Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. galutinė bausmė paskirta 40 MGL (2 000 eurų) bauda, kurią nustatyta sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 5 d. 20.45 val. iki 2021 m. gruodžio 6 d. 9.30 val. (1 para) ir nustatyta laikyti, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL (100 eurų) baudos dalį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (išduotas Švedijos Respublikos), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. A. veikos kvalifikavimo

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija A. A. veikos kvalifikaciją, nurodo, kad nepaisant A. A. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką, pripažinimo, šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra galimas, nesant nusikaltimo sudėties, nes vėliau, o ne iš karto įvykio vietoje, nustačius A. A. 1,37 promilės neblaivumą, jo veika turėjo būti vertinama kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6. Pažymima, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

7. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. balandžio 1 d., be kita ko, buvo numatyta atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą. Įstatymų leidėjui priėmus ANK ir BK pataisas, kurios įsigaliojo 2019 m. balandžio 1 d., ANK panaikinta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą ir palikta atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą – ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Taigi neblaivumo patikrinimo vengimas, kai vairuotojui buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nuo 2019 m. balandžio 1 d. yra kriminalizuotas.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. A. 2021 m. gruodžio 5 d., apie 20.45 val., degalinės „V“ teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Švedijos Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra pagrįsta, A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ne tik jo paties parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti bylos įrodymai. A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo ir privažiavo prie degalinės pastato, o policijos pareigūnui paprašius pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti atsisakė, nes buvo įsitikinęs, jog automobilio perstatymas iš vienos vietos į kitą, nėra dalyvavimas eisme (1 t., b. l. 150–151). Teisiamajame posėdyje A. A. taip pat prisipažino kaltu ir paaiškino, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, degalinės teritorijoje automobiliu pavažiavo 30–40 metrų, tuo metu nepagalvojo, kad dalyvauja eisme. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis pūs į alkotesterį, atsakė, kad nepūs, kodėl taip pasielgė, nežino (2 t., b. l. 65–66). Liudytojas, policijos pareigūnas E. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad degalinės „V“ teritorijoje važiuodamas paskui automobilį „VW Golf“, su Švedijoje išduotais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jis matė, kaip iš šio automobilio, sustojusio prie degalinės pastato, vairuotojo vietos išlipo vyras, kaip buvo nustatyta, A. A.. Bendraudamas su A. A. jis juto iš pastarojo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, A. A. judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios. Paklaustas, ar jis vartojo alkoholį, A. A. atsakė: „Taip“. Jis (E. A.) daug kartų siūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis tai daryti nesutiko, klausė, kodėl turi tai daryti, nes automobilio nevairavo, taip pat nurodė žinantis, kad atsisakymas tikrintis neblaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui (1 t., b. l. 58–60). Šiuos liudytojo E. A. parodymus patvirtina ne tik jo 2021 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 37–38), bet ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuoti A. A. neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 36), taip pat ir vaizdo įrašų iš UAB „V. L.“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo kameros bei „Body“ kamerų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie visiškai sutampa su šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota informacija (1 t., b. l. 68–70, 74–75, 77–80). Kadangi, kaip pirmiau minėta, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, o šiuo atveju visuma byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad A. A. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, konstatuojama, kad jis yra pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl A. A. atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad pristačius A. A. į policijos komisariatą, laikino sulaikymo patalpas, dėl įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,37 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 84, 85) – šiuo atveju svarbu yra tai, kad A. A. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o ne tai, koks neblaivumo laipsnis jam buvo nustatytas praėjus kuriam laikui po įvykio. Veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės tai, kad A. A., praėjus beveik valandai po įvykio, t. y. 21.50 val., buvo nustatytas 1,37 promilių neblaivumas, nes, kaip jau minėta, jis, sustabdytas policijos pareigūno, tikrintis neblaivumą atsisakė. Be to, priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės jo veikos kvalifikavimui neturi. Atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad asmuo išreiškia savo valią nesitikrinti neblaivumo, kai yra visos galimybės tokį patikrinimą atlikti.

9. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tenkinti pastarojo gynėjo prašymą ir baudžiamąjį procesą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nutraukti nesant nusikaltimo sudėties bei perduoti A. A. atsakomybės klausimą spręsti administracinės teisenos tvarka nėra pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

10. Minėta, kad nuteistojo gynėjas prašė tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstu, jog visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai nustatyti teisingai, atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-127-628/2021).

12. Byloje nustatyta, kad A. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis patvirtino, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, pažadėjo, kad ateityje tai nepasikartos (2 t., b. l. 104). A. A. neteisėtais veiksmais žala nebuvo padaryta, nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs, už analogišką nusikalstamą veiką teistas nebuvo (1 t., b. l. 173–179), yra baustas administracine tvarka, tačiau už vairavimą neblaiviam nebaustas (2 t., b. l. 1–9), dirba (1 t., b. l. 100). Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad A. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

13. Kaip minėta, viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz. argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134- 1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019).

14. Nuteistąjį A. A. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja prašoma skirti artimą jo draugę L. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad jos ir A. A. santykiai yra labai draugiški, netgi daugiau nei draugiški, jie labai daug bendrauja, apie šį įvykį ji sužinojo pirmoji, nes visais atvejais A. A. pirmiausia kreipiasi į ją. Nors ji gyvena Šiauliuose, o A. A. dirba Švedijoje, jie kas antrą ar trečią vakarą kalbasi telefonu ar per „mesendžerį“, ji gerai žino, ką pastarasis veikia Švedijoje ir yra dėl jo visiškai rami, grįžęs iš Švedijos A. A. atvyksta pas ją. Žino, kad A. A. dėl įvykio labai gailisi, pergyvena, jie apie tai daug kalbėjo. A. A. klauso jos patarimų, ją supranta, yra nuoširdus žmogus (2 t., b. l. 101–102). Teismui pateiktais duomenimis, L. K. neteista (2 t., b. l. 98), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 99). Įvertinus paminėtus duomenis sprendžiama, kad L. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja.

15. Teisėjų kolegija, nustačiusi visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, pripažįsta, kad A. A. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju nėra būtinas. Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į A. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad yra nustatyta viena A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir mano, kad šiuo atveju yra pagrindas laidavimą nustatyti minimaliam, t. y. vienų metų, terminui.

16. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto – automobilio – konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

17. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienų iki penkerių metų. Byloje nustatyta, kad A. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas neginčijami, tačiau nesutinkama su šios baudžiamojo poveikio priemonės trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones dviem metams šešiems mėnesiams, prašoma taikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne ilgesniam nei dvylikos mėnesių terminui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad A. A. neteistas, penkerių metų laikotarpiu yra baustas administracine tvarka, tačiau už analogišką ar kitokį šiurkštų administracinį nusižengimą nebuvo baustas, vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarė pirmą kartą, nors jo vairavimo stažas yra daugiau kaip dvidešimt metų, o tai rodo, kad toks jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, kartu įvertinusi ir tai, kad A. A., pavartojęs alkoholinių gėrimų, pats nesiekė vairuoti automobilio, priešingai, jis suprato, kad automobilio vairuoti negali ir paprašė, kad iš Kelmės rajono į Šiaulius jo automobilį parvairuotų ir jį į Šiaulius parvežtų blaivus asmuo, automobilį Šiauliuose esančioje degalinės teritorijoje vairavo labai trumpą atstumą, sprendžia, kad net ir atėmus A. A. teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, t. y. vieniems metams šešiems mėnesiams, bus pasiekta teisinga viešojo intereso poreikių bei asmens teisių pusiausvyra ir nebus pažeistas proporcingumo principas.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Švedijos Respublikos), taigi šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ir nusprendė šį automobilį konfiskuoti. Apeliaciniame skunde šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neginčijamas, teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė A. A. paskirta pagrįstai, ji yra būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, prevencinei paskirčiai įgyvendinti, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, panaikinti.

A. A., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant vienų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki vienų metų šešių mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. A., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. A. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.