- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 1-1967-1132/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03468-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Civilinis ieškovas
- S. B.
- Advokatai
- Jovita Vainilavičiūtė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., būdamas viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – pribėgdamas iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. ir ant galvos užmaudamas kibirą su išmatomis, taip sugadindamas S. B. dėvimus drabužius, o būtent: striukę „Mobil“ – 160 eurų vertės, marškinius – 40 eurų vertės, švarką – 150 eurų vertės, kelnes – 80 eurų vertės, batus – 150 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. B. 580 eurų turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusysis S. B. buvo jo žmonos A. B. tiesioginis viršininkas. Praėjus kuriam laikui po įsidarbinimo, pastebėjo, kad sutuoktinė iš darbo grįžta liūdna ir nervinga, tačiau tokio žmonos elgesio priežasčių nesuprato. Kai 2019 m. gruodžio mėnesį A. B. buvo atleista, sužinojo, kad S. B. darbe ją žemino, naudojo psichologinį smurtą, siuntinėjo seksualinio turinio žinutes. Sutuoktinė paaiškino, kad buvo atleista dėl to, jog nesutiko seksualiai bendrauti su S. B. Sužinojęs tokias aplinkybes buvo ištiktas šoko, kuris tęsėsi apie mėnesį. Jis sumanė pamokyti S. B., norėjo parodyti, kad srutų kibiras yra tai, ko S. B. nusipelnė savo elgesiu. Socialiniuose tinkluose susirinko informaciją apie S. B., išsiaiškino, kaip jis atrodo, kokį automobilį vairuoja, kur būna. Taip pat kreipėsi į Kauno rajone gyvenantį ir žirgyne dirbantį pažįstamą asmenį, kad šis prisemtų kibirą srutų. Jam padavė pripildytą plastikinį kibirą smirdinčių srutų, tačiau kas konkrečiai tame kibire buvo nežinojo. Suprato, kad tai gyvulių (arklių) išmatos. Kai jau buvo šimtu procentų įsitikinęs, kaip atrodo S. B., t. y. 2020 m. sausio 21 d. apie 17 val. atvažiavo prie S. B. darbovietės, iš automobilio išėmė kibirą ir pradėjo laukti iš patalpų išeinančio nukentėjusiojo. Pro biuro langus matė, kad patalpose yra keturi asmenys, jie ten užsibuvo ir iš patalpų išėjo apie 18.30 val. Palaukęs, kol visi biure buvę asmenys išvažiuos, greitu žingsniu nuėjo link nukentėjusiojo. Tarp kitų mašinų buvo gal dešimties metrų atstumas. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, jokių žmonių aplink nebuvo, niekas nevaikščiojo. Tada jis, greitai užpylęs srutų kibirą ant nukentėjusiojo, sėdo į jį atvežusio draugo automobilį ir nuvažiavo. Išvažiuojant, S. B. metė kibirą į automobilį ir sulankstė jo stogą. Kai į namus atvyko policijos pareigūnai, iš karto pripažino savo kaltę. Nenorėjo, kad tai įvyktų žmonėms matant, jeigu aplink būtų buvę žmonių, srutų ant S. B. pylęs nebūtų, planavo jo palaukti vieno. Noro sutrikdyti viešąją tvarką neturėjo, nenorėjo, kad pašaliniai asmenys visa tai matytų. Tokį veiksmą atliko afekto būsenoje, tuo metu atrodė, kad S. B. to vertas. Dėl savo veiksmų gailisi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes S. B. po poros savaičių su tais pačiais rūbais ir batais atėjo į darbą, sutiktų simboliškai atlyginti 20–30 eurų, kiek kainuoja geri skalbimo milteliai. Dėl neturtinės žalos nesutinka, simboliškai galėtų kažkiek atlyginti, tačiau didesnę žalą S. B. padarė jo šeimai – žmona dar ir dabar vartoja vaistus, nes buvo suluošinta (1 t., b. l. 177–179).
Parodymų patikrinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino kaltinamojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis 2020 m. kovo 2 d. apklausos metu dalinai prisipažino ir parodė, kad neprisimena kada tiksliai tai buvo, bet gali būti laikas ir diena, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, jis nuvyko į savo žmonos A. buvusią darbovietę esančią (duomenys neskelbtini). Atvyko dėl to, kad jautėsi labai blogai, dėl to, kad jo žmonos emocinė būsena buvo labai prasta. O jos būsena buvo dėl to, kad jo žmona nuo 2019 m. birželio mėnesio pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Ji darbinosi į administratorės pareigas, tačiau darbdaviui ji tiko ir patiko, todėl jai buvo pasiūlyta vadybininkės pareigos. Ji labai džiaugėsi savo darbu. Po darbo į namus grįždavo visa švytinti ir laiminga. Darbdaviai buvo patenkinti jos darbo rezultatais. Praėjus kokiam tai mėnesiui laiko, viskas pasikeitė. A. į namus grįždavo nelaiminga, namuose verkdavo. Paklausus, kas jai yra, ji nieko nesakydavo, sakydavo, kad nieko, nors tiek jis, tiek visi aplinkui matė, kad jai yra blogai, tačiau kas niekas nežinojo. 2019 m. lapkričio mėnesį, jo žmonai pasidarė negera darbe, ją ištiko priepuolis, dėl ko ji buvo išvežta į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Po išleidimo iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, ji savaitę laiko buvo nedarbingume. Po nedarbingumo, jai sugrįžus į darbą, jos kompiuteris buvo atjungtas ir ji sužinojo, kad ji yra atleidžiama, neva jos darbo rezultatai yra prasti ir ji nepateisina įmonės lūkesčių, nors prieš tai buvo kolektyvui kalbama, kad jo žmona dirba gerai, kad jos pardavimai yra geriausi ir kitiems darbuotojams yra kur lygiuotis į jo žmoną. Žmona po atleidimo grįžusi buvo sugniuždyta, ištisai verkė ir jos paklausus kas nutiko, pradėjo pasakoti nuo ko viskas prasidėjo. Žmona pasakojo, kad ji buvo atsakinga už tepalų pardavimus ūkininkams ir 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje vyko į Varėną pas ūkininkus. Kartu su ja vyko ir tiesioginis vadovas S. B., nors kaip žmona sakė, jam nebuvo būtina vykti, tačiau jis vyko. Jiems važiuojant automobiliu S. pradėjo žmonai kalbėti seksualinio pobūdžio temomis ir tiesiai šviesiai jo žmonos paklausė ,,Ar duosi ant kapoto?“ S. B. turėjo omenyje, ar žmona su juo pasimylės. Žmonai atsakius, kad su S. B. nesimylės, viskas pasikeitė S. bendravime ir elgesyje darbe. Nuo to laiko, žmona nuolat jautė psichologinį smurtą darbe, tačiau dėl to niekur nesikreipė ir išgyveno savyje. 2019 m. spalio mėnesį žmona su darboviete, tame tarpe ir S. buvo išvykusi į komandiruotę į Suomiją, kur nakties metu S. būdamas neblaivus bandė įsiveržti pas žmoną į kambarį, tačiau žmona jo neįsileido. Labai išgyveno dėl savo žmonos, jos emocinės būsenos, nes ji nuolatos verkė, buvo prastos, slogios nuotaikos. Suprato, kad kaip vyras turi kažką padaryti. Pradėjo planuoti susitikimą su S. Galvojant apie jį, sugalvojo, kad jį gali pažeminti ir taip atkeršyti už savo žmoną. Savaitę laiko apie tai galvojo ir sugalvojo, kad gali jį pažeminti apipilant išmatomis. Nuvažiavo į kaimą pas pažįstamą, kurio minėti nenori, padavė jam 10 litrų kibirą ir paprašė, kad jis jį pripildytų. Pažįstamas jį pripildė nepilnai, kaip suprato gyvulių išmatomis. Kibiras buvo uždarytas dangčiu, todėl jo turinio nematė. Paprašė savo draugo, tačiau jo duomenų taip pat sakyti nenori, kad jį pavežtų. Apie tai, ką ketina daryti ir ką planuoja, niekas nežinojo. Draugas jį atvežė į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus išlipo ir pasislėpė už įmonės mikroautobusų. Žinojo, kada S. baigia darbą. Žinojo jo automobilio valstybinius numerius. S. iki tos dienos buvo nematęs, tačiau apie jį pasidomėjo socialiniame tinkle ,,Facebook“ esančioje anketoje, kurioje buvo jo nuotrauka, todėl žinojo, kaip jis atrodo. Aikštėje pastebėjo ir jo stovintį automobilį. Palaukė, kol S. išėjo iš įmonės pastato. Jis išėjo su kitais kolegomis, kurie pirma įsėdo į savo automobilius, o S. automobilis buvo aikštelės krašte paskutinis. S. priėjus prie savo automobilio, pribėgo iš šono ar tai nugaros ir S. ant galvos užmovė kibirą su išmatomis, pasakė ,,turėk“, ir nubėgo pas laukiantį draugą. S. jam dar kažką sakė, tačiau, ką jis negirdėjo. Išmatos buvo tiek ant S., tiek ant žemės. Tuo metu jokių žmonių aplink nebuvo, buvo tamsus metas, todėl niekas nematė. Viešosios tvarkos dėl to nesutrukdė, nes niekas nematė, buvo tamsus paros metas. S. dar paleido tą patį kibirą į draugo automobilį ir sulankstė stogą. Su draugu apie tai nekalbėjo ir tas pats draugas parvežė namo. Sugrįžus į namus, papasakojo savo žmonai, ką padarė. Neilgai trukus sulaukė skambučio į buto duris. Priėjus prie buto durų, pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnai papasakojo, dėl kokios priežasties atvyko. Pareigūnams papasakojo, ką padarė S. ir dėl kokios priežasties. S. iškart nukreipė pareigūnus pas jį, nes žinojo, dėl ko taip pasielgė, nes kitu atveju pareigūnai nebūtų taip greitai atvykę. Jis tą dieną buvo apsirengęs pilkos spalvos paltu, džinsinėmis kelnėmis juodos spalvos, ant galvos buvo užsidėjęs žieminę kepurę. Po to, kai jo žmona buvo atleista ir jam viską papasakojo, jis nuvyko pas S. žmoną ir jai papasakojo, ką jos vyras siūlė kaltinamojo žmonai, tačiau B. netikėjo ir gynė savo vyrą. Po to, kai apipylė S. išmatomis, tą pačią dieną, parašė elektroninius laiškus įmonės darbuotojams, kurių rado kontaktus apie tai, ką padarė nurodydamas priežastis. Rašytą laišką atsiųs el. paštu (1 t., b. l. 83–85).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus kaltinamojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis J. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jautėsi pažemintas kaip vyras ir tai buvo pagrindinė jo veiksmų priežastis. Matydami verkiančią mamą buvo traumuoti vaikai, šeimoje dabar yra labai blogai, žmona geria vaistus. Čia yra ne į tą pusę iškelta byla. Jis yra kaltas, bet kaip vyras turėjo kažką daryti. Nenorėjo sutrikdyti viešosios tvarkos, nenorėjo, kad pašaliniai matytų, jam to nereikia. Gavosi dar geriau negu planavo, nes po posėdžio iš biuro visi išvažiavo. Dabar gailisi, kad taip padarė, viskas užsitęsė, dabar taip nesielgtų. Tą patį vakarą išsiuntė elektroninius laiškus įmonės darbuotojams, nurodydamas, ką ir kodėl padarė, o įmonės savininko sūnaus elektroninio pašto adreso nerado, todėl jam parašė per „Facebook“ (1 t., b. l. 179, 180).
Nukentėjusysis S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. sausio 21 d. buvo planinis susitikimas su svečiu iš užsienio. Susitikimas užsitęsė, tačiau po jo buvo numatyta dalykinė vakarienė. Išėjus iš ofiso, su kolegomis parūkė ir pajudėjo link savo automobilių. Už nugaros išgirdo žingsnius ir buvo apipiltas, kaip suprato, kibiru su išmatomis. Turinys buvo kaip išplaktas, viskas išbėgo ant galvos, už kaklo, apibėgo iki apačios. Kad tai buvo išmatos, sprendžia iš turinio. Jis spontaniškai metė kibirą atgal ir dar spėjo pamatyti nuvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“. Prie jo iš karto pribėgo M. M., o P. su svečiu nusprendė važiuoti vakarieniauti. Kiek prisimena, M., dar net nebuvo spėjęs įlipti į automobilį. Įvykį matę kolegos buvo šoke. M. paėmė šiukšlių maišą ir ten įdėjo striukę, o jis ofise apsiprausė. Aprimus M. išvyko vakarienės, o jis paskambino pareigūnams. Atvykus pareigūnams, grįžo į įvykio vietą, viską apžiūrėjo, pareigūnai matė kaip jis atrodo, klausė ar įsivaizduoja, kas tai galėjo padaryti. Kadangi J. B. buvo neseniai apsilankęs jo žmonos darbovietėje, ją užsipuolė, todėl pagalvojo, kad tai galėjo padaryti būtent J. B.. Kadangi anksčiau vykdamas į komandiruotę buvo užsukęs paimti A. B. į namus, vizualiai žinojo, kur J. B. gyvena ir ten nuvyko su pareigūnais. Išmatų pylimo metu jam trinktelėjo su kibiru per ausį, sukėlė skausmą, nuo skysčio jautė perštėjimą, paraudo oda. Kvapas buvo aitrus, graužė akis, gerklę kvėpuojant. Keletą dienų jautė odos perštėjimą, paraudimas ant veido dingo po pirmos dienos, naudojo kremus, aliejus. Kitą dieną davė nurodymą įmonės darbuotojui sutvarkyti teritoriją, plovė aikštelės dangą, tačiau dėmės sunkiai valėsi. Kibiras aikštelėje taip pat gulėjo ir jį išmetė įmonės darbuotojas. Dėvėtus rūbus keletą kartų skalbė skalbimo mašinoje, tačiau iš marškinių dėmės nepasišalino, švarką taip pat kelis kartus skalbė, tačiau kvapas nedingo, taigi daiktus teko išmesti. Dėl turtinės žalos įrodymai nepateikti, nes kvitus po daiktų pirkimo saugo tik dvi savaites. Patyrė ir neturtinės žalos, nes buvo pažeista jo garbė, kai kitų žmonių akivaizdoje buvo apipiltas išmatomis, taip pat buvo išplatinta jį šmeižianti žinutė per „Facebook“, kas buvo priežastis išeiti iš darbo. Nuo balandžio 1 d. įmonėje nebedirba, nors ten išdirbo 13 metų. J. B. „Delfi“ portale rašė komentarus apie jį, tačiau juos panaikino nespėjus išsisaugoti (1 t., b. l. 179–180).
Liudytojas P. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusysis S. buvęs jo bendradarbis. Kaltinamojo sutuoktinė A. B. dirbo jų įmonėje. 2020 m. sausio 21 d. ar 22 d., tiksliai nepamena, užtruko darbe. Kai išėjo iš pastato buvo tamsu, visi nuėjo į automobilius. Jis su svečiu iš Suomijos sėdo į savo automobilį, kartu išėję sūnus M. ir S. B. nuėjo iki savo automobilių. Kitų darbuotojų jau nebuvo. Visų automobiliai stovėjo šalimais. Įsėdęs į automobilį, išgirdo triukšmą, atsidarė automobilio langą ir paklausė M., kas atsitiko. M. pasakė, kad S. apipylė išmatomis. Matė, kad S. galva buvo šlapia, bet nesuprato, kad buvo šlapia nuo išmatų. Paties apipylimo išmatomis nematė, nes tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Po įvykio iš automobilio neišlipo, o svečiui, nenorėdamas sakyti tiesos, trumpai pasakė, kad skraido dideli paukščiai, kurie apdergė S. M. su S. nuėjo atgal į ofisą nusiprausti ar rūbus pasikeisti. Grįžęs M. pasakė, kad S. važiuoja namo ir kartu su jais vakarieniauti nevažiuos. Jis pasijuto labai nemaloniai, pats įvykis labai nustebino, šokiravo ir sukėlė pasipiktinimą. Per visą gyvenimą tokių dalykų nėra nutikę. Situacija buvo neaiški, kas ir kodėl taip pasielgė, nes tiek darbe, tiek su klientais visų santykiai yra geri. Vakarienė buvo sutrukdyta, nebaigti spręsti visi klausimai, teko viską apkalbėti be S., kuris buvo atsakingas už daug įmonės darbų. Kitą dieną atvykus į darbą 8.00 val., įvykio vieta dar nebuvo sutvarkyta. Vėliau įvykio vietą sutvarkė sandėlio darbuotojas, kuriam nurodymą davė S. Pats „Facebook“ nesinaudoja, bet girdėjo darbuotojus kalbant, kad ten visiems buvo parašyti laiškai, kuriuose smerkiamas S.. Atmosfera darbe buvo nemaloni ir nedarbinga visą savaitę. S. išėjo iš darbo, kuriame dirbo 13 metų, nors jau ir prieš įvykį kalbėjo, kad nori keisti darbą (2 t., b. l. 15–16).
Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną darbo reikalais darbe ilgiau buvo likę: jis, kolega iš užsienio, S. B. ir tėtis P. M.. Išėję iš darbo ėjo link savo automobilių. Jo automobilis stovėjo šalia S. automobilio. Būnant prie savo automobilio durelių išgirdo kažkokius šūksnius, triukšmą, kalbas, krentančio kibiro garsą, tačiau girdėtų žodžių įvardinti negali. Nuėjo iki S. automobilio ir pamatė apipiltą S. Pasijuto keistai ir nemaloniai, buvo šokiruotas tokio įvykio. Tiesiogiai paties apipylimo įvykio nematė. Iš pradžių nesuprato, kuo S. buvo apipiltas, o kai ėjo atgal į ofisą, pajuto kvapą ir suprato, kuo S. buvo apipiltas. Po to vyko vakarieniauti su tėčiu ir įmonės svečiu, S. kartu nevyko, nors buvo planavę vakarieniauti visi keturi. Tai buvo daugiau laisvalaikio vakarienė po darbo, nors kažką kalbėjo ir apie darbą. Kitą darbo dieną įmonės darbuotojai gavo laiškus apie S., apie įvykį. Darbe buvo nejauki aplinka. Įmonės veikla vyko toliau, dirbo toliau, tik visi sužinojo apie tą įvykį (2 t., b. l. 16).
Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis labai susinervino, kai ji buvo atleista iš darbo. Po įvykio namo grįžęs sutuoktinis buvo labai susijaudinęs ir papasakojo, kur buvo nuvažiavęs, kad uždėjo S. B. kibirą su išmatomis ant galvos. Apie įvykį jai papasakojo tik grįžęs namo, apie vyro planus nieko nežinojo. Apie šį įvykį kalbėjosi su J., jis nenorėjo sutrikdyti kitų asmenų, kad pašaliniai asmenys tai matytų, kiti žmonės ten buvo atsitiktinai. Sutuoktinis tai norėjo padaryti tik S., tačiau sakė, kad įvykio metu buvo pašalinių žmonių. Ar J. gailisi dėl savo poelgio, nežino, nekalbėjo apie tai (2 t., b. l. 16–17).
Liudytojas policijos pareigūnas P. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavus pranešimą atvyko į įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Jį su kolega pasitiko nukentėjusysis S. B. ir paaiškino, kad nepažįstamas asmuo apipylė fekalijomis. S. B. buvo persirengęs, tačiau plaukai buvo šlapi. Teritorijoje buvo numestas tuščias kibiras. Priėjus prie kibiro matėsi, kad jis nešvarus, yra likę fekalijų, be to jautėsi fekalijų kvapas. Kibirą nufotografavo, tačiau nepaėmė dėl specifinio turinio ir kvapo. Fekalijomis buvo užteršta teritorija, kurioje jas pilant stovėjo nukentėjusysis, analogiško turinio buvo pritaškyta ir kibiro sviedimo kryptimi. Nukentėjusysis kitam pareigūnui parodė automobilio bagažinėje į plastikinį maišą sudėtus sugadintus rūbus. Aiškinantis įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė, kas galimai galėjo tokius veiksmus atlikti ir buvo nuvykta pas kaltinamąjį, kuris iš karto prisipažino uždėjęs S. B. ant galvos kibirą su išmatomis. J. B. tuoj pat pradėjo teirautis, kas jam už tokius veiksmus gresia ir paaiškinta, kad kils arba administracinė, arba baudžiamoji atsakomybė (2 t., b. l. 38–39).
Iš S. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad S. B. 2020 m. sausio 23 d. pranešė, jog 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pastato, nepažįstamas asmuo, matant trims kolegoms, jam ant galvos užmovė kibirą su išmatomis (1 t., b. l. 6–9).
Iš J. B. M. M. siųsto pranešimo programa „Messenger“ ir kitiems uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojams elektroniniu paštu siųsto elektroninio laiško nustatyta, kad J. B. rašė (kalba netaisyta): „Sveiki tepalų prekeiviai. Rašo jums jūsų buvusios darbuotojos A. vyras. Taip, aš uzdėjau ant galvos jusu „Gerb.“ direktoriui šūdų kibirą (ne mėšlo, o tikrų šūdų). Cia kaip pasakytu protingi zmonės – kaip gyvensi, taip ir turėsi... Kreipiuosi i jus visus, i jūsų sązines, kaip jūs daleidote kad toks nevykėlis kaip S. (šūdų karalius) galėjo iki tokio lygio davaryti mano mylimą zmoną? Juk ji atejo i jusu kolektyvą kaip baltas taikos balandis, švelni ir maloni... O viskas prasidejo kai šitam netikėliui mano zmona atsisake tapti meiluze... Tada jis pradėjo naudoti psichologini smurta, (https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/mobingas-neleiskite-saves-suvalgyti.d?id=20047723) davarė iki priepuolio, poto savininkui per kitus zmones apkalbėjo ir išmetė kaip musę iš barščių! P.S. Kreipiuosi i savininką P. M., mano A. stengėsi nuo pirmos minutės jūsu darbe, apie jus atsiliepdavo tik labai graziai, visą laiką ji labai stengėsi, sakydavo kad esat labai tvarkingas zmogus, kaip jus išdrysot taip daleisti ir pasielgti su dvieju mazamečių vaiku motina? KAIP? Esat eilinis pinigų vergas, nei garbės nei supratimo... O tau netikėli S. B. linkiu paspringti šūdais, nes to ir esi vertas“ (1 t., b. l. 10, 88).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariate 2020 m. sausio 21 d. 18.51 val. užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą 2020 m. sausio 21 d. 15.56 val. pranešėjas S. B. informavo, kad ant jo, automobilių aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, iš galimai automobilio „Prius“, valstybinio numerio neprisimena, išlipęs vyras su kibiru, pribėgo prie jo ir apipylė jį kibire buvusiomis išmatomis. Pildamas išmatas vyras šaukė „Še, pydere“ ir apipylęs nubėgo į automobilį ir pasišalino iš aikštelės (1 t., b. l. 13–16).
Iš 2020 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–27).
Iš 2020 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įraše matosi, kad už autobusiuko, kuris yra labiau dešinėje pusėje, stovi vyras. Vyras stovi šalia vairuotojo durelių. Prie vyro, jam po dešine, ant žemės stovi tamsios spalvos kibiras. Vaizdo įrašo 02.32 min. matosi, kaip per pėsčiųjų perėją praeina keturi žmonės. Vaizdo įrašo 02.32 min. vyras už autobusiuko, truputį pritūpia, pamato einančius žmones, iškart į kairę ranką pasiima kibirą ir stebi, kur eina žmonės, stovėdamas prie autobusiuko galinės dalies. Vaizdo įrašo 02.43 min. vyras prieina dar arčiau autobusiuko galinės dalies ir toliau stovi, stebi einančius žmones. Vaizdo įrašo 02.55 min. vyras su kibiru pradeda bėgti. Vyras bėga link baltos spalvos automobilio. Vaizdo įrašo 02.56 min. matosi, kad prie baltos spalvos automobilio prieina žmogus, kuris ima už automobilio durelių rankenėlės. Vaizdo įrašo 02.58 min. matosi, kad vyras su kibiru pribėga prie vyro, kuris prie baltos spalvos automobilio, užmauna jam ant galvos kibirą ir nubėga (1 t., b. l. 28–30).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas bei vieta. Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ir aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje teritorijoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).
Kaltinamasis J. B. viso proceso metu nuosekliai pripažino, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, prie uždarosios akcinės (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B., ant galvos užmovė jam kibirą su fekalijomis, t. y. kaltinamasis iš esmės sutiko su faktinėmis kaltinimo aplinkybėmis, tačiau nesutiko su teisiniu šių aplinkybių vertinimu ir veikos kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis J. B. ir jo gynėja teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad kaltinamasis nesiekė sutrikdyti ir savo veiksmais nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties, kadangi norėjo parodyti nukentėjusiajam jo vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo J. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam S. B. kibirą su fekalijomis ant galvos uždėjo ir taip jį apipylė būtent kaltinamasis J. B.. Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažindamas tiek tuoj po veikos padarymo pas jį į namus atvykusiam ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustam policijos pareigūnui P. D. (1 t., b. l. 73–74, 2 t., b. l. 38–39), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis bei teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas bei kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 28–30). Be to, pats kaltinamasis J. B. dar tą patį veikos padarymo vakarą apie savo poelgį pranešė nukentėjusiojo S. B. kolegoms išsiųsdamas jiems elektroninius laiškus ir pranešimus „Messenger“ programa (1 t., b. l. 10, 88), kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl kibire buvusio turinio. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. veikos padarymo metu kaltinamojo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kaltinamasis J. B. prie nukentėjusiojo atbėgo (greitai priėjo) staiga, uždėjo jam ant galvos fekalijomis pripildytą kibirą ir tuoj pat pabėgo (1 t., b. l. 28–30). Nors byloje esančiame vaizdo įraše neužfiksuota, tačiau kaltinamasis J. B. ir nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusiėmęs nuo galvos jau išpiltą kibirą, nukentėjusysis kibirą metė į kartu su kaltinamuoju nuvažiuojantį automobilį. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. B. niekada nebuvo bendravęs su nukentėjusiuoju S. B., jų nesiejo jokie ryšiai ar kažkokie asmeniniai tarpusavio santykiai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. parodė, kad buvo lankęsis nukentėjusiojo S. B. sutuoktinės darbovietėje, išsakė jai tam tikrus savo pastebėjimus, tačiau, kaip pats parodė, jokių tarpusavio santykių būtent tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo, vienas kito jie net nebuvo matę. Tas pačias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis S. B.. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai P. M. ir M. M. taip pat parodė nepažinoję J. B. ir su juo jokių santykių nepalaikę, dėl tokių kaltinamojo atliktų veiksmų pasijuto šokiruoti ir nemaloniai. Nors liudytojus P. M. ir M. M. su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu S. B. veikos padarymo metu siejo darbiniai santykiai, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir sutampa su kitais byloje tiesiogiai ištirtais įrodymais. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojai P. M. ir M. M. siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir teisme. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčio liudytojo policijos pareigūno P. D. parodymais, kuris patvirtino, kad atvykęs į veikos padarymo vietą matė teritorijoje pasklidusias fekalijas, nešvarų, fekalijomis aplipusį kibirą, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, taip pat siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti kaltininką, patikrino netoli įvykio vietos stovėjusį kitą tokio pačio modelio automobilį. Liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė A. B., nors pačio įvykio tiesiogiai nematė, tačiau parodė, kad veikos padarymo vakarą namo grįžęs kaltinamasis J. B. papasakojo įvykio aplinkybes nurodydamas, kad veikos padarymo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pašalinių žmonių.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo J. B. neteisėti veiksmai nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu prasidėjo ir jo metu atsiradę padariniai kilo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pastato (1 t., b. l. 6–9). Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl laisvo priėjimo į šią teritoriją (automobilių stovėjimo aikštelę) bet kuriuo momentu, nepaisant paros laiko ir oro sąlygų, galėjo patekti, praeiti ar būti pašaliniai asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patirs nepatogumų. Prie automobilių stovėjimo aikštelės įsikūrę biurai, parduotuvės, į šią automobilių stovėjimo aikštelę galėjo laisvai įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti pats kaltinamasis. Be to, šioje teritorijoje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taigi, teritorija – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje ir įvyko nagrinėjamas įvykis, yra laikoma vieša vieta.
Kaltinamajame akte J. B. inkriminuojami viešosios tvarkos pažeidimo būdai – įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai.
Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – fekalijų kibiro užmovimas nukentėjusiajam ant galvos – buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkai. Tokiais veiksmais taip pat rodoma nepagarba ir nusistovėjusiai visuomeninei tvarkai, pagal kurią asmenys gali gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar kitoje vietoje laisvai vaikščioti, būti ir tikėtis, jog nebus išpurvinti, apdergti, aplaistyti ar kitaip paniekinti ir nebus sugadintas jų turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2010, 2K-160-967/2019). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis kibirą su fekalijomis uždėjo nukentėjusiajam ant galvos ir taip sugadino jo drabužius, taip pat buvo užteršta automobilių stovėjimo aikštelė, taigi kaltinamasis nesikėsino į turtą turintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, jo veiksmai taip pat nebuvo nukreipti į svetimo turto gadinimą, o tai, kad nukentėjusysis ir jo drabužiai bei avalynė buvo apipilti fekalijomis, o tuo pačiu užteršta ir automobilių stovėjimo aikštelė, negali būti laikomi tokio masto veiksmais, jog juos būtų galima pripažinti vandališkais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai – šalintinas iš kaltinimo. Pažymėtina, kad vieno iš viešosios tvarkos pažeidimo būdų – vandališkų veiksmų – pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikacijai, kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia, faktinės veikos aplinkybės nesikeičia, todėl leistinas.
Kitas svarbus aspektas, susijęs su J. B. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog kaltinamasis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – nagrinėjamu atveju, veikos padarymo metu automobilių stovėjimo aikštelėje vos už penkių – dešimties metrų buvo liudytojai P. M. ir M. M. bei jų verslo partneris. Liudytojas M. M., nors pačio apipylimo fekalijomis veiksmo ir nematė, tačiau stovėjo greta nukentėjusiojo automobilio, į savo automobilį dar nebuvo atsisėdęs ir išgirdęs triukšmą (šūksnius, kažkokias kalbas, krentančio kibiro garsą) nedelsiant pribėgo prie nukentėjusiojo bei jam suteikė pagalbą. Liudytojas P. M. sėdėjo savo automobilyje ir nors pačio įvykio tiesiogiai nematė, tačiau išgirdęs triukšmą tuoj pat į jį sureagavo pradėdamas aiškintis įvyko aplinkybes, matė šlapią nukentėjusįjį, kaip paaiškėjo – apipiltą fekalijomis, ir, nuo su juo kartu buvusio verslo partnerio iš užsienio, bandė slėpti įvykio aplinkybes (partneriui aiškino, kad aplinkui skraido paukščiai – kirai, kurie ir apdergė nukentėjusįjį). Šios aplinkybės rodo, kad net ir verslo partneris iš užsienio suprato, jog nukentėjusysis buvo apipiltas fekalijomis, tiesiog nenorint svečio šokiruoti, įvykio aplinkybes siekta sušvelninti, nutylėti. Nors kaltinamasis J. B. apklausiamas teisme parodė, kad nukentėjusiajam S. B. kibirą su fekalijomis ant galvos uždėjo, kai kiti asmenys jau buvo išvažiavę ir aikštelėje nieko nebuvo, tačiau peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą nurodė, kad įvykio niekas nematė, nes liudytojai P. M. ir M. M. jau sėdėjo savo transporto priemonėse. Teisme liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė A. B. parodė, kad pats kaltinamasis jai paaiškino, jog veikos padarymo metu aikštelėje buvo pašalinių asmenų. Pažymėtina ir tai, kad aikštelė, nors ir nežymiai, tačiau buvo apšviesta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis suprato, kad aikštelėje yra pašalinių asmenų, tačiau šių asmenų buvimas jam veikti nesutrukdė, šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, jog kaltinamojo teiginiai, kad jis nenorėjo veikti pašalinių asmenų akivaizdoje, yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl tokių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, įvykio vietoje liudytojas M. M. be abejonės pasijuto keistai ir nemaloniai, jį šis įvykis šokiravo (2 t., b. l. 16), liudytojas P. M. buvo šokiruotas ir pasipiktinęs, nurodė pasijutęs nemaloniai (2 t., b. l. 15–16). Be to, pabėgdamas kaltinamasis paliko ne tik nešvarų ir fekalijomis atsiduodantį kibirą, kurio dėl specifinio kvapo, nepaėmė ir policijos pareigūnai, kaip daikto, turėjusio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau ir fekalijomis užterštą teritoriją, kurią kitą dieną teko skubiai valyti įmonės darbuotojui laukiant klientų ir verslo partnerių iš užsienio. Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pritaškyta fekalijų patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas P. D., kuris įvykio vietoje darė fotonuotraukas ir, nors šios baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos, nėra itin geros kokybės, tačiau neginčijamai patvirtina, kad teritorija neabejotinai buvo užteršta (1 t., b. l. 17–20, 2 t., b. l. 38–39). Pažymėtina ir tai, kad tokie kaltinamojo veiksmai sutrukdė nukentėjusiojo vakaro planus – kartu su liudytojais P. M. ir M. M. bei verslo partneriu iš užsienio, ketino vykti dalykinės vakarienės, tačiau to padaryti negalėjo būtent dėl J. B. neteisėtų veiksmų. Liudytojas P. M. parodė, kad jų vakarienė buvo sutrukdyta, nebaigė spręsti visų klausimų nedarbinėje aplinkoje, teko viską apkalbėti be S., o jis už daug darbų atsakingas. P. M. taip pat parodė, kad kitą dieną atvykus į darbą 8.00 val. teritorija dar buvo nesutvarkyta, darbe atmosfera buvo nemaloni, visi apie tai kalbėjo, nelabai darbinga buvo visa savaitė (2 t., b. l. 15–16). Liudytojas M. M. taip pat parodė, kad kitą dieną darbe buvo nejauki aplinka, įmonės veikla vyko, bet visi apie tai sužinojo (2 t., b. l. 16). Be to, tokiu kaltinamojo poelgiu buvo padaryta žala nukentėjusiojo turtui – sugadinti drabužiai bei avalynė, S. B. keletą dienų jautė odos perštėjimą, odą tepė kremais, aliejais, apipylus fekalijomis graužė akis.
Tai, kad J. B. fekalijų pripildytą kibirą užmovė nukentėjusiajam ant galvos viešoje vietoje ir teritorijoje esant kitiems asmenims, kurie tuoj pat sureagavo, rodo, jog jis demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors kaltinamojo veiksmai truko neilgai ir buvo atlikti tamsiu paros laiku, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kaltinamasis viešoje vietoje ir prie pašalinių asmenų elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą sureaguoti į jo neadekvačius veiksmus. Pažymėtina, kad įvykio vietoje kilo tam tikro lygio sumaištis, po kurio laiko bent minimaliai nukentėjusiajam apsiprausus ir persirengus, byloje liudytojais apklausti P. M. ir M. M. bei jų verslo partneris išvažiavo, nukentėjusysis, likęs vienas ir pamatęs tokio pačio modelio automobilį, kaip ir tą, kuriuo išvyko kaltinamasis, bei manydamas, kad kaltininkas galimai jį stebi ar gali atlikti kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, į nusikaltimo vietą iškvietė pareigūnus.
Kaip jau minėta, nukentėjusysis S. B. veikos padarymo metu kaltinamojo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaltinamasis J. B. prie nukentėjusiojo atbėgo (greitai priėjo) staiga, apipylė fekalijomis bei pabėgo. Tik kaltinamajam pabėgus bei nuvažiuojant, nukentėjusysis S. B., kaip pats parodė, spontaniškai metė kibirą. Nors kaltinamasis parodė, jog susidariusioje situacijoje veikė vedamas noro apginti šeimą, parodyti nukentėjusiajam jo vertę ir vietą, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).
Teismo vertinimu, priežastis kaltinamajam J. B. atlikti tokius neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu vis tik buvo menkavertė. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė skirtingas savo elgesio priežastis – norėjo parodyti, kad nukentėjusysis vertas srutų kibiro ir jo vieta tarp srutų; jautėsi pažemintas kaip vyras ir tai buvo pagrindinė jo veiksmų priežastis; noras apginti šeimą. Kaip minėta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesiejo jokie asmeniniai tarpusavio santykiai ar konfliktai, jie vienas kito nepažinojo, niekada nebuvo bendravę. Vertinant kaltinamojo J. B. parodymus, ištirtų įrodymų kontekste, pažymėtina, kad net jei ir būtų pagrindo patikėti kaltinamojo teiginiu, jog jis nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, o jo veiksmai buvo nukreipti tik į S. B. bei siekį parodyti jo vertę, tai negalėtų būti pripažįstama teisėtu pagrindu kaltinamajam J. B. taikyti nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu tokius veiksmus, nes galiojantys įstatymai įpareigoja kiekvieną asmenį bet kokio pobūdžio konfliktus spręsti civilizuotai, teisinėmis priemonėmis, o ne smurtu ar kitais būdais, nes, kaip bylos nagrinėjimo metu pažymėjo kaltinamasis J. B., jis gyvena teisinėje valstybėje. Pažymėtina, kad kaltinamojo noras, jog „gal atsiras supratimas, kad netinkamas elgesys sulauks tokio netinkamo spontaniško atsako, tokio, kaip mano“, prieštarauja ne tik elementarioms moralės ir etikos normoms, bet ir teisinės valstybės principams bei galiojantiems teisės aktams.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Teismo vertinimu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad savo įžūliu elgesiu (uždėdamas nukentėjusiajam ant galvos kibirą su fekalijomis ir jį apipildamas) demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, t. y. savo paties pasirinktu elgesio modeliu, viešoje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur dėl laisvo praėjimo bet kuriuo metu galėjo patekti pašaliniai asmenys) ir kurioje tuo metu buvo pašalinių žmonių (liudytojai P. M. ir M. M., liudytojų verslo partneris), sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veiksmų pobūdis leidžia spręsti, kad jis bent bendrais bruožais suprato demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir gali padaryti žalą nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad fekalijomis norėjo apipilti tik nukentėjusįjį ir nenorėjo, kad jo veiksmus matytų kiti žmonės, nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos ir jos nesutrikdė, tačiau jo atlikti veiksmai – savo veiksmų planavimas apie mėnesį, išankstinis pasirūpinimas fekalijomis, duomenų apie S. B. rinkimas (išvaizdos, ūgio, kitų skiriamųjų požymių, automobilio modelio, automobilio statymo vietos), vietos ir laiko planuojamiems veiksmams atlikti pasirinkimas, atvykimas į teritoriją baigiantis darbo dienai, žinant, kad tokiu laiku darbuotojai palieka darbo vietas ir suintensyvėja judėjimas, nukentėjusysis tokiu laiku taip pat paprastai išvyksta iš darbo vietos, tikintis, kad nukentėjusysis tuoj pat baigs darbą ir pasirodys aikštelėje, kibiro su fekalijomis padėjimas lauke ir jo paruošimas panaudojimui, nukentėjusiajam užtrukus – laukimas S. B. beveik dvi valandas, matant, kad su nukentėjusiuoju patalpose yra dar trys asmenys, visiems keturiems asmenims kartu išėjus iš patalpų ir priėjus prie savo automobilių, bet dar neišvažiavus, o liudytojui M. M. dar net neįsėdus į savo automobilį, pribėgimas prie S. B. ir jo apipylimas fekalijomis, o vėliau ir savo veiksmų paviešinimas kitiems nukentėjusiojo kolegoms, rodo kaltinamojo veiksmus buvus tyčinius, iš anksto suplanuotus ir norint, kad apie tai sužinotų pašaliniai asmenys. Tai, kad uždėjus nukentėjusiajam ant galvos fekalijų pripildytą kibirą, J. B. skubiai pasišalino, atskleidžia, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą. Nors kaltinamasis nurodė, kad sužinojus sutuoktinės atleidimo aplinkybes jam buvo šokas, afekto būsena tęsėsi daugiau nei mėnesį, tačiau veikos padarymo metu nurodė supratęs savo veiksmus ir žinojo, ką daro (2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 18 min. 10 sek.). Kaltinamojo teiginius, kad jis nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos ir jos nesutrikdė dėl to, kad nukentėjusysis S. B. rūko ir dėl šios priežasties išeina iš darbo paskutinis, kai kiti pašaliniai asmenys jau būna išvažiavę, lauke buvo tamsu, lijo, niekas nematė, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., būdamas viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – pribėgdamas iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. ir ant galvos užmaudamas kibirą su išmatomis, taip sugadindamas S. B. dėvimus drabužius, o būtent: striukę „Mobil“ – 160 eurų vertės, marškinius – 40 eurų vertės, švarką – 150 eurų vertės, kelnes – 80 eurų vertės, batus – 150 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. B. 580 eurų turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo J. B. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nuoširdaus gailesčio neparodė. Teismas J. B. gailėjimąsi laiko deklaratyviu, kadangi viso proceso metu kaltinamasis tvirtino, kad „byla klaidingai užvesta“, „ne į tą pusę iškelta“, nukentėjusysis „didesnę žalą padarė jo šeimai“, „nukentėjusysis yra skolingas kaltinamajam pinigų“, „gavosi geriau negu planavo“, o gailisi tik dėl to, kad „užsitęsė visas reikalas, neturėjęs tiek nueiti“.
Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo
Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, todėl kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Teismas vertina, kad atsižvelgus į kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, J. B. savo neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ne pagal ANK 481 straipsnį, o pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis tvirtino nesiekęs sutrikdyti ir nesutrikdęs viešosios tvarkos ir rimties, tokios pozicijos laikėsi ir jo gynėja, tačiau nepaisant to, prašydama išteisinti kaltinamąjį, nes nepadaryta BK 284 straipsnyje numatyta veika, kaltinamojo gynėja nurodė, kad kaltinamojo veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, t. y. siekis sutrikdyti viešąją tvarką.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant kaltinamajam J. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, materiali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl elementarių moralės normų nesilaikymo, nepagarbos aplinkiniams, žmogaus garbei ir orumui; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, – pilnametis, vedęs (1 t., b. l. 121), administracine tvarka baustas, paskirtos nuobaudos įvykdytos (1 t., b. l. 125–127), neteistas (1 t., b. l. 128), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 131), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 133); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 134–135), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis augina du nepilnamečius vaikus, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo pajamas ir turtą byloje nepateikta, todėl jam neskirtina baudos bausmė. Atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir būdą, į tai, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina mažiau pavojinga, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo vertinimu, pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina artima sankcijos vidurkiui – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant J. B. per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 135 (vieną šimtą trisdešimt penkias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 15 (penkiolika) valandų per mėnesį. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 580 eurų turtinės žalos ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43–46). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro: striukė – 160 eurų, kelnės – 80 eurų, švarkas – 150 eurų, marškiniai – 40 eurų, batai – 150 eurų. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad kaltinamasis demonstratyviai, viešoje vietoje įžūliu ir cinišku elgesiu pažemino nukentėjusiojo orumą, dėl to jis patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, apie jį buvo išplatinti šmeižiantys pranešimai spaudoje.
Nukentėjusysis nurodė, kad sugadintus drabužius skalbė, tačiau dėmės ir kvapas liko, todėl veikos padarymo metu dėvėtus drabužius ir avalynę išmetė ir įsigijo naujus. Nukentėjusysis S. B. taip pat nurodė, kad naujų drabužių ir avalynės įsigijimo dokumentų neišsaugojo, todėl teismui nepateikė. Teismas vertina, kad užmovus nukentėjusiajam ant galvos kibirą su fekalijomis neabejotinai buvo sugadinti ir nukentėjusiojo dėvėti drabužiai bei avalynė, tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesutikti su nukentėjusiojo S. B. tvirtinimu, jog ant drabužių likusios dėmės neišsiskalbė, o kvapas liko, avalynė taip pat buvo sugadinta. Veika padaryta žiemos metu, o tai reiškia, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs žiemos sezoną atitinkančiais rūbais bei apsiavęs sezoną atitinkančią avalynę, byloje taip pat nustatyta, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis užėmė vadovaujančias pareigas, tą dieną darbovietėje lankėsi verslo partneris iš užsienio, kas rodo, kad nukentėjusysis S. B. dėvėjo dalykinę aprangą. Pažymėtina, kad viršutinių žieminių rūbų (striukės) priežiūra, o taip pat ir vyriškų kostiumų (kelnių, švarko) priežiūra bei valymas yra žymiai sudėtingesnė, kas rodo, kad nukentėjusysis net ir dėdamas protingas pastangas, susidariusių dėmių galėjo ir nepašalinti. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo S. B. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo kriterijus, įvertinus vidutinės kokybės drabužių ir avalynės rinkos kainas, nėra nepagrįstai per didelė, todėl tenkintina. Aplinkybė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė drabužių ir avalynės įsigijimą patvirtinančių dokumentų, negali atleisti kaltinamojo nuo pareigos atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą dėl sugadinto turto.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neabejotina, kad nukentėjusysis S. B. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, tokie kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu atlikti veiksmai buvo paviešinti nukentėjusiojo kolegoms, o vėliau ir spaudoje. Taigi natūralu, kad J. B. suvokė, jog skleisdamas tokią informaciją apie nukentėjusįjį sukels jam neigiamas pasekmes: jį pažemins ir paniekins. Vis dėlto, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiojo naudai priteistas patirtos turtinės žalos atlyginimas už sugadintą turtą (drabužius, avalynę), nukentėjusiajam nebuvo padaryta sužalojimų, laikino darbingumo nukentėjusysis nebuvo netekęs, liekamųjų pasekmių sukelta nebuvo, taip pat į kaltinamojo pajamas ir galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, tačiau yra sveikas ir darbingas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, jokių duomenų, kad dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių negalėtų dirbti, byloje nėra. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, nukentėjusysis į medikus dėl sveikatos sužalojimo ir psichologinės pagalbos nesikreipė, tačiau keletą dienų jautė odos perštėjimą, todėl odą tepė kremais, aliejais, medikamentų nevartojo, grįžo į normalų gyvenimą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 300 eurų. Teismo vertinimu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems liekamųjų pasekmių).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Šioje byloje atstovas parengė ir pateikė civilinį ieškinį, jam teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą vyko trys teisiamieji posėdžiai, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, tad nurodytos 550 eurų išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ir priteistinos iš kaltinamojo J. B.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., prisegtas prie bylos viršelio), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.
Kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89–91), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. B. per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 135 (vieną šimtą trisdešimt penkias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.
Išaiškinti J. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. naudai priteisti 580 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. naudai 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.