- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1097-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei G. R., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. G., dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 348,24 EUR išmokėtos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad G. R., kaip D. R. turto palikimo priėmėja, turi atsakyti už palikėjo skolą, kuri susidarė, kai ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į paveldėtoją (atsakovę).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 605 EUR atstovavimo išlaidų atsakovei G. R., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. G..
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. R. 2017 m. lapkričio 26 d., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir atsitrenkė į kitą automobilį, kurį vairavo R. B.. Dėl minėto eismo įvykio žuvo „S. T.“ automobilio keleivė L. A., buvo apgadinti abu automobiliai. Dėl autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu nutrauktas, mirus įtariamajam. G. R. priėmė palikimą pagal turto apyrašą. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, išmokėjo 348,24 EUR dydžio draudimo išmoką kompensuodama eismo įvykio metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (išmokėta našlaičio pensija L. A. dukrai). Ieškovė, išmokėjusi draudimą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją. Nagrinėtinu atveju ieškovė yra žuvusiojo D. R. kreditorė. Sprendžiant trijų mėnesių termino praleidimo kreditiniams reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, nustatyta, kad kreditorius teigia, kad pareiškė prašymą palikėjo įpėdinės atstovui advokatui A. S., buvo prašoma įtraukti 348,24 EUR sumą į paveldimo turto apyrašą, tačiau reikalavimas nebuvo patenkintas, teismas atkreipia dėmesį, kad šio dokumento ieškovė nepateikė teismui kaip įrodymo, taip pat ir nepateikė duomenų apie žalos sumokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas D. R. mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui pasibaigė 2018 m. liepos 2 d. Ieškovės ieškinys gautas 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ieškovė virš trijų mėnesių delsė ir nepateikė kreditinio reikalavimo atsakovei. Negali būti pateisinamas beveik 5 mėnesių delsimas, žinant CK 5.63 straipsnio 1 d. reikalavimus. Todėl terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams praleistas, o prašymas jį pratęsti nepateiktas ir tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, taip pat pažymėtina, kad teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus. Teismui nustačius, kad terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams praleistas, o prašymas dėl termino atnaujinimo nepateiktas, išmokėtų lėšų dydis ir pagrįstumas atskirai nebeaptartinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, perduoti bylą iš naujo nagrinėti, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pateikdama ieškinį 2018 m. rugsėjo 2 d., praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių senaties terminą. Apie kreditinius reikalavimus priėmusi palikimą įpėdinė G. R. žinojo jau 2017 m. birželio 15 d., t. y. nesuėjus terminui. Be to, akcentuotina, kad atsakovė tiek teikdama atsiliepimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nesutinkant su pareikštu ieškiniu nesigynė ieškovės tariamai praleista ieškinio senatimi ir tas klausimas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl žalos sumokėjimo. Ieškovė pateikė į bylą 2018 m. liepos 19 d. pranešimą dėl išmokos atlyginimo, kuris taip pat pagrindžia išmokos išmokėjimo aplinkybę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išmokos fakto neginčijo atsakovė.
5.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, be jokių motyvų netenkino ieškovės prašymo dėl trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) įtraukimo į bylą. Atsakovė iš esmės ginčijo, kad nukentėjusiosios mirtis yra eismo įvykio pasekmė, yra akivaizdu, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos „Sodros“ teisėms ir pareigoms, kadangi teismui konstatavus, kad nukentėjusiosios mirtis nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su D. R. sukeltu eismo įvykiu, ieškovė turėtų atgręžtinį reikalavimą į „Sodrą“ dėl „Sodrai“ netinkamai išmokėtos 348,24 EUR žalos atlyginimo pagal 2018 m. kovo 6 d. gautą „Sodros“ pretenziją.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, nors apeliaciniame skunde nurodomas toks pagrindas dėl trečiojo asmens neįtraukimo į procesą (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – draudimo išmokos apmokėjimo nurodymą, 2018 m. birželio 15 d. pakartotinę pretenziją, susirašinėjimo su atsakovės atstovu medžiagą, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties kopiją, pareiškimo notarui kopiją, atsakovės gimimo liudijimo kopiją. Nurodo, jog būtinybė pridėti šiuos įrodymus prie bylos atsirado, kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo išmokos fakto bei kreditinio reikalavimo pateikimo senaties termino. Paminėti įrodymai pridėtini prie bylos, nes jie su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti atsakovei, be to, šie įrodymai yra būtini šalių paaiškinimams pagrįsti. Bylos medžiaga įrodo, jog šie įrodymai atsakovei yra žinomi, nes susirašinėjimo medžiaga pateikta iš atsakovės elektroninio pašto ir jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
12. Ieškovė nurodo, jog teikdama 2018-09-02 ieškinį nepraleido Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesio termino, kadangi apie kreditinius reikalavimus priėmusi palikimą įpėdinė G.. R. žinojo jau 2017-06-15, t. y. nesuėjus 3 mėnesių terminui, tačiau byloje nustatyta, kad iki palikimo priėmimo atsakovė ieškovės nurodytu pranešimu buvo informuota dėl kitos, t. y. 330,20 EUR, skolos. Byloje nustatyta, kad ieškovė VSDFV dėl autoįvykio, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) miręs D. R., išmokėjo dvi išmokas 330,20 EUR, kuri įtraukta į paveldimo turto apyrašą ir 348,24 EUR, kuri nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą. Byloje nustatyta, kad šios bylos ginčo sumą ieškovė sumokėjo VSDFV 2018-07-19 (t.1, b. l. 85), t. y. po to, kai atsakovė priėmė palikimą po D. R. mirties – (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 97). Apeliantė nurodo, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga ir tai nėra ieškinio senaties terminas, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šio termino rūšies bei jo taikymo sąlygų šios bylos kontekste, t. y. dėl ginčo sumos, kuri buvo išmokėta 2018-07-19, o atsakovės atstovui apie šią sumą buvo pranešta 2018-07-26 (t.1, b. l. 89). Ši suma išmokėta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreditorei pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams. Be to, apeliantė nurodo alternatyvų prašymą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo dėl VSDFV neįtraukimo trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą, todėl pasisakytina ir dėl šio juridinio asmens įtraukimo į procesą.
Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo kreditiniam reikalavimui, išmokėtam po palikimo priėmimo
13. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-04-24 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad transporto priemonės S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas D. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatyta mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio. (duomenys neskelbtini) D. R. mirė, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė VSDFV dėl autoįvykio, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) miręs D. R., išmokėjo dvi išmokas: 330,20 EUR, kuri įtraukta į 2018-08-01 sudarytą paveldimo turto apyrašą, ir 348,24 EUR, kuri nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą (t.1, b. l. 17). Byloje nustatyta, kad šios bylos ginčo sumą ieškovė sumokėjo VSDFV 2018-07-19 (t.1, b. l.85), t. y. po to, kai atsakovė priėmė palikimą po D. R. mirties – (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 97) ir pranešė apie šią sumą tik 2018-07-26 atsakovės atstovui adv. A. S. (t.1, b. l. 89). Šiais įrodymais paneigtas ieškovės apeliacinio skundo 15 p. bei 19 p. nurodyti motyvai, jog atsakovė apie ginčo skolą buvo informuota 2018-06-15 pranešimu, kuris įrodo, jog atsakovė buvo informuota tik dėl 330,20 EUR skolos (t.1, b. l. 86), t. y. kitos išmokos, kuri buvo įtraukta į apyrašą, todėl šioje byloje ginčas kyla dėl ieškovės kreditinio reikalavimo į mirusį asmenį, jis buvo išmokėtas praleidus 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento.
15. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (lot. pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K- 3-20-415/2015), todėl nepagrįsti apeliacinio skundo 19 p. motyvai dėl ieškinio senaties termino taikymo.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011;2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014.). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovė tokio prašymo nepateikė ir apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad paminėto 3 mėnesio termino, skaičiuojamo nuo (duomenys neskelbtini) (skolininko mirties) nepraleido, nes 2018-06-15 informavo atsakovę dėl ginčo skolos. Byloje šis motyvas paneigtas ieškovės 2018-06-15 pranešimu, kuris įrodo, jog atsakovė buvo informuota tik dėl 330,20 EUR skolos (t.1, b. l. 86), t. y. kitos skolos, nes kituose apeliacinio skundo motyvuose ieškovė nurodo, jog dėl ginčo skolos atsakovę per atstovą informavo 2018-07-26. Atkreiptinas dėmesys, kad apie ginčo sumos susidarymą ieškovei jau buvo žinoma 2018-03-06 (t. 1, b. l.12), todėl ši suma nelaikytina mirusiojo skolos dalimi, kuri ieškovei tapo žinoma po CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino. Lietuvos kasacinis teismas 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 išaiškino, kad draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog per paminėtą terminą, t. y. iki 2018 m. liepos 2 d., ji nurodytais būdais informavo palikėją dėl paveldimos skolos.
19. Šioje byloje nustatyta, kad turto apyrašas po D. R. mirties buvo sudarytas 2018-08-01 (t.1, b. l. 17), t. y. sudarytas praėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl šioje byloje yra aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016 pateikti išaiškinimai dėl CK 5.63 str. 1d. nustatyto termino kreditiniams reikalavimas pareikšti. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad aplinkybė, jog antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto. Turto apyrašo sudarymo atveju įpėdiniui tampa (gali tapti) žinoma apie tam tikrą kreditorių ir palikėjo skolą šiam kreditoriui. Vertinant, ar kreditorius įvykdė pareigą pareikšti apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra svarbus šio turto apyrašo sudarymo momentas. Tais atvejais, kai turto apyrašas, į kurį įtraukta palikėjo skola kreditoriui, sudarytas praėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikėjo kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių terminu nėra pareiškęs savo reikalavimo, tai skolos išieškojimo vykdymo procese miręs skolininkas negali būti pakeistas palikimą pagal apyrašą priėmusiu įpėdiniu. Paminėtos nutarties išaiškinimai dėl CK 5.63 str. 1d. termino taikymo taisyklių paveldėjimo teisiniuose santykiuose taikytinos ir šioje byloje kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014.
20. Paminėtame teisiniame reglamentavime nustatyta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ginčo skolos pripažinimo nėra teisiškai reikšmingos. Šiomis aplinkybėmis ieškovė galėtų remtis prašydama atnaujinti praleistą terminą, tačiau toks prašymas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka nebuvo pateiktas.
Dėl Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos procesinės padėties
21. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog šis sprendimas gali turėti įtakos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teisėms ir pareigoms, nes ginčo 348,24 EUR žalos atlyginimo suma buvo ieškovės išmokėta pagal 2018 m. kovo 6 d. gautą VSDFV pretenziją. Tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes ieškovė nepagrįstai nurodo, jog šią išmoką atsakovė ginčijo. Iš atsakovės atsiliepimo nustatyta, jog ji nesutinka su ginčo suma, jos įtraukimu į paveldimo turto apyrašą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ši suma buvo ginčijama ginčo teisena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems savo reikalavimą ginčo teisenos tvarka, tačiau šioje byloje nesant įrodymų, kad toks ieškovės reikalavimas yra ginčijamas, ieškovės nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatyta.
22. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009), tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes byloje nebuvo ginčijama 348,24 EUR draudimo išmoka, kurią ieškovės išmokėjo Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybai.
23. Įvertinusi bylos įrodymus bei paminėtą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepranešė atsakovei dėl 348,24 EUR įtraukimo į paveldimo turto apyrašą, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.