Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1622-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2A-1622-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00320-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: H. T. F.
Advokatai: Dovydas Raišutis, Agnija Frejerė

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Kiti su apeliacija susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-1622-863/2023Teisminio proceso Nr.

2-39-3-00320-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.2; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) H. T. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. T. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A&T Statyba“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tvarkyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė H. T. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „A&T Statyba“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 877 Eur turtinę žalą, 800 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. liepos 23 d. vaizdo kamera užfiksavo, jog laikotarpiu tarp 12.45 val. iki 15.53 val., (duomenys neskelbtini) m., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ji yra savininkė, durų keli nepažįstami vyrai atliko sienos gręžimo / griovimo darbus, kurių metu smarkiai apgadino ir subraižė visiškai naujas ieškovės buto duris. Renovacijos darbus atliko atsakovės darbuotojai, kurie ardydami sieną apgadino ieškovės buto duris; be to neveikia ieškovės vaizdo kameros mikrofonas ir sutriko vaizdas; kamera tapo nenaudojama. Nurodė, kad tuo metu ji (ieškovė) atostogavo (duomenys neskelbtini) ir apie žalą sužinojo prisijungusi prie savo kameros kietojo disko ir peržiūrėjusi įrašą. Grįžusi iš atostogų 2021 m. liepos 29 d., duris iš karto apžiūrėjo 2021 m. liepos 30 d. ir pastebėjo, kad jos yra gerokai apgadintos; nusprendė kreiptis į policijos komisariatą. Be to, durys buvo pakartotinai apgadintos dar ir 2021 m. spalio 14 d. Policijos komisariatas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant ieškovei kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą. Pažymėjo, kad peržiūrėdama vaizdo įrašus, pastebėjo, kaip 2021 m. liepos 23 d., nuo 12.45 val. iki 15.53 val. prie jos buto durų dirbo du meistrai (vyrai) (atsakovės darbininkai), kurie gręžė/griovė sieną su statybiniais įrankiais. Vienas iš asmenų prie jos durų dirbo su rankose laikomu statybiniu įrankiu, kurio tiksliai įvardinti negali, o kitas visą laiką buvo šalia; kaip suprato, kai jie atliko darbus, šie du meistrai nuėjo dirbti kitur, o prie jos buto durų atėjo trečias darbininkas (vyras), kuris paėmęs kastuvą į rankas nuo laiptinės grindų rinko šiukšles; iš vaizdo įrašo matė, kad vyras su kastuvu rinkdamas šiukšles rėmėsi į ieškovės durų apačią, durys buvo daužytos ir apibraižytos. Nurodė, kad susisiekė su atsakove ir trečiuoju asmeniu, siuntė pretenziją, tačiau atsakymo negavo, ieškovei žala nebuvo atlyginta. Papildomai kreipėsi ir į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, tačiau draudimo bendrovė žalos, padarytos dėl renovacijos darbų, neatlygina. Kreipusis į durų gamintoją UAB „Totum prekyba“, įmonė 2021 m. rugpjūčio 12 d. paskaičiavo, jog durų remonto sąmata sudaro 1 755 Eur sumą, todėl tokią turtinę žalą ir prašoma priteisti. Į apskaičiuotą žalos kainą įskaičiuoti remonto darbai, durų lankstų keitimas, MDF plokščių keitimas (apdaila); slenkstis ir kiti darbai bei medžiagos, kurie yra būtini tam, kad ieškovė galėtų atstatyti durų būklę iki žalos padarymo momento; vaizdo stebėjimo kamera 52 Eur; Totum-3 juostelės 70 Eur vertės. Iš viso ieškovei padaryta 1 877 Eur žala.

1.2. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus dėl atsakovės kaltės ir neatsakingumo vykdant statybos darbus. Pažymėjo, kad abu kartus konfliktas vyko darbo dienos metu, dėl ko nukentėjo ir ieškovės darbas, kadangi ji turėjo ilgam nutraukti darbinius veiksmus ir spręsti kilusius konfliktus prie jos durų dėl žalos. Nurodė, kad neturtinė žala apima visumą dvasinių, psichologinių bei moralinių išgyvenimų, jų tarpusavio koreliacijos bei pasekmių, t. y. patirti nepatogumai dėl šoko sugadintoms durims iš karto grįžus iš atostogų; papildomai patirti dvasiniai išgyvenimai po to, kai ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl atsakovės elgesio; atsainus atsakovės ir trečiojo asmens bendravimas dėl žalos atlyginimo su ieškove. Pažymėjo, kad dėl šios situacijos buvo sugadintos atostogos, nes apie įvykį sužinojo tikrindama informaciją per programėlę, kuri užfiksuota atostogų metu. Nurodė, kad ją nuolat persekioja pesimistinės mintys dėl atsakovės nesąžiningų poelgių; ieškovė nepasitiki asmenimis, statybų darbuotojais.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „A&T Statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė trečiajam asmeniui pateikė pranešimą, kad lietaus stovų keitimo metu buvo apgadintos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Trečiojo asmens atstovas kartu su techninės priežiūros atstovu atliko objekto apžiūrą, buvo surašytas apžiūros aktas ir tą pačią dieną pranešta atsakovei. Statybos darbų vizualinės apžiūros akte konstatuota, jog durų apvadų kampuose matomi smulkūs subraižymai, girdisi vyrių girgždesys; durys buvo nešvarios (dulkėtos), savininkė neleido durų liesti rankomis ar valyti dulkes. Po surašyto apžiūros akto atsakovės atstovas atvykęs į renovacijos objektą, susisiekė su ieškove; siūlė ieškovei „už protingą“ kainą surasti taikų sprendimo būdą, t. y. siūlė išvalyti nuo dulkių duris ir nustačius galimus apibraižymus, kurie galėjo būti padaryti atsakovės darbuotojų, jiems atliekant renovacijos darbus, duris pataisyti arba išmokėti draudimo paskaičiuotą išmoką. Tačiau atsakovės atstovui neradus su ieškove konsensuso, ginčytina situacija liko neišspręsta.

2.2. Atsakovė pažymėjo, kad jai toliau vykdant renovacijos darbus, ieškovė nuolat priekaištavo ir skundėsi dėl atliekamų darbų, todėl siekiant užtikrinti tinkamą renovacijos procesą, bei renovuojamo daugiabučio gyventojų turto priežiūrą, atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu – renovuojamo daugiabučio administratoriumi, renovacijos procesui kontroliuoti buvo paskyrę papildomai po atsakingą asmenį, kurie kai kuriais atvejai į pagalbą kvietė ir policijos atstovą. 2021 m. rugsėjo 2 d. AB „Lietuvos draudimas“, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl žalos kompensacijos išmokėjimo, pateikė išvadą, jog įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama.

2.3. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pareikštas ieškinys nepagrįstas. Vien ieškovės pateiktos nešvarių, dulkėtų durų nuotraukos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad durys buvo apibrozdintos ir apgadintos atsakovės darbuotojams atliekant statybos darbus. Nuo įvykio praėjus praktiškai metams laiko, nustatyti tikslius galimus ieškovės durų apgadinimus, padarytus 2021 m. liepos 23 d., yra neįmanoma dėl ieškovės kaltės, nes 2021 m. rugpjūčio 12 d. po ieškovės pranešimo atsakovei ir trečiajam asmeniui apie neva apgadintas duris, pastaroji draudė atsakovui ir trečiajam asmeniui nuvalyti duris nuo dulkių ir fiksuoti aiškius apgadinimus, kas užkirto kelią galimybei tiksliai nustatyti, ar buvo padaryti apgadinimai, jei taip, tai kokie buvo padaryti apgadinimai ir kokia yra apgadinimų kompensavimo kaina.

2.4. Atsakovė kritiškai vertino pateiktus įrodymus dėl durų žalos fakto. Atkreipė dėmesį, kad kartu su ieškiniu, kaip įrodymą dėl durų remonto žalos padarymo, ieškovė yra pridėjusi UAB „Totum prekyba“ pasiūlymą dėl naujų durų užsakymo, transportavimo ir montavimo, bei dulkėtų durų nuotraukas. Pažymėjo, kad nuotraukos yra mažai informatyvios; iš turimų nuotraukų galima spręsti, kad yra nežymūs pabrozdinimai išorinių apvadų dešinėje durų pusėje, kurie, jei būtų įrodyta, kad padaryti atsakovės darbuotojų, pagal tą patį atsakovės į bylą pateiktą UAB „Totum prekyba“ pasiūlymą yra įkainoti 66,12 Eur.

2.5. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad UAB „Totum prekyba“ pateikė ne remonto sąmatą, o pagal ieškovės pageidavimą, naują tokios pačios durų specifikacijos pasiūlymą dėl durų įgijimo. Susisiekus su minėtais gamintojais paaiškėjo, kad jokie ieškovės neva apgadintų durų padaryti pažeidimai vertinami nebuvo, paskaičiavimai neatlikti; pasiūlymas Nr. 120821 yra sąmatiniai skaičiavimai pateikiami bet kuriam pirkėjui pateikusiam pageidavimą įsidėti naujas duris. Teikdama ieškinį, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad ieškovei buvo padaryta žala, kad žalą padarė atsakovės darbuotojai.

2.6. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė sąmoningai ir tyčia trukdė tiek pastato renovacijos administratoriui – trečiajam asmeniui, tiek atsakovės atstovui įvertinti durų būklę; nuvalyti dulkes nuo durų ir nustatyti apgadinimus, jei tokie yra; atlikti ekspertinį vertinimą, ar nustatyti pažeidimai pagal jų pobūdį galėjo atsirasti atsakovės darbuotojams atliekant, ieškovės nurodomus statybos darbus. Taip pat paminėjo, kad ieškovė apie renovacijos darbus žinojo nuo 2018 m. Atsakovei pradėjus statybos darbus, daugiabučio gyventojai pakartotinai atsakovės darbuotojų ir vėl buvo perspėti apie atliktinus lietaus nuotekų stovų keitimo darbus, todėl kai kurie atidūs ir rūpestingi daugiabučio gyventojai, saugodami savo turtą - duris nuo statybinių dulkių ir šiukšlių, apklijavo savo išorinę durų pusę apsauginėmis klijuotėmis, ko atsakovė atlikti neturi teisės. Atsakovė pagal sutartį nėra įpareigota apsaugoti ir išvalyti renovuojamas patalpas nuo dulkių. Vykdant sienų gręžimo darbus, statybinių dulkių išvengti nėra galimybės. Atsakovė, baigdama darbus, išvalė patalpas nuo statybinių šiukšlių, dėl patalpų valymo nuo statybinių dulkių turi pasirūpinti patys gyventojai. Atsakovė iškėlė prielaidą, kad ieškovė, pateikdama ieškinį be faktines aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, civilinį procesą pažeistoms teisėms ginti naudoja išimtinai savanaudiškais neteisėto pasipelnymo tikslais.

3. Trečiasis asmuo UAB „Tvarkyba“ pateikė byloje atsiliepimą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „Tvarkyba“ (administratorė) su UAB „A&T Statyba“ (rangovė) sudarė Pagrindinę sutartį Nr. CPO153139, kuria buvo įsipareigota atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus. Pagal patvirtintą minėto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir paruoštą techninį darbo projektą numatyti lietaus nuotekų stovų keitimo darbai. Rangovas prieš darbų pradžią apdraudžia statybos laikotarpiui visus sutartyje numatytus darbus pilna atstatomąja verte nuo visų galimų rizikų. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. gavo pranešimą, jog lietaus stovų keitimo metu buvo apgadintos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Administratorės atstovas kartu su techninės priežiūros atstovu atliko objekto apžiūrą, buvo surašytas apžiūros aktas ir tą pačią dieną pranešta rangovei, kuri neatsisakė buto savininkei atlyginti padarytą žalą tiek, kiek priskaičiuos draudimas. 2021 m. rugsėjo 13 d. administratorė gavo ieškovės pretenziją dėl rangovės padarytos žalos privačiam turtui, kuri buvo perduota pagal kompetenciją rangovei.

4. Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Be kita ko pažymėjo, kad iki incidento jos durys buvo naujos, prižiūrėtos ir naudojamos tik pagal paskirtį, pažeidimų neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad po durų sumontavimo laiptinėje nebuvo vykdomi jokie remonto darbai. Be to, ilgą laiką ant durų buvo apsauginė plėvelė, kurią nuėmė tik prieš įvykį. Pabrėžė, kad nors garantija durims dar galiojo, tačiau atsakovės darbininkai iš esmės pažeidė taisykles, dėl kurių ji galėjo kreiptis dėl garantinio remonto. Padidėjo oro skverbtis, durys prarado hermetiškumą; dulkės pateko į spynas ir sugadino jas. Darbininkai net nenuvalė durų po darbų; nuvalė jas pati. Spynos yra tandeminės, jų vyriai, lankstai negali būti pataisyti; durys yra persikreipusios, atsirado nuolatinis girgždesys. 2021 m. spalio 14 d. durys buvo pakartotinai apgadintos tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl šio įvykio taip pat kreipėsi į policiją. Pareigūnai apžiūrėjo duris. Darbų vadovų vietoje nebuvo nei pirmo, nei antro atvejo metu, darbininkų niekas nekontroliavo. Policijos komisariatas pripažino, kad žala yra padaryta, bet baudžiamosios atsakomybės tai neužtraukia. Kai vamzdynas buvo nutiestas ir skylė sienoje buvo užtaisoma, durys buvo aptaškytos nenuplaunamais dažais, statybiniais mišiniais, kurių nuplauti neįmanoma. Dėl įvykių kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją, įmonei skirta bauda. Siuntė pretenziją įmonei, bet jokio atsakymo į pretenziją negavo. Kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, bet jai atsakyta, kad tai nedraudiminis įvykis, nes žala padaryta renovacijos metu. Pažymėjo, kad konkrečiai nurodytą turtinę žalą ji ir patyrė. Duryse yra elementų, pavyzdžiui, durų juostelė, kurie jau negaminami. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio patyrė daug streso, nes atsakovės atstovai bendravo su ja ir jos šeimos nariais nepagarbiai, žemino ją, keršijo. Jiems buvo suteiktas raktas nuo jos rūsio, po darbų ten rado ir fekalijų, ir šiukšlių, statybinių atliekų, taip darbininkai jai keršijo, kadangi prie durų atkeršyti negalėjo, nes ten yra kamera. Jos savijauta pablogėjo, prasidėjo galvos skausmai, nemiga, teko kreiptis į gydytoją, jai buvo išrašyti psichotropiniai vaistai. Darbų vadovas viešai skelbė jos asmeninius duomenis, viešai aptarinėjo įvykį, kiek kartų ji kreipėsi į policiją; prie jos buto durų buvo fotografuojama be jos įspėjimo, kas pažeidžia jos ir jos šeimos narių privatumą. Šiuo metu taip pat pergyvena, nes renovacijos darbai nėra baigti, stresas tęsiasi. Jos duomenimis, gautais iš UAB „Tvarkyba“ inžinieriaus, namas neturi administratoriaus. Be kita ko patikslino, kad buvo nustatyti durų apdailos apibraižymai įvairių dydžių, apatinėje durų plokštelėje trūksta apdailos, liko tik skylės, matosi trinties pėdsakai, kai darbininkas trynė tą vietą savo ranka; metaliniai vyriai turi plastikinę chromuotą apdailą, kuri yra subraižyta, į vyrius pateko akmenys ir smėlis, dėl to negali sandariai uždaryti durų, durys persikreipė; metalinis slenkstis tiesiai po durimis yra subraižytas, nes jai teko atidaryti duris ir atidarius duris, viskas krito jai ant galvos, grindų; į spynų vidų pateko smėlio, dulkių, dėl to spyna dabar stringa, kartais negali jos atidaryti, mechanizmas labai sunkiai rakinasi. UAB „Totum“ darbuotojai į vietą nebuvo atvykę, nes jie paaiškino, kad tokios paslaugos neteikia; jie pagal technines savybes nusprendė, kad vyrių pakeisti neįmanoma, nes vyriai privirinti prie varčios. Nežino kaip UAB „Totum“ garantinio aptarnavimo metu tvarkytų duris. Durų iki šiol nekeitė, rakina duris su pastangomis. Spyną pakeisti galima, bet dėl to, kad durys yra persikreipusios, yra girgždesys, jas reikia keisti. Atsakovės darbų vadovas buvo atvykęs, bendravo su ja, bet jokios konkrečios sumos neįvardino, sakė „proto ribose“. Jokio konkretaus pasiūlymo dėl žalos atlyginimo negavo. Įvykio metu butas buvo tuščias. Patikslino, kad kamera veikia dalinai, dingo garsas, vaizdą pastebėti galima, bet reikia labai įdėmiai žiūrėti. Kameros apgadinimus nustatė pati. Į specialistus dėl kameros apžiūros ir apgadinimų nustatymo nesikreipė, nes jai ir taip viskas aišku. Kameros rinkos kaina 52 Eur. Prašo priteisti visą šią sumą. Iki įvykio kamera kaip ir durimis naudojosi nuo 2016 m. Patvirtino, jog žinojo, kad jos name bus atliekama renovacija, preliminariai žinojo, kokie darbai bus atliekami. Iki įvykio statybiniai darbai buvo atliekami tik namo išorėje, žinojo, kad renovacija jau prasidėjo. Atsakovė nebuvo informavusi gyventojų apie laiptinėje numatomų atlikti darbų datą. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuotos tikriausiai jos buto durys, bet nuotraukos darytos neteisėtai, jai nežinant.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu nesutiko, iš esmės palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Be kita ko nurodė, kad buvo bandoma tartis dėl žalos atlyginimo taikiai, tačiau mažesnės sumos ieškovės netenkino, ji reikalavo atlyginti tą sumą, kuri nurodyta ieškinyje. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija, kad darbai laiptinėje buvo atliekami, vaizdo įraše užfiksuoti darbuotojai yra atsakovės darbuotojai, tačiau buto durys yra savininko asmeninė nuosavybė, todėl jų apsauga turi rūpintis pats savininkas. Ieškovei apie darbų atlikimą buvo žinoma. Atsakovė nepripažįsta, kad durys buvo pažeistos.

6. Trečiojo asmens UAB „Tvarkyba“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad įmonė yra renovacijos administratorė, tačiau nėra daugiabučio administratorė, nėra atsakinga už darbų atlikimą. Statybvietė buvo perduota atsakovei, už visą padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Apie 2021 m. liepos 23 d. įvykį UAB „Tvarkyba“ sužinojo tik kito mėnesio pradžioje. Atvykus į vietą pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad galimai buvo pažeista tik durų apdaila. Kai buvo kviesta policija, buvo ir jų atstovas, savivaldybės atstovas. Buvo bendrauta su ieškove, suprato, kad buto durys bus apklijuotos rangovo. Buvo tikėtasi, kad žalą nustatys ir atlygins draudimo bendrovė, bet kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, nuspręsta laukti teismo sprendimo. Į bylą pateiktas durų apžiūros aktas, kurį surašė statybų darbų techninis prižiūrėtojas. Ten nustatyta, kad galimai buvo subraižyta durų apdaila, buvo apibraižytos durys. Ieškovė demonstravo, kad durys girgžda, tačiau, ar tai susiję su atliktais darbais nustatyta nebuvo, todėl į aktą neįtraukta. Spynos veikimo mechanizmo nebandė, tik iš ieškovės žodžių apie tai žino. Mano, kad vyrius būtų galima kartas nuo karto sutepti; turėtų būti įmanoma duris nuimti nuo vyrių. Nurodė, kad kameros apgadinimą matė tik iš ieškovės atsiųstos medžiagos, vietoje kameros pažeidimų nefiksavo. Durys buvo dulkėtos, todėl tiksliai pasakyti, ar ten buvo apgadinimų, sudėtinga. Iš praktikos žino, kad rangovas nesiima durų apsaugos priemonių vykdant darbus. Pagal sutartį rangovas privalėjo imtis priemonių, kad apsaugoti turtą. Nurodė, kad rangovui perduodama statybvietė ir rangovas praneša gyventojams apie prasidėsiančius darbus.

7. Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu ir iki 2022 m. spalio 7 d. buvo atsakovės vadovas. Įmonė vykdė renovacijos darbus daugiabučiame name, kur gyvena ieškovė. Įmonė namo laiptinėse turėjo atidengti vamzdžius ir juos pakeisti. Prieš pradedant darbus bendrose patalpose pirmiausia yra kabinamas pranešimas skelbimų lentoje ar ant įėjimo durų, kad gyventojai galėtų pasiruošti būsimiems darbams. Skelbimai buvo iškabinti, pretenzijų niekas nereiškė. Vėliau gavo kvietimą iš policijos į apklausą; policija jokių durų defektų nenustatė, jų ir nesimatė. Pats buvo nuvykęs pas buto šeimininkę, siūlė iškviesti duris montavusios įmonės atstovą, kad jie nustatytų defektus, bet gavo neigiamą atsakymą. Geranoriškai siūlė ieškovei atlyginti jos patirtą žalą, bet gavo sms žinutę, kad ji norėtų didelės sumos pinigų ir moralinės žalos. Ši sms buvo pateikta policijai prie bylos. Buto šeimininkė kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Atidengti vamzdžius yra vienos dienos darbas. Kai buvo keičiami vamzdžiai, dalyvavo techninę priežiūrą vykdantis asmuo, užsakovo atstovas, policijos atstovas. Neneigia, kad įmonė atliko tuos darbus, bet nesutinka, kad darbuotojai apibrozdino duris; šeimininkė neleido apžiūrėti durų. Atliekant darbus yra dulkių, bet kad kas nors kristų ir galėtų apibrozdinti, taip nebuvo. Paprastai apklijuoja duris prieš darbus, su ieškove buvo bendrauta prieš darbų atlikimą, bet ji neleido apklijuoti durų, nes, jos teigimu, tai jos turtas ir jie neturi teisės liesti. Kiti gyventojai tai padarė patys. Buvo pranešta, kad bus atidengiamos šachtos ir keičiamas vamzdynas. Ieškovė prieš kreipdamasi į policiją į jį dėl padarytos žalos atlyginimo nesikreipė. Po to vizualiai apžiūrėjo duris, jos buvo dulkėtos, bet kad jos būtų apibrozdintos, nematė. Buvo kartu su darbų vadovu atvykęs apžiūrėti durų, tik prisilietus prie jų ranka, iš buto išbėgo buto šeimininkė ir pradėjo rėkti, kokią teisę jis turi liesti jos turtą. Paaiškino jai, kad nori apžiūrėti duris ir sutarti geranoriškai, siūlė jai įvertinti padarytą žalą proto ribose, o geriausiai, kad būtų iškviestas duris montavusios įmonės atstovas arba nepriklausomas ekspertas, kad jis įvertintų padarytą žalą, nes pats vizualiai jokių problemų su tomis durimis nematė. Kai buvo atvykusi policija, durų apžiūroje nedalyvavo. Jeigu kas ir buvo apgadinta, tai tik durų apvadai. Siūlė juos pakeisti arba už juos sumokėti, kas galėtų kainuoti iki 200 Eur su darbais. Pažymėjo, kad analogiški darbai buvo atlikti visose keturiose namo laiptinėse, bet negavo nė vieno skundo iš gyventojų dėl kokių nors apgadinimų. Jam buto šeimininkė nerodė, ar durys girgžda, ar veikė spyna. Policija aiškino, kad ant durų yra pabraižymų, bet pats jų nematė. Galbūt netyčia darbuotojai galėjo prisiliesti prie apvado, bet ne prie pačių durų. Įmonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta, jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta, draudimas atlygintų. Darbų vietoje pastoviai būna statybos vadovas, statybų vagonėlyje ir gyventojai, kurie nori, kad durys būtų apsaugotos gali kreiptis į statybos vadovą tuo klausimu. Statybos vadovas jam pranešė, kad iš anksto kreipėsi į ieškovę dėl durų apsaugos, bet gavo iš jos neigiamą atsakymą. Šiai dienai laiptinės viduje darbai yra baigti. Neatsimena, ar ieškovė kreipėsi į jį 2021 m. spalio 14 d. Siūlė ieškovei 200 Eur žalai atlyginti už durų apvadus; ieškovė nurodė, kad pasitars su savo teisininku ir pateiks atsakymą. Vėliau gavo sms su žalos suma, į jį neatsakė, buvo pateikta policijai.

8. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad ieškovės buto durų apgadinimus nustatė naudodamas šiuos įrankius: gulsčiuką, ruletę, endoskopinį prietaisą, kad pasižiūrėti vidines durų konstrukcijas (duryse yra angos, į kurias jį galima įkišti). Dėl durų apgadinimų surašė defektų aktą. Duris apžiūrėjo 2023 m. vasario mėnesį. Nurodė, kad nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, pagal kvalifikaciją yra statybininkas. Paprastai defektų nefotografuoja, viską aprašė defektų akte. Paaiškino, kad skylės aplink duris negali atsirasti išmontuojant senas duris; skylės atsirado nuo vibracijos ir daužymo perforatoriumi. Darbai buvo atliekami iš dešinės durų pusės. Matė darbų atlikimo vaizdo įrašą. Viskas krito ant darbuotojo rankovės, kuria jis buvo atsirėmęs į duris. O aplink duris skylės atsirado nuo plytų nuolaužų kritimo iš viršaus, nes štrobuota buvo į viršų. Iš durų išorinės pusės nematė durų guminės tarpinės; jos apibraižymus konstatavo atidarius duris, kas matosi plika akimi. Kai durys yra atidaromos, statybinės medžiagos krenta ant durų varčios. Durų akutė buvo pažeista, subraižyta dulkėmis, nes buvo valyta statybine pirštine. Į sąrašą įrašyti visi apgadinimai, kuriuos matė. Neprisimena kaip staktos pažeidimai buvo nurodyti sąmatoje, kurie nebuvo įtraukti į defektų aktą. Stakta buvo išklibinta dėl sienos daužymo perforatoriumi. Darbai paskaičiuoti atliekant darbus iš abiejų durų pusių. Darbų vaizdo įrašą jam rodė šeimininkas. Kada buvo atlikti darbai neprisimena. Mano, kad neįmanoma vizualiai apžiūrint nustatyti, kokio senumo yra defektai. Matėsi, kad durų defektai padaryti neseniai, galimai prieš kelis mėnesius iki apžiūros. Asmuo vardu S. A. ar S. F. jam nėra pažįstamas. Vizualiai pažįsta šiuos žmones. Filmuotą medžiagą jam rodė S. F.. Mano, kad nustatyti defektai tikrai negalėjo atsirasti nuo kasdienio durų naudojimo. Guminės tarpinės su laiku gali įsispausti, bet apsidraskyti negali. Tarpinių apgadinimai gali atsirasti tuomet, kai durys atsidaro ir ant jų krenta silikatinės plytos, į angas. Darbų vykdymo metu žmonės išeidavo iš buto, grįždavo ir tuomet atidarant duris viskas krisdavo į vidų. Kai durys uždarytos, jų neapgadinsi. Duris reikėjo uždengti specialia storesne statybine plėvele. Mano, kad duris būtų geriau pakeisti, nes jas taisyti bus daug brangiau. Patikslino, kad video medžiagą žiūrėjo prieš durų apžiūrą. Nurodė, kad duris galima naudoti pagal paskirtį, jos atsirakina, bet spyna, viriai yra apdulkėję, prastai užsirakina, sistema veikia blogai. Spynas galima pakeisti, viską išvalyti, bet tokie darbai būtų brangesni, nei durų pakeitimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „A&T Statyba“ ieškovės H. T. F. naudai 300 Eur turtinės žalos, 100 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 26,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.1. Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnis), teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog remonto darbus daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė atsakovės darbuotojai. Teismas vertino byloje esančius įrodymus, be kita ko ieškovės pateiktus vaizdo įrašus, liudytojo A. V. (A. V.) parodymus, kuris parodė, kad ieškovei buvo siūloma apsaugoti duris, bet ji uždraudė atsakovės atstovams tai daryti, pati durų irgi neapsaugojo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra tiksliai nustatyta, ar ieškovei iš tikrųjų buvo siūloma apsaugoti duris, o jeigu buvo, tai kada, ar prieš darbų atlikimą, ar jau kilus konfliktui po pirmojo darbų etapo (sienos ardymo). Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė buvo uždraudusi darbuotojams liesti jos duris, apsaugoti duris nuo pažeidimo buvo įmanoma ir tai turėjo užtikrinti būtent atsakovė. Paėmus paprasčiausią storesnio kartono lakštą ir vienam iš darbuotojų laikant jį įrėmus į ardomą sieną (plokščiu paviršiumi lygiagrečiai durims), tai būtų pakankama apsauga nuo mechaninio didesnių ardomos sienos gabaliukų poveikio durims. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovės darbuotojai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, galėdami apsaugoti ieškovės buto duris, to nepadarė, todėl jų veiksmuose yra dvi civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė.

9.2. Teismas nurodė, kad peržiūrėjus ieškovės pateiktus vaizdo įrašus, darytus darbų atlikimo metu, matyti, kad iš tiesų darbuotojui statybiniu įrankiu ardant šachtą, kyla dulkių, nedideli statybinių atliekų gabaliukai krenta į apačią, bet nė vienas gabaliukas neliko ant durų apvado. Per visą darbų vykdymą niekas ieškovės buto durų neatidarinėjo ir atidaryti negalėjo, nes kaip teigė pati ieškovė, ji tuo metu buvo išvykusi į užsienį ir namuose nieko nebuvo. Ieškovės pusėje dalyvavęs liudytojas A. G. patikino, kad duris iš vidaus galima apgadinti tik tuomet, kai durys yra atidaromos ir uždaromos vykdant statybos darbus. Būtų logiška manyti ir tai, kad jeigu ieškovės durys iki darbų vykdymo pradžios buvo sandarios, tai jų nevarstant darbų vykdymo eigoje, jokios statybinės medžiagos bei smėlis niekaip negalėjo patekti nei į buto vidų, nei į vidinę durų konstrukciją. Dulkės galėjo nusėsti ant vaizdo kameros bei iš išorės matomų durų konstrukcijos paviršių kaip neišvengiama remonto darbų pasekmė. Kažkiek dulkių galėjo patekti ir į spyną, bet iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad nagrinėjamu atveju atlikti statybos darbai nesukėlė tiek dulkių, kad jos galėtų spyną sugadinti, turint omenyje ir tai, kad ieškovė iki šiol šia spyna naudojasi. Dėl durų slenksčio apgadinimo teismas pažymėjo, kad durų slenkstis yra ieškovės buto viduje, todėl apibraižytas jis galėjo būti tik ieškovei ir jos šeimos nariams eksploatuojant duris, t. y. vaikštant per slenkstį. Teismas taip pat kritiškai vertino ir aplinkybes dėl persikreipusių durų, liudytojo A. G. (A. G.) poziciją dėl durų staktos išklibinimo daužant sieną perforatoriumi. Teismas vertino, kad esant stipriai vibracijai, dėl kurios galėtų deformuotis durys, tokia vibracija būtų užfiksuota ir vaizdo įrašu. Tačiau ieškovės pateiktuose įrašuose matyti, kad darbuotojui dirbant perforatoriumi prie pat vaizdo kameros, filmuojamas vaizdas lieka visiškai stabilus. Be to, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad nuo sienos, esančios virš durų nukristų bent vienas plytos ar tinko gabaliukas, todėl tvirtinti, kad nuo statybinio įrankio sklidusios vibracijos mastas buvo toks didelis, kad dėl jo deformavosi durys ar virš jų atsirado skylės, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad šių skylių buvimo ieškovės brolis 2022 m. spalio 10 d. surašytame defektų akte nefiksavo.

9.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad abu ieškovės buto durų bei vaizdo kameros defektų aktus surašė šališki specialistai, kurių statybų srities žinios nesiekia ekspertinio lygmens. Pirmąjį defektų aktą surašė ieškovės brolis, o antrąjį – ieškovės brolio pažįstamas asmuo, kuris prieš durų apžiūrą matė darbų atlikimo vaizdo įrašą ir buto šeimininkai jam nurodė, kokie defektai durims buvo padaryti. Teismas siūlė ieškovei pasirinkti nepriklausomą ekspertą, kuris nešališkai įvertintų durų būklę ir nustatytų defektus, tačiau ieškovė to nepadarė. Buto durimis ieškovė naudojosi penkerius metus iki įvykio, kokios būklės buvo ieškovės durys prieš pat įvykį objektyviai nėra nustatyta, ar pati ieškovė tinkamai naudojosi durimis (pavyzdžiui, ar reguliariai sutepdavo spynas), taip pat nėra žinoma.

9.4. Įvertinęs į bylą pateiktas nuotraukas bei filmuotą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės buto durys buvo apgadintos, tačiau ne tokiu mastu kaip nurodė ieškovė. Teismas sutiko, kad dėl atsakovės darbuotojų vykdomų darbų galėjo būti apibraižytas dešinės pusės durų apvadas, nedaug žalios spalvos dažų užtiško ant durų varčios bei apvado. Tačiau nėra įrodymų, kad kiti ieškovės minimi durų defektai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės darbuotojų veiksmais. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jos buto durų neįmanoma išvalyti nuo dažų dėmių ar dulkių, kad sutepus spynas ir vyrius, girgždesys vis tiek būtų likęs. Nors po įvykio praėjo daugiau kaip 1,5 metų, ieškovė ir toliau naudojasi tomis pačiomis durimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad po renovacijos darbų durys tapo nebetinkamos naudoti pagal paskirtį. Dėl turtinės žalos už vaizdo kameros apgadinimą teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, jog kamera buvo apgadinta dėl vykdomų renovacijos darbų nebuvo pateikta, todėl neįrodžius patirtos žalos, ji negali būti priteisiama.

9.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad po pirmojo darbų etapo (vamzdynų šachtos išardymo), kai ieškovė dėl durų apgadinimo kreipėsi į policiją bei kitas institucijas, ji neleido durų liesti nei atsakovės atstovams, nei trečiojo asmens atstovams, kas patvirtinta UAB „Tvarkyba“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu apžiūros aktu, todėl ieškovė pati turėjo imtis durų apsaugos priemonių nuo tolesnio renovacijos darbų poveikio. Tačiau ieškovė prieš antrąjį darbų etapą (šachtos užmūrijimo ir sienos dažymo) savo durų jokiomis priemonėmis neapsaugojo, todėl ieškovė taip pat iš dalies yra kalta dėl durų apgadinimų, atsiradusių mūrijant sieną bei ją dažant. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovės darbuotojų veiksmų buvo apibraižytas ieškovės buto durų apvadas ši dešinės pusės bei tikėtina, kad galėjo atsirasti girgždesys. Kiti durų defektai galėjo atsirasti eksploatuojant duris, o dėl dažų bei montavimo putų patekimo ant durų yra ir pačios ieškovės kaltė, neleidus atsakovei apsaugoti ieškovės buto duris ir pačiai ieškovei to nepadarius. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad tiksli vien durų apvadų pakeitimo kaina nėra žinoma, teismas sprendė, kad protinga ir sąžininga žalos atlyginimo suma šiuo atveju būtų 300 Eur ir šią turtinės žalos sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.

9.6. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas sutiko, kad ieškovė galėjo patirti neturtinę žalą dėl durų apgadinimo, kadangi apie vykdomus darbus sužinojo atostogaudama užsienyje; internetu prisijungusi prie vaizdo stebėjimo kameros pamatė, kad jai nežinomi asmenys, neturėdami jokių atpažinimo ženklų ir nedėvėdami uniformos, nesiimdami jokių atsargumo priemonių ardė sieną prie pat jos buto durų. Jautresniam žmogui tai gali sukelti nemenką stresą, tuo labiau, kad būnant toli nuo namų, asmuo negali operatyviai išsiaiškinti, kas vyksta, negali identifikuoti asmenų, esančių prie buto durų, negali būti tikras dėl savo turto saugumo. Teismas nurodė, kad svarstant priteistinos žalos dydį, būtina įvertinti tai, kad visgi žala padaryta mažiau vertingam teisiniam gėriui – daiktui, todėl paprastai nesukelia didelių ir ilgalaikių emocinių išgyvenimų. Todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas sumažino iki 100 Eur. Be to, teismas priteisė ieškovei iš atsakovė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat, atsižvelgęs į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, įskaitęs vienarūšes priešpriešines prievoles, ieškovei iš atsakovės priteisė 26,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

10.1. Nurodo, kad jai kelia abejonių pirmosios instancijos teismo motyvai, argumentai, taip pat galimas šališkumas ieškovės atžvilgiu, t. y. pirmos instancijos teismas galimai palaikė atsakovę ir trečiąjį asmenį, atitinkamai be teisinio pagrindo atmetant ieškovės įrodymus (argumentus, motyvus, poziciją) arba ieškovės įrodymus be teisinio pagrindo kritikuojant, sumenkinant. Nurodo, kad nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita; reikalauja minimalios turtinės žalos atlyginimo, siekiant, kad durys bei vaizdo kamera būtų tokios būklės, kokios buvo prieš atsakovės darbuotojams atliekant darbus ir savo veiksmais sugadinant ieškovės turtą. Pažymi, kad teismui pateikė net dviejų specialistų (ekspertų) defektų aktus – S. E. F. ir A. G.. Defektų aktuose nurodyta, kad šarvuotos buto durys negali būti atstatytos iki pradinės gamybinės būklės, durų negalima tinkamai eksploatuoti ir jos turi būti pakeistos naujomis, durų pažeidimai buvo sukelti laiptinėje atliktų statybinių darbų, tai parodo pažeidimų pobūdis, kryptis ir lokalizacija.

10.2. Kritiškai vertina teismo poziciją dėl specialistų šališkumo. Nurodo, kad ekspertas A. G. teismo apklausos metu nurodė, kad jis yra nepriklausomas ekspertas ir nepažįsta ieškovės ar jos šeimos narių. Ieškovės brolis yra šeimos narys, tačiau jis turi reikiamas žinias ir defektų aktą surašė atsakingai, pareigingai ir nešališkai. Ieškovė, norėdama išsklaidyti bet kokias abejones, ir paprašė dar vieno specialisto (eksperto) A. G., kad šis asmuo įvertintų ir surašytų defektų aktą. Ieškovė pateikė dviejų specialistų (ekspertų) defektų aktus, o atsakovė tokio defekto akto (išvados) nepateikė nei vienos. Nurodo, kad iš teismo pasigedo teisinių argumentų ir motyvų, kokie teisės aktai įtvirtina, jog atitinkamos žinios siekia ekspertinį lygmenį ar jų nesiekia. Pažymi, kad abu specialistai (ekspertai) nebuvo šališki, o tiesiog atsakingai padarė savo darbą, kuriam jie turi reikalingą kvalifikaciją ir žinių.

10.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismas siūlė ieškovei pasirinkti nepriklausomą ekspertą, tačiau ieškovė to nepadarė. Nurodo, kad kreipėsi į durų gamintojo įmonę UAB „Totum prekyba“ dėl defektų akto sudarymo paslaugos suteikimo, tačiau gamintojas atsisakė teikti šią paslaugą, nurodęs, kad tokios paslaugos įmonė neteikia; taip pat buvo susisiekusi su kitais šarvuotų durų gamintojais, kurie atsisakė teikti defektų akto sudarymo paslaugą kito gamintojo produkcijai.

10.4. Kritiškai vertina ir teismo pozicija dėl vaizdo kamera neva neužfiksuotos vibracijos perforatoriaus naudojimo metu. Pažymi, kad pateiktuose vaizdo įrašuose aiškiai matosi, kaip vibruoja ir pakrypsta kameros apžvalgos kampas ir rodomas vaizdas darbuotojams ardant sieną perforatoriumi, kas įrodo, kad vibracija ir perforatoriaus dūžiai yra pakankamai stiprūs skylių sienose ir kitų defektų atsiradimui. Be to, pateiktuose teismui vaizdo įrašuose užfiksuoti krentantys plytų ir tinko gabalai, akmenys, smėlis ir dulkės. Nurodo, kad jai (ieškovei) nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė nekviesti į posėdį S. E. F. kaip liudytojo, nes šis asmuo būtų parodęs savo ekspertines žinias ir kompetenciją dėl jo surašyto defektų akto.

10.5. Dėl teismo argumentų apie ieškovės naudojimąsi durimis, akcentuoja, kad durys iki incidentų buvo kaip naujos, prižiūrimos ir apklijuotos apsaugine plėvele, kuri buvo nuimta netrukus iki žalos padarymo. Durys nuo jų eksploatavimo pradžios buvo apdraustos – tai reiškia, kad atsitikus bet kokiai žalai durims (įskaitant pabraižymus gabaritiniais daiktais (pavyzdžiui, baldais), raktais arba papuošalais) ieškovė turėtų kreiptis į draudimo bendrovę žalai atlyginti, tačiau į draudimą ieškovė nesikreipė, kadangi jokios žalos durims per visą eksploatavimo laikotarpį nebuvo padaryta. Be to, jeigu prieš skundžiamus teisme incidentus būtų padaryta žala durims trečiųjų asmenų, ieškovė būtų kreipusis ir į policiją. Pažymi, kad tiek nuotraukose, tiek vaizdo įrašuose užfiksuoti visų detalių apgadinimai. Atkreipia dėmesį ir į žalos padarymo metu dar galiojusią durų garantiją, tačiau atsakovės darbuotojams pažeidus garantijos suteikimo ir durų eksploatavimo taisykles, garantija neteko galios.

10.6. Mano, kad dažai, putų likučiai yra arba nenuvalomi, arba nuvalomi ir kiti durų defektai ištaisomi iš esmės sumokant už tokias paslaugas ir reikalingas medžiagas brangiau nei kainuotų nusipirkti ir įstatyti naujas duris. Dėl teismo argumento apie ieškovės toliau naudojamas duris nurodo, kad norėtų pasikeisti duris, bet to nedaro, kol neišnagrinėtas teisminis ginčas; planuoja tai daryti ateityje, nes dabartinė durų kokybė jos netenkina. Atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl vaizdo kameros įrengimo teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kelia abejones atsakovės darbuotojų veiksmais, kad žala galėjo būti padaryta ir tyčia. Pažymi, kad atsakovės darbuotojai tyčiojosi iš ieškovės, ją įžeidinėjo ir žemino, nepagarbiai kalbėjo, keikėsi, galimai atsakovės darbuotojai paliko išmatų ieškovės rūsyje.

10.7. Nesutikdama su teismo argumentais apie jos kaltę dėl dažų bei montavimo putų patekimo ant durų, mano, kad teismą suklaidino melagingi atsakovės parodymai. Nurodo, kad ji ir jos šeimos nariai buvo išvykę į užsienį dieną prieš incidentą ir grįžo tik po savaitės. Sugrįžusi į Lietuvą ieškovė prašė atsakovo darbų vadovo apsaugoti duris nuo kitų pažeidimų, bet to nebuvo padaryta, todėl vėliau durys dar buvo apgadintos kelis kartus.

10.8. Kritiškai vertindama teismo sprendimą dalyje dėl nepriteistos neturtinės žalos, nurodo, kad prašė priteisti neturtinę žalą ne tik dėl daiktų sugadinimo, bet ir dėl to, kad atsakovė (atsakovės darbuotojai) žemino ieškovę, iš jos tyčiojosi (pavyzdžiui, pridergus ieškovės rūsį), įžeidinėjo, nepagarbiai bendravo, gąsdino. Ieškovei buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas, paskirti vaistai. Šie neigiami išgyvenimai ir sveikatos pablogėjimas yra susiję su ieškovės ir atsakovės ginču, atsakovės (jos darbuotojų) veiksmais bei elgesiu, ieškovės turtui padaryta žala. Mano, kad jos neigiami išgyvenimai ir sveikatos pablogėjimas tikrai verti daugiau nei 800 Eur sumos.

10.9. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės advokatė Agnija Frejerė pirmosios instancijos teismui pateikė klaidingą bylinėjimosi išlaidų sumą – praleido 270 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už advokato padėjėjo Dovydo Raišučio teisines paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta bendra ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra ne 2 098,50 Eur, bet 2 368,50 Eur; atitinkamai turėtų būti perskaičiuojamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp proceso šalių.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ieškinio reikalavimą dėl vaizdo stebėjimo kameros, Totum-3 juostelės apgadinimo, o ieškovės pateikti įrodymai, pagrindžiantys durų apgadinimą, yra abejotino turinio, dėl ko teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kritiškai. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. liepos 23 d. durų apgadinimo faktą ieškovė bandė įrodinėti statybinį išsilavinimą turinčių specialistų, neįrašytų į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą ekspertų sąrašą, defektiniais aktais, darytais praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo apgadinimo dienos. Kiti byloje turimi įrodymai – 2021 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolas, prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, nuotrauka Nr. 1, 2021 m. rugpjūčio 12 d. vizualinės apžiūros aktas patvirtina dešinės pusės durų apvado nubrozdinimą - durų pažeidimą, kuris teismo buvo įvertintas. Mano, kad turimi įrodymai taip pat neginčytinai patvirtina ieškovės piktybinį nusistatymą prieš bet kokius atsakovės ir trečiojo asmens siūlytus jos buto durų apsaugos variantus, žalos nustatymo aplinkybių išsiaiškinimo, ginčo išsprendimo ir kompromiso radimo galimybes. Ieškovė neleido nei apklijuoti jos buto durų apsauginėmis klijuotėmis, nei išvalyti nuo dulkių, nei nustatyti tikslius durų apgadinimus. Pažymi, jog ieškovė suvokė statybinių darbų, atliekamų šalia jos buto durų, galimus neigiamus rezultatus, tokius kaip dulkės, statybinės šiukšlės, galimi nežymūs dažų ir montavimo putų pėdsakai, kurie yra objektyviai paaiškinami ir neišvengiami, bei jų atsiradimo riziką ir su tokia rizika ir galimais šios rizikos rezultatais ir pasekmėmis sutiko, nes pati nesiėmė jokių veiksmų šiai rizikai sumažinti ir neleido kitiems imtis galimų veiksmų rizikos veiksniams išvengti arba sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. su trečiuoju asmeniu sudarytos darbų pirkimo sutarties Nr. CPO153139 pagrindu vykdė statybos darbus renovuojant daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); be kita ko pagal techninį darbo projektą buvo numatyta atnaujinti nuotekų tinklus. 2021 m. liepos 23 d. atsakovės darbuotojai minėtame objekte vykdė darbus (ardė šachtą) šalia ieškovės buto Nr. 14, ką ieškovė, tuo metu būdama išvykusi atostogauti, užfiksavo prie jos buto durų įrengta vaizdo kamera. Grįžusi iš atostogų, 2021 m. liepos 30 d. ieškovė apžiūrėjusi buto duris ir nusprendusi, kad jos buvo apgadintos prie jos buto durų 2021 m. liepos 23 d. dirbusių asmenų, kreipėsi dėl to su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato byloje pateiktos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti tyrimo metu aiškinantis pareiškime nurodytas aplinkybes atklikti veiksmai, be kita ko pateiktas 2021 m. rugpjūčio 6 d. surašytas 2021 m. rugpjūčio 3 d. atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo laiptinė bei buto durys, (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad buto durys yra medžio spalvos, apdulkėjusios bei ant durų dešinės pusės matosi smulkūs nubrozdinimai, virš durų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri taip pat yra apdulkėjusi; iš dešinės pusės matosi išardyta siena, kurios viduje matosi vamzdžiai; daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį atsisakyta pradėti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Byloje taip pat pateiktas, dalyvaujant trečiojo asmens ir objekte atliekamų statybos darbų techninės priežiūros atstovui, 2021 m. rugpjūčio 12 d. surašytas statybos darbų vizualinės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad durų apvadų kampuose matosi smulkūs subraižymai, girdisi vyrių girgždesys; durys buvo nešvarios (dulkėtos), savininkė neleido durų liesti rankomis ar pavalyti dulkes, todėl nustatyti visų galimų subraižymų nebuvo galimybės. 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pateikė pretenziją UAB „Tvarkyba“, prašydama atlyginti 2 500 Eur turtinę ir neturinę žalą, padarytą apgadinus jos buto duris, kartu pridėdama durų gamybą ir montavimą atlikusios įmonės parengtą durų specifikaciją-sąmatinius skaičiavimus (1 755 Eur sumai); UAB „Tvarkyba“ persiuntė ieškovės pretenziją atsakovei.

16. Negavusi prašomos žalos atlyginimo, ieškovė su reikalavimu dėl turtinės (1 877 Eur) ir neturtinės (800 Eur) žalos priteisimo kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu, nusprendęs, kad ieškovė iš esmės nepagrindė jos nurodytos žalos apimties ir dydžio pinigine išraiška, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, protinga ir sąžininga žalos atlyginimo suma laikydamas 300 Eur sumą turtinei žalai ir 100 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė gi su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje jos ieškinys nebuvo patenkintas, nesutinka, iš esmės laikydama, kad jos reikalaujama priteisti turtinės žalos suma yra tinkamai pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kartu pažymėdama, kad dėl aptariamos situacijos jos patirti neigiami išgyvenimai ir sveikatos pablogėjimas taip pat verti jos prašomos priteisti neturtinės žalos sumos. Visgi, su apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

17. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės reikalavimo atsakovei, CK 6.264 straipsnio pagrindu. Minėto CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pažymėtina, kad samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Taigi, samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir taip nepadarytų kitiems žalos. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas: 1) žalos buvimo faktą (CK 6.249 straipsnis), 2) padariusio žalą asmens neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), 4) kaltę (CK 6.248 straipsnis). Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas, taigi, be kita ko svarbu nustatyti, ar tarp samdančiojo ir darbuotojo yra darbo santykiai. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.

18. Aptariamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad laiptinėje prie ieškovės buto durų remonto darbus aukščiau paminėtos statybos rangos sutarties pagrindu vykdė atsakovės darbuotojai. Tuo pačiu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, tarp jų ieškovės pateiktus vaizdo įrašus, bylos šalių ir liudytojų parodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės darbuotojai, dirbdami prie ieškovės buto durų, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kai perforatoriumi ardant sieną prie ieškovės buto durų, nepasirūpino, kad durys būtų apsaugotos nuo krentančių dulkių ir statybinių atliekų poveikio. Ieškovė iš esmės neginčijo, kad jai buvo žinoma apie name atliekamus renovacijos darbus, tačiau ji taip pat akcentavo, kad apie laiptinėje konkrečią numatomų atlikti darbų datą informuota nebuvo, nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigė priešingai, kaip ir liudytojas A. V., teismo posėdyje tvirtinęs, kad prieš pradedant darbus bendrose patalpose buvo kabinami pranešimai skelbimų lentoje ar ant įėjimo durų, kad gyventojai galėtų pasiruošti būsimiems darbams, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad tokie įrodymai pateikti nebuvo. Visgi, net ir nepaisant paminėtų aplinkybių, ir viena vertus, ieškovei esant pačiai suinteresuotai apsaugoti savo turtą, dėl ko, pavyzdžiui išvykdama atostogauti, žinodama apie vykdomus renovacijos darbus, ji ir pati galėjo pasidomėti konkrečia planuojamų atlikti prie jos buto darbų data ir pasirūpinti savo turto apsauga, juolab, kad kaip nurodė liudytojas A. V. darbų vietoje pastoviai būdavo statybos vadovas, kita vertus, ieškovei to net ir nepadarius, ir pačiai nesiėmus priemonių savo durų apsaugai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės darbuotojai, atlikdami sienos gręžimo darbus, galėjo apsaugoti ieškovės buto duris, kad ant jų nekristų statybinės atliekos, pavyzdžiui, kaip nurodė, teismas, laikant virš durų kartono lakštą, ar pan., kas nebūtų reikalavę didelių kaštų ar pastangų, juolab, kad kaip matyti iš vaizdo įrašų, atsakovės darbuotojai nedirbo po vieną. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek atsakovės darbuotojų kaltę, tiek neteisėtus veiksmus. Išsamiau dėl paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pasisakyti, kadangi šalys apeliacine tvarka iš esmės jų nekvestionuoja.

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jai padarytos žalos dydžiu, įrodinėdama, kad jos durys, taip pat vaizdo stebėjimo kamera minėtų atliktų darbų metu buvo taip apgadintos, kad tapo netinkamos naudoti. Padarytus jos turtui pažeidimus (žalą) ieškovė byloje be kita ko grindė jos brolio S. E. F. 2022 m. spalio 10 d. defektų aktu, kuriame nurodyti buto durų ir virš jų sumontuotos vaizdo kameros nustatyti defektai (varčios medinės (vidinės ir išorinės) apdailos daugybiniai apibraižymai, dūriai, išmušos ir įdaužos; varčios rėmas turi apibraižymų iš visų pusių; plieninė Totum-3 plokštelė iš kairės durų briaunos apibraižyta; apibraižyti metaliniai apsauginiai kaiščiai (4 vnt.); deformuotos ir pažeistos guminės sandarinimo tarpinės; giliai įsiskverbusių nenuplaunamų aliejinių dažų dėmės žalios spalvos; nenuplaunamos statybinių putų ir klijų dėmės; trūksta staktos metalinės apdailos tvirtinimo varžtų uždengimo; metalinis staktos rėmas apibraižytas; medinės staktos apvadai apibraižyti iš visų pusių ir turi siūlių deformacijų sujungimo vietose; ant durų staktos atsirado trinties požymių dėl varčios deformacijos; plieninis slenkstis, esantis po durų varčia, apibraižytas dėl patekusių statybinių dulkių ir smėlio; į vyrių mechanizmus priberta smėlio, dulkių, birių statybinių medžiagų; vyriai pakrypę, deformuoti, kas lemia varčios deformaciją ir sunkų metalinį girgždesį; vyriai apibraižyti, apipurkšti statybiniais klijais ir putomis; vyrių chromuotos apdailos apibraižytos; išorinės spynų apsauginės plokštelės yra smarkiai apibraižytos; į vidinius spynų cilindrus, mechanizmus ir jungiamąsias detales (tandemą) priberta dulkių, smėlio ir birių statybinių medžiagų, dėl ko jos buvo pažeistos ir negali atlikti savo pagrindinių funkcijų; dėl varčios deformacijos (nuokrypio) spynų kaiščiai ir spragtukas apgadinti - apibraižyti ir neatitinka konstrukcijos numatytų vietų (techninių skylių); durų chromuotas akutės stiklas apibraižytas, į vidų priberta smėlio ir dulkių; smulkūs patraukiamos rankenos apibraižymai; daugybiniai vaizdo stebėjimo kameros korpuso ir lęšio apibraižymai, smėlio ir dulkių patekimas per technines angas į pagrindinius kameros elektronikos komponentus, sutrikęs vaizdas ir garsas, LED (šviesos diodų) naktinio matymo šaltinių gedimas; oro garso izoliacijos rodiklis 39 dB, kai gamintojo pateiktas durų garso izoliacijos rodiklis turi būti 43 dB; durų varstymo (traukos) jėga ir raktų sukimo jėgos viršija nustatytas normas, kas parodo, kad durys sunkiai varstomos ir rakinamos. Šiame defektų akte padaryta išvada, kad dėl kritinių defektų, tokių kaip šarvuotų durų deformacijos, neardomų suvirintų konstrukcijų, išskirtinių nebegaminamų detalių (Totum 3 plokštelė), tinkamai neveikiančių spynų mechanizmų, techninės gamintojo specifikacijos ir durų eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Totum sutartis Nr. 6692), šarvuotos buto durys negali būti atstatytos iki pradinės gamybinės būklės, durų negalima tinkamai eksploatuoti ir jos turi būti pakeistos naujomis. Be to, kaip nurodė pati apeliantė, norėdama išsklaidyti abejones dėl šališkumo, paprašė defektų aktą sudaryti ir dar vieno specialisto A. G.. Minėto asmens parengtame 2023 m. vasario 17 d. defektiniame akte nurodyta, kad apibraižytos visos matomos durų detalės ir apdailos iš išorinės ir vidinės durų pusės, akutė; įkirstos išorinės durų pusės medinės apdailos ir varčios briaunos; trinties požymių aptikta ant rėmo, varčios, vyrių; girgžda vyriai ir spynos; pažeista varčios ir medinės apdailos PVC danga; rūksta medinės durų apdailos (montavimo varžtų PVC dangtelių); birios statybinės atliekos (plytų ir tinko liekanos, statybinis smėlis, dulkės) spynose, vyriuose, varčios vidinėje konstrukcijoje, varžtų montavimo vietoje, durų siūlėse, akutėje, guminėse tarpinėse, durų detalių tvirtinimo vietose, techninėse skylėse sklendei, spynų cilindrams, įvorėms ir vyriams; varčia, medinės apdailos aptaškytos statybiniais klijais, dažais, skiediniais; guminės tarpinės palei durų rėmo ir varčios perimetrą apdraskytos, atsiklijavusios. Šiame defektų akte nurodyta paskaičiuota bendra remonto darbų kaina sudaro nuo 2 381,59 Eur iki 2 465,79 Eur. Minėtame defektiniame akte padarytos išvados, kad durų pažeidimai buvo sukelti laiptinėje atliktų statybinių darbų, ką parodo pažeidimų pobūdis, kryptis ir lokalizacija; nepriklausomai nuo remonto kokybės, iki pradinės būklės atstatyti durų neįmanoma, t. y. bus prarastas estetinis vaizdas (pavyzdžiui, bus matomos pjovimo ir suvirinimo siūlės, remontuotų dažytų metalinių paviršių dažų, padengimų skirtumai) ir techniniai rodikliai (pavyzdžiui, šlifuotų metalinių ir medinių dalių paviršių išploninimas, konstrukcinių tarpų padidėjimas, šilumos ir garso izoliacijos rodiklių sumažėjimas); dėl durų demontavimo sudėtingumo (konstrukcijos pjovimo, išrinkimo, išnešimo ir transportavimo į gamyklą) paslaugų kainos, pilno durų remonto kainos, laikinų durų ir spynų užsakymo, transportavimo, montavimo ir demontavimo išlaidų, pažeistų durų atstatymas iki gamyklinės būklės, atsižvelgiant į darbų sudėtingumą ir kainą (kuri bus didesnė už naujų durų gamybą net pritaikius nusidėvėjimo koeficientą) yra netikslingas visais atžvilgiais. Be to, byloje ieškovės pateikta durų gamybą ir montavimą atlikusios įmonės parengta durų specifikacija-sąmatiniai skaičiavimai, 1 755 Eur sumai. Tokiu būdu, ieškovė jai padarytą turtinę žalą, priskaičiuodama 52 Eur už vaizdo kamerą, 70 Eur už Totum-3 juosteles, viso vertina 1 877 Eur suma.

20. Pasisakant dėl ieškovei padarytos žalos dydžio nustatymo bei atitinkamai priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir padarytos ieškovei žalos, pirmiausia akcentuotina įrodinėjimo svarba civiliniame procese. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

21. Iš byloje pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašų matyti, kad 2021 m. liepos 23 d. prie ieškovės buto atliekamų darbų metu, atsakovės darbuotojui dirbant su perforatoriumi, kilo dulkės, krito ardomos sienos dalelės, tačiau iš šių įrodymų, juos vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, be kita ko 2021 m. rugpjūčio 3 d. atliktos įvykio vietos apžiūros protokolo, 2021 m. rugpjūčio 12 d. darbų vizualinės apžiūros akto duomenų, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, jog dėl atsakovės darbuotojų veiksmų galėjo būti apibraižytas dešinės pusės durų apvadas, nedaug žalios spalvos dažų užtiško ant durų varčios ir apvado, taip pat tikėtina, kad galėjo atsirasti durų girgždesys. Tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kiti ieškovės deklaruojami jos durų defektai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės darbuotojų veiksmais, byloje pateikta nebuvo. Ir to niekaip nepagrindžia ieškovės pateikti jos pasirinktų specialistų surašyti defektų aktai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad abiem ieškovės nurodytiems specialistams vertinant ieškovės turto būklę nuo aptariamų atsakovės atliktų darbų jau buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Ir tai, kad šiais aktais buvo konstatuoti ir aprašyti tam tikri ieškovės turto defektai, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad visi jie padaryti aptariamų atsakovės darbuotojų veiksmų metu. Tuo pačiu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pasirinktų specialistų šališkumo, šią aplinkybę vertinant tuo aspektu, kad abu asmenis, kurių vienas yra ieškovės brolis, pasirinko pati ieškovė, būdama suinteresuota tyrimo rezultatu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004 ir kt.). Aptariamu atveju, ieškovė, nors ir atstovaujama profesionalaus teisininko, nepasinaudojo teismo siūlymu byloje pasirinkti nepriklausomą ekspertą durų būklei, ryšium su atsakovės darbuotojų atliktais veiksmais, įvertinti, šiame kontekste atmetant ir argumentus apie kreipimąsi į ieškovės durų gamintojo įmonę ar kitus šarvuotų durų gamintojus dėl defektų akto sudarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimą, teismas šioje byloje ieškovės nurodytus defektų aktus, surašytus apdailininko (statybininko), statybos verslo paslaugų teikėjo, santechniko kvalifikaciją turinčio S. E. F., bei statybininko, statybos verslo paslaugų teikėjo kvalifikaciją turinčio A. G., pagrįstai vertino ne kaip eksperto išvadas CPK 212 straipsnio prasme, o kaip kitus rašytinius įrodymus, kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Šiame kontekste atmestini ir apeliantės argumentai dėl teismo neva suabejojimo S. E. F. ekspertinėmis žiniomis ir sprendimo jo nekviesti į bylą liudytoju, pažymint, kad būtent teismas sprendžia byloje dėl įrodymų pakankamumo, išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo darydamas pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22. Kritiškai vertinant apeliantės poziciją dėl jos nurodyto žalos dydžio pagrįstumo, taip pat pažymėtina, kad iš pateiktų aukščiau paminėtų įrodymų yra mažai tikėtina, kad per tokį sąlyginai neilgą darbo laiką, krentančių sienos dalelių, paskleistų dulkių, kurios natūraliai nusėdo ant aplinkos paviršių, poveikyje būtų pažeistos net vidinės ieškovės kaip naujomis, taigi, sandariomis laikomų durų vidinės konstrukcijos, pavyzdžiui, būtų sugadinta spyna ar subraižytas vidinis slenkstis, ar net deformuotųsi durys. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į kai kurias prieštaringas, keliančias abejones ieškovės pozicijos teisingumu ir/ar nuoseklumu, aplinkybes. Pavyzdžiui, kritiškai vertintina ieškovės pozicija dėl durų staktos išklibinimo ar durų deformacijos kaip sienos daužymo perforatoriumi pasekmės, tam byloje nesant jokių pagrįstų įrodymų, tokiu įrodymu nesant pagrindo laikyti ir kameros (ne)stabilumą, nors teismui ir atkreipus dėmesį, kad darbuotojui dirbant prie vaizdo kameros perforatoriumi vaizdas lieka stabilus. Kaip ir dėl ieškovės defektų akte nurodyto plieninio slenksčio, esančio po durų varčia, apibraižymo dėl patekusių statybinių dulkių ir smėlio, atkreiptinas dėmesys, kad slenkstis yra buto viduje, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apibraižytas jis galėjo būti tik ieškovei ar jos šeimos nariams vaikštant per slenkstį, tačiau, kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ieškovė 2021 m. liepos 23 d. atliekamų darbų metu buvo išvykusi ir durų niekas nevarstė. Kaip ir liudytojas A. G. teismo posėdyje, pasisakydamas dėl jo nustatytų durų pažeidimų, taip pat akcentavo, kad kai durys uždarytos, jų neapgadinsi, nurodydamas, kad ir tarpinių apgadinimai gali atsirasti tuomet, kai durys atsidaro ir ant jų krenta silikatinės plytos, kartu pažymėdamas, kad darbų vykdymo metu žmonės išeidavo iš buto, grįždavo ir tuomet atidarant duris viskas krisdavo į vidų (nors kaip minėta, jau nustatyta, kad darbų vykdymo metu žmonių bute netgi nebuvo). Be to, nors ieškovės pateiktais defektų aktais buvo įrodinėjama, kad nustatyti ieškovės turto defektai atsirado laiptinėje atliekant minėtus statybinius darbus, tačiau vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. G., defektų aktą surašęs 2023 m. vasario 17 d., teismo posėdyje tvirtino, kad durų defektai padaryti neseniai, galimai prieš kelis mėnesius iki apžiūros.

23. Dėl ieškovės durų apgadinimų, atsiradusių padarytos ertmės (šachtos) užmūrijimo ir sienos dažymo metu, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovės dalinės atsakomybės. Nuo 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesio besitęsiant konfliktinei situacijai dėl atsakovės atliekamų darbų, ir atsakovės darbuotojams atvykus prie ieškovės buto užbaigti darbų, manytina, jog ieškovė galėjo imtis priemonių savo turtui nuo galimo poveikio atliekant darbus apsaugoti, tuo pačiu, žinoma, nepaneigiant ir atsakovės darbuotojų pareigos visada elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadarant kitiems žalos.

24. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog visi jos nurodyti durų defektai atsirado dėl atsakovės darbuotojų veiksmų, kaip aptartais įrodymais neįrodė ir vaizdo kameros apgadinimo būtent dėl atsakovės atliekamų darbų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė durimis naudojosi jau nuo 2016 m., ir nepaisant jos deklaravimo apie idealią iki laiptinėje atliekamų darbų buvusią durų būklę, ką anot apeliantės, be kita ko patvirtina tai, jog dėl žalos durims nebuvo kreiptasi nei į draudimo bendrovę, nei į policiją, visgi jokių objektyvių duomenų apie ieškovės durų būklę iki aptariamo įvykio byloje pateikta nebuvo. Be to, ieškovė ir toliau naudojasi durimis ir aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad jos, atsakovės darbuotojų atliktų veiksmų pasėkoje, tapo netinkamos naudoti. Tokiai išvadai nesudaro pagrindo ir apeliantės argumentas apie ketinimą duris keisti ateityje, nes durų kokybė jos netenkina. Taigi, ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu nepagrindė prašomo priteisti turtinės žalos dydžio. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus nustatytus atsakovės darbuotojų kaltais veiksmais padarytus ieškovės durų pažeidimus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 300 Eur, kaip protingos ir sąžiningos, turtinės žalos sumos ieškovei iš atsakovės priteisimo.

25. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apeliantės skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Prašydama tenkinti jos reikalavimą dėl 800 Eur neturtinės žalos priteisimo pilna apimtimi apeliantė akcentuoja, kad neigiami išgyvenimai ir sveikatos pablogėjimas yra susiję su ieškovės ir atsakovės ginču, atsakovės (jos darbuotojų) veiksmais bei elgesiu, ieškovės turtui padaryta žala.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Aptariamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ieškovei. Įvertinus bylos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė galėjo patirti neturtinę žalą dėl durų apgadinimo, kai būdama toli nuo namų, atostogaudama, internetu prisijungusi prie vaizdo stebėjimo kameros, pamatė asmenis be atpažinimo ženklų, ardančius sieną prie pat jos buto durų, nesiėmus jokių atsargumo priemonių. Kartu neneigtina, kad neigiamus išgyvenimus (emocijas) ji galėjo patirti ir kilusio konflikto eigoje bendraudama su atsakovės darbuotojais, tuo pačiu šiame kontekste nepatvirtinant ieškovės nurodytų aplinkybių apie patirtas patyčias, neva atsakovės darbuotojų pridergtą rūsį, kadangi tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Iš byloje esančio 2022 m. sausio 10 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovei buvo diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, paskirtas gydymas vaistais bei vitaminais; nurodyta, kad pacientė skundžiasi nerimu, nemiga, panikos atakomis, kurių metu stipriai daužosi širdis, simptomai trunka apie pusę metų, susiję su turtine situacija asmeniniame gyvenime. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, padarytos žalos pobūdį, nesant pagrindo spręsti, kad dėl padarytos žalos ieškovė patirs ilgalaikes pasekmes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma yra pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl vaizdo kameros prie ieškovės buto įrengimo (ne)teisėtumo, teismo galimo šališkumo, pažymint, kad ir ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o vien tai, kad šalies netenkina priimtas sprendimas, nesutinkant su teismo atliktu vertinimu, tai nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

30. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2481-866/2023, UAB „A&T Statyba“ buvo iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, nemokumo administratoriumi paskirtas Valdas Rakauskas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad ieškovės advokatė pirmosios instancijos teismui pateikė klaidingą bylinėjimosi išlaidų sumą – praleido 270 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už advokato padėjėjo Dovydo Raišučio teisines paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta bendra ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra ne 2 098,50 Eur, bet 2 368,50 Eur; atitinkamai turėtų būti perskaičiuojamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp proceso šalių.

33. Įvertinus ieškovės byloje pateiktus pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus), matyti, kad iš viso ieškovė pirmosios instancijos teisme už teisines paslaugas sumokėjo 2 358,50 Eur sumą (teismo sprendime nurodyta 2 098,50 Eur suma). Taigi, atitinkamai, pirmosios instancijos teismui patenkinus 15 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 362,78 Eur suma ((2 358,50 Eur + 60 Eur) x 15 / 100), todėl atsižvelgiant į atsakovei iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 65,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (362,78 – 297,50).

34. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės H. T. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, nurodant priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T Statyba“, juridinio asmens kodas 303352458, ieškovei H. T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė