Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) už BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-05-17 nedidelės vertės turto vagystė) 35 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-06-29 nedidelės vertės turto vagystė) 25 parų arešto bausme.

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais įvykdę nusikalstamas veikas ir O. M. bei M. M. (M. M.), tačiau dėl jų apeliacinių skundų nebuvo gauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. O. M., M. M., R. M., 2024-05-17, laikotarpiu nuo 19.16 val. iki 19.22 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje, O. M. iš lentynos, kurioje sudėti BOSH firmos elektriniai įrankiai, paėmus plastikinę dėžę su akumuliatoriniu smūginiu gręžtuvu BOSCH G. E. Impact 18V-40, nuplėšus magnetinį prekės apsaugos žymeklį bei ją įsidėjus į su savimi turėtą kuprinę, o nusikalstamos veikos bendrininkei R. M. iš lentynos, kurioje sudėti EINHELL firmos elektriniai įrankiai, paėmus kartoninę pakuotę su akumuliatoriniu suktuvu EINHELL TE-CW 18 Li-oi (be akumuliatoriaus), išdraskius minėtą pakuotę ir nuplėšus magnetinį prekės apsaugos žymeklį po ko minėtą akumuliatorinį suktuvą įsikišus į po sijonu turėtą dėklą, kitam nusikalstamos veikos darymo bendrininkui M. M. nuėjus į Šildymo įrangos pardavimo skyrių, kur paėmus iš lentynos pakuotę su cirkuliaciniu siurbliu WILO ATMOS PICO 25/1-6, išdraskius minėtą pakuotę, nuplėšus magnetinį prekės apsaugos žymeklį ir iš jos išimtą siurblį įsidėjus į kuprinę, o pakuotę pakišus po stelažu, po ko visiems trims nusikalstamos veikos bendrininkams praėjus pro kasas ir jose nesumokėjus už paimtas prekes bei pasišalinus iš prekybos centro, tokiu bendrais veiksmais pagrobė nedidelės - 488 eurų vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - akumuliatorinį smūginį gręžtuvą BOSCH G. E. Impact 18V-40 (18V, 2x2Ah akumuliatoriai), - 103,31 euro (su PVM - 124 Eur) vertės, akumuliatorinį suktuvą EINHELL TE-CW 18 Li-oi (be akumuliatoriaus), - 102,48 euro (su PVM - 124 Eur) vertės, cirkuliacinį siurblį WILO ATMOS PICO 25/1-6 (180 mm, 4232694), - 197,52 euro (su PVM - 239 Eur)vertės.

1.2. R. M., 2024-06-29, apie 13.23 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos salėje, paėmusi iš lentynos 3 kartonines pakuotes maisto papildo „BIOCELL BEAUTY SHOTS“ bei nešdamasi jas rankose (glėbyje), pasišalino iš vaistinės filialo patalpos pro įėjimo – išėjimo vartus, nesumokėdama už paimtas prekes vaistinės kasoje, tokiu būdu pagrobė nedidelės - 167,97 euro vertės svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: 3 kartonines pakuotes maisto papildo „BIOCELL BEAUTY SHOTS“ (3 x 55,99 euro), kur kiekvienoje pakuotėje buvo 14 vnt. buteliukų po 25 ml skysto maisto papildo.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Teismo posėdyje nuteistosios R. M. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas atmetamas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju R. M. neginčija jos nuteisimo už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-06-29) padarymą, tačiau iš esmės prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-05-17), veikiant bendrininkų grupe su nuteistaisiais O. M. bei M. M., padarymą ir ją išteisinti. Taip pat prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl baudžiamojo nusižengimo, įvykdyto 2024-06-29, ir sušvelninti paskirtą bausmę. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei paskirta bausme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistosios R. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-05-17)

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant R. M. kalta dėl vagystės, veikiant kartu su nuteistaisiais O. M. bei M. M., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistosios R. M. kaltės, bendrininkaujant su nuteistaisiais O. M. bei M. M., konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. kalta dėl jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. pačios nuteistosios R. M. proceso eigoje duotus parodymus, kitų nuteistųjų - O. M. ir M. M. parodymus, liudytojos G. S. proceso eigoje duotus parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime ir prie pareiškimo pridėtuose prieduose užfiksuotas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, byloje esančius vaizdo įrašus ir padarė išvadą, kad R. M. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu, apygardos teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., O. M., M. M., 2024-05-17, laikotarpiu nuo 19.16 val. iki 19.22 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje, O. M. iš lentynos, kurioje sudėti BOSH firmos elektriniai įrankiai, paėmus plastikinę dėžę su akumuliatoriniu smūginiu gręžtuvu BOSCH G. E. Impact 18V-40, nuplėšus magnetinį prekės apsaugos žymeklį bei ją įsidėjus į su savimi turėtą kuprinę, o nusikalstamos veikos bendrininkei R. M. iš lentynos, kurioje sudėti EINHELL firmos elektriniai įrankiai, paėmus kartoninę pakuotę su akumuliatoriniu suktuvu EINHELL TE-CW 18 Li-oi (be akumuliatoriaus), išdraskius minėtą pakuotę ir nuplėšus magnetinį prekės apsaugos žymeklį po ko minėtą akumuliatorinį suktuvą įsikišus į po sijonu turėtą dėklą, kitam nusikalstamos veikos darymo bendrininkui M. M. nuėjus į Šildymo įrangos pardavimo skyrių, kur paėmus iš lentynos pakuotę su cirkuliaciniu siurbliu WILO ATMOS PICO 25/1-6, išdraskius minėtą pakuotę, nuplėšus magnetinį prekės apsaugos žymeklį ir iš jos išimtą siurblį įsidėjus į kuprinę, o pakuotę pakišus po stelažu, po ko visiems trims nusikalstamos veikos bendrininkams praėjus pro kasas ir jose nesumokėjus už paimtas prekes bei pasišalinus iš prekybos centro, tokiais bendrais veiksmais pagrobė nedidelės - 488 eurų vertės turtą.

8. Kaip matyti, apeliaciniame skunde nuteistoji R. M. neneigia, kad ji pagrobė svetimą turtą, tačiau teigia, kad nevogė kartu su O. M. ir M. M., taigi ir nepagrobė svetimo 488 Eur vertės turto, o jos pagrobto akumuliatoriaus suktuvo vertė yra 124 Eur ir tai neviršija 3 MGL, todėl jos veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nuteistosios vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad ji veikė bendrininkų grupe su O. M. ir M. M. ir padarė baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

9. Pažymėtina, kad bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nuteistosios veiksmai, kai visi trys asmenys ( R. M., O. M. ir M. M.) į prekybos centrą atvyko ir išvyko kartu, vagystės įvykdytos iš esmės vienu metu, vienoje vietoje, iš vieno ir to paties nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, analogišku būdu, tarpusavyje bendraujant, matant vienas kito veiksmus, sprendė, kad byloje įrodyta, jog R. M. veikė kartu su O. M. ir M. M., t. y. veikė bendrininkų grupėje vagystės tikslais. Ir nors nuteistoji R. M. nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog jie veikė kartu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. M., O. M., M. M. visi kartu vienu automobiliu atvyko į prekybos centrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie suderinę savo veiksmus įėjo į parduotuvę, t.y. kiekvienas įėjo tik tuomet, kai kitas jau buvo prekybos centro viduje, visi veikė analogišku būdu – išsirinkę vogtinas prekes bandė nuplėšti magnetinius prekės apsaugos žymeklius, o to nepavykus padaryti, išplėšė pakuotes ir prekes įsidėjo į kuprines ar paslėpė po drabužiais (R. M.), rinkdamiesi vogtinas prekes jie bendravo tarpusavyje ir matė vienas kito veiksmus – O. M. priėjus prie R. M., pastarieji trumpai pasikalbėjo, tada O. M. paėjęs kiek į šoną atsisegė kuprinę ir įsidėjo prekę (akumuliatorinį smūginį gręžtuvą), tuo pačiu metu R. M. atsitūpusi bandė nuplėšti magnetinį prekės apsaugos žymeklį. Jie, kartu suderinę savo veiksmus taip pat išėjo iš parduotuvės, t.y. išėjo vienas po kito, skirtingose kasose, nusipirko menkaverčius daiktus ir išėjo iš prekybos centro, tuomet sulaukę kol visi sugrįš į automobilį, jie visi kartu tuo pačiu automobiliu išvažiavo iš prekybos centro. Nors nuteistoji R. M. tvirtina, kad ji nežinojo, jog kiti irgi vogs, tačiau tokia jos versija, kaip jau aptarta, yra paneigta byloje esančiais įrodymais, t. y. vaizdo įrašu, iš kurio aiškiai matyti, jog R. M. ne tik matė kaip O. M. dedasi akumuliatorinį smūginį gręžtuvą į savo kuprinę, bet ir tam neprieštarauja bei tuo pačiu metu pati atlieka neteisėtus veiksmus. Taigi, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pritardami vienas kito veiksmams ir elgdamiesi analogiškai, koordinuotai, konkliudentiniais veiksmais jie išreiškė susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką ir veikė bendra tiesiogine tyčia.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai paneigė visų nuteistųjų iškeltas versijas, jog jie atvyko pirkti jų nurodytas prekes, o ne vogti. Maža to, nors R. M. tvirtino, jog mintis kažką pavogti kilo jau esant parduotuvėje, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad R. M. vilkėjo specialiai vagystėms pritaikytus drabužius (sijoną, po kuriuo pritvirtintas dėklas daiktams paslėpti), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog R. M. bei kitiems nuteistiesiems buvo žinomas atvykimo į prekybos centrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslas, jie visi veikė kartu, žinodami apie bendrą veiką, ir tokiu būdu bendrai įgyvendino svetimo turto įgijimo procesą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistoji R. M. nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su nuteistaisiais O. M. ir M. M., t. y. veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistosios R. M. veika nepagrįstai nevertinta kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, todėl nuosprendis šioje dalyje turėtų būti panaikintas nustačius, kad jos pagrobto svetimo turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL, kas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistajai R. M. paskirtos bausmės

12. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-06-29), padarymo ir nuoširdžiai gailisi bei tuo pagrindu skirti švelnesnę bausmę. Tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

15. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025).

16. Nors nuteistoji R. M. iš tiesų pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-06-29) padarymo, ir išreiškė savo gailestį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo manyti, jog R. M. nuoširdžiai gailisi, kadangi iš bylos medžiagos ir pačios nuteistosios elgesio tiek nusikalstamų veikų darymo metu, tiek ir po jų, matyti, jog savo elgesio ji kritiškai nevertina. Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepaisant to, jog R. M. padarė aptariamus baudžiamuosius nusižengimus ir pripažino savo kaltę bei nurodė besigailinti, tačiau jau netrukus po to, ji vėl padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir už tai ji buvo nuteista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (BK 178 straipsnio 1 dalį). Tai, kad ji nevertina savo elgesio kritiškai, patvirtina ir duomenys iš Administracinių nusižengimų registro, kuriuose užfiksuota, jog po nusikalstamų veikų padarymo R. M. ne kartą bausta ir administracine tvarka už smulkias vagystes, svetimo turto pasisavinimą (4 t., b. l. 1-66). Šiuo gi atveju, R. M. ne tik bendrais veiksmais su kitais nuteistaisiais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, buvo bausta ir administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus, bet ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, nors iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių ankstesnių nuosprendžių matyti, kad ji kiekvieną kartą teisiama prisipažindavo padariusi nusikalstamas veikas ir teigdavo, jog nuoširdžiai gailisi. Tai leidžia daryti išvadą, kad jos išsakomas gailestis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra deklaratyvaus pobūdžio ir nenuoširdus. Todėl tokia nuteistosios pozicija vertintina tik kaip siekis švelninti baudžiamąją atsakomybę ir pagrįstai nepripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

17. Už nuteistosios R. M. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, skyrė griežčiausias – arešto, bausmes, parenkant artimas šios bausmės, skirtinos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirtos bausmės taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. M.skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, vertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jos stadiją, kaltės rūšį ir formą. Taip pat teismas vertino ir nuteistosios asmenybę, kad ji teista, teistumai neišnykę, daugybę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 154-190) (4 t., b. l. 1-66) (5 t., b. l. 106-119). Be paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta R. M.atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl 2024-05-17 nusikalstamos veikos pripažinta tai, kad šią veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę. Manyti, jog paskirta bausmė neproporcinga ar neatitinka bausmės paskirties, nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. kovo 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta APD-2026-02907 pažyma) (8 t., b. l. 85-87), patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas A. Cemnolonskas teikė teisinę pagalbą nuteistajai R. M. ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 262,50 Eur.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistosios R. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 322 str. 1 d.), pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios, kuriai gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios R. M. 262,50 Eur išlaidų valstybei už jai apeliaciniame procese teiktą antrinę teisinę pagalbą neišieškoti.