- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-555-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. L., J. R.
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Advokatai
- Romualdas Matonis, Vaidas Paltanavičius, Romualdas Matonis Marijampolė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. gynėjo advokato Romualdo Matonio, nuteistojo M. L. gynėjo advokato Romualdo Matonio, nukentėjusiojo J. D. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nukentėjusiajam J. D. atlyginti padarytą 100 eurų turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
M. L. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nukentėjusiajam J. D. atlyginti padarytą 50 eurų turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jos naudai iš J. R. priteista 169,88 eurai, iš M. L. – 98,41 eurai.
Nukentėjusiojo J. D. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jo naudai iš J. R. priteista 100 eurų turtinės žalos ir 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš M. L. priteista 50 eurų turtinės žalos ir 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. J. R. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent (duomenys neskelbtini) val., laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė nukentėjusiajam J. D. iki 18 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas J. D. galvos sumušimą, dauginius paviršinius sužalojimus, o taip pat nubrozdinimus kaktos ir kairės blauzdos srityse, kraujosruvas kairio peties abiejų žastų, kairio dilbio, krūtinės, abiejų šlaunų, kairio pakinklio ir kairės blauzdos srityse, kas nukentėjusiajam J. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. M. L. pripažintas kaltu už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent (duomenys neskelbtini) val., laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, metaliniu vamzdžiu tyčia sudavė vieną smūgį J. D. į kojų sritį, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo J. R. gynėjas advokatas Romualdas Matonis apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti ir J. R. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant iš teisinių apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, galima daryti išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad tarp nuteistųjų ir J. D. kilusio konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, kuris pažeisdamas teisės aktų nuostatas automobiliu įvažiavo į svetimą lauką, trukdė judėti ūkininkų žemės ūkio transporto priemonei, buvo agresyvus D. R. atžvilgiu ir jeigu šių agresyvių jo veiksmų nebūtų buvę, J. R. ir M. L. nebūtų atlikę smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau aprašyti nukentėjusiojo veiksmai pripažintini ne baudžiamąją atsakomybę šalinančia, o vien tik lengvinančia aplinkybe, tai yra provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu. Be to, byloje nustatyta, kad šio konflikto metu D. R. ir J. R. nežymiai sutrikdyta sveikata ir tai padaryta prieš tai, kai buvo sužalotas J. D.. J. R. ir M. L. veiksmus kvalifikuodamas tyčia padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, apylinkės teismas šį tarpusavio konfliktą pripažino muštynėmis ir vadovavosi teismų praktika, kurios esmė tai, kad muštynių metu, paprastai, besiginančių nėra, kadangi abi pusės yra puolančiosios. Su tokiu nuteistųjų bei nukentėjusiojo veiksmų teisiniu vertinimu gynėjas nesutinku, kadangi teisme nustatytos faktinės bylos aplinkybės (agresyvus ir nenuspėjamas J. D. elgesys ir prieš jį sužalojant nežymiai sutrikdyta D. R. bei J. R. sveikata) nukentėjusiojo elgesį visiškai pagrįstai leidžia pripažinti J. R. ir D. R. užpuolimu, todėl šio konflikto pripažinti abipusėmis muštynėmis, nėra jokio pagrindo. Kitaip tariant, pripažinus J. D. veiksmus pavojingu (sutrikdant sveikatą) užpuolimu, visiškai pagrįstai pripažintina ir kad nuo tokio pavojingo užpuolimo nuteistieji turėjo teisę gintis (J. R. gintis pats, M. L. ginti savo seserį D. R.) ir tokią teisę jie galėjo įgyvendinti neatsižvelgdami į tai, ar galėjo nukentėjusiojo kėsinimosi jų atžvilgiu išvengti arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taigi, formaliai nusikaltimo požymius turintys J. R. bei M. L. veiksmai ne tik gali, bet ir turi būti pripažinti būtinąja gintimi, o ši aplinkybė jų baudžiamąją atsakomybę, priešingai negu mano apylinkės teismas, ne lengvina, bet šalina (BK straipsnis), todėl J. R. turi būti išteisintas, nepadarius nei inkriminuoto, nei kokio nors kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymius turinčios veikos.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymi, kad iš dalies patenkindamas Valstybinės ligonių kasos ieškinį, Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas, jog nuteistųjų atsakomybė yra subsidiari, iš J. R. priteisė 169,88 eurus, o iš M. L. 98,41 eurus, viso 268,29 eurus. Gynėjo nuomone, šias sumas teismas priteisė be jokio teisinio pagrindo, kadangi J. R. Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę 268,29 eurų dydžio žalą dar iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino geranoriškai, šią sumą pervesdamas į šio civilinio ieškovo banko sąskaitą, mokėjimo nurodymas pateiktas į bylą teisiamojo posėdžio metu. Tai reiškia, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
3.3. Be to, skunde pažymima, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos ir turtinės žalos dydžiai neadekvatūs net ir tokiam provokuojančiam J. D. elgesiui, kokiu jį pripažino Marijampolės apylinkės teismas, todėl turėjo būti iš esmės sumažinti.
4. Nuteistojo M. L. gynėjas advokatas Romualdas Matonis apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti ir M. L. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant iš teisinių apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, galima daryti išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad tarp nuteistųjų ir J. D. kilusio konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, kuris pažeisdamas teisės aktų nuostatas automobiliu įvažiavo į svetimą lauką, trukdė judėti ūkininkų žemės ūkio transporto priemonei, buvo agresyvus D. R. atžvilgiu ir jeigu šių agresyvių jo veiksmų nebūtų buvę, J. R. ir M. L. nebūtų atlikę smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau aprašyti nukentėjusiojo veiksmai pripažintini ne baudžiamąją atsakomybę šalinančia, o vien tik lengvinančia aplinkybe, tai yra provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu. Be to, byloje nustatyta, kad šio konflikto metu D. R. ir J. R. nežymiai sutrikdyta sveikata ir tai padaryta prieš tai, kai buvo sužalotas J. D.. J. R. ir M. L. veiksmus kvalifikuodamas tyčia padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, apylinkės teismas šį tarpusavio konfliktą pripažino muštynėmis ir vadovavosi teismų praktika, kurios esmė tai, kad muštynių metu, paprastai, besiginančių nėra, kadangi abi pusės yra puolančiosios. Su tokiu nuteistųjų bei nukentėjusiojo veiksmų teisiniu vertinimu gynėjas nesutinku, kadangi teisme nustatytos faktinės bylos aplinkybės (agresyvus ir nenuspėjamas J. D. elgesys ir prieš jį sužalojant nežymiai sutrikdyta D. R. bei J. R. sveikata) nukentėjusiojo elgesį visiškai pagrįstai leidžia pripažinti J. R. ir D. R. užpuolimu, todėl šio konflikto pripažinti abipusėmis muštynėmis, nėra jokio pagrindo. Kitaip tariant, pripažinus J. D. veiksmus pavojingu (sutrikdant sveikatą) užpuolimu, visiškai pagrįstai pripažintina ir kad nuo tokio pavojingo užpuolimo nuteistieji turėjo teisę gintis (J. R. gintis pats, M. L. ginti savo seserį D. R.) ir tokią teisę jie galėjo įgyvendinti neatsižvelgdami į tai, ar galėjo nukentėjusiojo kėsinimosi jų atžvilgiu išvengti arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taigi, formaliai nusikaltimo požymius turintys J. R. bei M. L. veiksmai ne tik gali, bet ir turi būti pripažinti būtinąja gintimi, o ši aplinkybė jų baudžiamąją atsakomybę, priešingai negu mano apylinkės teismas, ne lengvina, bet šalina (BK straipsnis), todėl J. R. turi būti išteisintas, nepadarius nei inkriminuoto, nei kokio nors kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymius turinčios veikos.
4.2. Apeliaciniame skunde pažymi, kad iš dalies patenkindamas Valstybinės ligonių kasos ieškinį, Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas, jog nuteistųjų atsakomybė yra subsidiari, iš J. R. priteisė 169,88 eurus, o iš M. L. 98,41 eurus, viso 268,29 eurus. Gynėjo nuomone, šias sumas teismas priteisė be jokio teisinio pagrindo, kadangi J. R. Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę 268,29 eurų dydžio žalą dar iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino geranoriškai, šią sumą pervesdamas į šio civilinio ieškovo banko sąskaitą, mokėjimo nurodymas pateiktas į bylą teisiamojo posėdžio metu. Tai reiškia, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
4.3. Be to, skunde pažymima, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos ir turtinės žalos dydžiai neadekvatūs net ir tokiam provokuojančiam J. D. elgesiui, kokiu jį pripažino Marijampolės apylinkės teismas, todėl turėjo būti iš esmės sumažinti.
5. Nukentėjusysis J. D. apeliaciniu skundu prašo paskirti nusikaltimo ir kūno sužalojimo mastui ir pobūdžiui proporcingas ir adekvačias bausmes, kuriomis būtų pasiekti bausmės tikslai ir nebūtų įtvirtintas nebaudžiamumo pojūtis. Iš J. R. priteisti 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, iš M. L. priteisti 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę asmeniui, kuris tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė nukentėjusiajam J. D. iki 18 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiojo kūnas buvo visas nusėtas hematomomis (mėlynėmis), vizualinė medžiaga pirmos instancijos teismui buvo pateikta ir tokią veiką įvertinant baudžiamąja prasme - laisvės apribojimu 6 ir priteisiant 600 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiojo vertinimu yra tyčiojimasis iš nukentėjusiojo patirtų kančių.
5.2. Nukentėjusiojo įsitikinimu, nuteistieji iš anksto ruošėsi daryti nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, tai matyti iš jų parodymų, be to, vienas iš nuteistųjų su automobiliu stovėjo gale lauko, o kitas tuo metu užsiiminėjo neteisėta veika – purškė laukus draudžiamu laiku, puikiai suvokdami, kad nukentėjusiajam, kaip bityno laikytojui daroma žala, kad dėl analogiškų veiksmų naudojant draudžiamus preparatus jau buvo kreiptasi į atitinkamas tarnybas. Nukentėjusiajam privažiavus tikslu nutraukti neteisėtą veikimą, tai yra laukų purškimą draudžiamu laiku, J. R. privažiavo su automobiliu ir lipdamas iš automobilio jau išsiėmė metalinį vamzdį, kuriuo ir buvo suduoda eilė smūgių nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistųjų veiksmai turėtų būti vertinami kaip bauginimas padaryti pavojingą gyvybei veiką ir turėjo būti kvalifikuojamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
5.3. Nukentėjusysis pažymi, jog teismas netinkamai vertino bylos kontekste ir sveikatos sutrikdymo mastą ir ilgą nukentėjusiojo gydymąsi, nors pirmos instancijos teisme iškviestas specialistas per penkias minutes pervertęs medicininius dokumentus konstatavo, kad nukentėjusiojo ilgas gydymasis neturi reikšmės sveikatos sužalojimo vertinimui. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė nei skirdamas bausmę, nei spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio. Marijampolės apylinkės teismas, konstatavo, kad konflikto iniciatorius buvo būtent nukentėjusysis, jis pažeisdamas teisės aktų nuostatas automobiliu įvažiavo į svetimą lauką, trukdė judėti ūkininkų žemės ūkio transporto priemonei, buvo agresyvus D. R. atžvilgiu, jeigu nebūtų šių jo neteisėtų veiksmų, J. R. ir M. L. nebūtų atlikę smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Todėl teismas tiek J. R., tiek M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio elgesys. Nukentėjusiojo nuomone, teismas šioje vietoje klysta, kadangi prioritetą suteikia nuteistųjų parodymams. Teismas neatsižvelgė, kad jie elgėsi neteisėtai ir nukentėjusysis tik siekė apginti savo turtą, į kurį buvo kėsinamasi, juk kaltinamieji draudžiamu laiku purškė laukus, tokiu būdu darė žalą jo laikomam bitynui. Kita vertus, teismo konstatavimas, kad nukentėjusysis buvo agresyvus D. R. atžvilgiu nėra pagrįstas ir tai akivaizdu iš filmuotos medžiagos. Nukentėjusysis tik gynėsi nuo neteisėto nuteistųjų smurto, o jų ir pačios liudytojos D. R. veiksmai ir parodymų nenuoseklumas, tik rodo, kad asmenys siekia sumenkinti situaciją ir patį nukentėjusįjį apkaltinti smurtu, nors smurto proveržis iš jų ir pasirengimas smurtauti daugiau nei akivaizdus.
5.4. Be to, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti ir dėl užduoties specialistui skyrimo tikslu įvertinti nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mąstą, kadangi nors vizualiai asmuo ir buvo visas „mėlynas“ nuo sumušimų, tai yra kaulai nelūžo, tačiau asmuo ilgai gydėsi sužalojimus, kadangi sužalojimai lėmė bendrą sveikatos ir darbingumo sumažėjimą, net pagilino ankstesnius sveikatos sutrikimus, dėl ko nukentėjusiajam darbingumo lygis nuo 55 procentų sumažėjo iki 40 procentų.
Atsiliepimas
6. Nukentėjusysis J. D. atsiliepimu į nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir patenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad nuteistieji iš anksto ruošėsi daryti smurtinę nusikalstamą veiką, tai akivaizdu iš jų pačių parodymų, nusikalstamos veikos įrankių, be to, taip pat matyti ir iš to, kad vienas asmuo su automobiliu stovėjo viename lauko gale, kitas užsiėmė neteisėta veikla – purškė laukus draudžiamu laiku. Nukentėjusiajam privažiavus užkardyti neteisėtą veikimą – laukų purškimą, J. R. privažiuoja automobiliu ir iškart lipdamas jau pasiima metalinį vamzdį, kuriuo buvo suduota visa eilė smūgių.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus.
Nuteistųjų J. R., M. L. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiojo J. D. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistųjų J. R. ir M. L. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad nuteistųjų atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiais ir priteistu neturtinės žalos dydžiu.
Dėl nuteistųjų J. R. ir M. L. gynėjo apeliacinių skundų
9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo J. D. ir nuteistojo J. R. yra konfliktiški santykiai. Paskutinis konfliktas įvyko prieš dvi dienas iki įvykio dėl netinkamai purkšto lauko, galimo pakenkimo nukentėjusiojo bitėms. Kaip matyti iš liudytojo M. P. parodymų, į įvykio vietą J. D. atvyko taip pat aiškintis santykių su J. R. dėl pastarojo žemės ūkio kultūrų purškimo. Iš esmės tarp asmenų jau buvo konfliktinė situacija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis su J. R. grūmėsi vienoje rankoje turėdamas mobilaus ryšio telefoną, tuo momentu J. R. intensyviai sudavinėjo smūgius J. D.. Tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu užfiksuoti J. D. veiksmai nebuvo nei pakankamai intensyvūs, nei pavojingi, nuo kurių J. R. būtų reikėję taip aktyviai gintis. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad J. R. fizinio kontakto su nukentėjusiuoju metu, M. L. dar buvo traktoriuje, iki tarp konfliktuojančių įsiterpė M. P. nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Jau pasibaigus fiziniam kontaktui tarp J. D. ir J. R., nukentėjusiam galimai bandžius įspirti D. R. bei traukimosi atgal momentu, M. L., pavartodamas keiksmažodį nukentėjusiojo atžvilgiu, sudavė smūgį vamzdžiu. Tokia situacija ir faktiniai veiksmai patvirtina, kad M. L. sudavė smūgį jau J. D. atsitraukus, teismo vertinimu, kerštaudamas dėl nukentėjusiojo elgesio sesers atžvilgiu, nesant pavojingo kėsinimosi, todėl nesant ir būtinosios ginties sąlygų visumos. Konflikto dalyviai vietoje to, kad konfliktą spręstų ramiai ir be emocijų, pasitelkę kompetentingas institucijas, savo situacijai spręsti pasirinko netinkamą būdą ir priemones, buvo aktyvūs vienas kito atžvilgiu, buvo grėsmingi. Taigi, akivaizdu kad tarp nuteistojo J. R. ir nukentėjusiojo įvyko muštynės. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).
10. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų faktinių aplinkybių visumą, įvertindama tai, kad konflikto metu tiek J. D., tiek J. R., tiek M. L. buvo vieni kitų atžvilgiu nusiteikę priešiškai dėl ankstesnių konfliktų, šio įvykusio žodinio konflikto ir vieni kitų atžvilgiu pavartotų necenzūrinių žodžių, J. R. supykęs dėl J. D. galimai suduoto smūgio, priėjo prie nukentėjusiojo ir po to vienas prieš kitą panaudojo smurtinius veiksmus, taip vienas kitam padarė sužalojimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vyko abipusės grumtynės (muštynės), o ne buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Taigi nuteistasis J. R. tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. D.. Nuteistasis M. L. supykęs ant J. D. po galimo smurto panaudojimo prieš seserį D. R. ir jos sutuoktinį J. R. sudavė vieną smūgį J. D.. Šiuo atveju J. D. jokio realaus kėsinimosi ar smurto prieš M. L. nepanaudojo, todėl pastarajam ir gintis nebuvo pagrindo. O matydamas, jog J. D. yra priešiškai nusiteikęs, turėjo visas galimybes kviesti policijos pareigūnus. Taigi šie duomenys patvirtina, kad M. L. tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą J. D..
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. D., J. R. ir M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų jiems inkriminuotų skirtingų nusikalstamų veikų buvo sprendžiami skirtingose baudžiamosiose bylose, todėl atskirai buvo nustatomos byloje įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su būtent jų atliktais neteisėtais veiksmais. Vien tai, kad J. D. kitoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo J. R. ir D. R., savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo konstatuoti būtinosios ginties situaciją ir dėl to J. R. ir M. L. baudžiamąją bylą nutraukti. Galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muštynių) situacijai, vienas prieš kitą smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieš kitą (nenustačius būtinosios ginties situacijos (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021). Taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija esminių prieštaravimų tarp skirtingose baudžiamosiose bylose nagrinėjamų aplinkybių nenustatė.
13. Nuteistųjų J. R. ir M. L. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodė, kad nuteistieji jokios tyčios sužaloti nukentėjusiojo neturėjo, tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo J. D. smurtą prieš J. R. ir D. R.. Apeliantų įsitikinimu nuteistieji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Priešingai, J. R. metaliniu strypu suduodamas smūgius į įvairias J. D. kūno vietas, taip pat ir M. L. suduodamas J. D. vieną kartą metaliniu strypu, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusįjį ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Įvertinus specialisto padarytas išvadas, apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, kad J. R. sudavė ne mažiau nei 18 smūgių metaliniu strypu, kas rodo, kad nuteistasis J. R. buvo itin aktyvus ir smurtiniai veiksmai buvo ne gynimasis, tačiau aktyvus puolimas. Tuo labiau M. L. smūgį sudavė net nesigindamas, o tiesiogiai puolant.
14. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus duomenis konstatuoja, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindą J. R. ar M. L. panaudoti tokios apimties aktyvią gynybą, ir sprendžia, kad nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistieji ar jų gynėjas, tai yra jiems nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl J. R. ir M. L. kaltės yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų motyvai, kuriais nuteistieji siekia būti išteisinti, konstatuojant, kad jie veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįsti ir atmetami.
15. Nuteistųjų J. R. ir M. L. apeliaciniuose skunduose prašoma palikti nenagrinėtu Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kadangi J. R. civilinį ieškinį atlygino.
16. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. spalio 28 d. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškinio suma 268,29 eurai (1 t. b.l. 27-28). J. R. gynėjas advokatas Romualdas Matonis Marijampolės apylinkės teismo pirmojo posėdžio metu prie bylos medžiagos paprašė pridėti 2021 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad J. R. 2021 m. birželio 14 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 268,29 eurus (3 t. b.l. 11). Tą patį mokėjimo nurodymą advokatas Romualdas Matonis pateikė ir Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusio posėdžio metu (3 t. b.l. 176). Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas aukščiau nurodytų aplinkybių bei žalos atlyginimo fakto, Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino dalinai, iš J. R. priteisė 169,88 eurus ir iš M. L. priteisė 98,41 eurus, iš viso iš abiejų nuteistųjų priteisė 268,29 eurus.
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis).
18. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai turtinė žala jau yra atlyginta, byloje yra tą patvirtinantys rašytiniai duomenys. Tokiu atveju Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 1 dalimi ir civilinį ieškinį atmesti. Nors nuteistųjų gynėjas apeliaciniais skundais prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, tam neprieštaravo ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tačiau BPK 115 straipsnis, reglamentuojantis civilinio ieškinio išsprendimą, nustato vienintelį atvejį, kai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai yra jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad turi būti atmetamas civilinis ieškinys, o ne paliekamas nenagrinėtu, kuomet žala civiliniam ieškovui jau atlyginta, formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2017). Pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius procesinę teisės normą dėl civilinio ieškinio, šioje dalyje nuosprendis keičiamas, o civilinis ieškinys atmetamas.
19. Nuteistųjų gynėjas apeliaciniuose skunduose taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos ir turtinės žalos dydžiai neadekvatūs net ir tokiam provokuojančiam J. D. elgesiui, kokiu jį pripažino Marijampolės apylinkės teismas, todėl turėjo būti iš esmės sumažinti.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiojo ieškinyje nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus ir panašiai. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam iš nuteistųjų J. R. ir M. L. priteistas bendras 800 eurų neturtinės žalos atlyginimas už ir nežymų sveikatos sutrikdymą, prieštarauja formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-383-1073/2018 ir kt.). Todėl dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo J. D. apeliacinio skundo
21. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo atsižvelgiant į jam suduotų smūgių kiekį nuteistiesiems J. R. ir M. L. paskirti atitinkančias bausmes bei iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai priteisti po 4 000 eurų neturtinės žalos.
22. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. R. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytą 100 eurų žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. M. L. paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytą 50 eurų žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Motyvuojamoji dalis
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. R. ir M. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.
25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. R. yra ūkininkas, administracine tvarka baustas vieną kartą, anksčiau neteistas.
26. M. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. L. yra ūkininkas, administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs.
27. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekį ir padarytus sužalojimus, nuteistiesiems parinko BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ne pačią švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. charakterizuojančią medžiagą ir jog tai, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į kojas pirmosios instancijos teismas laisvės apribojimo terminą nustatė atitinkantį sankcijos minimumui, o atsižvelgiant į J. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą bei įvertinus suduotų smūgių skaičių, paskirtas laisvės apribojimo terminas artimas sankcijos minimumui. Dėl šių paminėtų aplinkybių padidinti paskirtą bausmę, kaip skunde prašo nukentėjusysis, nėra pagrindo.
28. Nukentėjusysis skunde taip pat prašo iš J. R. ir M. L. priteisti po 4000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje dėl patirtos neturtinės žalos, nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas metaliniu strypu, kas sukėlė jam ne tik skausmą, psichologinį išgyvenimą, šoką bet ir pažeminimą, be to, gydymosi procesas patyrė nepatogumus.
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.
30. Pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus priteisė jam iš J. R. 600 eurų, o iš M. L. 200 eurų, iš viso 800 eurų. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą – nuteistieji padarė vieną nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, taip pat atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, kad dalis turtinės žalos atlyginta. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nukentėjusiojo sveikatai dėl nuteistųjų J. R. ir M. L. panaudoto smurto yra kilusios itin neigiamos pasekmės, sunkūs liekamieji reiškiniai, kad nenustatyta, jog dėl jų veiksmų nukentėjusysis turėjo pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti iš dalies įprastinės veiklos ar patyrė kitų didesnių nepatogumų.
31. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiojo ieškinyje nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus ir panašiai. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam iš nuteistųjų J. R. ir M. L. priteistas bendras 800 eurų neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, prieštarauja formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-383-1073/2018 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam J. D. neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, ir nukentėjusiosios skundo prašymas priteisti po 4 000 eurų iš nuteistųjų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo J. D. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistųjų J. R., M. L. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.