Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Kompetencijų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“ dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Geležinkelio tiesimo centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gargždų geležinkelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „LTG Kompetencijų centras“ dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą „Dėl pateikto galutinio pasiūlymo atmetimo“, CVPIS pranešimo ID 437074 viešajame pirkime „29950 Geležinkelio traukos riedmenų su operatoriais nuoma“, pirkimo ID 2639582, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirkimą atsakovė vykdo trečiojo asmens UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ (toliau – ir užsakovė) vardu ir interesais.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti šio pirkimo sutartį. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus užtikrintas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, bus paneigta ieškovės galimybė sudaryti sutartį, nes yra rizika, kad atsakovė sudarys sutartį su AB „LTG Cargo“. Tokiu atveju ieškovė iš esmės praras galimybę sudaryti sutartį. Ieškovės teigimu, nėra neatidėliotinos skubos užbaigti pirkimo procedūras, laikinas jų sustabdymas nesukels neigiamų pasekmių nei atsakovei, nei visuomenei. Pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpiu pirkimo objekto paslaugas atsakovė perka iš LTG holdingo įmonės AB „LTG Cargo“. Pirkimas nefinansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, taigi, nėra rizikos atsakovei prarasti finansavimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė taip pat išvengtų galimo dvigubo mokėjimo ir žalos atlyginimo atvejo. Nustatyti tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo terminai suponuoja operatyvų ginčų nagrinėjimą ir laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos trumpą laiką.

3. Atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ nurodė nesutinkanti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, argumentavo, kad ieškovė nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo. Atsakovės vertinimu, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pirkimo objektas – geležinkelio traukos riedmenų nuomos paslaugos – yra kritiškai svarbus atsakovės veiklai ir strateginių infrastruktūros projektų vykdymui, o pirkimo procedūrų sustabdymas sukeltų realią žalą geležinkelio priežiūrai, eismo saugai, sutarčių vykdymui ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės interesas yra išimtinai privatus ir ji neįrodė nei realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nei to, kad negalėtų ginti savo teisių kitais būdais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas, prieštarautų ekonomiškumo principui ir pažeistų viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „Gargždų geležinkelis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė UAB „LTG Kompetencijų centras“ skelbiamų derybų būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „29950 Geležinkelio traukos riedmenų su operatoriais nuoma“ procedūras iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, uždraudžiant atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį šiame pirkime, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas konstatavo, kad ieškinys prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė, jos nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia savo reikalavimus atsakovei. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, nes prašomas panaikinti atsakovės sprendimas yra teisėtas, pagrįstas kompetentingų institucijų patvirtinta informacija apie ieškovės netiesioginio savininko ir kontroliuojančio asmens ryšius, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, yra susiję su ieškovės reiškiamų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimu, dėl kurių pagrįstumo teismas galės pasisakyti ir pasisakys tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

6. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrindė, jog yra grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes viešojo pirkimo sutartis galėtų būti pasirašyta ir pirkimo procedūros užbaigtos. Tokiu atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Taigi, ieškovės galimybė veiksmingai apginti savo teises nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkinta. Teismas sutiko su ieškove, kad tokia situacija nebūtų palanki ir perkančiajai organizacijai, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei.

7. Teismas nurodė, kad pagal turimus duomenis nėra prielaidų spręsti, jog perkamas objektas yra išskirtinės skubos. Pirkimo sąlygose nėra nurodyti konkretūs darbai ir jų atlikimo terminai. Duomenys leidžia spręsti, kad prieš daugiau nei vienerius metus sudarytos rangos sutartys iki konkurso paskelbimo dienos 2025 m. gegužės mėnesį buvo vykdomos kitų tiekėjų ir, nepaisant paskelbto pirkimo, yra vykdomos šiuo metu. Teismo vertinimu, galinčios kilti neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pasekmės neviršija galimos jų teikiamos naudos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo preliminarų ieškinio pagrįstumą. Įvertinus kompetentingų institucijų informaciją ir nustačius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 58 straipsnio 41 dalies 5 punkte numatytą pirkimo pasiūlymo atmetimo pagrindą, t. y. tai, kad ieškovės netiesioginio savininko ir kontroliuojančio asmens ryšiai kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, ieškovė pagrįstai pašalinta iš pirkimo. Ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovė remiasi nutartimis, kurios nėra galutinės; ieškovės pateiktoje tiekėjo deklaracijoje informacija neatitiko faktinių duomenų, kompetentingos institucijos konstatavo riziką nacionaliniam saugumui. Dėl to perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pasiūlymą yra teisėtas ir proporcingas siekiamam tikslui apsaugoti viešąjį interesą.

8.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Grėsmė ieškovės tariamai pažeistoms teisėms neegzistuoja ir jokios žalos ar nuostolių, kaip jie suprantami CPK prasme, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo atveju ieškovė nepatirs, nes ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir, atitinkamai, atmestinas. Be to, net jei kokių nors nuostolių patirtų, ieškovė turėtų realią galimybę išsireikalauti šių nuostolių atlyginimą – atsakovė yra finansiškai pajėgi įmonė ir galėtų atlyginti patirtą žalą (VPĮ 113 straipsnis).

8.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja viešasis interesas dėl pirkimo objekto svarbos, todėl laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Perkamos paslaugos yra esminis UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ veiklos komponentas, būtinas geležinkelio priežiūros ir remonto darbams vykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir pirkimo neįvykdymas nulems, kad UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ negalės vykdyti savo pagrindinės funkcijos – remonto darbų, dėl to kyla grėsmė veiklos stabdymui, o neįvykdžius įsipareigojimų, AB „LTG Infra“ taip pat negalės užtikrinti suplanuotos infrastruktūros priežiūros, bus sutrikdytas geležinkelių eismo sklandumas ir sauga, kas išimtinai yra viešojo intereso pažeidimas. Pirkimo procedūrų sustabdymas sukeltų realią ir neatkuriamą žalą UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ veiklai ir LTG infrastruktūros priežiūrai. Teismo nurodyta aplinkybė dėl kitų tiekėjų vykdomų sutarčių nepaneigia viešojo intereso dėl pirkimo objekto svarbos ir nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokius realius nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ji patirtų. Ieškovė turi ir turės visas galimybes ginti savo teises kitais būdais, nevaržančiais ir nepažeidžiančiais viešojo intereso. Patenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstai prioretizuojami vien ieškovės nepagrįsti ekonominio pobūdžio interesai. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui ir prieštarauja ekonomiškumo principui, o tai laikytina viešojo intereso pažeidimu. Tokiomis priemonėmis iškreipta šalių interesų pusiausvyra.

9. Ieškovė UAB „Gargždų geležinkelis“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovės argumentai susiję su pareikštų materialinių reikalavimų vertinimu ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra vertintini.

9.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, nes pirkimo sutartis galimai jau būtų pasirašyta, o pirkimo procedūros – užbaigtos. Tokiu atveju ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai apginti savo teises, ji turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika.

9.3. Teismas pagrįstai įvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas ir nepažeidžia viešojo intereso, ekonomiškumo ir (ar) racionalumo principų. Pirkimo objektas nėra išskirtinis ir nėra būtinybės neatidėliotinai, ypatingai skubiai vykdyti procedūras, nėra išskirtinės reikšmės viešajam interesui, realios ar potencialios žalos ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Pirkimo procedūrų vykdymo laikotarpį ir dar mažiausiai iki 2026 m. liepos mėn. pabaigos pirkimo objekto paslaugas užsakovė perka iš LTG holdingo įmonės AB „LTG Cargo“, taigi, pirkimo objekto paslaugas užsakovė gauna ir nėra jokios rizikos užsakovės veiklai, projektams, eismo saugumui ir (ar) tęstinumui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus atsakovė galės grąžinti pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo. Atsakovės argumentai dėl galimybės ieškovei ateityje reikalauti žalos atlyginimo nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

9.4. Laikinas procedūrų sustabdymas, kol bus išnagrinėtas šis ginčas, nekeis faktinės situacijos ir nesukels neigiamų pasekmių atsakovei, užsakovei ar visuomenei. Pirkimų reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės lemia operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos trumpą laiką.

10. Trečiasis asmuo UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ nurodė, kad turi vienodą procesinį interesą su atsakove, visiškai palaiko visus atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir laiko juos pagrįstais bei teisėtais. Trečiasis asmuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė UAB „LTG Kompetencijų centras“ skelbiamų derybų būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „29950 Geležinkelio traukos riedmenų su operatoriais nuoma“ procedūras iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, uždraudžiant atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį šiame pirkime, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021). CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra abi aptartos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jų pritaikymas nepažeidžia nurodytų principų. Grįsdama atskirąjį skundą, atsakovė argumentuoja, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, grėsmės ieškovės interesams nėra, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės išsireikalauti žalos, patirtos dėl tariamai neteisėtų atsakovės sprendimų, atlyginimo. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patirs žalą, tačiau tokių priemonių pritaikymas atsakovei sukels neproporcingai didelę žalą, pažeidžia ir viešąjį interesą, nes sukeltų realią bei neatkuriamą žalą UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ veiklai ir LTG infrastruktūros priežiūrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

15. Pirma, dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-516/2025). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, konstatavo, jog ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė, jos nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia savo reikalavimus atsakovei. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Apeliantės argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigia ir pagrindo nesutikti su teismo išvada nesudaro. Kaip nurodyta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą įvertinusi kompetentingų institucijų informaciją, kad ieškovės nurodoma teismų praktika nepagrindžia ieškinio, vertinant tikėtiną ieškinio pagrįstumą tiek, kiek aktualu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nėra teisiškai reikšmingos ir nevertintinos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio argumentai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Taigi, atsakovė neįrodė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys, vertinant preliminariai laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste, tikėtinai pagrįstas (CPK 185 straipsnis).

17. Antra, CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad įvertinus tai, jog viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimus (pripažinus pašalinimą iš pirkimo neteisėtu), ieškovė galėtų savo teises ginti, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, savaime neįrodo, kad neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (byloje, kurioje ginčijamas pašalinimo iš pirkimo teisėtumas). Tokiu atveju ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-553/2025).

18. Taigi, sutiktina su ieškove, kad, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą viešajame pirkime, siekdama pagrįsti grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė neturi įrodyti konkrečios žalos, kurią ji patirtų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – tokią žalą suponuoja tai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimo procedūrų sustabdymo, galėtų būti apsunkintas ar net paneigtas jos teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įgyvendinimas, nes pirkimo procedūros tokiu atveju jau gali būti įvykusios ir užbaigtos, pirkimo sutartis pasirašyta su kitu tiekėju. Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai argumentuoja, kad tai, jog ieškovė tokiu atveju įgytų teisę į žalos atlyginimą, nurodytos išvados nepaneigia, tai nelaikoma lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atitinkamai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl egzistuojančios grėsmės būsimam galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos.

19. Trečia, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir (ar) kad jos pažeidžia viešąjį interesą.

20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-994-553/2025). Teismų praktikoje pasisakyta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2025). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo – vienam iš tiekėjų ginčijant jo pasiūlymo atmetimą, pritaikymas galėtų būti laikomas neproporcingu ir (ar) pažeidžiančiu viešąjį interesą tik tokiu atveju, jeigu iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Dėl pirkimo (ne)įvykimo gaunama nauda ar galima žala pirkimui neįvykus nustatoma situacijų išskirtinumą ir viešojo intereso buvimą vertinant siauriai.

21. Įvertinus šiuos išaiškinimus, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepateikė tokias aplinkybes, t. y. kad pirkimo objektas yra išskirtinės skubos, patvirtinančių duomenų. Apeliantės nurodytos sudarytos vykdytinos sutartys savaime nesuponuoja viešojo intereso. Kaip teisingai argumentuoja ieškovė (tai pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2026 m. sausio 15 d. nutartyje), pirkimo sąlygose nenumatyta, kad pirkimas susijęs ar skirtas įgyvendinti ypatingos valstybinės reikšmės projektams, taip pat nėra nustatyta specialių reikalavimų ar sąlygų, būdingų tokių projektų įgyvendinimui. Nėra aišku, ar nuomos paslaugos bus teikiamos įgyvendinant minėtas sutartis (ar dalį jų), nes, kaip minėta, pirkimo sąlygose nenurodytos konkrečios sutartys ir projektai; net ir tuo atveju, jei nuomos paslaugos būtų faktiškai teikiamos vykdant darbus ypatingos valstybinės reikšmės geležinkelių infrastruktūros komplekse, tai savaime nereiškia, jog ginčo pirkimas skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Pirkimu siekiamos įsigyti geležinkelio traukos riedmenų su lokomotyvo mašinistu ir geležinkelio traukos riedmens su lokomotyvo mašinistu bei, esant poreikiui, su manevrų operatoriumi nuomos paslaugos yra bendro pobūdžio ir gali būti teikiamos skirtingiems užsakymams vykdyti, t. y. pats pirkimas savo sąlygomis ir tikslu nėra tiesiogiai bei išimtinai susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu, galimas pirkimo objekto panaudojimas ypatingos valstybinės svarbos projekte savaime neleidžia daryti išvados, kad pirkimas skirtas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-131-790/2026). Papildomų duomenų po nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties priėmimo atsakovė nepateikė, taigi, pagrindo nurodytas aplinkybes vertinti kitaip – nėra.

22. Apeliantės pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė ir (ar) užsakovė patirs neproporcingą žalą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad sustabdžius pirkimą sutartys negalės būti įvykdytos. Kaip pažymėjo ir teismas, atsakovė savo nuomonėje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turėtų tiesioginius neigiamus padarinius, t. y. sustotų suplanuotų remonto ir priežiūros darbų vykdymas, nebūtų pradėti arba tęsiami darbai keliuose ruožuose, kartu su nuomone pateikė tik lokomotyvų nuomos prognozę 2026 metams, tačiau duomenų apie tai, kas ir kokiu pagrindu vykdė remonto ir priežiūros darbus iki konkurso paskelbimo ir tuos darbus vykdo šiuo metu, nepateikta. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, pagrįstai pažymėjo, kad esami duomenys pakankami manyti, jog prieš daugiau nei vienerius metus sudarytos rangos sutartys iki ginčo konkurso paskelbimo dienos 2025 m. gegužės mėnesį buvo vykdomos kitų tiekėjų, atitinkamai, darytina išvada, kad, nepaisant paskelbto viešojo pirkimo, yra vykdomos ir šiuo metu. Atskirajame skunde apeliantė pakartotinai nurodo, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turėtų tiesioginius neigiamus padarinius ir kad yra įsitikinusi, jog minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nepaneigia viešojo intereso dėl pirkimo objekto svarbos ir nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau, kaip nurodyta, apeliantės minimos užsakovės vykdytinos rangos sutartys savaime viešojo intereso nesuponuoja, o faktinių duomenų, kurie pagrįstų, jog sustabdžius pirkimą atsakovė ir (ar) užsakovė negalėtų tęsti rangos darbų, atsakovė nenurodo ir nepateikia. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, jog nėra aišku, ar nuomos paslaugos bus teikiamos įgyvendinant atsakovės nurodytas sutartis (ar dalį jų), nes pirkimo sąlygose nenurodytos konkrečios sutartys ir projektai. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo užsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ negalės įvykdyti savo sutarčių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog dėl pirkimo procedūrų sustabdymo užsakovė patirs žalą (CPK 185 straipsnis). Atitinkamai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuotų išskirtinės aplinkybės, kurios suponuotų, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.

23. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro; pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog viešojo pirkimo procedūrų tęsimas ir užbaigimas turėtų esminės neigiamos įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų; ieškinys tikėtinai pagrįstas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir nenustatyta pagrindo spręsti, jog jos prieštarautų viešajam interesui ir (ar) proporcingumo principui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.