Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje odinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. (toliau – ir atsakovas) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo (išvadą teikianti institucija – Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone; tretieji asmenys: E. V., L. K. ir S. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautame patikslintame ieškinyje ieškovė prašė:

1. Nustatyti sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove – jų motina.

2. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, pagal kurią kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą, dalyvaujant vaikų motinai.

4. Nepilnamečių sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

1. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog šalys nebūdami santuokoje kartu gyveno nuo 2018 metų, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Duktė) ir (duomenys neskelbtini) – sūnaus A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sūnaus, abu – ir Vaikai). Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) šalys nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Šalių sūnus ir duktė nuo pat jų gimimo iki dabar gyvena su ieškove.

Dėl Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, nuostatas. Ieškovė gerai prižiūri, auklėja ir lavina savo vaikus, teikia jiems išlaikymą, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir turimas lėšas, pagal galimybes yra sudariusi jiems pakankamai geras gyvenimo sąlygas, atitinkančias jų amžiaus vaikų poreikius. Tuo tarpu atsakovas netinkamai vykdo savo pareigas Vaikų atžvilgiu – neteikia išlaikymo jų auginimui bei aprūpinimui, todėl Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes atsakovas nesirūpina sūnumi ir dukterimi, nesidomi jų reikalais, neteikia jiems reikalingo išlaikymo. Atsakovas nėra patikimas asmuo sūnaus ir dukters priežiūrai, pažeidinėja tėvystės pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių sistemai, už paramą vaikams siekiant išsilavinimo, jiems realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. CK 3.192 straipsnbis reglamentuoja, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tėvams gera valia neteikiant vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaikų interesus bei poreikius. Ieškovei vienai išlaikyti šalių Vaikus yra sunku, tenka rūpintis ne tik visais jų poreikiais, bet ir buitiniais šeimos reikalais. Be to, Duktė turi specialių sveikatos poreikių. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina Vaikus, gyvena Moters krizių centre. Ieškovė turėtų gauti išmokas Vaikams (,,vaiko pinigus”), tačiau jas pasisavina atsakovas, periodiškai persirašydamas ,,vaiko pinigų” pervedimą į savo banko sąskaitą. Ieškovė supranta, kad šių ,,vaiko pinigų” iš atsakovo ji niekada neatgaus. Atsakovas ne tik naudoja ,,vaiko pinigus” savo reikmėms, bet ir neteikia Vaikams jokio išlaikymo, todėl Vaikų interesų užtikrinimo tikslu prašoma taikyti laikinasias apsaugos priemones – Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, t. y. ieškove, kuri paskirytina ir Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pritaikius šias laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebegalės persirašyti valstybės mokamų ,,vaiko pinigų” sau, taip bent iš dalies bus užtikrintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo Vaikams priteisimo. Kad atsakovas teiks Vaikams išlaikymą ieškovė nesitiki, todėl laikino išlaikymo Vaikams iki sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo priteisti neprašo. Apie atsakovo gaunamas pajamas duomenų ieškovė neturi, yra žinoma, kad jis įregistravęs individualią veiklą. Jokio registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų ne mažesnei, kaip 15 547,80 Eur sumai. Atsakovas turi daugiau išlaikytinų nepilnamečių vaikų su kitomis moterimis – šios bylos trečiaisiais asmenimis: atsakovas jo ir E. V. nepilnamečiam sūnui K. Š. privalo teikti 130 Eur/mėn. (37,65 Eur) išlaikymą; atsakovo ir L. K. dukteriai L. K. – po 120 Eur/mėn. išlaikymą ir 1 131,77 Eur išlaikymo įsiskolinimą; atsakovo ir S. A. nepilnamečiam sūnui D. Š. – po 100 Eur mėn. išlaikymą. Ieškovė neturi nei jokio registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nei jokių santaupų, nei kreditinių įsipareigojimų. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 394 Eur E. Š. negalios pensija, 313,50 Eur tikslinė kompensacija, 118,31 Eur socialinė pašalpa ir 269,92 Eur vaiko pinigai (tais mėnesiais, kai atsakovas nespėja persirašyti ,,vaiko pinigų“ sau). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės teigimu, ji Vaikams išleidžia tokią pačią pinigų sumą, todėl kiekvieno vaiko poreikiai nedetalizuojami. Tik būtiniausios išlaidos Vaiko išlaikymui sudaro 350 Eur/mėn.: maistas: 75 Eur; apranga, avalynė 60 Eur; sveikatos priežiūros išlaidos 100 Eur (E. yra specialūs sveikatos poreikiai); higienos priemonių išlaidos 45 Eur; išlaidos vaiko ugdymui 40 Eur; žaislams, laisvalaikiui 30 Eur. Vaikams augant, jų išlaikymo išlaidos didėja. Vaikams reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet būtina rūpintis ir jų pasaulėjauta, sveikata ir kt. Šiuo metu ieškovė negali pakankamai patenkinti Vaikų materialinių poreikių, pagal gaunamų pašalpų dydį gali skirti Vaikų išlaikymui tik menką dalį jų poreikius atitinkančią lėšų sumą. Ieškovės gaunamos pajamos yra per mažos Vaikų pakankamam išlaikymui. Iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas Vaikams turėtų būti toks, kad jo pakaktų bent minimaliems jų poreikiams patenkinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi nustatant vaiko išlaikymo dydį taikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už viena MMA, kuri šiuo metu yra 924 Eur iki mokesčių ir 708,40 Eur ,,į rankas“, po mokesčių atskaitymo (Vyriausybės nutarimas 2023 m. birželio 28 d. Nr. 516). Todėl prašoma priteisti iš atsakovo bent po 150 Eur/mėn. dydžio išlaikymą Sūnui ir Dukrai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, kadangi atsakovas neteikia Vaikams išlaikymo nuo 2024 m. gegužės mėn. 23 d., kai išvyko gyventi atskirai nuo ieškovės ir Vaikų, skaičiuojant po 150 Eur/mėn. mokamas periodines išmokas kiekvienam Vaikui už 3 mėn. po 150 Eur/mėn., susidaro 150 x 3 mėn. x 2 vaikai = 900 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas siekia bendrauti su Vaikais tik dėl to, kad turėtų pagrindą persirašyti ,,vaiko pinigų“ mokėjimą į savo sąskaitą. ,,Vaiko pinigus“ atsakovas galimai naudoja jo kreditinių įsipareigojimų dengimui ir, kaip minėta, jokio išlaikymo Vaikams neteikia. Jei Vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove ir iš atsakovo bus priteistas išlaikymas Vaikams, supratęs, kad ,,vaiko pinigų“ nebegaus, atsakovas praras interesą į Vaikus. Su kitais savo ir trečiųjų asmenų vaikais atsakovas nebendrauja, tų vaikų išlaikymo klausimai išspręsti, atsakovas ,,vaiko pinigų“ už kitus vaikus negauna, todėl kiti vaikai atsakovui neįdomūs. Pažymėtina, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyboje buvo nustatyta šalių bendravimo su Vaikais tvarka, kurios atsakovas labai dažnai nesilaikė, todėl ieškovė siekia, kad atsakovo bendravimo su Vaikais tvarką nustatytų teismas. Ieškovei taip pat yra žinoma, kad 2023 m. sausio mėnesį atsakovas buvo teisiamas už narkotinių medžiagų vartojimą. Atsakovas amfetaminą naudoja ir dabar. Kadangi atsakovas nesilaiko jokių susitarimų dėl bendravimo su Vaikais tvarkos, atsiiminėti Vaikus iš atsakovo ieškovei tenka su policija, tuo sukeliant Vaikams stresinę situaciją, atsakovas vartoja narkotines medžiagas, tai Vaikų interesų užtikrinimo tikslu ieškovė yra tos nuomonės, kad palikti Vaikus vienus su atsakovu nėra saugu, atsakovas su Vaikais, įvertinus vaikų kūdikišką amžių, turėtų bendrauti tik jos, ieškovės gyvenamojoje vietoje.

2024 m. rugpjūčio 28 d. teismas nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones:

– nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su motina K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini);

– vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini);

– nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti tėvo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą, dalyvaujant vaikų motinai K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byloje Nr. e2S-567-544/2024, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, nutarė: pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-08-28 nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, šią nutarties dalį išdėstant taip:

- ,,Atsakovas A. Š. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-08-29) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos su nepilnamečiais vaikais E. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12.00 valandos iki 18.00 valandos, 12.00 valandą pasiimdamas vaikus iš ieškovės K. S. ir vaikų gyvenamosios vietos ir 18.00 valandą grąžindamas vaikus į ieškovės K. S. ir vaikų gyvenamąją vietą.

- Atsakovas A. Š. apie svarbias ir objektyvias priežastis (liga, komandiruotė ir pan.), dėl kurių jis negali vykdyti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, ieškovę K. S. privalo informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki numatomo bendravimo su vaikais, o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo.

- Ieškovė K. S. apie svarbias ir objektyvias priežastis (liga, buvimas gydymo įstaigoje, ugdymo įstaigos organizuojamuose renginiuose ir kt.), dėl kurių vaikai negali dalyvauti bendravime su tėvu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovą A. Š. privalo informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki numatomo bendravimo su vaikais, o jei negalėjimo dalyvauti bendravime priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo“.

Kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-08-28 nutarties dalis palikti nepakeistas.

2024 m. rugsėjo 10 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarn“ybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, jog nors ieškovės šeima yra žinoma Tarnybos Skyriui ir šiuo metu gyvena Krizių centre bei susiduria su sunkumais, tačiau sistemingai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, priima reikiamą pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad motina tinkamai prižiūri mažamečius vaikus, manytina, kad Vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su motina neprieštarautų geriausiems jų interesams. Tačiau ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti praplėsta, įtraukiant tėvo bendravimą su vaikais ir pasirinktų darbo dienų metu, kadangi bendravimas kas dvi savaitės po keletą valandų gali susilpninti tėvo ir vaikų ryšį, vaikų norą ir poreikį bendrauti su tėvu. Taip pat nurodyta, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 150 Eur neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

2024 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas trečiojo asmens S. A. atsiliepimas į ieškinį, kuriame dėl ieškovės ieškinio neprieštaraujama.

Dėl Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu ieškovė negyvena jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Iš esmės ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nes su Vaikais jas pastoviai keičia, neretai vartoja alkoholį. Po eilinio ieškovės svaiginimosi Jonavos rajono PK pareigūnai kartu su Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone darbuotojais Vaikus iš nesaugios ieškovės jiems sudarytos aplinkos paėmė ir perdavė atsakovui, kuris Vaikais rūpinasi, tačiau dėl teismo priimtų laikinų apsaugos priemonių po kurio laiko privalėjo juos grąžinti ieškovei. Suinteresuotos institucijos atsisakė atsakovui duoti kokį nors rašytinį įrodymą dėl įvykio motyvuodamos tai asmens duomenų apsauga bei pasižadėjo šią informaciją pateikti teismui. Prašoma teismo iš Jonavos rajono PK ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone išreikalauti medžiagą dėl Vaikų paėmimo iš ieškovės ir 2024 m. spalio 13 d. jų perdavimo tėvui. Atsakovas su atskiruoju skundu dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtintus ieškovės, apie vaikų buvimą su tėvu. Su priešieškiniu pateikiami papildomi įrodymai. Tiek policijos pareigūnai, tiek vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, priimdami savo sprendimą dėl Vaikų buvimo su tėvu, tiek ir ieškovė savo veiksmais pripažino, kad Vaikams su tėvu yra saugu, jis gali užtikrinti Vaikams palankias gyvenimo sąlygas, sugeba deramai jais pasirūpinti. Dėl ieškovės smerktinų veiksmų, neturėjimo pastovios gyvenamosios vietos Vaikams tinkamiausia gyvenamoji vieta yra su Vaikų tėvu, galinčiu jais tinkamai pasirūpinti. Jam reikalui esant padeda jo mama ir sesė. Atsakovas turi pastovų nuomojamą būstą, kuriame Vaikai puikiai jaučiasi ir ši vieta yra įprasta Vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovės pastovus kraustymasis, alkoholio vartojimas, agresija ženkliai kenkia Vaikams. Siekdamas vaikams sudaryti kiek galima palankesnes gyvenimo ir vystymosi sąlygas, atsakovas prašo Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

Dėl Vaikų bendravimo su mama ir išlaikymo jiems priteisimo. Atsakovas prisilaiko pozicijos, kad Vaikai turi kiek galima daugiau bendrauti su abejais tėvais, nors ir kartu negyvenančiais. CK 3.156 straipsnis užtikrina tėvų teisių ir pareigų lygybę. CK 3.170 straipsnis nurodo, kad tėvas ar motina, negyvenantis su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas kurio tėvai gyvena skyriumi turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abejais tėvais, o tėvas ar motina pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. LAT 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 suformulavo svarbiausius bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principus, kuriais yra vadovaujamasi priimant sprendimus: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku; 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai; 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės; 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką; 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais; 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Dėl šio prašoma vaikų bendravimui su tėvais taikyti (50:50) modelį kai vaikai su tėvais praleidžia po vienodą laiko tarpą. Šis modelis LAT teisiškai aptartas ir aktyviai pradėtas formuoti praktikoje išnagrinėjus 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinę bylą Nr. e3K-3-279-969/2019 ir kt. Šiuo atveju maksimaliai kiekvienas iš tėvų prisideda prie vaiko auklėjimo, nenutrūksta buvęs ryšis tarp vaiko ir tėvų, eliminuojami galimi tėvų nesutarimai. Be šio, tokiu būdu tėvai geriau galės planuoti savo laiką, net ir pomėgius tiek būdami su vaikais tiek ir be jų. Šiuo atveju Vaikai galėtų viena savaitę gyventi su ieškove, kitą su atsakovu, Vaikų gyvenamąją vietą pas kitą iš tėvų keičiant sekmadienio 19 valandą, t. y. vieną savaitę nuo 19 val. iki kitos savaitės 19 val. Vaikai gyvena su vienu iš tėvų, o kitą savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val. su kitu. Pas kurį iš tėvų Vaikai gyvena, tas juos pilnai ir išlaiko. Atitinkamai pasidalijamas ne tik rūpinimasis vaikais, bet ir vaikams valstybės mokamos išmokos. Jos tarp tėvų dalijamos principu kiekvienam po 1/2 išmokų dalis.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu ne tik dėl to, kad jis netinkamai vykdo tėvo pareigas, nesirūpina vaikais – neteikia vaikams išlaikymo, bet ir dėl to, kad, kaip matyti iš byloje gautų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo, atsakovui pareikšti įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo – disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 1 dalis) padarymo. Vaikams būtų nesaugu gyventi aplinkoje, kurioje platinamos narkotinės medžiagos. Beje, už šį nusikaltimą numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, atsakovas yra baustas administracine tvarka už 2024 m. rugpjūčio 9 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų (nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie joje gyvenančių asmenų) nesilaikymą. Šis orderis buvo surašytas dėl atsakovo smurtavimo prieš ieškovę girdint Vaikams. Beje, atsakovo agresyvus elgesys tęsiasi ir dabar: atvykęs prie ieškovės namų, jis daužo jos buto duris, garsiai rėkauja, spjaudo ant durų, grasina jai susidorojimu. Atsakovas įtariamas ir dėl psichotropinių medžiagų (amfetamino) vartojimo. Ieškovės teigimu, atsakovas tyčia patalpino į elektroninę erdvę skelbimą, kad ieškovė ieško vyrų intymiam bendravimui ir nurodė jos telefono numerį. Galimai tokiu būdu atsakovas bandys įrodinėti ieškovės tariamai amoralų elgesį (telefono žinučių foto pridedama). Todėl Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta tik su ieškove, nes atsakovas dėl savo ūmaus charakterio ir netinkamo gyvenimo būdo negali sudaryti vaikams saugios aplinkos.

Dėl išlaikymo Vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos ieškovė palaiko ieškinyje nurodytus argumentus.

Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad išlaikymas Vaikams sudarytų po 100 Eur kiekvienam Vaikui per mėnesį, o atsakovas neprieštaravo, kad Vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir kad būtent ji gautų ,,Vaiko pinigus“. Dėl bendravimo su Vaikais ieškovė taip pat sutiko su atsakovo argumentais, jog Vaikai turėtų bendrauti su atsakovu nuo penktadienio vakaro ir sekmadienio vakaro su nakvyne pas tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis trenkintini iš dalies.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Tuo atveju, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Svarstant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pirmiausia reikia išsiaiškinti vaiko poreikius, juos išanalizuoti ir įvertinti. Tam, kad vaikas visapusiškai funkcionuotų, tėvai privalo užtikrinti palankią socialinę, psichologinę aplinką būtiną visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, jo psichologinei raidai, požiūrio į vertybes, tinkamo gyvenimo būdo formavimui, tėvai turi tinkamai atstovauti vaiką sveikatos, ugdymo klausimais, privalo užtikrinti socialinį, fizinį, emocinį saugumą, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, laisvę.

Bylos nagrinėjimo metu nebelikus tarp šalių ginčo dėl to, kad Vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina – ieškove, ieškinys tenkintinas ir Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų mama, su kuria jie visą laiką ir gyvena bei prie kurios yra labiau prisirišę.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su Vaikais tvarkos

Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

2024 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautame patikslintame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su Vaikais, pagal kurią kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas turi teisę bendrauti su Vaikais šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. atvykdamas į Vaikų gyvenamąją vietą, dalyvaujant vaikų motinai. Tačiau paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad tėvas su Vaikais bendrautų kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas juos iš Vaikų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas juos į Vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį vakare.

Atsakovas, priešieškiniu prašęs nustatyti, kad įsiteisėjus sprendimui savaitės sekmadienį nuo 19 valandos iki kitos savaitės sekmadienio 19 valandos Vaikai gyvena su juo, o nuo kito sekmadienio 19 valandos iki sekmadienio 19 val. su mama, paskutinio teismo posėdžio metu nebeprieštaravo, kad vaikai su juo bendrautų kas antrą penktadienį–sekmadienį, tačiau prašė papildomai numatyti bendravimą ir darbo dienomis.

Nebelikus tarp šalių ginčo dėl to, jog tėvas su Vaikais bendrautų kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, teismas šią tvarką nustato, patikslindamas, jog tėvas turi teisę pasiimti Vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. iki 19 val., grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.

Be to, teismas sutinka su atsakovu, kad tėvo bendravimas su Vaikais vien tik savaitgaliais nėra pakankamas, todėl papildomai numato ir tėvo teisę bendrauti kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį trečiadienį, kai tėvas pasiima Vaikus iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo laikui ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.

Be to, teismas papildomai nustato, jog tuo atveju, jei tėvas naudosis jam suteikta bendravimo su Vaikais teise, jis privalo ne vėliau kaip 3 valandos iki bendravimo pradžios informuoti apie tai ieškovę sms žinute arba kitu sutartu būdu. O tuo atveju, jei tėvas dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, Vaikų arba paties tėvo liga ir kt.) negalės bendrauti su Vaikais nurodytu laiku, jis turės teisę bendrauti su Vaikais po svarbių aplinkybių išnykimo einančius artimiausią antrąjį (ketvirtąjį) mėnesio savaitgalį ir artimiausią pirmąjį (trečiąjį) trečiadienį, apie tai ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios informuodamas ieškovę sms žinute arba kitu sutartu būdu.

Dėl Vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteiseimo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis ir forma turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taip pat turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Remiantis šiuo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos, nustatymo ir kt. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui (LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-101/2010, LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2008).

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-209/2013).

Tarp šalių nebelikus ginčo dėl Vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir paskutinio teismo posėdžio sutartus, kad išlaikymas dydis vienam vaikui yra 100 Eur, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių (t. y. atsakovas jo ir E. V. nepilnamečiam sūnui K. Š. privalo teikti 130 Lt/mėn. (37,65 Eur) išlaikymą; atsakovo ir L. K. dukteriai L. K. – po 120 Eur/mėn. išlaikymą ir 1 131,77 Eur išlaikymo įsiskolinimą; atsakovo ir S. A. nepilnamečiam sūnui D. Š. – po 100 Eur mėn. išlaikymą) ir sveikatos problemų, taip pat į tai, jog viena ieškovė naudoja valstybės Vaikams mokamas išmokas, pripažįsta, kad šis išlaikymo dydis yra sąžiningas ir protingas ir nepažeidžia mažamečių vaikų interesų, todėl priteistina iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam Vaikui, nustatant kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisiant įsiskolinimą už 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugpjūčio 18 d.) po 100 Eur kiekvienam Vaikui kas mėnesį, kas sudaro 600 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi abi šalys 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) – ieškovė 2024 m. liepos 16 d. VGTPT sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas 2024 m. rugpjūčio 29 d. VGTPT sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) – atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, iš šalių nepriteistinos nei advokatų pagalbos išlaidos, nei žyminis mokestis, nei teismo turėtos pašto išlaidos.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismas nutartimi, pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byloje Nr. e2S-567-544/2024.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 264–267, 268–270, 273, 274 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove – jų motina K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su vaikais A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.

2. Kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį trečiadienį tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo laikui ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.

3. Tuo atveju, jei tėvas naudosis 1 ir 2 punktuose suteikta teise, jis privalo ne vėliau kaip 3 valandos iki bendravimo pradžios informuoti apie tai ieškovę sms žinute arba kitu sutartu būdu.

4. Tuo atveju, jei tėvas dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, vaikų arba paties tėvo liga ir kt.) negalės bendrauti su vaikais 1 ir 2 punktuose nurodytu laiku, jis turės teisę bendrauti su vaikais po svarbių aplinkybių išnykimo einančius artimiausią antrąjį (ketvirtąjį) mėnesio savaitgalį ir artimiausią pirmąjį (trečiąjį) trečiadienį, apie tai ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios informuodamas ieškovę sms žinute arba kitu sutartu būdu.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo šios bylos užvedimo teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukteriai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo šios bylos užvedimo teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugpjūčio 18 d.) po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kas sudaro 600 Eur bendrą sumą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismas nutartimi, pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byloje Nr. e2S-567-544/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.