- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1796-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03511-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- A. V., B. A.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir B. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iškeldinimo.
Teisėjų kolegija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje prašė nustatyti naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini) g. duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarką, ir iškeldinti atsakovą iš buto patalpų, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtų Nr. 21-5 ir Nr. 21-6. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 413/1600 buto dalys, nors atsakovas savo teisių į jas nėra įregistravęs. Atsakovas nesutinka geruoju nustatyti naudojimosi butu tvarkos, todėl prašo teismo ją nustatyti. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai užima 2 atskirus kambarius, nors jam priklauso gerokai mažesnė buto dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nesuteikė laiko geranoriškai ginčą išspręsti. Teigė, kad bute gyvena nuo jo įsigijimo su sutuoktine, sūnumi ir dukra. Dviem kambariais naudojasi pagal testamentą. 2006 m. miręs tėvas testamentu jam paliko 59/100 buto dalis ir pageidavo, kad naudotųsi atsakovas kambariais, kuriais ir faktiškai naudojasi. Mano, kad notaras neteisingai padalijo buto dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iškeldino atsakovą R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys nesklebtini), Vilniuje, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtų Nr. 21-5 ir Nr. 21-6 ir nustatė naudojimosi butu tvarką. Ieškovei B. A. paskyrė naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr. 21-5 (20,46 kv.m. ploto) ir Nr. 21-7 (5,73 kv. m ploto). Ieškovui A. V., paskyrė naudotis patalpa, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtų Nr. 21-6 (7,40 kv.m. ploto). R. A. paskyrė naudotis patalpa, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėta Nr. 21-8 (13,95 kv.m. ploto). Buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtos Nr. 21-1 (5,96 kv.m. ploto), 21-2 (1,00 kv.m. ploto), 21-3 (2,06 kv.m. ploto) ir 21-4 (6,78 kv.m. ploto) patalpos ieškovams ir atsakovui paskyrė naudotis bendrai.
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatė, kad ginčo butas esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovui, o aplinkybė, kad atsakovas nėra įregistravęs savo nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimą, neturi esminės reikšmės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai patvirtina jo nuosavybės teisę.
Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi didesniu buto plotu nei jam priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėjo, kad atsakovo tėvas neturėjo teisės palikti daugiau turto testamentu, nei jo mirties dieną jam nuosavybės teise priklausė, o notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtai ir pagrįstai padalino turtą pagal įstatymą ir testamentą. Kadangi pagal įstatymą ieškovei, kaip mirusiojo sutuoktinei, atiteko nedalintina ½ buto (kaip valdomo bendrąja jungtinė nuosavybe), atsakovas neturi teisės apriboti jos nuosavybės teisės.
Teismas pagal buto planą bei apžiūrėję butą faktiškai per išvykstamąjį teismo posėdį, padarė išvadą, jog ieškovų siūloma padalijimo tvarka iš esmės atitinka nuosavybės teisės dalis, tenkančias ieškovams bei atsakovui ir šią padalijimo tvarką laikė pagrįsta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos skundžiamą teismo sprendimą ir atmesti A. V. ir B. A. teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2002 m. kovo 13 d. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuriame nutarė palikti jam priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau - butas) vaikaičiui A. V., gim. 1988-01-20, ir sūnui R. A. Atitinkamai V. A. išreiškė valią vaikaičiui palikti 41/100 dalį jam priklausiusio buto, o sūnui - 59/100 dalis buto. 2006 m. rugpjūčio 2 d. V. A. mirė. Taigi 2006 m. rugpjūčio 2 d. tiek V. A. vaikaičiui A. V., tiek atsakovui atsirado palikimas, kurį tiek A. V., tiek ir R. A. priėmė. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. paliko savo sūnui R. A. 59/100 dalis buto, atsakovui turi priklausyti bendroje sumoje 37,37 kv. m buto ploto. Tuo tarpu R. A. šiuo metu naudojasi tik 27,86 kv. m buto ploto. t. y. 0,59 kv. m mažiau nei jam priklauso. Dėl išdėstytų aplinkybių R. A. yra įsitikinęs, jog teismo sprendimas, kuriuo atsakovui priskirta naudotis tik 13,95 kv. m ploto patalpa, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, pažymėjo, jog R. A. ir jo šeima buto patalpomis, buto plane pažymėtomis 21-6 (7,40 kv. m.) ir 21-5 (20,46 kv. m) naudojasi nuo 1988 metų. Šiose patalpose R. A. ir jo sutuoktinė atliko remontą, patalpas prižiūrėjo ir jomis rūpinosi, įsikūrė taip, kad jomis būtų patogu naudotis atsakovui bei jo šeimai. Todėl privertus atsakovą bei jo visą šeimą išsikraustyti iš patalpų, būtų padaryta didelė žala visai R. A. šeimai. Buto patalpų, kuriomis naudojosi R. A. bei jo šeima, remontas buvo atliekamas iš bendrąja jungtine nuosavybe R. A. bei D. A. priklausančių lėšų, todėl naudojimosi butu nustatymo tvarka įtakos turi ne tik R. A., tačiau liečia ir D. A. interesus. Civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas R. A. prašė teismo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu įtraukti R. A. sutuoktinę D. A., tačiau R. A. prašymas netenkintas, todėl buvo padarytas civilinio proceso pažeidimas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas visiškai nepagrįstai ignoruoja teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad butas iki atsakovo tėvo V. A. mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem jo tėvams, t.y. tiek V. A., tiek jo žmonai (ir atitinkamai atsakovo motinai) B. A.. Pažymėjo, kad atsakovo tėvas V. A., iki mirties ir mirties dieną nuosavybės teise turėjęs visą ½ dalį buto, savo testamente nenustatė ir negalėjo vienasmeniškai nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarkos, kadangi nebuvo jokio V. A. ir jo žmonos B. A., kaip ginčo buto bendraturtės, tarpusavio susitarimo CK 4.81 str. 1 d.). Taip pat nebuvo notariškai patvirtinto šių asmenų tarpusavio susitarimo, kuris būtų įregistruotas viešame registre ir kuris būtų privalomas kitiems asmenims, įskaitant ir patį atsakovą (CK 4.81 str. 2 d.). Akcentavo tai, jog atsakovo tėvas V. A. savo testamente išreiškė pageidavimą, kad atsakovas naudotųsi 2 kambariais, taip pat nekeičia situacijos vertinimo, kadangi atsakovo tėvas savo testamente neįvertino savo žmonos B. A. dalies šiame bute, dėl ko toks atsakovo tėvo V. A. pageidavimas objektyviai neįmanomas įgyvendinti, nes pažeistų kitų buto bendraturčių (ieškovų) teises. Pažymėjo, kad ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo metu paruošė ir pateikė teismui išsamią suvestinę lentelę, iš kurios matyti, jog ieškovų pasiūlyta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka labiausiai atitinka įstatymo nuostatas, o be to, pagal ją atsakovui suteikiama teisė naudotis net didesne šio buto dalimi, nei jam priklauso nuosavybės teise, o kad buto kambarys, kurio plotas 13.95 kv. m. ir kurį prašoma prisikirti naudotis atsakovui, yra su balkonu, kas suteikia kambariui papildomą vertę, o atsakovui - patogumą. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu pats buvo nuvykęs į butą, jį išsamiai apžiūrėjo ir padarė išvadą, kad visos patalpos yra vienodos kokybės. Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad į bylą turėjo būti įtraukta ir jo sutuoktinė D. A., nes atsakovo sutuoktinė nėra buto, kurio naudojimosi tvarką šioje byloje prašoma nustatyti, bendraturtė, kadangi 412/1600 dalį buto atsakovas paveldėjo pagal testamentą, kuriame nėra nurodyta, kad šis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 str.), o pagal CK 4.75 str., CK 4.81 str. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžia tik objekto bendraturčiai, o jiems nesutarus teismas. Taip pat byloje yra sprendžiamas tik buto naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, o ne atidalijimo klausimas, kas reiškia, jog atsakovui ir toliau nuosavybės teise priklausys 413/1600 idealiosios dalys šio buto, įskaitant ir jo paties bei ieškovės B. A. atliktus buto pagerinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo argumentus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Todėl nagrinėtinas tik faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas.
Apeliaciniame skunde keliamas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatyto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
Pagrindinis dalykas, į kurį apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti, nagrinėdamas ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, yra tai, kokios nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso kiekvienam iš bendraturčių, o po to tik spręsti ar yra galimybė nustatyti buto naudojimosi tvarką dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto pobūdžio.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 63,34 kv. m. ploto keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas A. V. 2011-07-28 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo ir jam nuosavybės teise priklauso 287/1600 dalys arba 17,94 proc. buto. Ieškovė B. A. 2011-07-28 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo ir jai iš viso nuosavybės teise priklauso 9/16 dalys arba 56,25 proc. buto (b.l. 54-55). Tuo tarpu atsakovas R. A. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo ir jam nuosavybės teise priklauso tik 287/1600 dalys arba 17,94 proc. buto (b.l. 7-8).
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi didesniu buto plotu, nei jam priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal įstatymą ieškovei B. A., kaip mirusiojo sutuoktinei, atiteko nedalintina ½ buto (kaip valdomo bendrąja jungtinė nuosavybe). Šias labai reikšmingas bylai aplinkybes patvirtina Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės pateikta paveldėjimo byla Nr.158/2006, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 50-58). Todėl pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo tėvas neturėjo teisės palikti daugiau turto testamentu, nei jo mirties dieną jam nuosavybės teise priklausė (jam priklausė tik ½ buto valdomo bendrąja jungtinė nuosavybe), o notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtai ir pagrįstai padalino turtą pagal įstatymą ir testamentą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas R. A. paveldėjo ne 59/100 dalis buto, o 59/100 nuo testatoriaus nuosavybes teise priklausiusios buto dalies ir jo dalis atitinkamai sudaro 413/1600 ginčo buto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad jis po tėvo mirties paveldėjo 59/100 dalis buto, atmeta kaip nepagrįstus.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovai siekdami nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pateikė teismui minėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos pasiūlymą (b.l. 9). Pirmos instancijos teismas nustatęs, jog ginčo butą sudaro keturi kambariai, nuvykęs faktiškai apžiūrėti ginčo butą, sprendė, kad yra visos galimybės nustatyti naudojimosi tvarką ir pagal ieškovų bei atsakovo turimas nuosavybėje dalis, nustatė buto naudojimosi tvarką. Atsakovas nors ir nesutiko su ieškovų siūloma nustatyti ginčo butu naudojimosi tvarka, tačiau jokio savo varianto ar alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi butu būdo nereiškė. Įvertinusi civilinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta ginčo buto naudojimo tvarka ir bendram naudojimui palikta buto dalimi, todėl apylinkės teismo argumentų nekartoja. Teisėjų kolegija dar pažymi, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė kasacinio teismo praktiką dėl bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos nustatymo, apylinkės teismo išvados yra pagrįstos, nes paremtos byloje esančiais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdami savo prašymą pateikė 2013-01-31 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.130019 – 968,00 Lt sumai (CPK 178 str.). Pateiktos išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovams iš atsakovo priteistina 968,00 Lt už advokato teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 968,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) už advokato teiktą pagalbą apeliacinės instancijos teisme.