Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo autodirbtuvės“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria išduotas išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei Teisės ir kreditų valdymo departamentas vykdomasis raštas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą byloje, kurioje teismas patvirtino šalių taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia pinigų pervedimo kvitus per Perlas Finance terminalą: 2022 m. birželio 7 d. 19.48 val., 19.54 val. ir 19.56 val. atliktus mokėjimus ieškovei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 300 ir 10 Eur, iš viso 610 Eur.

11. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

12. Šiuos papildomus įrodymus atsakovė pateikė siekdama įrodyti, kad ji bylos nagrinėjimo dieną yra sumokėjusi ieškovei 610 Eur, t. y. sumokėjo pradelstą mokėti 609,47 Eur sumos įmoką, dėl ko, jos vertinimu, išnyko pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovei atsakovės atskirasis skundas su įrodymais buvo siųstas atsiliepimui pateikti ir nors ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė, laikytina, kad ji su jais susipažino, be to, pavedimai atlikti būtent ieškovei, dėl to naujai pateikti įrodymai netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins, o padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir nagrinėja su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl ginčo esmės

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

14. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

15. Nustatyta, kad ieškovė UAB Teisės ir kreditų valdymo departamentas 2022 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškelti atsakovei UAB „Pakruojo autodirbtuvės“ bankroto bylą. 2022 m. balandžio 13 d. šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti byloje šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

16. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės UAB Teisės ir kreditų valdymo departamentas ir atsakovės UAB „Pakruojo autodirbtuvės“ 2022 m. balandžio 8 d. sudarytą taikos sutartį nurodytomis sąlygomis: atsakovė pripažino, kad ieškovei yra skolinga 4 447,35 Eur sumą, kurią sudaro pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta 3 251,73 Eur skola, 215,62 Eur delspinigiai, 980 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 4 447,35 Eur dydžio įsiskolinimą į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Luminor AB, žemiau nurodyta tvarka: sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2022 m. balandžio 8 d., sumokėti 1 400 Eur sumą; ne vėliau nei iki 2022 m. gegužės 8 d. sumokėti 609,47 Eur sumą; ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 8 d. – 609,47 Eur sumą; ne vėliau nei iki 2022 m. liepos 8 d. – 609,47 Eur sumą; ne vėliau nei iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. – 609,47 Eur sumą; ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 8 d. – 609,47 Eur sumą. Taikos sutarties 7 punkte šalys numatė, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovei ilgiau nei 10 (dešimt dienų), ieškovė įgyją teisę reikalauti sumokėti visą likusią skolos sumą iškart priverstinio skolos išieškojimo tvarka, teismo prašant išduoti vykdomąjį raštą.

17. Ieškovė 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eB2-336-372/2022, kadangi skolininkė UAB „Pakruojo autodirbtuvės“ nepateikė įrodymų, jog vykdo taikos sutarties sąlygas, teismas prašymą patenkino, išdavė vykdomąjį raštą.

18. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgijo res judicata galią (CK 6.985 straipsnis) ir tapo priverstinai vykdytinu dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

19. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t. (CPK 648 straipsnio 4 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs UAB Teisės ir kreditų valdymo departamentas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenustatė, kad būtų įvykdyta Taikos sutarties 2 punkte nurodyta šios šalies (atsakovės) prievolė sumokėti įsiskolinimą į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Luminor AB, (2.2 punktas – iki 2022 m. gegužės 8 d. sumokėti 609,47 Eur); apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog prievolę pagal Taikos sutartį įvykdė tik 2022 m. birželio 7 d., sumokėjo pradelstą mokėti 609,47 Eur įmoką.

22. Kaip matyti iš pateiktų duomenų ir taikos sutartimi patvirtinto mokėjimo grafiko, atsakovė, viena vertus, praleido iki 2022 m. gegužės 8 d. sumokėti 609,47 Eur daugiau kaip 10 dienų; kita vertus, mokėjimus 2022 m. birželio 7 d. atliko ne į Taikos sutartyje nurodytą ((duomenys neskelbtini)) ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, o į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri remiantis rekvizitai.lt duomenimis taip pat priklauso ieškovei. Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 7 punktą atsakovei nevykdant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovei ilgiau nei 10 (dešimt) dienų, ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėti visą likusią skolos sumą iškart priverstinio skolos išieškojimo tvarka, prašant teismo išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė Taikos sutartį, teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju atsakovė su skundžiama nutartimi nesutinka iš esmės dėl teismo nustatytos atsakovės nesumokėtos sumos. Tai pagrįsti atsakovė pateikė tris pinigų pervedimo kvitus per Perlas Finance terminalą, tačiau mokėjimai atlikti pavėluotai, t. y. 2022 m. birželio 7 d. 19.48 val., 19.54 val. ir 19.56 val. ieškovei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 300 ir 10 Eur, iš viso 610 Eur, t. y. po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis (2022 m. gegužės 31 d.) ir pradelsus juos atlikti daugiau nei 10 dienų, todėl, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, nes, be kita ko, tokia sąlyga buvo įtvirtinta pačioje šalių sudarytoje ir pirmosios instancijos teismo patvirtintoje Taikos sutartyje (Taikos sutarties 7 punktas).

23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė šalių pasirašytą taikos sutartį, nes prisiimtas prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dalies taikos sutartyje numatytų sumų pavėluotas sumokėjimas neturi teisinės reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes vykdomasis raštas priimtas esant taikos sutartyje įtvirtintiems pagrindams. Be to, atsakovės pateikti 2022 m. birželio 7 d. mokėjimų pavedimo kvitai patvirtina, kad ji sumokėjo 609,47 Eur įmoką ne į Taikos sutartyje nurodytą ieškovės sąskaitą ir pavėluotai, t. y. atsiskaitymas įvyko ne tik pradelsus mokėjimus atlikti daugiau nei 10 dienų, tačiau ir po skundžiamos nutarties priėmimo, o apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo metu.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovei sumokėjus dalį pagal Taikos sutartį privalomų sumų, vykdomąjį raštą priėmęs vykdyti antstolis turės teisę neišieškoti iš jos sumų, kurias ji jau yra sumokėjusi ieškovei po skundžiamos nutarties priėmimo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi tinkamai įvertino šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas bei pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.