Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieškinį atsakovui F. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. gruodžio 4 d. 14 val., įpareigojo ieškovę pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo dalį dėl 137,57 Eur skolos priteisimo, o esant poreikiui – ir netesybų (delspinigių) apskaičiavimo detalizaciją.

4. 2024 m. lapkričio 27 d. gauti ieškovės paaiškinimai, kuriuose ji, patikslindama ieškinio pagrindą, nurodė, jog prašomą priteisti 326,46 Eur skolą sudaro 188,89 Eur skola už ryšio paslaugas ir 137,57 Eur skola už suteiktą įrangą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Ieškovė UAB „G.“ reikalavimus atsakovui F. B. kildina iš atsakovo su pradine kreditore UAB „T.“ 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sudarytos telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir už paslaugas, suteiktas per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 m. sausio mėn., bei suteiktą įrangą pradinei kreditorei liko skolingas 326,46 Eur (1127,19 Lt). Šią sumą ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 81,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo prašomos priteisti skolos už penkerių metų laikotarpį, bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą.

6. Nustatyta, kad UAB „S.“ ir pradinė kreditorė UAB „T.“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarė Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „S.“. 2022 m. vasario 4 d. UAB „S.“ reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „G.“, kuri veiklą tęsia UAB „G.“ vardu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

8. Ieškovė nurodo, kad jai nepavyko atsakovui įteikti pranešimo apie reikalavimo perleidimą ir susidariusią skolą, nes visi atsakovui siunčiami pranešimai grįžo neįteikti, o duomenų apie kitą atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, nei nurodyta ieškinyje, ieškovė neturi. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, viešo paskelbimo būdu įteikus atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

9. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

10. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai, kaip pradinės kreditorės UAB „T.“ reikalavimo teisių perėmėjai, 326,46 Eur skolą, kurią sudaro 188,89 Eur skola už ryšio paslaugas ir 137,57 Eur skola už suteiktą įrangą. Iš ieškovės pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pradinė kreditorė UAB „T.“ su atsakovu F. B. sudarė 2011 m. birželio 28 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. birželio 29 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktos UAB „T.“ už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) detalizacijos patvirtina, kad atsakovas už suteiktas paslaugas per šį laikotarpį pradinei kreditorei turėjo sumokėti 188,89 Eur.

11. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sutarčių sudarymo fakto, skolos fakto ar dydžio neginčijo.

12. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

13. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstą 188,89 Eur skolą už pradinės kreditorės UAB „T.“ suteiktas paslaugas, taip pat įrodymų, kad atsakovas su pradine kreditore (ar jos teisių perėmėja) yra atsiskaitęs, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 188,89 Eur skolos.

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 137,57 Eur skolos sumą, kurią ji įvardijo kaip skolą už suteiktą įrangą. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė bendrą 1127,19 Lt (326,46 Eur) atsakovo F. B. skolą, kurią sudaro 652,19 Lt (188,89 Eur) skola už paslaugas ir 475 Lt (137,57 Eur) netesybų (2014 m. balandžio 30 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1 išrašas). Prie ieškinio taip pat pridėta UAB „T.“ neapmokėtų sąskaitų suvestinė (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)), į kurią įtraukta 2012 m. sausio mėn. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šią sąskaitą įvardyta 137,57 Eur netesybų suma. Teismas, spręsdamas dėl galimybės priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių ir nustatė terminą ieškovei pateikti prašomos priteisti 137,57 Eur netesybų sumos pagrindimą. Ieškovė 2024 m. lapkričio 27 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ši suma yra ne netesybos, bet atsakovo skola už suteiktą įrangą. Ieškovė nurodė, kad remiantis 2011 m. birželio 29 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 3 punktu atsakovui buvo suteiktas mobilusis telefonas Sony Ericsson W1501; atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nemokėjo įmokų, pradinė kreditorė paskaičiavo likusią mokėti sumą už įsigytą įrangą – 137,57 Eur. Jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų šiuos ieškovės paaiškinimus, ieškovė teismui nepateikė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė perėmė skolą iš pradinės kreditorės, savaime nepatvirtina šios skolos pagrįstumo. Pareiškus reikalavimą priteisti skolą teisme, skolos faktas ir dydis turi būti pagrįsti įrodymais.

15. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).

16. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad teismas buvo suteikęs galimybę ieškovei pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti 137,57 Eur skolos sumą, ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie prašomos priteisti skolos sumos nepatvirtina. Tokia išvada darytina remiantis šiais argumentais. Pirma, ieškovės pateiktuose reikalavimo perėmimo iš pradinės kreditorės dokumentuose 137,57 Eur suma įvardyta kaip netesybos, tačiau ieškovė nepateikė rašytinio netesybų reikalavimo pagrindo, t. y. rašytinio pradinės kreditorės ir atsakovo susitarimo dėl netesybų (CK 6.72 straipsnis). Antra, pradinės kreditorės UAB „T.“ neapmokėtų sąskaitų suvestinėje 137,57 Eur netesybų suma nurodyta kaip įtraukta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prie ieškinio pridėtoje šios sąskaitos detalizacijoje nurodyta tik 0,87 Eur suma už popierinę sąskaitą, o 137,57 Eur suma į ją nėra įtraukta, atitinkamai sąskaitoje nėra ir šios sumos pagrindimo. Trečia, ieškovė 2024 m. lapkričio 27 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad iš tikrųjų 137,57 Eur suma reiškia ne netesybas, bet atsakovo skolą už jam suteiktą įrangą pagal 2011 m. birželio 29 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį. Iš 2011 m. birželio 29 d. atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties matyti, kad atsakovui buvo parduotas telefono aparatas Sony Ericsson W1501 (sutarties 3 punktas). Telefono aparato vertė nurodyta 389 Lt, jo pardavimo kaina – 1 Lt (sutarties 5, 6 punktai). Tačiau iš pateiktos sutarties nematyti, ar (ir jei taip – tai kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis) pradinė kreditorė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą parduoto daikto vertę atitinkančią sumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalių sutartimi buvo įtvirtinta pradinės kreditorės teisė reikalauti iš atsakovo visą telefono vertę atitinkančios sumos, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų tokios teisės atsiradimo ir įgyvendinimo sąlygas ir pan. Iš ieškovės pateiktų įrodymų netgi nėra pagrindo daryti išvados, jog minima sutartis buvo nutraukta, nes tokių įrodymų ieškovė taip pat nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad telefono vertės ir jo pardavimo atsakovui kainos skirtumas – 388 Lt, perskaičiavus jį eurais, sudaro 112,37 Eur, taigi ši suma taip pat neatitinka ieškovės prašomos priteisti 137,57 Eur sumos.

17. Remiantis nurodytais argumentais ir įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, konstatuotina, kad ieškovė įrodymais nepagrindė reikalavimo priteisti skolos dalį, sudarančią 137,57 Eur, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

18. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 81,66 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškiniu prašomos priteisti 326,46 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d., taikant 5 procentų metinę palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pripažinus tenkintina tik ieškinio dalį dėl 188,89 Eur skolos priteisimo, reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas taip pat pripažintinas pagrįstu tik atitinkama dalimi, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos nuo 188,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d., kurios sudaro 47,25 Eur.

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 236,14 Eur sumą (188,89 + 47,25) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

22. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo iš viso 408,12 Eur, teismo sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 236,14 Eur, taigi teismo sprendimu patenkinta 57,86 proc. visų pareikštų reikalavimų (236,14 Eur x 100 proc. / 408,12 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 57,86 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 12,73 Eur.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius jas šalims taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo F. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 188,89 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 89 ct) skolos, 47,25 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 25 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (236,14 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 12,73 Eur (dvylika eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2024 m. gruodžio 4 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9726-1154/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieškinį atsakovui F. B. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovo F. B. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui F. B. teismo sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad teismo sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 4 d. Informacijos teirautis tel. (0 315) 73823“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus