Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-05-15 · Civilinė byla Nr. e2A-186-516/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-11-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
e2A-186-516/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00512-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Belor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-186-516/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00512-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.19; 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „UHB Agro“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Belor“ 207 238,90 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019 nutarė iškelti šiuo metu likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Arvi fertis“ bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d.

3. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiomis nutartimis buvo patvirtinta UAB „UHB“ 10 297 324,78 Eur reikalavimo teisė į LUAB „Arvi fertis“, kuri užtikrinta hipoteka. UAB „UHB“ 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą į skolininkę LUAB „Arvi fertis“ perleido ieškovei UAB „UHB Agro“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023 patvirtinto patikslintą UAB „UHB Agro“ finansinį reikalavimą. LUAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ir gautos kainos skirstymo. Ieškovė UAB „UHB Agro“, kaip LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, turinti hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę, įvertino minėtą kreditorių susirinkime priimtą nutarimą ir faktą, kad pirmose varžytynėse bus parduodamas turtas akivaizdžiai didesne nei rinkos kaina, dėl ko tikėtina, tokio turto niekas nepirks, dėl to buvo priėmusi sprendimą teikti siūlymą dėl įkeisto turto perėmimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 97 straipsnis. Priimto nutarimo pagrindu varzytynes.lt buvo paskelbtos varžytynės. Atsakovė UAB „Belor“ 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė skundą dėl LUAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, įskaitant minėtą nutarimą dėl LUAB „Arvi fertis“ turto pardavimo tvarkos, kartu su skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent sustabdyti minėto nutarimo galiojimą bei sustabdyti vykdomas varžytynes. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, vykstančios LUAB „Arvi fertis“ turto varžytynės buvo atšauktos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 atmetė atsakovės skundą dėl LUAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų kaip nepagrįstą, tačiau tuo pačiu atmetė ir prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikdamas jas galioti iki galutinio skundo išnagrinėjimo.

5. Pažymėjo, kad atsakovei apskundus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023 galutinai atmetė atsakovės skundą, kiek tai susiję su nurodytu nutarimu.

6. Nurodė, kad dėl atsakovės reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, aptarto nutarimo pagrindu LUAB „Arvi fertis“ turto pirmosios varžytynės pakartotinai buvo skelbiamos 2023 m. kovo 3 d. – 2023 m. balandžio 3 d. laikotarpiu, tačiau neatsirado nė vienas pirkėjas, kuris dalyvautų varžytynėse. Ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą nemokumo administratoriui, kuriuo siūlė perimti įkeistą neparduotą turtą kartu su neįkeistu neparduotu turtu, sumokant 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime nustatytą neįkeisto turto pardavimo kainą (t. y. pirmųjų neįvykusių turto varžytynių kainą). LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu informavo visus LUAB „Arvi fertis“ kreditorius apie ieškovės pateiktą prašymą, kuriam buvo pritarta 2023 m. balandžio 24 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu nusprendžiant dėl įkeisto turto perdavimo ieškovei ir neįkeisto turto pardavimo ieškovei už 1 048 763,10 Eur kainą, 2023 m. balandžio 26 d. buvo sudarytas įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktas (toliau – Aktas), o kartu su perduodamu įkeistu turtu parduodamo neįkeisto turto pirkimo–pardavimo sutartis. Nepaisant to, atsakovė 2023 m. gegužės 8 d. pateikė identišką skundą dėl 2023 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (įskaitant ir nutarimą 1 darbotvarkės klausimu), grindžiamą tais pačiais argumentais kaip ir atsakovės 2022 m. gruodžio 7 d. skundas, net ir žinodama, kad atsakovės 2023 m. gegužės 8 d. skunde teikiami argumentai jau yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 atmetė atsakovės 2023 m. gegužės 8 d. skundą.

7. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 konstatavo ir atsakovės piktnaudžiavimo procesu požymius teikiant identiškus skundus, kurie jau yra atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023 galutinai atmetė atsakovės reikalavimus, konstatuodamas 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumą (įskaitant ir 1 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo).

8. Ieškovės manymu, įvertinus susiklosčiusią situaciją bei remiantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsniu, atsakovė turi atlyginti ieškovei 207 238,9 Eur žalą (negautas pajamas), nulemtą atsakovės 2022 m. gruodžio 7 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei šio prašymo pagrindu priimtos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022.

9. Pasak ieškovės, atsakovė nurodytų aplinkybių kontekste reikšdama prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir elgėsi nesąžiningai. Būtent laikinosios apsaugos priemonės leido atšaukti vykstančias LUAB „Arvi fertis“ turto varžytynes bei apribojo ieškovės, kaip hipotekos kreditorės, teises greičiau gauti pirmos eilės finansinio reikalavimo patenkinimą pinigais arba perimti įkeistą turtą bei iš to gauti pajamas. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų pajamas iš naudojimosi turtu gavo LUAB „Arvi fertis“, o ne ieškovė. Atmetus atsakovės 2022 m. gruodžio 7 d. skundą, kurio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė yra atsakinga už visą žalą (įskaitant negautas pajamas), kurią lėmė atsakovės reikalavimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

10. Pažymėjo, kad LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Marijampolės NPK“ 2022 m. lapkričio 9 d. buvo sudarę naudojimosi sutartį, kurios pagrindu UAB „Marijampolės NPK“ naudojosi LUAB „Arvi fertis“ turtiniu kompleksu, kuris buvo įkeistas ieškovei ir už 1 naudojimosi dieną UAB „Marijampolės NPK“ mokėjo LUAB „Arvi fertis“ 1 883,99 Eur. UAB „Marijampolės NPK“ per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (t. y. diena prieš Akto sudarymą) sumokėjo LUAB „Arvi fertis“ 414 892,27 Eur. Po Akto sudarymo ieškovei perėmus įkeistą LUAB „Arvi fertis“ gamybinį kompleksą, UAB „Marijampolės NPK“ ir ieškovė sudarė analogišką naudojimosi sutartį, kurios pagrindu UAB „Marijampolės NPK“ moka ieškovei tą patį naudojimosi gamykla mokestį, kurį iki tol mokėjo LUAB „Arvi fertis“. Tai reiškia, kad jeigu atsakovė nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Marijampolės NPK“ nuo 2023 m. sausio 6 d. (t. y. kita diena po to, kai pagal 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta dėl turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ir gautos kainos skirstymo, turėjo baigtis pirmosios varžytynės) iki 2023 m. balandžio 25 d. (t. y. Akto sudarymo, kurio pagrindu ieškovė perėmė trąšų gamybinį kompleksą) būtų sumokėjusi ne LUAB „Arvi fertis“, bet ieškovei 207 238,9 Eur (1 883,99 Eur x 110 dienų). Nurodė, kad ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) kyla tiesiogiai iš atsakovės veiksmų – nepagrįsto skundo užtikrinimui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priežastinis ryšys laikytinas įrodytu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Belor“ iš ieškovės UAB „UHB Agro“ 8 324,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė šioje byloje, kuri buvo suinteresuotu asmeniu LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, turi subjektinę teisę reikšti ieškinį CPK 146 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, todėl atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą netenkino.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 atsakovės UAB „Belor“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 1.1, 1.2, 1.3., 1.4, 2.1, 2.2, 2.3 darbotvarkės klausimais vykdymą iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal atsakovės skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų ir sustabdė turto, parduodamo 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 2.1, 2.2, 2.3 klausimais priimtų sprendimų pagrindu, varžytines iki atsakovės skundo išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 atsakovės UAB „Belor“ skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas tokį sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės šioje byloje, kuri reiškė skundą (ieškinį) kitoje civilinėje byloje, ieškinys (skundas) buvo atmestas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovės kaltė, jai atlikus neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama, nes atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimu, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta kasacine tvarka, yra galiojanti ir privaloma. Atsakovė šios prezumpcijos nenuginčijo.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ 91 straipsnio 2 dalį turto pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame reglamentuojama turto, kuris vadovaujantis JANĮ nuostatomis parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarka. Pagal Aprašo 19 punkto nuostatas, varžytynės baigiamos: po 30 dienų, kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio pradinė turto pardavimo kaina lygi 30 000 Eur ir daugiau (19.1 papunktis) arba po 20 dienų, kai iš varžytynių parduodamas visas kitas Aprašo 19.1 papunktyje nenurodytas turtas (Aprašo 19.2 papunktis). Aprašo 43 punkte reglamentuota situacija, kai varžytynės skelbiamos neįvykusiomis. Aprašo 45 punkte nurodyta, jog pakartotinės varžytynės skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka. JANĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Taigi bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo iš varžytynių tvarka turi eiliškumą ir yra aiškiai reglamentuota.

15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja negautas pajamas nuo 2023 m. sausio 6 d., t. y., dienos, kai turėjo baigtis pirmosios nutarimo pagrindu pradėtos turto varžytinės. Ieškovė negalėjo numatyti, jog varžytynės neįvyks, kad už nustatytą kainą turto niekas nepirks ir ji galės teikti siūlymą dėl įkeisto turto perėmimo pagal JANĮ 97 straipsnio nuostatas, taip pat neįrodinėjo, kad ieškovė būtų turėjusi realias galimybes nedelsiant po turto įsigijimo, išnuomoti turtą tokiu pačiu įkainiu, kokiu turtą nuomojo LUAB „Arvi fertis“, taip pat, kad nebus šaukiamos pakartotinės varžytynės.

16. Teismas nurodė, kad JANĮ 97 straipsnio 3 punkte reglamentuota, jog įkaito turėtojas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog neįvykus pirmosioms varžytinėms, ji iš karto, nelaukdama 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, galėtų teikti siūlymą perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Be to, net ir ieškovei iš karto pasiūlius perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, turtas negalėtų būti tuoj pat perduotas ieškovei, kadangi tam būtų reikalinga sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris, vadovaujantis JANĮ 46 straipsnio 5 dalimi, turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą gavimo dienos, jeigu prašyme motyvuotai nesiūloma vėlesnė data. Tuomet kreditorių susirinkimas turėtų priimti sprendimą dėl tokio pasiūlymo tenkinimo, o tenkinimo atveju sudaryta turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartis.

17. Teismas pažymėjo, kad nepaisant net ir teoriškai neįmanomo turto perėmimo nuo 2023 m. sausio 6 d., ieškovė neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ji patyrė kokią nors neigiamą įtaką kaip hipotekos kreditorė, kadangi pats turtas nuosavybės teise priklausė LUAB „Arvi fertis“, o ne ieškovei, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos LUAB „Arvi fertis“ turtui, laikinai uždraudžiant jį parduoti iš varžytynių, todėl vien ieškovės, kaip hipotekos kreditorės, hipotetinis lėšų gavimo atitolinimas savaime nereiškia, kad ieškovei yra padaryta žala negautų pajamų forma. Jei atsakovė nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir paskelbtos varžytynės būtų įvykusios, ieškovė būtų įgijusi LUAB „Arvi fertis“ turtą ne iš karto dėl varžytynių procedūrų bei juridinių asmenų bankrotą reguliuojančių teisės normų laikymosi.

18. Teismo vertinimu, iš karto po varžytynių ieškovė nebūtų galėjusi turto parduoti ar kitaip iš turto gauti pajamų. Ieškovė tiek LUAB „Arvi fertis“ turtą įgyti, tiek jį realizuoti ar kitaip turtu naudotis būtų galėjusi tik po visų bankroto procesą reglamentuojančių procedūrų įvykdymo, todėl LUAB „Arvi fertis“ turtui taikyti laikini apribojimai, trukę 110 dienų, ieškovės turtinių interesų negalėjo suvaržyti. Bet kuriuo atveju LUAB „Arvi fertis“ priklausantis turtas galėjo būti perleidžiamas ieškovei, kaip hipotekos kreditorei, tik pritarus kreditorių susirinkimui. Atsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, akivaizdu, kad beveik visi LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimai yra skundžiami, todėl objektyvaus pagrindo tikėtis (manyti), jog LUAB „Arvi fertis“ turtą laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju ieškovė iš karto ir neabejotinai būtų perėmusi bei turėjusi galimybę nedelsiant jį realizuoti bei gauti iš to pajamas, pagrindo nėra.

19. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neskundė, o tai reiškia, jog jei siekė tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis netinkamai, nebuvo aktyvi, nesiekė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

20. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nebūtų tenkinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė per nurodytą laikotarpį būtų gavusi 207 238,90 Eur pajamas už turto nuomą arba būtų galėjusi turtą parduoti. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto veiksmo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų sprendimais, priešingai, nei nurodo ieškovė, nėra konstatuotas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o ieškovės pateikta 2023 m. balandžio 26 d. gamybos komplekso nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Marijampolės NPK”, nėra pakankama konstatuoti, jog tokia pat sutartis galėjo būti sudaryta ir tikrai būtų sudaryta anksčiau, t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d. Ieškovė neįrodė, kad jos patirta žala (negautos pajamos) yra tiesioginė atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

21. Teismo vertinimu, nesant patikimų įrodymų, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės veiksmų, nesant nustatytam šių nuostolių dydžiui, nėra pagrindo nuspręsti, jog tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės ieškinyje nurodytų nuostolių yra priežastinis ryšys. Atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas atitinkamai netenkino ir išvestinių ieškinio reikalavimų.

22. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatęs, kad atsakovė byloje patyrė 8 324,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), priteisė jas visa apimtimi atsakovei iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23. Ieškovė UAB „UHB Agro“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Ieškovei perimant LUAB „Arvi fertis“ įkeistą turtą, nebuvo šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame būtų sprendžiama ar įkeistas turtas gali būti perduodamas ieškovei ir tai teismui yra žinoma iš bylos medžiagos. Teoriškai vertinant, jei iš tikrųjų būtų privaloma šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriai turėtų spręsti dėl pritarimo perduoti hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, ir toks pritarimas nebūtų gautas, tai būtų paneigtos hipotekos kreditoriaus teisės apskritai, o kartu ir JANĮ 97 straipsnyje numatyta išimtinė hipotekos kreditoriaus teisė perimti įkeistą turtą už pirmųjų neįvykusių varžytynių kainą. Dėl to nėra pagrįsta skundžiamo sprendimo išvada dėl privalomos sąlygos – susirinkimo šaukimo, kurio metu turėtų būtų sprendžiama dėl įkeisto LUAB „Arvi fertis“ turto perdavimo ieškovei.

23.2. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovės nurodytas laikotarpis, kuomet ieškovė negavo pajamų, yra netinkamas, nenustatė kito laikotarpio, kuris teismo vertinimu būtų tinkamas. Logiška, kad ieškovė nebūtų laukusi dar 110 dienų dėl įkeisto turto perėmimo, ypač įvertinus faktą, jog kreditorių susirinkimo šaukimas dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui JANĮ nėra numatytas.

23.3. Priešingai nei teigiama skundžiamo sprendimo 72 punkte, ieškovės lėšų gavimo atitolinimas savaime yra ieškovės žala negautų pajamų forma. Teoriškai vertinant, jei atsakovė nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir paskelbtos varžytynės būtų įvykusios, ieškovė būtų gavusi lėšas iš parduoto įkeisto turto ir šias lėšas būtų galėjusi skolinti (investuoti) ir uždirbti pajamas. Jei įkeistas turtas būtų parduotas už 8 333 026,27 Eur kainą (t. y. nutarime nustatyta suma, atitinkanti įkeisto turto kainą pirmose varžytynėse), už tą patį 110 dienų laikotarpį (t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.) ieškovė būtų patyrusi apie 263 688,91 Eur žalą negautų pajamų forma (8 333 026,27 Eur x 10,5 proc. palūkanos / 365 x 110 dienų) (t. y. analogiška kaip ir suma reikalaujama priteisti šioje byloje). Tokią kainą už pinigus ieškovė būtų galėjusi gauti, jeigu atsakovė nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, varžytynės būtų įvykusios, būtų atsiradęs pirkėjas ir gauti pinigai už parduotą įkeistą turtą paskirstyti ieškovei, kuri būtų šiuos pinigus panaudojusi skolinant (investuojant į projektus).

23.4. Būtent laikinosios apsaugos priemonės leido atšaukti vykstančias LUAB „Arvi fertis“ turto varžytynes bei apribojo ieškovės teises greičiau gauti pirmosios eilės finansinio reikalavimo patenkinimą pinigais arba perimti įkeistą turtą bei iš to gauti pajamas. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, pajamas iš naudojimosi turtu gavo LUAB „Arvi fertis“, o ne ieškovė. Atmetus atsakovės 2022 m. gruodžio 7 d. skundą, kurio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė yra atsakinga už visą žalą (įskaitant negautas pajamas), nulemtą atsakovės reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

23.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad UAB „Marijampolės NPK“ visą laiką deklaravo siekį ir interesą vykdyti gamybinę veiklą trąšų gamykloje, tai UAB „Marijampolės NPK“ patvirtino ir 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu. UAB „Marijampolės NPK“ tikslas ir interesas visada buvo konkretus, aiškus ir niekada nesikeitė – vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iš to gauti pajamas.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę.

24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl žalos ir priežastinio ryšio neįrodytumo. Ieškovė aiškiai įrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu patyrė neigiamą įtaką kaip hipotekos kreditorė, t. y. ieškovė patyrė žalą negaudama pajamų. Nors pats turtas nuosavybės teise priklausė LUAB „Arvi fertis“, o ne ieškovei, ir nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos LUAB „Arvi fertis“ turtui, laikinai uždraudžiant jį parduoti iš varžytynių, ieškovė, kaip hipotekos kreditorė, negalėjo gauti lėšų patenkinimo iš parduodamo turto ir negalėjo perimti įkeisto turto varžytinėms neįvykus. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovės hipotetinis lėšų gavimo atitolinimas būtent reiškia, kad ieškovei yra padaryta žala. Jeigu atsakovė nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir paskelbtos varžytynės būtų įvykusios, ieškovė būtų gavusi lėšas iš parduoto įkeisto turto ir šias lėšas būtų galėjusi skolinti (investuoti) ir uždirbti pajamas.

24.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 46 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią bendrą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, ignoruodamas JANĮ 97 straipsnio 3 dalį, nurodančią, kad įkaito turėtojas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. JANĮ nuostatos nenumato pareigos šaukti kreditorių susirinkimą, kuomet hipotekos kreditorius po pirmųjų neįvykusių varžytynių perima įkeistą turtą.

24.4. Priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturėjo teikti duomenų, patvirtinančių, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms, ji iš karto, nelaukdama 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, galėtų teikti siūlymą perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, kadangi įstatyme numatytų teisės normų nereikia įrodinėti teikiant kokius nors duomenis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir teoriškai neįmanomas buvo turto perėmimas nuo 2023 m. sausio 6 d. buvo padaryta netinkamai pritaikius JANĮ 97 straipsnio nuostatas.

24.5. Ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus: (i) atsakovė veikė nesąžiningai, nerūpestingai ir neatidžiai, teikdama nepagrįstą skundą dėl LUAB „Arvi fertis” 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo ir nepagrįstai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti LUAB „Arvi fertis“ turto pardavimą iš varžytynių; (ii) atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas ir LUAB „Arvi fertis“ turto varžytynės atšauktos; (iii) įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas atsakovės skundo dėl LUAB „Arvi fertis” 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo nepagrįstumas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Belor“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

Šalies argumentai

25.2. Ieškovė neįrodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nebūtų tenkinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė būtų gavusi 207 238,90 Eur pajamų už turto nuomą. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės turtiniams interesams. Atitinkamai, faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovės įrodinėjamos žalos ir ieškovės veiksmų, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neegzistuoja. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti LUAB „Arvi fertis“ priklausančio turto pardavimą varžytinėse, taip pat negalėjo numatyti, kad ieškovei, su kurios turtiniais interesais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs, galėtų kilti bet kokio pobūdžio žala. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto veiksmo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė neįrodė, kad jos tariamai patirta žala yra tiesioginė atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys.

25.3. Ieškovė nepagrindė atsakovės atžvilgiu pareikšto ieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, neįrodė tokio pobūdžio ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio, todėl ieškovės pareikštas ieškinys skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai atmestas.

25.4. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo išvadų teisingumu, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, paliekant skundžiamą sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019 LUAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1554-340/2021 LUAB „Arvi fertis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-340/2022 patikslintas LUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, nurodant, kad kreditoriaus UAB „UHB“ finansinis reikalavimas sudaro 10 297 324,78 Eur, iš kurios hipoteka ir įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas sudaro 8 808 685 Eur, trečios eilės reikalavimas sudaro 1 488 639,74 Eur.

7. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023, be kita ko, 2022 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įvykus reikalavimo perleidimui, iš LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius UAB „UHB“ ir patvirtintas patikslintas ieškovės UAB „UHB Agro“ (toliau – apeliantė) 26 328 004,25 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio hipoteka ir įkeitimu užtikrinamas reikalavimas sudaro 8 808 685 Eur, trečios eilės reikalavimas sudaro 17 519 359,25 Eur.

8. 2022 m. lapkričio 9 d. tarp LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Marijampolės MPK“ sudarytas Susitarimas dėl turto naudojimo, kuriuo UAB „Marijampolės MPK“ įsipareigojo už naudojimąsi LUAB „Arvi fertis“ ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu, esančiu Marijampolėje, Gamyklų g. 5, mokėti LUAB „Arvi fertis“ 1 883,99 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną iki 2022 m. spalio 26 d.

9. 2022 m. gruodžio 2 d. įvykusiame LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nutarta LUAB „Arvi fertis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį ilgalaikį turtą, esantį Marijampolėje, Gamyklų g. 5, iki jo pardavimo išnuomoti UAB „Marijampolės MPK“ už 60 000 Eur per mėnesį nuomos mokestį; iki turto pardavimo tęsti LUAB „Arvi fertis“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Marijampolėje, Gamyklų g. 5 nuomos sutartis; 2 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ir gautos kainos skirstymo, nutariant patvirtinti LUAB „Arvi fertis“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio Marijampolėje, Gamyklų g. 1, Gamyklų g. 5, Kauno g. 144, Ignalinoje, Technikos skg. 4, bei turtinių teisių pradines pardavimo iš varžytynių kainas.

10. 2022 m. gruodžio 6 d., gruodžio 7 d., paskelbtos LUAB „Arvi fertis“ atitinkamo turto, esančio Marijampolėje, Gamyklų g. 1, Gamyklų g. 5, Kauno g. 144, Ignalinoje, Technikos skg. 4, pirmosios varžytynės (Nr. 236002, Nr. 236033, Nr. 236034), nustatant, kad varžytynių Nr. 236002 pabaiga – 2023 m. sausio 5 d., varžytynių Nr. 236033 – 2023 m. sausio 6 d., varžytynių Nr. 236034 – 2023 m. sausio 6 d.

11. 2022 m. gruodžio 7 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl LUAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Skundu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės 1.1, 1.2, 1.3., 1.4, 2.1, 2.2, 2.3 klausimais vykdymą iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje pagal teikiamą skundą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir sustabdyti turto, parduodamo 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimų 2.1, 2.2, 2.3 klausimais priimtų sprendimų pagrindu, varžytynes iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje pagal teikiamą skundą: varžytynes Nr. 236002, kuriose parduodamas turtas, esantis Marijampolėje, Kauno g. 144, Gamyklų g. 5; varžytynes Nr. 236033, kuriose parduodamas turtas, esantis Marijampolėje, Gamyklų g. 1; varžytynes Nr. 236034, kuriose parduodamas Ignalinos mieste esantis LUAB „Arvi fertis“ turtas.

12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir sustabdė 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.1, 2.2, 2 klausimais vykdymą iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo; sustabdė varžytynes Nr. 236002, kuriose parduodamas turtas, esantis Marijampolėje, Kauno g. 144, Gamyklų g. 5; varžytynes Nr. 236033, kuriose parduodamas turtas, esantis Marijampolėje, Gamyklų g. 1; varžytynes Nr. 236034, kuriose parduodamas Ignalinos mieste esantis LUAB „Arvi fertis“ turtas.

13. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 atsakovės skundą atmetė, nutarčiai įsiteisėjus nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi.

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Belor“ skundas panaikinti LUAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 nutarimus, ir bylą šioje dalyje nutraukti; kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

15. 2023 m. balandžio 3 d. baigėsi LUAB „Arvi fertis“ varžytynės Nr. 240305, Nr. 240306, Nr. 40307, kurios paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis.

16. 2023 m. balandžio 6 d. apeliantė kreipėsi į LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorių A. V. ir nurodė, kad neįvykus varžytynėms Nr. 240306 ir Nr. 240307 prašo perduoti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą ir turtines teises, esančias Marijampolėje, Gamyklų g. 1 ir Gamyklų g. 5; kartu su įkeisto turto perdavimu parduoti varžytynėse Nr. 240307 neparduotą neįkeistą turtą už LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime nustatytą neįkeisto turto kainą (893 468,57 Eur + 155 294,53 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)).

17. 2023 m. balandžio 24 d. įvykusiame LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nutarta perduoti apeliantei, kaip hipotekos kreditorei, įkeistą turtą, kartu komplekse parduoti be varžytynių neįkeistą turtą už paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse Nr. 240307 nustatytą pradinę šio turto pardavimo 1 048 763,10 Eur kainą.

18. 2023 m. balandžio 26 d. Aktu, sudarytu tarp apeliantės ir LUAB „Arvi fertis“, apeliantei už bendrą 9 510 236,90 Eur sumą perduotas LUAB „Arvi fertis“ turto kompleksas, esantis Marijampolėje, Gamyklų g. 1 ir Gamyklų g. 5.

19. 2023 m. balandžio 26 d. apeliantė su UAB „Marijampolės NPK“ sudarė Gamybos komplekso nuomos sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo suteikti UAB „Marijampolės NPK“ laikinai naudotis ir valdyti apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įskaitant turtą, esantį Marijampolėje, Gamyklų g. 1, Gamyklų g. 5, Kauno g. 144, o UAB „Marijampolės NPK“ įsipareigojo mokėti apeliantei 1 883,99 Eur nuomos mokestį.

20. 2023 m. gegužės 8 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl LUAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

21. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 atsakovės skundo netekino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės skundas dėl LUAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, paliko nepakeistą.

22. UAB „Marijampolės NPK“ už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. už LUAB „Arvi fertis“ turto nuomą sumokėjo LUAB „Arvi fertis“ 414 892,27 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, yra kilęs klausimas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės apeliantės atžvilgiu (ne)taikymo. Apeliantė atsakovės deliktinę civilinę atsakomybę grindė tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. 2022 m. gruodžio 7 d. kartu su skundu pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti apeliantei įkeisto LUAB „Arvi fertis“ turto varžytynes, apeliantė nuo 2023 m. sausio 6 d. iki balandžio 26 d. negalėjo perimti įkeisto turto ir dėl to negavo 207 238,90 Eur pajamų iš šio turto nuomos.

24. Prašydama taikyti atsakovės atžvilgiu deliktinę civilinę atsakomybę apeliantė rėmėsi CPK 146 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

25. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą teisės normą, yra nurodęs, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021, 25 punktas, 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 33 punktas). Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

26. Kasacinio teismo praktika dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bylose, kuriose prašoma priteisti žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, yra išplėtota. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, jog neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika. Vien ieškinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje atsakovo iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra savaime pakankamas atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021, 27 punktas, 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 35 punktas).

27. Kadangi pagal aptartą kasacinio teismo praktiką vien ieškinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje atsakovo iniciatyva ieškovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra savaime pakankamas atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįsti pripažino, kad atsakovė kartu su 2022 m. gruodžio 7 d. skundu pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti apeliantei įkeisto LUAB „Arvi fertis“ turto varžytynes, ir vėliau atsakovės skundą atmetus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023, atsakovė pripažintina atlikusia neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu. Aptartų atsakovės veiksmų įvertinimo kaip neteisėtų atsakovė ir neginčijo. Taigi, byloje buvo įrodyta pirmoji atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantės manymu, skirtingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė įrodė ir kitas būtinąsias atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

29. Žalos apibrėžimas pateiktas CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėjo žalos jai padarymą negautų pajamų forma, kadangi, apeliantės manymu, dėl aptartų atsakovės neteisėtų veiksmų apeliantė negavo 207 238,90 Eur pajamų iš apeliantei įkeisto LUAB „Arvi fertis“ turto nuomos.

31. Kasacinis teismas savo praktikoje, panašaus pobūdžio kaip ši civilinėse bylose, yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Praradimai gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus su nekilnojamojo turto ar akcijų pardavimu, atsakovui atimama galimybė gauti naudą, įgyvendinant turtines teises į areštuotą turtą. Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Be to, negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), t. y. nukentėjusysis turi konkrečiai nurodyti, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apribojant disponavimą turtu paveikė suvaržyto turto vertę ir jo, kaip verslininko, galimybę plėtoti nekilnojamojo turto verslą. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 36 punktas; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 48 punktas).

32. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, visų pirma, apeliantė byloje turėjo įrodyti aplinkybes, kad negavo pajamų, kurias iš tikrųjų buvo realiai numačiusi gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių apeliantė neįrodė. Tai pagrindžia toliau nurodomi argumentai.

33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

34. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

35. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė vien deklaratyviai nurodė, jog dar iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 priėmimo, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (varžytynių Nr. 236002, Nr. 236033, Nr. 236034 sustabdymas) ji buvo priėmusi verslo sprendimą teikti siūlymą dėl iš minėtų varžytynių metu parduodamo įkeisto turto perėmimo, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra apeliantės valdymo organų ar darbuotojų sprendimų, apeliantės verslo planų ar finansinių prognozių, kitokio pobūdžio apeliantės rašytinių ar kitokios formos įrodymų, kurie atspindėtų realią apeliantės valią dėl jos naudai įkeisto aptarto turto, susiformavusią iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo, ir patvirtintų, kad dar iki minėtos nutarties priėmimo apeliantė jau turėjo susiformavusį aiškų ir apibrėžtą ketinimą teikti siūlymą dėl iš minėtų varžytynių metu parduodamo įkeisto turto perėmimo.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybes apie apeliantės ketinimo perimti įkeistą turtą nuo 2023 m. sausio 6 d. nebuvimą apeliantės nurodytu momentu patvirtina ir tai, kad apeliantė neveikė aktyviai ir nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones (varžytynių Nr. 236002, Nr. 236033, Nr. 236034 sustabdymas) panaikinimo ar pakeitimo, nors tokia teise, net ir nebūdama proceso dalyve byloje Nr. eB2-3452-340/2022, apeliantė, galėjo pasinaudoti (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

38. Pažymėtina, kad nesant byloje nurodytą apeliantės ketinimą patvirtinančių įrodymų, tačiau pripažinus, jog toks ketinimas egzistavo, būtų pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos bei nesilaikoma aktualios kasacinio teismo praktika praktikos, pagal kurią teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

39. Vertinant aplinkybes apie apeliantės numatymo gauti pajamas iš įkeisto turto nuomos realumą ir pagrįstumą, pritartina ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantė negalėjo neabejotinai numatyti, jog varžytynės neįvyks, už nustatytą kainą turto niekas nepirks ir ji galės teikti siūlymą dėl įkeisto turto perėmimo bei neįrodė, kad iš karto po varžytynių pabaigos 2023 m. sausio 6 d. būtų turėjusi realias galimybes nedelsiant po turto įsigijimo, jį išnuomoti ir nuo pat varžytynių pabaigos dienos (2023 m. sausio 6 d.) gauti nuomos mokestį.

40. Aplinkybes, kad apeliantė iš karto po varžytynių pabaigos 2023 m. sausio 6 d. būtų turėjusi realias galimybes nedelsiant po turto įsigijimo, jį išnuomoti ir nuo pat varžytynių pabaigos dienos (2023 m. sausio 6 d.) gauti nuomos mokestį paneigia ir byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog naujai paskelbtoms varžytynėms Nr. 240305, Nr. 240306, Nr. 40307 pasibaigus (2023 m. balandžio 3 d.) kurios paskelbtos neįvykusiomis, praėjo dar 23 d. iki apeliantė su UAB „Marijampolės NPK“ sudarė 2023 m. balandžio 26 d. Gamybos komplekso nuomos sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo suteikti UAB „Marijampolės NPK“ laikinai naudotis ir valdyti apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įskaitant turtą, esantį Marijampolėje, Gamyklų g. 1, Gamyklų g. 5, Kauno g. 144, o UAB „Marijampolės NPK“ įsipareigojo mokėti apeliantei1 883,99 Eur nuomos mokestį.

41. Skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantės nurodytas laikotarpis, kuomet ji negavo pajamų, yra neįrodytas, neturėjo savo iniciatyva nustatinėti laikotarpio, kuris, teismo vertinimu, būtų pagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 bei 178 straipsniuose įtvirtintą rungimosi principą, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi procesiniuose dokumentuose, nustatyta tokiomis aplinkybės besiremiančiai šaliai. Nagrinėjamu atveju apeliantei konkrečiai nurodžius laikotarpį, kuriuo, pasak apeliantės, ji dėl atsakovės veiksmų negalėjo gauti planuotų gauti pajamų (t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.), būtent apeliantė ir turėjo įrodyti tokio laikotarpio (jo dalies) pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad tokio laikotarpiu pagrįstumo apeliantė neįrodė, teismas, atsižvelgiant į bylos dispozityvų pobūdį, neturėjo pagrindo prisiimti tik šalims būdingos įrodinėjimo funkcijos procese ir savo iniciatyva aiškintis, koks kitas, apeliantės nenurodytas, laikotarpis, galėtų būti pripažintas pagrįstu.

42. Atskirai paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir tai, jog nurodytu laikotarpiu apeliantė nebūtų galėjusi išnuomoti turto, kadangi net ir apeliantei iš karto pasiūlius perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, turtas negalėtų būti tuoj pat perduotas apeliantei, kadangi tam būtų reikalinga sušaukti kreditorių susirinkimą, vadovaujantis JANĮ 46 straipsnio 5 dalimi. Apeliantės manymu, tokia skundžiamo sprendimo išvada nepagrįsta, kadangi JANĮ nėra numatytas privalomas kreditorių susirinkimo šaukimas, kurio metu turėtų būtų sprendžiama dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui, kai šis nusprendžia įkeistą turtą perimti pasibaigus varžytynėms. Šiam apeliantės argumentui pritartina. JANĮ 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įkaito turėtojas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Taigi, ši specialioji teisės norma, reguliuojanti įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui bendrovės nemokumo procese procedūrą, numato tik vieną sąlygą, kurią reikia įgyvendinti hipotekos kreditoriui siekiant perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą, t. y. per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti įkeistą turtą. Nei kreditorių susirinkimo, nei kitų subjektų dalyvavimas, nei galimybė daryti įtaką įkeisto turto perėmimo procedūrai (pvz., su tokia procedūra nesutikti) JANĮ nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės nemokumo procese hipotekos kreditoriaus teisės perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą įgyvendinimą susiejo su kreditorių susirinkimo pritarimu tokiam perėmimui. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, tokia nepagrįsta pripažinta pirmosios instancijos teismo išvada nenulėmė esminių sprendimo motyvų ir bylos rezultato, taigi vien jos pripažinimas nepagrįsta nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismą pripažinti neteisingai išsprendus bylą.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant apeliantės nurodytų negautų pajamų fakto (ne)egzistavimo klausimą, byloje aktualu ir tai, kad apeliantės nurodytu laikotarpiu, kai, pasak apeliantės, ji dėl atsakovės veiksmų negalėjo gauti planuotų gauti pajamų (t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.), įkeisto turto savininke tebebuvo LUAB „Arvi fertis”, taigi nurodytu laikotarpiu nei faktiškai, nei teisiškai apeliantė neturėjo galimybių įgyvendinti disponavimo tokiu turtu teisių, įskaitant teisę jį išnuomoti UAB „Marijampolės NPK“.

44. Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė aplinkybių, jog ji iš tikrųjų pagrįstai ir realiai numatė (planavo) gauti, tačiau negavo planuotų gauti nuomos pajamų iš LUAB „Arvi fertis” nuosavybės teise priklausančio apeliantei įkeisto turto laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. Tokias aplinkybes apeliantė grindė tik įrodomosios galios neturinčiomis prielaidomis ir spėjimais.

45. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (ne)egzistavimo, aktualus CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Be to, svarbu nustatyti, kad atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

46. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 39 punktas).

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, jog tuo atveju, jeigu teismas nebūtų tenkinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė per nurodytą laikotarpį būtų gavusi 207 238,90 Eur dydžio pajamas už turto nuomą. Apeliantė su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad apeliantės lėšų gavimo atitolinimas savaime yra apeliantės žala negautų pajamų forma, kadangi: 1) būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukliudė apeliantei gauti pajamų iš nuomos; 2) pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad UAB „Marijampolės NPK“ visą laiką deklaravo siekį ir interesą vykdyti gamybinę veiklą trąšų gamykloje. Tokiems apeliantės teiginiams nepritartina.

49. Visų pirma, kaip minėta, šioje nutartyje konstatuota, kad apeliantė nepagrindė aplinkybių, jog ji iš tikrųjų pagrįstai ir realiai numatė (planavo) gauti, tačiau negavo planuotų gauti nuomos pajamų iš LUAB „Arvi fertis” nuosavybės teise priklausančio apeliantei įkeisto turto laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., taigi byloje nenustatyta būtinoji atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga – žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl, akivaizdu, jog negali būti nustatytas ir su tokia žala susijęs priežastinis ryšys.

50. Antra, apeliantė faktinį priežastinį ryšį grindžia vien prielaidomis ir spėjimais apie tai kad: 1) iki Vilniaus apygardos teismui priimant 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo apeliantė turėjo aiškų, konkretų ir suplanuotą ketinimą perimti įkeistą turtą ir naudoti jį nuomai; 2) pirmosiose varytynėse nebūtų atsiradę nė vieno pirkėjo, kuris būtų pageidavęs tokį turtą įsigyti; 3) kokia būtų buvusi varžytynių Nr. 236002, Nr. 236033, Nr. 236034 baigtis; 4) kad iš karto po varžytynių Nr. 236002, Nr. 236033, Nr. 236034 pabaigos (2023 m. sausio 6 d.) ji būtų pradėjusi gauti nuomos pajamas iš įkeisto turto. Tokie vien apeliantės prielaidomis ir spėjimais pagrįsti teiginiai neatitinka civiliniame procese reikalaujamo įrodytumo standarto ir todėl negali būti pripažinti įrodytais (CPK 178 straipsnis).

51. Trečia, apeliantės nurodyti teiginiai nėra pakankami nustatyti ir teisinio priežastinio ryšio egzistavimą, kadangi, kaip minėta, apeliantės nurodytu pajamų negavimo laikotarpiu (nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.) įkeistas turtas nuosavybės teise priklausė ne apeliantei, o LUAB „Arvi fertis”, todėl apeliantės įrodinėtas priežastinis ryšys, pagal kurį apeliantė nurodytu laikotarpiu būtų galėjusi gauti naudą iš turto, kaip jo savininkė, pripažintinas pernelyg nutolusiu nuo atsakovės neteisėtų veiksmų.

52. Ketvirta, apeliantė nepagrindė ir teisinio priežastinio ryšio konstatavimui reikšmingų aplinkybių, kad atsakovė, jeigu būtų elgusis kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo realią galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu suprasti apeliantės nurodytos žalos susidarymo mechanizmą ir numatyti apeliantės nurodytos žalos atsiradimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 (vėlesnis bylos Nr. eB2-1383-340/2023), kurioje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės procesiniu teisniu statusu dalyvavo LUAB „Arvi fertis“. Apeliantė nurodytoje byloje nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė negalėjo ir numatyti, kad jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas gali padaryti žalos būtent apeliantei ir žala atsiras pagal apeliantės nurodytą žalos susidarymo mechanizmą.

53. Penkta, skirtingai nei nurodė apeliantė, spręsdamas priežastinio ryšio klausimą, pirmosios instancijos teismas neignoravo aplinkybių, kad UAB „Marijampolės NPK“ deklaravo siekį ir interesą vykdyti gamybinę veiklą trąšų gamykloje. Apeliantės nurodytame skundžiamame sprendimo 76 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė ne tai, kad byloje neįrodytos aplinkybės apie UAB „Marijampolės NPK“ siekį ir interesą vykdyti gamybinę veiklą trąšų gamykloje, tačiau pažymėjo, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kad tuo atveju, jeigu teismas nebūtų tenkinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė per nurodytą laikotarpį būtų gavusi 207 238,90 Eur pajamas už turto nuomą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta, kadangi, kaip minėta, apeliantės pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami padaryti išvadai apie apeliantės nurodyto dydžio pajamų gavimo realumą ir pagrįstumą.

54. Nurodytų motyvų pagrindu pripažįstama, kad apeliantė byloje neįrodė ir kitos būtinosios atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

55. Apibendrinusi tai kas nurodyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad apeliantė byloje neįrodė būtinųjų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų: žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliantei neįrodžius aptartų būtinųjų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, pripažįstama, kad apeliantės nurodyta atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės prievolė neegzistuoja. Nustačius, kad apeliantės nurodyta atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės prievolė neegzistuoja, šios prievolės pagrindu apeliantės pareikšti ieškinio reikalavimai atsakovei pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atmesti pagrįstai.

56. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas įvertino, pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

59. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu sutiko, apeliantės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

60. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė patyrusi 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

61. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

62. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3).

63. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, atsakovei iš apeliantės priteisiamos 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, 2 631,75 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną eurą, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAntanas RudzinskasŽilvinas Terebeiza