Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. C., trečiajam asmeniui D. S., dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo D. Stankevičiūtė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas nedalyvavo. Ieškovės atstovas E. M. dalyvavo tik teismo posėdyje atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad notarui nebuvo pranešta apie esamą kreditorinį reikalavimą B. S. palikimą priėmusiems įpėdinimas.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. C. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra padarytos tokios žalos, kaip parašyta. Tiesiog dingus elektrai atsijungė šaldiklis ir kažkiek nutekėjo vandens. Įvykio metu butas priklausė jos seseriai B. S.. Kai seserį rado, ji jau buvo mirusi daugiau kaip prieš du mėnesius. Ji butą paveldėjo po sesers mirties, pagal testamentą. (duomenys neskelbtini), po pietų jai paskambino brolio sesuo, kuri nurodė, kad jos ieško policija, nes mirė sesuo. Ji (duomenys neskelbtini) nuvyko į sesers butą. Policijos pareigūnė jai padavė buto raktus. Į butą ėjo kartu su drauge V. V.. Miegamajame stovėjusi lova yra didelė ir kažkiek skysčio nuo lavono buvo įsigėrę į čiužinį, bet nebuvo persigėrę kiaurai ir nuo pagalvės pora lašų skysčio nuvarvėję ant žemės. Tada ji nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad nuo šaldytuvo nubėgęs vanduo. Ji numetė kelis „skuduriukus“, rankšluostį ir nuėjo į apačią pasižiūrėti, kur tas lavonskystis nubėgęs. Tačiau ją nuvedė, ne į miegamąjį, kur turėjo nuo lavono bėgti skystis, bet į virtuvę. Nors nukentėjusioji sakė, kad bute yra kvapas nuo lavono, bet jokio kvapo bute nebuvo. Nukentėjusiosios buto išplanavimas, toks pats, kaip sesers buto. Ji suprato, kad tas vanduo nutekėjo nuo šaldytuvo. Buvo iškviestas santechnikas ir nerado bute jokio nutekėjimo. Miegamojo danga kiliminė, po ja guma. Kai valė dėmes nuo kilimo, jį pakėlė ir matė, kad dėmės nėra niekur išplitę. Samdytas ekspertas taip pat nurodė, kad žalos nėra. Vanduo galėjo išbėgti tik iš šaldytuvo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas, per kurį turi būti pareikšta pretenzija skolininko įpėdiniams. Šis terminas yra praleistas. Be to, kaip nustatyta, B. S. buvo mirusi jau prieš 2-3 mėnesius iki (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių ji negalėjo atlikti jokių veiksmų, dėl kurių galėjo nukentėti žemiau esantis butas. Aplinkybių, kad B. S. kalta dėl buto užliejimo, ieškovas neįrodė. Be to, butui padarytas žalos dydis neįrodytas.

Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad metų nepamena, kai jai paskambino kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad jai per lubas laša, bėga vanduo. Bandė patekti į tą butą, nes žinojo, kad savininkė yra išvykusi į gydymo įstaigą, nes sirgo onkologine liga. Bandė su ja susisiekti. Buvo užsuktas name vanduo. Paskui pasikvietė policijos pareigūnus, kad galėtų pateikti į butą. Iškvietė raktininką, kad atrakintų duris. Policijos pareigūnai visą eigą filmavo. Atrakinus duris pamatė, kad iš vidaus raktai yra įkišti į spyną. Į butą ji tą dieną nėjo, nes buvo bjaurus kvapas, tačiau buvo įėjęs santechnikas patikrinti, ar bute yra avarija, tačiau greitai išėjo, nes pamatė, kad visi kraneliai, tiek virtuvėje, tiek vonioje, buvo užsukti. Paaiškėjo, kad ne avarinė situacija ir galėjo vėl atsukti name vandenį. Visais įmanomais būdais toliau ieškojo mirusiosios giminių. Policijos pareigūnai pranešė, kad rado mirusiosios seserį. Kai atvažiavo sesuo, sekančią dieną, ją pasikvietė. Ji buvo įėjusi tik į koridorių, toliau nėjo. Jai buvo labai keista, kad kai sesuo bandė įjungti šviesą, nebuvo elektros. Ji įjungė elektrą laiptinės elektros skydinėje. Sesuo pamatė, kad virtuvėje išbėgęs vanduo iš šaldytuvo, nes šaldytuvas buvo atšilęs. Daugiau ji nieko nematė. Kai ją pirmą kartą su santechniku nuėjo į 9 butą, ji matė, kad lašai ant lubų kabėjo, bet kad smarkai bėgtų, tai tikrai nebuvo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje, ir gali parodyti, kad name elektra nebuvo dingusi. Kas išjungė buto saugiklį, ji nežino. Kai pareigūnai atidarė duris, signalizacija neveikė. Sugadinimo nukentėjusios bute ji nematė, nėra specialistė, kad įvertintų. Matė tik lašus ant lubų. Daugiau į tą 9 butą ji nebuvo nuėjusi. Dėl kvapo 9 bute nieko negali pasakyti, nes toje laiptinėje ir taip ne koks kvapas, nes laiptinėje gyvenantys žmonės laiko šunis, yra išgeriančių. Manė, kad laiptinėje esantis kvapas sklinda iš išgeriančių žmonių buto.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstama su atsakove. Atsakovė paprašė jos atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nurodė į kokį namą. Datos nepamena. Atvažiavus prie laiptinės jau laukė atsakovė, namo pirmininkė, pareigūnai ir kažkokia moteris, kiek suprato, iš žemiau esančio buto. Pareigūnė iš pradžių nenorėjo lipti į butą, bet R. pasakė, kad viena į butą neis. Užlipus į butą ir atrakinus duris, atsakovė pirmiausia paklausė, kodėl nėra signalizacijos. Tada pabandė uždegti šviesą ir paaiškėjo, kad nėra elektros. Namo pirmininkė atidarė laiptinės skydinę ir pasakė, kad „mes išjungėm šviesą“ ir įjungė skaitliuką. Tada jos su atsakove abi įėjo į vidų, o pareigūnė, nukentėjusioji ir namo pirmininkė nulipo žemyn. Jos su atsakove apėjo butą, apžiūrėjo tą kambarį, kur gulėjo lavonas. Pagalvė šiek tiek buvo kruvina ir daugiau nieko. Kiliminė danga šviesi ir ant jos buvo keli lašeliai. Nuėjo į apačią pažiūrėti, kur ten kas pripilta. Su pykčiais pateko į apačioje esantį butą, nes nukentėjusioji nenorėjo jų įleisti. Priėjo prie šaldytuvo, paprašė parodyti, kur pripilta, nes nieko nesimatė, lubos – švarios, gražios. Prie šaldytuvo buvo balta balutė, nedidesnė nei delno dydžio, kažkur „10 ant 10“ ir viskas. Čia viskas buvo virtuvėje, o lavonas gulėjo miegamajame. Abiejų butų išplanavimai atitinka. Į miegamąjį apačioje gyvenanti moteris jų nuvedusi nebuvo, tik į virtuvę. Čiužinys, ant kurio gulėjo lavonas, nemažas, dvigulės lovos, 15–20 cm storio. Apžiūrėjo su R. 9 bute lubas, kurioje vietoje bėgo, bet nematė nieko. Nematė jokių sugadinimų. Nukentėjusioji taip pat nerodė jokių sugadinimų, net nenorėjo įsileisti į butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ (duomenys neskelbtini) gavo iš minėtoje bendrovėje apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės D. S. pranešimą, jog pro buto lubas apie 11 val. tą pačią dieną pradėjo bėgti skystis pro virtuvės patalpų lubas, sugadinta virtuvės patalpų apdaila. Įvertinęs padarytą žalą draudikas (duomenys neskelbtini) pranešė nukentėjusiajai, kad 1647,58 Eur draudimo išmoka artimiausiu metu bus pervesta į jos banko sąskaitą. Teismui pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad 1647,58 Eur draudimo išmoka 209 m. gruodžio 18 d. buvo pervesta į D. S. sąskaitą. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl B. S. mirties priežasties nustatymo. Nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apie 13 val. B. S. lavonas buvo rastas namuose (duomenys neskelbtini), smurto pėdsakų nenustatyta. Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodoma, kad B. S. mirtis galėjo įvykti prieš mažiausiai 2–3 mėnesius iki lavono tyrimo pradžios. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad B. S. palikimą 2020 m. vasario 21 d. priėmė R. C.. Ieškovė pareiškė ieškinį mirusiosios įpėdinei – atsakovei R. C..

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialusis trijų mėnesių terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (lot. pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K- 3-20-415/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1097-524/2019).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014.). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.

Šioje byloje nustatyta, kad apie esamą kreditorinį reikalavimą atsakovė per įstatymo nustatytą terminą iki priimant palikimą, informuota nebuvo. Teismui nustačius terminą ir pasiūlius pateikti papildomus įrodymus apie kreditorinio reikalavimo B. S. įpėdiniams pareiškimą per trijų mėnesių terminą po palikėjos mirties, ieškovė pateikė duomenis apie draudimo bendrovės ir R. C. susirašinėjimą el. paštu, jai teiktų pretenzijų kopijas, tačiau iš jų matyti, kad el. paštu su atsakove susisiekta buvo 2020 m. spalio 27 d., o pretenzijos surašytos 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. spalio 12 d., t. y. jau po palikimo priėmimo. Aplinkybę, kad kreditorinis reikalavimas B. S. įpėdiniams per trijų mėnesių terminą po palikėjos mirties pareikštas nei tiesiogiai, nei kreditoriui kreipiantis į notarą, nebuvo, patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių galimai buvo praleistas terminas (ilgai laukta atsakymo iš valstybės įmonės Registrų centras ir pan.), plačiau neanalizuotinas, kadangi prašymas aptariamą terminą atnaujinti nėra pareikštas, o jo praleidimo priežastys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pastebėtina, kad draudimo išmoka D. S. buvo išmokėta 2019 m. gruodžio 18 d. Į valstybės įmonę Registrų centrą dėl duomenų iš Testamentų registro teikimo ieškovės bendrovė kreipėsi tik 2020 m. gegužės 29 d. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo spręsti priešingai nei tai, kad ieškovei reikalavimo į mirusiosios turtą dydis buvo žinomas dar iki CK 5.63 straipsnio 1 dalimi nustatyto termino pasibaigimo. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog per paminėtą terminą ji nurodytais būdais informavo galimus įpėdinius dėl paveldimos skolos. Juolab, kad palikimas atsakovės buvo priimtas jau besibaigiant aptariamam terminui. Nors priimdama B. S. palikimą atsakovė galėjo numatyti, kad galimai jai bus reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą (jai buvo rodoma neva padaryta žala, nuvesta į apačioje paveldėto buvo esantį butą ir pan.), tačiau tokios prielaidos nepanaikina anksčiau aptartos kreditoriaus pareigos. Juolab, kad nebuvo ir negalėjo būti žinomos tokios aplinkybės, kaip apibrėžta reikalavimo suma, kitos su tuo galimai susijusios išlaidos ir pan. Be to, įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-560-544/2019). Paminėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, kalto dėl draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams praleistas, prašymas jį pratęsti nepateiktas, tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, taip pat pažymėtina, kad teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas. Teismas pažymi, kad draudikas yra specifinis civilinių santykių subjektas: ūkio subjektas, savo srities profesionalas, dėl to jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Nors atsakovė atsikirtimais į ieškinį ginčijo žalos dydį, taip pat iš esmės siekė įrodyti, jog vandens išsiliejimo priežastis nebuvo statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, o galima žala atsirado ne dėl B. S. veiksmų (neveikimo) (kadangi ji jau buvo mirusi), teismui nustačius, kad terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui praleistas, o prašymas dėl termino atnaujinimo nepateiktas, civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimas, draudimo išmokos mokėjimo pagrįstumas, jos dydis ir kt. atskirai nebeaptartini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 500 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, 200 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos 47,67 Eur pašto išlaidos, susidariusios teismui siunčiant procesinius dokumentus proceso dalyviams, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 269–270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 47,67 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, pervedant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.