ir tai, kad pasaugos sutartyje nurodyta, jog katilinės saugojimo vieta yra (duomenys neskelbtini), nors iš aukščiau teismo išdėstytų argumentų matyti, kad ši katilinė tuo metu (2017 m. spalio 2 d.) ir iki 2020 m. liepos 5 d. stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirminės kratos pas A. T. buvo atliktos 2021 m. kovo 9 d., jis apklaustas įtariamuoju – 2021 m. kovo 9 d., o apklausos metu nurodė, kad katilinę saugo pagal pasaugos sutartį, kurią suradęs nedelsiant pateiks. Pasaugos sutartis tyrėjai buvo pateikta 2021 m. gegužės 5 d. Taigi A. T. surasti šį dokumentą prireikė beveik dviejų mėnesių. Teismo vertinimu, asmeniui pateikus įtarimus, kuriais jis įtariamas didelės vertės turto pasisavinimu, jam surasti itin svarbų dokumentą, kurio pagrindu neva katilinė buvo saugojama ir nuo kurio gali priklausyti įtarimų pagrįstumas, net ir ieškant jo keliose vietose, negali reikėti dviejų mėnesių. Juo labiau vertinant aplinkybę, kad katilinė neva buvo saugoma šios sutarties pagrindu, kas reiškia, kad toks dokumentas turėjo būti greitai ir lengvai surandamas, siekiant pagrįsti savo disponavimą laikomu didelės vertės svetimu (patikėtu) turtu. Kartu teismas daro išvadą, jog toks laikotarpis galėjo būti pakankamas netikrą pasaugos sutartį pagaminti.

Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad pasaugos sutartis buvo sudaryta siekiant pateisinti katilinės suradimo vietą ir savo veiksmus pervežant ją iš ((duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiama, kad tokiais veiksmais buvo pagamintas netikras dokumentas – pasaugos sutartis Nr. 2017/10-2. Šis dokumentas buvo panaudotas, jį 2021 m. gegužės 5 d. pateikus ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams – teismas kaltinime nurodo šio dokumento panaudojimo datą, nes ji yra nustatyta bylos duomenimis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kreditinio sukčiavimo ir tikro dokumento suklastojimo bei panaudojimo

A. T. kaltinamas ir tuo, kad apgaule gavo kreditą ir suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: būdamas MB „E.“, direktoriumi ir žinodamas, kad konteinerinė biokuro katilinė realiai priklauso ne MB „E.“, o UAB „D.“ ir kad jis ją iš pastarosios yra pasisavinęs, apie tai Klaipėdos kredito unijos neinformavo bei suprasdamas, kad minėtos katilinės be UAB „D.“ sutikimo įkeitimas aiškiai pažeistų UAB „D.“ teises ir interesus, 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdoje, kaip MB „E.“ direktorius, su Klaipėdos kredito unija pasirašė kredito sutartį Nr. VER202007-000075 dėl 48 225,22 Eur kredito MB „E.“ suteikimo, kuria MB „E.“ vardu, be UAB „D.“ sutikimo, įsipareigojo įkeisti Klaipėdos kredito unijai minėtą katilinę ir kurioje melagingai nurodyta, jog minėtos katilinės įkeitimas Klaipėdos kredito unijai nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų; po to kredito sutarties Nr. VER202007-000075, įvykdymo užtikrinimui pasirašė 2020 m. liepos 15 d. įkeitimo sutartį dėl minėtos katilinės įkeitimo Klaipėdos kredito unijai.

BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan. ir to siekia, taip pat siekia padaryti atitinkamą turtinę žalą arba sąmoningai leidžia jai kilti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2017 m. kovo 20 d. tarp „Klaipėdos kredito unija“ ir MB „E.“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. VER201703-000020, kurios pagrindu MB „E.“ buvo suteiktas 50 000 Eur kreditas verslui (apyvartinėms lėšoms); prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. vasario 25 d.; dokumentas pasirašytas L. R. ir M. K. vardais (t. 2, b. l. 91).

Tačiau suteiktas kreditas nustatytu laiku nebuvo grąžintas – kredito davėjui buvo grąžinta tik nedidelė šio kredito dalis (t. 5, b. l. 188-191). Todėl 2020 m. liepos 14 d. tarp „Klaipėdos kredito unija“ ir MB „E.“ buvo sudaryta nauja kredito sutartis Nr. VER202007-000075, pagal kurią Klaipėdos kredito unija suteikė 48 225,22 Eur kreditą MB „E.“, atstovaujamai A. T., šios sutarties specialiojoje dalyje nurodyta kredito rūšis – kreditas verslui, kredito paskirtis - paskolos refinansavimui. Nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gruodžio 20 d. Prie kitų sąlygų pažymėta, kad: kreditas bus išmokėtas pakartotinai įkeitus anksčiau buvusį įkeistą (pagal kredito sutartis Nr. VER201703-000020) turtą – žemės sklypą; taip pat pakartotinai (past. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad katilinė buvo jau buvo anksčiau įkeista) turi būti įkeičiamas turtas – naudota Biokonti konteinerinė katilinė, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tipas UUNI800 (t. 5, b. l. 71-72).

Kaltinamasis teigė, kad minėtas kreditas nebuvo suteiktas, nes į MB „E.“ sąskaitą jokie pinigai iš kredito unijos nebuvo pervesti, todėl kaltinimas dėl kredito gavimo apgaule nėra pagrįstas. Tačiau teismas su tokia gynybine pozicija nesutinka.

Pažymima, kad šiuo atveju kreditas buvo suteiktas siekiant refinansuoti anksčiau suteiktą kreditą. Refinansavimas suprantamas kaip naujos paskolos ėmimas, kai naujoji paskola panaudojama anksčiau paimtai paskolai padengti (V. R., Ekonomikos terminų žodynas, 2008; R. Vainienė Ekonomikos terminų žodynas. Vilnius: Tyto alba, 2005).

Teismų praktikoje paskolos refinansavimas aiškinamas kaip finansavimo paslauga, kuri leidžia į vieną paskolą sujungti skirtingose kredito įstaigose arba toje pačioje kredito įstaigoje esančius skirtingus finansinius įsipareigojimus. Paskolos refinansavimas savo esme yra esamų įsipareigojimų finansinei bendrovei padengimas, sudarant naują paskolos sutartį, kuriai taikomos standartinės paskolos (kredito) sutarties taisyklės. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi kreditų refinansavimas – tai kliento turimų įsipareigojimų dengimas, pervedant turimų kreditų likutį atitinkančią sumą į esamo kreditoriaus sąskaitą. Paskolos refinansavimo sutartimi yra suteikiama nauja paskola, kurios panaudojimo tikslas yra esamų finansinių įsipareigojimų dengimas iš šių naujai pasiskolintų pinigų. Paskolos refinansavimas yra nauja sutartis, kuri gali būti sudaroma to paties skolininko su kitu kreditoriumi ar kito skolininko su tuo pačiu kreditoriumi, susitariant dėl naujų (dažniausiai mažesnių) palūkanų, paskolos grąžinimo sąlygų ir pan. Refinansavimo sutartis nėra esamų kredito sutarčių pakeitimas ar jų termino pratęsimas, tai iš esmės nauja kredito sutartis, pagal kurią gauta pinigų suma skirta finansiniams įsipareigojimams pagal jau esamas kredito sutartis dengti.

Refinansavimo sutartimi automatiškai nebaigiamos prieš tai buvusios kredito sutartys, nes šios baigia galioti grąžinus kreditą, kurį skolininkas įsipareigoja grąžinti iš refinansavimo sutarties pagrindu gauto kredito. Taigi refinansavimo sutartis, įvykdžius pirmines kredito sutartis, tam tikra prasme pakeičia jas, nes skolininkui atsiranda naujas tokio pat dydžio finansinis įsipareigojimas naujam ar pirminiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-219/2016).

Minėta, kad anksčiau MB „E.“ buvo suteiktas 50 000 Eur kreditas verslui (apyvartinėms lėšoms), tačiau iki sutarties pabaigos jo tik maža dalis buvo grąžinta, todėl buvo nuspręsta šį kreditą refinansuoti, tokiu būdu faktiškai pratęsiant kredito grąžinimo terminą. Kadangi šiuo atveju kreditorius išliko tas pats – „Klaipėdos kredito unija“, ji ir suteikė naują 48 225,22 Eur kreditą MB „E.“. Pažymima, kad ši pinigų suma nebuvo išmokėta MB „E.“, bet tai ir neturėjo būti padaryta, kadangi ja buvo dengiami MB „E.“ iki to laiko turėti įsipareigojimai. Kitaip sakant, „Klaipėdos kredito unija“ neprivalėjo pati sau išmokėti naujo kredito, kadangi šiuo atveju pirmojo ir antrojo kredito davėjas buvo tas pats. Svarbu pažymėti tai, kad naujo kredito suteikimas buvo galimas tik tuo atveju, jeigu, be kita ko, bus naujai įkeistas toks turtas – naudota Biokonti konteinerinė katilinė. Toks sprendimas buvo priimtas dėl blogos MB „E.“ kredito istorijos bei pirmojo kredito negrąžinimo laiku.

2020 m. liepos 14 d. kredito sutarties Nr. VER202007-000075 2.18 p. yra nurodytos turto įkeitimo sąlygos, tik kurias įvykdžius bus išmokėtas kreditas. Svarbu ir tai, kad sutarties 9.11.2 p. nurodyta, jog kredito gavėjas pareiškia ir patvirtina, kad sutarties specialiosios dalies 2.17 p. nurodyto turto įkeitimas unijai nepažeidžia jokio teisės akto, teismo ar valdžios sprendimo, privalomo kredito gavėjui, jokios sutarties, kurios šalimi yra kredito gavėjas, ir jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat jog yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiųjų asmenų sutikimai; 12.2 p. nurodyta, kad kredito gavėjas patvirtina ir užtikrina, kad nėra jokių skolų, kitų kredito gavėjo įsipareigojimų, sutarčių, teismo sprendimų, nutarčių, turto įkeitimų, areštų ar kitų aplinkybių, apie kurias kredito gavėjas raštu neinformavo unijos ir kurios gali apsunkinti kredito gavėjui vykdyti įsipareigojimus unijai pagal šią kredito sutartį (t. 5, b. l. 73-79).

2020 m. liepos 15 d. buvo atliktas sutartinis įkeitimas, pagal kurį įkaitų davėjas – MB „E.“ įkeitė, be kita ko, ir šį objektą: naudotą Biokonti konteinerinę katilinę, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tipas UUNI 800, kategorija 03, pagaminimo metai 2014, įgytą pagal 2017-03-01 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 17-03/01, siekiant išvengti abejonių, įkeitimas galioja nepaisant įkeičiamo kilnojamojo daikto inventorinių, serijinių, gamyklinių numerių, tipo, kategorijos, pagaminimo metų, buvimo vietos, vertės pasikeitimo; įkeičiamo objekto vertė – 91 600 Eur, nustatyta šalių susitarimu; įkeitimu užtikrintas skolininko įsipareigojimas – įsipareigojimai, kylantys iš 2020 m. liepos 14 d. kredito sutarties Nr. VER202007-000075 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais; sutarties 8.1 p. nurodyta, kad įkaito davėjas patvirtina, kad įkeičiamas daiktas priklauso jam nuosavybės teise, nėra jokių apribojimų disponuoti įkeičiamu daiktu; lakštas patvirtintas Kaišiadorių r. 1-ojo notaro biuro notaro G. B. (t. 5, b. l. 83-88).

Iš šių dokumentų matyti, kad A. T., kaip MB „E.“ vadovas, siekdamas refinansuoti anksčiau MB „E.“ gautą kreditą, dėl naujos kredito sutarties sudarymo kreipėsi į tą pačią kredito uniją bei susitarė dar kartą įkeisti ne jam priklausančią biokuro katilinę. Tokia išvada daroma įvertinus katilinės identifikavimo numerius, kurie sutampa su UAB „D.“ priklausančios katilinės numeriais, taip kitus požymius, kurie buvo išsamiai išanalizuoti šiame nuosprendyje aukščiau. Byloje nėra duomenų, kad A. T. tuo metu būtų disponavęs dar viena katiline, kuri turėtų identiškus identifikavimo numerius. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, kurie neva turėtų patvirtinti, jog jis tokią pačią katilinę pardavė ukrainiečiui A. B., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateiktuose dokumentuose katilinės identifikavimo numeriai nors ir panašūs, tačiau vis tik nėra tokie patys, kaip UAB „D.“ priklausiusios katilinės numeriai.

Taigi šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. T. apgaule, panaudojęs tikrovės neatitinkančius duomenis (apie įkeičiamas katilinės priklausomumą, teisinį statusą ir pan.) iš kredito unijos gavo kreditą. Minėta, kad tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą. Šiuo atveju naujas kreditas galėjo būti suteiktas tik tuo atveju, jeigu bus įkeista biokuro katilinė. Teismui nekyla abejonių, kad sutarties sudarymo metu A. T. negalėjo įkeisti ne jam ir ne MB „E.“ priklausančios katilinės, nes realiai buvo įkeista tuo metu UAB „D.“ priklausiusi katilinė. Ši panaudota apgaulė buvo esminė, nes be šio turto įkeitimo kredito unija nebūtų suteikusi kredito – tokią išvadą galima daryti iš sutartyje nurodytų sąlygų: kreditas bus išmokėtas tik iki kredito gavimo įkeitus sutartyje nurodytą turtą (be kita ko ir minėtą biokuro katilinę); neįkeitus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir kredito unija turės teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kredito suteikimo siejimas su katilinės įkeitimu atskleidžiamas ir per kredito unijos sprendimą leisti parduoti šią katilinę tik tuomet, kai bus grąžinta didelė dalis kredito (t. 5, b. l. 107), ką A. T. per UAB „A.“ ir padarė 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėn., kai kredito padengimui Klaipėdos kredito unijai buvo pervesti 28 000 Eur (t. 5, b. l. 167-168). Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys buvo nulemtas aplinkybės, kad tuo metu katilinė jau buvo paimta policijos pareigūnų, todėl Klaipėdos kredito unijai nusprendus realizuoti įkeistą turtą, A. T. jos negalėtų pateikti.

Pažymima, kad siekiant gauti kreditą buvo ne tik pagamintas minėtas netikras dokumentas – 2017 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 17-03/1, bet ir suklastoti tikri dokumentai: 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartis Nr. VER202007-000075 ir 2020 m. liepos 15 d. įkeitimo sutartis. Tai yra, A. T. pasirašė 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartį Nr. VER202007-000075 dėl kredito bendrijai „E.“ suteikimo, kuria MB „E.“ vardu įsipareigojo Klaipėdos kredito unijai įkeisti minėtą katilinę ir kurioje nurodyti kaltinamajam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad minėtos katilinės įkeitimas Klaipėdos kredito unijai nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų ir kad nėra aplinkybių, apie kurias MB „E.“ raštu neinformavo Klaipėdos kredito unijos ir kurios gali apsunkinti bendrijai „E.“ vykdyti įsipareigojimus pagal 2020 m. liepos 14 d. kredito sutartį; be to, žinodamas, kad minėta katilinė priklauso ne MB „E.“, o UAB „D.“, ir kad jis ją iš pastarosios yra pasisavinęs, Kaišiadorių r. 1-ajame notaro biure, esančiame Gedimino g. 42-5, Kaišiadoryse, kaip MB „E.“ direktorius, savo parašu patvirtino 2020 m. liepos 15 d. sutartį dėl minėtos katilinės įkeitimo Klaipėdos kredito unijai, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad minėta katilinė neva priklauso MB „E.“.

Pagal naujausią teismų praktiką, tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Šiuo atveju, Klaipėdos kredito unija civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos byloje nereiškė, nes paimtas kreditas buvo grąžinamas (didžioji dalis grąžinta UAB „A.“ lėšomis), o 2022 m. sausio 6 d. dėl jo grąžinimo buvo sudarytas susitarimas, nustatant kredito grąžinimo terminą iki 2024 m. sausio 6 d. (t. 5, b. l. 151-152). Taigi nors Klaipėdos kredito unija dėl panaudotos apgaulės suteikė kreditą, tačiau toks kredito suteikimas jai nepadarė realios turtinės žalos, nes kreditas, nors ir tęsiant jo grąžinimo terminus, buvo dengiamas, be kita ko, sumokant su nustatytas palūkanas. Todėl Klaipėdos kredito unija ne tik nepatyrė turtinės žalos, bet ir iš kredito suteikimo uždirbo. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės reiškia, kad nepaisant nustatyto fakto, kad turtinė žala kreditoriui nebuvo padaryta, vis tik kreditas iš Klaipėdos kredito unijos buvo gautas pateikus esminius melagingus duomenis dėl turto įkeitimo, kas ir nulėmė jos sprendimą šį kreditą suteikti. Tokie A. T. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad priešingu atveju, t. y. nustačius, jog turtinė žala buvo padaryta, kaltinamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 207 straipsnio 3 dalį, kaip labai didelės turtinės žalos padarymas juridiniam asmeniui.

Dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2022 m. vasario 1 d.).

A. T. kaltinamas tuo, kad legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. žinodamas, kad konteinerinę biokuro katilinę su sandėliu ir automatika, iš UAB „D.“ jis pasisavino, t. y. kad gavo ją nusikalstamu būdu, pagamindamas minėtą netikrą 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, slėpė savo disponavimą nusikalstamu būdu gauta konteinerine biokuro katiline su sandėliu ir automatika, ant kurios yra lipdukai su užrašais „gaminys (duomenys neskelbtini)“, „gamyklinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei vėliau siekdamas šią savo paties nusikalstamu būdu gautą katilinę įteisinti, sudarė sandorį – pagamino minėtą netikrą pasaugos sutartį Nr. 2017/10-2, kurioje melagingai nurodė, kad šią katilinę jis gavo iš teisėtos veiklos – pasaugos.

Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą nustatymas nacionalinėje baudžiamojoje teisėje ir jos taikymas siejami su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo, 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal šį BK straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-96/2012, 2K-196-788/2017, 2K-300-697/2019).

Iš byloje esančių ir teismo jau išanalizuotų duomenų nustatyta, kad A. T., neperduodamas biokuro katilinės naujiesiems jos savininkams bei ją parsigabendamas iš jos nuolatinės buvimo vietos į kitą, ją pasisavino, kas reiškia, kad jis ją įgijo nusikalstamu būdu. Taip pat pagamino netikrą 2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, pagal kurį katilinė neva buvo perduota S. R.. Be paties A. T. apie naują realią katilinės buvimo vietą niekas nežinojo. Pagal pagamintą netikrą dokumentą toks turtas buvo perduotas S. R.. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais kaltinamasis slėpė savo disponavimą nusikalstamu būdu įgyta konteinerine biokuro katiline, suprato, kad taip elgiasi ir to siekė. Katilinės perdavimo faktą patvirtantis dokumentas buvo naudojamas kaip priemonė paslėpti tikrąją turto buvimo vietą.

Vėliau, siekdamas šią savo paties nusikalstamu būdu gautą katilinę įteisinti, A. T. sudarė sandorį – pagamino minėtą netikrą pasaugos sutartį Nr. 2017/10-2, kurioje melagingai nurodė, kad šią katilinę jis gavo iš teisėtos veiklos – pasaugos, nors iš tikrųjų jis šią katilinę jau buvo pasisavinęs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.830 straipsnio 1 dalį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Taigi pasauga yra viena teisėtų turto įgijimo formų. Vis tik pažymima, kad kaip minėta ši sutartis A. T. buvo pateikta jau ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai A. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nuo įtarimo pareiškimo, kratų atlikimo jo namuose ir automobilyje praėjus beveik dviem mėnesiams. Nors pagaminta pasaugos sutartis laikoma netikra, tačiau dažniausiai būtent netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu tik ir įmanoma legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Toks elgesio modelis šiuo atveju ir buvo pasirinktas – A. T., siekdamas įteisinti disponavimą nusikalstamu būdu gautu turtu, pagamino pasaugos sutartį, kuri turėjo pagrįsti turto turėjimo legalumą bei kartu paneigti jo įgijimą nusikalstamu būdu. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. T. skiriamų bausmių

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) ar sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. T. teismas atsižvelgia ne tik į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau ir į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį – padarytos penkios nesunkios ir dvi sunkios nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Turtiniu nusikaltimu buvo padaryta žala, kuri sąlyginai nedaug viršija labai didelės žalos ribą (45 000 Eur (900 MGL)), kartu vertinama ir tai, kad turtas buvo surastas ir dėl kaltinamojo veiksmų įtakos, bei grąžintas savininkams. Kitais padarytais nusikaltimais žalos padaryta nebuvo, turtinių ar neturtinių pretenzijų byloje niekas nepateikė, civilinio ieškinio nepareiškė. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 183 straipsnio 3 dalies, 207 straipsnio 1 dalies, 216 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. A. T. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (t. 20, b. l. 65-74), dirba. Teismas vertina ir tai, kad A. T. yra profesinio išsilavinimo, nėra psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Iki šių nusikalstamų veikų padarymo A. T. nebuvo teistas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tuo atveju, jeigu asmuo pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas taip pat turėtų apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę – nuosprendyje išdėstyti šios bausmės skyrimo motyvus. Šiuo atveju A. T. padarė ne tik penkis nesunkius, bet ir du sunkius nusikaltimus. Vis tik baudžiamasis įstatymas už kaltinamojo padarytus sunkius nusikaltimus taip pat numato ir baudos bausmes. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismo vertinimu, už visas padarytas nusikalstamas veikas A. T. turi būti skiriamos baudos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Tokia bausmės rūšis (ir jos dydis) yra teisinga, proporcinga (adekvati) A. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir, be kita ko, padės įgyvendinti bausmės individualizavimo bei teisingumo principus.

Paskirtos bausmės tarpusavyje turi būti subendrinamos. Sunkūs ir nesunkūs nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl paskirtos bausmės už sunkius nusikaltimus apėmimo būdu bendrinamos su kitomis bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus. Iš dalies sudedamos bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 3 dalyje (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) . Bendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės baudos bausmės pridedama švelnesnės baudos bausmės dalis, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, pridedama minimali baudos dalis, numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 20, b. l. 15-16), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikinama.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo

Kratų pas A. T., adresu (duomenys neskelbtini), metu paimti dokumentai (originalai); iš P. K. paimti dokumentų originalai (2011 m. lapkričio 17 d. autorinė sutartis su priedu, 2016 m. gegužės 24 d. darbo sutartis su priedais), kratos pas M. V. metu paimti nepasirašyti UAB ,,D.“ kasos išlaidų orderiai, 2016 m. gruodžio 08 d. antstolio reikalavimas, perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (t. 18, b. l. 72-74), P. K. rašysenos lyginamieji pavyzdžiai, paliekami saugoti prie bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kratos pas M. V. metu paimtas UAB ,,D.“ antspaudas, lapeliai su banko sąskaitų numeriais, perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 18, b. l. 72-74), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 250 MGL dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2017 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 17-03/1 pagaminimas), ir jam skirti 75 MGL dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 18 d. UAB „D.“ ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akto pagaminimas), ir jam skirti 75 MGL dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2020 m. liepos 14 d. kredito sutarties Nr. VER202007-000075 ir 2020 m. liepos 15 d. įkeitimo sutarties suklastojimas), ir jam skirti 75 MGL dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2017 m. spalio 2 d. pasaugos sutarties Nr. 2017/10-02 pagaminimas ir panaudojimas), ir jam skirti 75 MGL dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 80 MGL dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kratų pas A. T. metu paimtus dokumentus; iš P. K. paimtus dokumentų originalus (2011 m. lapkričio 17 d. autorinę sutartį su priedu, 2016 m. gegužės 24 d. darbo sutartį su priedais), kratos pas M. V. metu paimtus nepasirašytus UAB ,,D.“ kasos išlaidų orderius, 2016 m. gruodžio 08 d. antstolio reikalavimą, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, P. K. rašysenos lyginamuosius pavyzdžius, palikti saugoti prie bylos.

- kratos pas M. V. metu paimtą UAB ,,D.“ antspaudą, lapelius su banko sąskaitų numeriais, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.