Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei H. T. F., jos atstovams advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, advokatei Agnijai Frejerei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T Statyba“ atstovei advokatei Justinai Jušinskei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. T. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A&T Statyba“ dėl 1877,00 Eur turtinės ir 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo; trečiasis asmuo UAB „Tvarkyba“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė H. T. F. prašė priteisti jos naudai iš atsakovės UAB „A&T Statyba“ 1877,00 Eur turtinės ir 800,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 60,00 Eur žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė H. T. F. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021-07-23 jos vaizdo kamera užfiksavo, kad prie buto durų buvo atvykę keli nepažįstami vyrai ir ėmėsi sienos gręžimo darbų. Vykdydami darbus jie smarkiai apgadino jos duris. Tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos ir apie žalą sužinojo prisijungusi prie savo vaizdo kameros. Grįžusi namo apžiūrėjo duris ir pastebėjo, kad jos smarkiai apgadintos. Darbininkai sieną daužė su elektriniu įrankiu. Apie remontą jos niekas neįspėjo. Ten buvo daug smėlio, dulkių, kurios pateko į durų tvirtinimo elementus. Baigus darbus, vienas iš vyrų kastuvu rinko sienos nuolaužas, atsiremdamas į jos duris ir jas daužydamas. Apatinė durų dalis yra visiškai suniokota, net nebeliko nei tvirtinimo elementų, apdailos elementų, paviršius atsiklijavo, durys prarado savo pirminį vaizdą. Iki šio įvykio jos durys buvo visiškai naujos ir naudojamos tik pagal paskirtį. Durys buvo sumontuotos pagal technologiją, duris gaminančiai įmonei jokių pretenzijų neturi. Virš durų jų sumontavimo dieną buvo įrengta vaizdo kamera. Nuo to momento iki šio įvykio jokių incidentų nebuvo. Dėl žalos kreipėsi ir į policiją, ir į draudimo bendrovę. Po durų sumontavimo jokie remonto darbai jos laiptinėje nebuvo atliekami. Ilgą laiką ant durų buvo apsauginė plėvelė, kurią nuėmė tik prieš įvykį, nes plėvelė jau buvo nusidėvėjusi. Vaizdo kamera buvo apgadinta, neveikia mikrofonas, vaizdas taip pat prastas, ypač naktinis. Durų pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta 5 metų garantija. Atsakovės darbininkai iš esmės pažeidė taisykles, dėl kurių ji galėjo kreiptis dėl garantinio remonto. Sutarties 2.4 punkte nurodytos sąlygos, kuomet garantija negalioja. Padidėjo oro skverbtis, durys prarado hermetiškumą. Dulkės pateko į spynas ir sugadino jas. Darbininkai net nenuvalė durų po darbų. Nuvalė jas pati. Duryse įrengtos tandeminės spynos, jų vyriai (lankstai) negali būti pataisyti, nes jų negalima išimti, išvalyti ir įdėti atgal. Durys yra persikreipusios, atsirado nuolatinis girgždesys. 2021-10-14 durys buvo pakartotinai apgadintos tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl šio įvykio taip pat kreipėsi į policiją. Pareigūnai apžiūrėjo duris. Darbų vadovų vietoje nebuvo nei pirmo, nei antro atvejo metu, darbininkų darbo niekas nekontroliavo. Policija pripažino, kad žala yra padaryta, bet baudžiamosios atsakomybės tai neužtraukia. Kai vamzdynas buvo nutiestas ir skylė sienoje buvo užtaisoma, durys buvo aptaškytos statybiniais mišiniais, kurių nuplauti neįmanoma. Dėl įvykių kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją, įmonei skirta bauda. Siuntė pretenziją atsakovei, bet jokio atsakymo į pretenziją negavo. Kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, bet jai atsakyta, kad tai nedraudiminis įvykis, nes žala padaryta renovacijos metu. Kai kurie elementai (durų juostelė) nebegaminama, todėl jos atkurti ar pakeisti neįmanoma. Dėl įvykio patyrė daug streso, nes atsakovės atstovai bendravo su ja nepagarbiai, žemino ją, keršijo. Jiems buvo suteiktas raktas nuo jos rūsio, po darbų rado ir fekalijų, ir šiukšlių, taip darbininkai jai keršijo, nes prie durų atkeršyti negalėjo, nes ten yra kamera. Jos savijauta pablogėjo, prasidėjo nemiga, galvos skausmai, jai buvo išrašyti psichotropiniai vaistai. Darbų vadovas viešai skelbė jos asmeninius duomenis, viešai aptarinėjo įvykį, kiek kartų ji kreipėsi į policiją, prie jos buto durų buvo atliktos nuotraukos be jos įspėjimo, kas pažeidžia jos privatumą. Šiuo metu taip pat pergyvena, nes renovacijos darbai nėra baigti, stresas tęsiasi, dėl to prašo priteisti neturtinę žalą. Po pirmo įvykio iš karto kreipėsi į policiją, draudimo bendrovę. Pareigūnai apžiūrėjo duris, surašė apžiūros aktą. Buvo nustatyti durų apdailos apibraižymai skirtingų dydžių, apatinėje durų plokštelėje trūksta apdailos, liko tik skylės, matosi trinties pėdsakai, kai darbininkas trynė tą vietą savo ranka; metaliniai vyriai turi plastikinę chromuotą apdailą, kuri yra subraižyta, į vyrius pateko akmenys ir smėlis, dėl to negali sandariai uždaryti durų, durys persikreipė; metalinis slenkstis tiesiai po durimis yra subraižytas, nes jai teko atidaryti duris ir atidarius duris, viskas krito jai ant galvos, grindų; į spynų vidų pateko smėlio, dulkių, dėl to spyna dabar stringa, kartais negali jos atidaryti, mechanizmas labai sunkiai rakinasi. UAB „Totum“ darbuotojai į vietą nebuvo atvykę, nes jie paaiškino, kad tokios paslaugos neteikia. Pagal technines savybes jie nusprendė, kad vyrių pakeisti neįmanoma, nes vyriai privirinti prie varčios. Nežino kaip UAB „Totum“ garantinio aptarnavimo metu tvarkytų duris. Durų iki šiol nekeitė, rakina duris su pastangomis. Spyną pakeisti galima, bet dėl to, kad durų karkasas persikreipė, yra girgždesys, jas reikia keisti. Dėl durų apžiūros kreipėsi į UAB „Totum“ ir panašią įmonę, bet jie tokios paslaugos neteikia. Nežino kokie veiksmai buvo atlikti tiriant įvykį policijoje. Pirmas pažeidimas buvo pastebėtas kitą dieną, nei buvo įvykis, tai buvo jos atostogų vidurys. Nuo to laiko jai prasidėjo nerimas, nebegalėjo ramiai atostogauti, buvo labai išsigandusi, nes tie darbininkai buvo be jokių atpažinimo ženklų. Atsakovės darbų vadovas buvo atvykęs pas ją namo, bendravo su ja, bet jokios konkrečios sumos neįvardino, sakė „proto ribose“. Jokio konkretaus pasiūlymo dėl žalos atlyginimo negavo. Įvykio metu butas buvo tuščias. Kamera veikia dalinai, dingo garsas, vaizdą pastebėti galima, bet reikia labai įdėmiai žiūrėti. Kameros vaizde yra dėmės, kurios geriausiai matomos naktinio režimo metu. Kameros apgadinimus nustatė pati. Į specialistus dėl kameros apžiūros ir apgadinimų nustatymo nesikreipė, nes jai ir taip viskas aišku. Kameros rinkos kaina 52,00 Eur. Prašo priteisti visą šią sumą. Iki įvykio kamera naudojosi nuo 2016 metų kaip ir durimis. Nežino, ar VDI konstatavo jos durų apgadinimus. Įmonei buvo skirta bauda, nes įmonė nesilaikė statybos darbų reikalavimų. Šiame bute gyvena nuo gimimo, gyvena antrame aukšte. Neprisimena, ar dalyvavo susirinkime dėl renovacijos. Žinojo, kad jos name bus atliekama renovacija, preliminariai žinojo kokie darbai bus atliekami. Iki įvykio statybiniai darbai buvo atliekami tik namo išorėje, žinojo, kad renovacija jau prasidėjo. Atsakovė nebuvo informavusi gyventojų apie laiptinėje numatomų atlikti darbų datą. Atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuotos tikriausiai jos buto durys, bet nuotraukos darytos neteisėtai.

3. Atsakovės UAB „A&T Statyba“ atstovė advokatė Justina Jušinskė teismo posėdyje paaiškino, kad buvo pasirašyta statybos darbų sutartis, ieškovė ją pasirašė, joje buvo nustatyti ir lietaus nuotekų vamzdžių keitimo darbai. Atliekant darbus aišku kaupėsi šiukšlės. Atlikus darbus, šiukšlės buvo renkamos. Apie įvykį ieškovė informavo atsakovę, 2021-08-12 į vietą buvo atvykęs darbų vadovas ir darbo inspekcijos specialistai. Konstruktyviai pabendrauti su ieškove nepavyko, kadangi buto savininkė neleido liesti durų rankomis, jas nuvalyti. Taigi ji neleido nustatyti žalos dydį. Ji kreipėsi į visas įmanomas institucijas. Darbo inspekcija konstatavo nežymius pažeidimus, kurie nesusiję su ieškovei galimai padaryta žala. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad vaizdo kamera ir „Totum 3“ juostelė buvo apgadinta būtent 2021-07-23. Susirašinėjant su UAB „Totum“ atsakovei buvo nurodyta, kad jokie apgadinimai nebuvo vertinami, pateiktas siūlymas yra ne žalos skaičiavimas, o siūlymas dėl naujų durų įsigijimo. Buvo bandoma tartis dėl žalos atlyginimo taikiai, mažesnės sumos ieškovės netenkino, ji reikalavo atlyginti tą sumą, kuri nurodyta ieškinyje. Darbų vadovas buvo atvykęs į vietą ir bandė tartis su ieškove. Atsakovė neginčija, kad darbai laiptinėje buvo atliekami. Vaizdo įraše užfiksuoti darbuotojai yra atsakovės darbuotojai. Buto durys yra savininko asmeninė nuosavybė, todėl jų apsauga turi rūpintis pats savininkas. Šitie darbai buvo suprojektuoti sutartyje, todėl ieškovei apie jų atlikimą buvo žinoma. Atsakovė nepripažįsta, kad durys buvo pažeistos.

4. Trečiojo asmens UAB „Tvarkyba“ atstovas paaiškino, kad UAB „Tvarkyba“ yra renovacijos administratorė, paskirta savivaldybės, tačiau nėra atsakinga už darbų atlikimą. Paties namo neadministruoja. Statybvietė buvo perduota atsakovei, už visą padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Apie 2021-07-23 įvykį, UAB „Tvarkyba“ sužinojo tik kito mėnesio pradžioje. Atvykus į vietą pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad galimai buvo pažeista tik durų apdaila. Kai buvo kviesta policija, buvo ir jų atstovas, kviestas savivaldybės atstovas. Buvo bendrauta su ieškove, buvo susitarta, kad buto durys bus apklijuotos rangovo. Buvo tikėtasi, kad žalą atlygins draudimo bendrovė, bet kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, nuspręsta laukti teismo sprendimo. Į bylą pateiktas durų apžiūros aktas, kurį surašė statybų darbų techninis prižiūrėtojas. Ten nustatyta, kad galimai buvo subraižyta durų apdaila, buvo apibraižytos durys. Ieškovė demonstravo, kad durys girgžda, tačiau, ar tai susiję su atliktais darbais nustatyta nebuvo, todėl į aktą neįtraukta. Ieškovė teigė, kad spyna prastai veikia. Spynos veikimo mechanizmo nebandė, tik iš ieškovės žodžių apie tai žino. Vyrius būtų galima kartas nuo karto sutepti ir tai padėtų išvengti girgždesio. Turėtų būti įmanoma duris nuimti nuo vyrių, ypač jei durys brangios. Ieškovė nori, kad durų tvarkymo darbai būtų atliekami ne atsakovės, o jos pasamdytų darbuotojų. Kameros apgadinimą matė tik iš ieškovės atsiųstos medžiagos. Vietoje kameros pažeidimų nefiksavo. Durys buvo apdulkėtos, todėl tiksliai pasakyti, ar ten buvo apgadinimų sudėtinga. Iš praktikos žino, kad rangovas nesiima durų apsaugos priemonių vykdant darbus. Pagal sutartį rangovas privalėjo apsaugoti turtą. Pirmo susirinkimo metu buvo aptarta kokie darbai bus atliekami. Vėlesniuose susirinkimuose buvo pateikiami projektiniai sprendiniai, nežino, ar ieškovė dalyvavo kituose susirinkimuose. Rangovui perduodama statybvietė ir rangovas praneša gyventojams apie prasidėsiančius darbus.

5. Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio metu ir iki 2022-10-07 buvo atsakovės UAB „A&T Statyba“ vadovas. Įmonė vykdė renovacijos darbus daugiabučiame name, kur gyvena ieškovė. Darbai buvo vykdomi visuose namo aukštuose ir visose laiptinėse. Apie numatomus renovacijos darbus gyventojai žino nuo pat pradžių, net neįvykus konkursui. Įmonė namo laiptinėse turėjo išardyti šachtas, atidengti vamzdžius ir juos pakeisti. Prieš pradedant darbus bendrose patalpose pirmiausia yra kabinamas pranešimas skelbimų lentoje ar ant įėjimo durų, kad gyventojai galėtų pasiruošti būsimiems darbams. Skelbimai buvo iškabinti, pretenzijų niekas nereiškė. Pirmo susirinkimo metu gyventojai buvo informuoti kokie darbai numatomi atlikti, ieškovė šiame susirinkime dalyvavo. Antro susirinkimo metu būna pristatomas darbų projektas, bet nebūna pateikiamas tikslus darbų atlikimo grafikas. Paliekamas tik informacinis pranešimas, kad po tam tikro laiko prasidės darbai. Kiekvieno atliekamo darbo grafikas nėra pateikiamas gyventojams. Vėliau gavo kvietimą iš policijos į apklausą. Buvo apklaustas, policija jokių durų defektų nenustatė. Buvo asmeniškai nuvykęs pas buto šeimininkę, siūlė iškviesti duris montavusios įmonės atstovą, kad jie nustatytų defektus, bet gavo neigiamą atsakymą. Geranoriškai siūlė ieškovei atlyginti jos patirtą žalą, bet gavo sms žinutę, kad ji norėtų didelės sumos pinigų ir neturtinės žalos. Ši sms buvo pateikta policijai prie bylos. Buto šeimininkė kreipėsi ir į darbo inspekciją. Iš kitų gyventojų jokių priekaištų dėl atliktų darbų negavo. Atidengti vamzdžius yra vienos dienos darbas. Kai buvo keičiami vamzdžiai, dalyvavo techninę priežiūrą vykdantis asmuo, policijos atstovas, jų įmonės atstovas, pati ieškovė. Neneigia, kad įmonė atliko tuos darbus, bet kad darbuotojai apibrozdino duris nėra tikras, nes šeimininkė neleido apžiūrėti durų. Atliekant darbus yra dulkių, bet kad kas nors kristų ir galėtų apibrozdinti taip nebuvo. Paprastai apklijuoja duris prieš darbus, su ieškove buvo bendrauta prieš darbų atlikimą, bet ji neleido apklijuoti durų, nes, jos teigimu, tai jos turtas ir jie neturi teisės jų liesti. Jai buvo pranešta apie atliekamus darbus ir pasiūlyta pačiai apsaugoti duris. Kiti gyventojai tai padarė patys. Buvo pranešta, kad bus atidengiamos šachtos ir keičiamas vamzdynas. Ieškovė prieš kreipdamasi į policiją į jį dėl padarytos žalos atlyginimo nesikreipė, iš karto į policiją. Po to vizualiai apžiūrėjo duris, jos buvo apdulkėtos, bet kad jos būtų apibrozdintos nematė. Buvo kartu su darbų vadovu atvykęs apžiūrėti durų, tik prisilietus prie jų ranka, iš buto išbėgo buto šeimininkė ir pradėjo rėkti kokią teisę jis turi liesti jos turtą. Paaiškino jai, kad nori apžiūrėti duris ir sutarti geranoriškai, siūlė jai įvertinti padarytą žalą proto ribose, o geriausiai kad būtų iškviestas duris montavusios įmonės atstovas arba nepriklausomas ekspertas ir kad jis įvertintų padarytą žalą, nes pats vizualiai jokių problemų su tomis durimis nematė. Kai buvo atvykusi policija, durų apžiūroje nedalyvavo. Jeigu kas ir buvo apgadinta, tai tik durų apvadai. Siūlė juos pakeisti arba už juos sumokėti. Tai galėtų kainuoti iki 200,00 Eur su jų pakeitimo darbų kaina. Dėl apvadų kainos kreipėsi į įmonę, kuri prekiauja „Totum“ durimis ir sužinojo kiek kainuotų apvadai ir jų pakeitimo darbai. Abejoja, ar per tuos darbus galėjo būti apgadinta durų varčia. Analogiški darbai buvo atlikti visose keturiose namo laiptinėse, bet negavo nė vieno skundo iš gyventojų dėl kokių nors apgadinimų. Jam buto šeimininkė nerodė, ar durys girgžda, ar veikė spyna. Kai ji atidarinėjo duris, negirdėjo, kad durys girgždėtų. Policija aiškino, kad ant durų yra pabraižymų, bet pats jų nematė. Galbūt netyčia darbuotojai galėjo prisiliesti prie apvado, bet ne prie pačių durų. Įmonės civilinė atsakomybė (statybos rizikų draudimas arba BTA arba ERGO) buvo apdrausta, jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta, draudimas atlygintų. Darbų vietoje pastoviai būna statybos vadovas, statybų vagonėlyje ir gyventojai, kurie nori, kad durys būtų apsaugotos gali kreiptis į darbų vadovą tuo klausimų. Statybos vadovas iš anksto kreipėsi į ieškovę dėl durų apsaugos, bet gavo iš jos neigiamą atsakymą. Šiai dienai laiptinės viduje darbai yra baigti. Neatsimena, ar ieškovė kreipėsi į jį 2021-10-14. Siūlė ieškovei 200,00 Eur žalai atlyginti už durų apvadus. Ji pasakė, kad pasitars su savo teisininku ir pateiks atsakymą. Vėliau gavo sms su nurodyta žalos suma. Į ieškovės sms neatsakė, tik pateikė policijai.

6. Liudytojas A. G. parodė, kad ieškovės buto durų apgadinimus nustatė naudodamas šiuos įrankius: gulsčiuką, ruletę, endoskopinį prietaisą, kad pasižiūrėti vidines durų konstrukcijas (duryse yra angos, į kurias jį galima įkišti). Dėl durų apgadinimų surašė defektų aktą. Duris apžiūrėjo 2023 m. vasario mėnesį. Nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Pagal kvalifikaciją yra statybininkas. Turi nustatyti pažeidimus ir juos aprašyti po objekto apžiūros. Negali atsakyti kodėl prie defekto akto nėra pridėta nuotraukų. Paprastai defektų nefotografuoja, viską aprašė defektų akte. Skylės aplink duris negali atsirasti išmontuojant senas durys. Skylės atsirado nuo vibracijos ir daužymo perforatoriumi. Darbai buvo atliekami iš dešinės durų pusės. Matė darbų atlikimo vaizdo įrašą. Viskas krito ant darbuotojo rankovės, kuria jis buvo atsirėmęs į duris. O aplink duris skylės atsirado nuo plytų gabaliukų kritimo iš viršaus, nes štrobuota buvo iki viršaus. Iš durų išorinės pusės nematė durų guminės tarpinės. Jos apibraižymus konstatavo atidarius duris, tas matosi plika akimi. Kai durys yra atidaromos statybų metu, statybinės medžiagos krenta ant durų varčios. Durų akutė buvo pažeista, subraižyta dulkėmis, nes buvo valyta statybine pirštine. Į sąrašą įrašyti visi apgadinimai, kuriuos matė. Neprisimena kaip staktos pažeidimai buvo nurodyti sąmatoje, kurie nebuvo įtraukti į defektų aktą. Stakta yra durų viduje, iš išorės nėra matoma. Stakta buvo išklibinta dėl sienos daužymo perforatoriumi. Kanalizacijos šachta yra prie pat laikančiosios sienos, kurioje įmontuotos durys. Durų staktos ankeriai galėjo išsiklibinti tik nuo vibracijos dirbant perforatoriui. Darbai paskaičiuoti atliekant darbus iš abiejų durų pusių. Darbų vaizdo įrašą jam rodė šeimininkas. Kada buvo atlikti darbai neprisimena. Neįmanoma vizualiai apžiūrint nustatyti kokio senumo yra defektai. Matėsi, kad durų defektai padaryti neseniai, galimai prieš kelis mėnesius iki apžiūros, bet kuris profesionalas tai pasakytų. Asmuo vardu S. A. ar S. F. jam nėra pažįstamas. Vizualiai pažįsta šiuos žmones. Filmuotą medžiagą jam rodė S. F.. Vaizdo medžiagą žiūrėjo prieš durų apžiūrą. Rėmas ir stakta yra sinonimai. Nustatyti defektai tikrai negalėjo atsirasti nuo kasdienio durų naudojimo. Pabraižymai neatsiranda nuo kasdienio naudojimo. Guminės tarpinės su laiku gali įsispausti, bet apsidraskyti negali. Tarpinių apgadinimai gali atsirasti tuomet, kai durys atsidaro ir ant jos krenta silikatinės plytos, kurios yra sunkios. Tų plytų gabaliukai krenta į atidarytas duris, angas ir t. t. Darbų vykdymo metu žmonės išeidavo iš buto, grįždavo ir tuomet atidarant duris viskas krisdavo į vidų. Kai durys uždarytos, jų vidaus neapgadinsi. Ant durų apvadų nusėda dulkės, šiukšlės, tai atidarant duris, šiukšlių gabaliukai krenta į vidų. Duris reikėjo uždengti specialia storesne statybine plėvele. Jo nuomone, duris būtų geriau pakeisti, nes jas taisyti bus daug brangiau. Keisti reikia viską. Durų fasado plokštę galima užsakyti, bet bus brangiau nei pakeisti visas duris. Pagal specifikaciją tai buvo ne lauko, o vidinės durys. Šeimininkė nurodė kurią datą buvo atliekami darbai. Duris galima naudoti pagal paskirtį ir šiuo metu. Jos atsirakina, bet spyna, viriai yra apdulkėję, prastai užsirakina, sistema veikia blogai. Spynas galima pakeisti, viską išvalyti, bet tokie darbai būtų brangesni, nei durų pakeitimas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė UAB „A&T Statyba“ pagal 2020-11-24 Statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. CPO153139 vykdė statybos darbus renovuojant daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal techninių darbų projektą numatyta atnaujinti namo nuotekų tinklus.

8. 2021-07-23 atsakovės darbuotojai ardė šachtą šalia ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų.

9. 2021-07-30 ieškovė dėl jos buto durų apgadinimų, jos nuomone, atsiradusių 2021-07-23 darbų metu, kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir apžiūrėjo ieškovės buto duris. 2021-08-06 ieškovės buto durų apžiūros metu nustatyta, kad buto durys yra medžio spalvos, apdulkėjusios bei ant durų dešinės pusės matosi smulkūs nubrozdinimai. Virš durų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri taip pat yra apdulkėjusi. Iš dešinės pusės matosi išardyta siena, kurios viduje matosi vamzdžiai. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, kurios nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas dešinės pusės durų apvado nubrozdinimas.

10. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo apklaustas UAB „A&T Statyba“ atstovas A. V., buto savininkė H. T. F.. 2021-10-19 H.T. F. apklausos metu, be kita ko, paaiškino, kad 2021 m. liepos 23 d., nuo 12:45 val. iki 15:53 val. (pagal jos vaizdo-stebėjimo kameros veikimo laiką) darbus atliekantys įmonės „A&T Statybos“ meistrai vykdydami darbus t. y. sienos gręžimo metu apgadino jos buto duris. Kiek jai yra žinoma ši įmonė atlieka jos gyvenamojo namo (daugiabučio) renovaciją bei į renovacijos planą įeina vamzdžių keitimas. Vaizdo kameros įrengimui bendroje patalpoje savivaldybės ar administracijos leidimo nėra gavusi.

11. 2021-11-03 nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

12. 2021-08-12 ieškovės buto duris apžiūrėjo trečiojo asmens UAB „Tvarkyba“ atstovas A. V. bei statybos darbų techninis prižiūrėtojas E. Ž.. Surašytame darbų vizualinės apžiūros akte Nr. 20210812 pažymėta, kad apžiūros metu nustatyta, kad durų apvadų kampuose matosi smulkūs subraižymai, girdisi vyrių girgždesys. Durys buvo nešvarios (dulkėtos), savininkė neleido durų liesti rankomis ar pavalyti dulkes, todėl nustatyti visų galimų subraižymų galimybės nebuvo. Prie akto pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuoti smulkūs subraižymai dešinės pusės durų apvade.

13. 2021-09-13 ieškovė pateikė pretenziją UAB „Tvarkyba“, prašydama atlyginti 2500,00 Eur turtinę ir neturinę žalą, padarytą apgadinus jos buto duris. UAB „Tvarkyba“ persiuntė ieškovės pretenziją atsakovei UAB „A&T Statyba“.

14. 2022-10-10 ieškovės brolis S. E. F., apžiūrėjęs ieškovės buto duris ir virš durų sumontuotą vaizdo kamerą, surašė defektų aktą ir nustatė šiuos defektus:

14.1. Varčios medinės (vidinės ir išorinės) apdailos daugybiniai apibraižymai, dūriai, išmušos ir įdaužos.

14.2. Varčios rėmas turi apibraižymų iš visų pusių.

14.3. Plieninė Totum-3 plokštelė iš kairės durų briaunos apibraižyta.

14.4. Apibraižyti metaliniai apsauginiai kaiščiai (4 vnt.).

14.5. Deformuotos ir pažeistos guminės sandarinimo tarpinės.

14.6. Giliai įsiskverbusių nenuplaunamų aliejinių dažų dėmės žalios spalvos.

14.7. Nenuplaunamos statybinių putų ir klijų dėmės.

14.8. Trūksta staktos metalinės apdailos tvirtinimo varžtų uždengimo.

14.9. Metalinis staktos rėmas apibraižytas.

14.10. Medinės staktos apvadai apibraižyti iš visų pusių ir turi siūlių deformacijų sujungimo vietose.

14.11. Ant durų staktos atsirado trinties požymių dėl varčios deformacijos.

14.12. Plieninis slenkstis, esantis po durų varčia, apibraižytas dėl patekusių statybinių dulkių ir smėlio.

14.13. Į vyrių mechanizmus priberta smėlio, dulkių, birių statybinių medžiagų.

14.14. Vyriai pakrypę, deformuoti, kas lemia varčios deformaciją ir sunkų metalinį girgždesį

14.15. Vyriai apibraižyti, apipurkšti statybiniais klijais ir putomis.

14.16. Vyrių chromuotos apdailos apibraižytos.

14.17. Išorinės spynų apsauginės plokštelės yra smarkiai apibraižytos.

14.18. Į vidinius spynų cilindrus, mechanizmus ir jungiamąsias detales (tandemą) priberta dulkių, smėlio ir birių statybinių medžiagų, dėl ko jos buvo pažeistos ir negali atlikti savo pagrindinių funkcijų.

14.19. Dėl varčios deformacijos (nuokrypio) spynų kaiščiai ir spragtukas apgadinti - apibraižyti ir neatitinka konstrukcijos numatytų vietų (techninių skylių).

14.20. Durų chromuota akutės stiklas apibraižytas, į vidų priberta smėlio ir dulkių.

14.21. Smulkūs patraukiamos rankenos apibraižymai.

14.22. Daugybiniai vaizdo stebėjimo kameros korpuso ir lęšio apibraižymai, smėlio ir dulkių patekimas per technines angas į pagrindinius kameros elektronikos komponentus, sutrikęs vaizdas ir garsas, LBD (šviesos diodų) naktinio matymo šaltinių gedimas.

14.23. Oro garso Izoliacijos rodiklis 39 dB, kai gamintojo pateiktas durų garso Izoliacijos rodiklis turi būti 43 dB).

14.24. Durų varstymo (traukos) jėga ir raktų sukimo jėgos viršija nustatytas normas, kas parodo, kad durys sunkiai varstomos ir rakinamos.

15. 2022-10-10 defektų akte prieita išvados, kad dėl kritinių defektų, tokių kaip šarvuotų durų deformacijos, neardomų suvirintų konstrukcijų, išskirtinių nebegaminamų detalių (Totum 3 plokštelė), tinkamai neveikiančių spynų mechanizmų, techninės gamintojo specifikacijos ir durų eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Totum sutartis Nr. 6692), šarvuotos buto durys, esančios (duomenys neskelbtini), negali būti atstatytos iki pradinės gamybinės būklės, durų negalima tinkamai eksploatuoti ir jos turi būti pakeistos naujomis.

16. 2023-02-17 ieškovės duris apžiūrėjo statybininkas A. G. ir surašė defektų aktą. Pirmoje lentelėje aprašyti tokie durų defektai:

16.1. Apibraižytos visos matomos durų detalės ir apdailos iš išorinės ir vidinės durų pusės, akutė.

16.2. Įkirstos išorinės durų pusės medinės apdailos ir varčios briaunos.

16.3. Girgžda vyriai ir spynos.

16.4. Pažeista varčios ir medinės apdailos PVC danga.

16.5. Trūksta medinės durų apdailos (montavimo varžtų PVC dangtelių).

16.6. Aptiktos birios statybinės atliekos (plytų ir tinko liekanos, statybinis smėlis, dulkės) spynose, vyriuose, varčios vidinėje konstrukcijoje, varžtų montavimo vietoje, durų siūlėse, akutėje, guminėse tarpinėse, durų detalių tvirtinimo vietose, techninėse skylėse sklendei, spynų cilindrams, įvorėms ir vyriams.

16.7. Varčia, medinės apdailos aptaškytos statybiniais klijais, dažais, skiediniais.

16.8. Guminės tarpinės palei durų rėmo ir varčios perimetrą apdraskytos, atsiklijavusios.

17. 2023-02-17 defektų akte prieita išvados, kad durų pažeidimai buvo sukelti laiptinėje atliktų statybinių darbų. Tai parodo pažeidimų pobūdis, kryptis ir lokalizacija. Nepriklausomai nuo remonto kokybės, iki pradinės būklės atstatyti durų neįmanoma, t. y. bus prarastas estetinis vaizdas (pvz. bus matomos pjovimo ir suvirinimo siūlės, remontuotų dažytų metalinių paviršių dažų, padengimų skirtumai) ir techniniai rodikliai (pvz. šlifuotų metalinių ir medinių dalių paviršių išploninimas, konstrukcinių tarpų padidėjimas, šilumos ir garso izoliacijos rodiklių sumažėjimas). Dėl durų demontavimo sudėtingumo (konstrukcijos pjovimo, išrinkimo, išnešimo ir transportavimo į gamyklą paslaugų kainos, pilno durų remonto kainos, laikinų durų ir spynų užsakymo, transportavimo, montavimo ir demontavimo išlaidų, pažeistų durų atstatymas iki gamyklinės būklės, atsižvelgiant į darbų sudėtingumą ir kainą (kuri bus didesnė už naujų durų gamybą net pritaikius nusidėvėjimo koeficientą) yra netikslingas visais atžvilgiais.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (LAT 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys) (LAT 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

20. Byloje nėra ginčo, kad remonto darbus daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė atsakovės darbuotojai, todėl sprendžiant ieškiniu keliamus reikalavimus, būtina nustatyti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

21. CK 6.692 straipsnyje numatyta, kad rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.12 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą, šalia statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

22. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės darbuotojai, ardydami sieną prie jos buto durų, jos duris apgadino, dėl ko durys tapo nebetinkamos naudoti ir turi būti pakeistos naujomis.

23. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų vaizdo įrašų, remonto darbai vyko prie pat jos buto durų. Atsakovės darbuotojas perforatoriumi ardė sieną, siekdamas atverti priėjimą prie nuotekų vamzdžių. Darbų metu kilo dulkės, krito ardomos sienos gabaliukai. Įraše užfiksuotas vaizdas patvirtina, kad darbų vieta niekaip nebuvo aptverta, buto durys nebuvo apsaugotos nuo krentančių statybinių atliekų poveikio.

24. Liudytoju teisme apklaustas buvęs atsakovės vadovas A. V. parodė, kad ieškovei buvo siūloma apsaugoti duris, bet ji uždraudė atsakovės atstovams tai daryti, pati durų irgi neapsaugojo. Pažymėtina, kad byloje nėra tiksliai nustatyta, ar ieškovei iš tikrųjų buvo siūloma apsaugoti duris, o jeigu buvo, tai kada, ar prieš darbų atlikimą, ar jau kilus konfliktui po pirmojo darbų etapo (sienos ardymo). Visgi teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė buvo uždraudusi darbuotojams liesti jos duris, apsaugoti duris nuo pažeidimo buvo įmanoma ir tai turėjo užtikrinti būtent atsakovė. Paėmus paprasčiausią storesnio kartono lakštą ir vienam iš darbuotojų laikant jį įrėmus į ardomą sieną (plokščiu paviršiumi lygiagrečiai durims), tai būtų pakankama apsauga nuo mechaninio didesnių ardomos sienos gabaliukų poveikio durims. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (LAT 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Taigi teismas pripažįsta, kad šiuo atveju pakanka įrodymų konstatuoti, kad atsakovės darbuotojai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, galėdami apsaugoti ieškovės buto duris, to nepadarė, todėl jų veiksmuose yra dvi civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė.

25. Kitos įrodinėtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų veiksmų bei ieškovės turtui padarytos žalos. Teismų praktikoje žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (LAT 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

26. Ieškovė įrodinėjo, kad ardant vamzdynų šachtą, ant jos buto durų bei vaizdo stebėjimo kameros krito statybinių atliekų gabaliukai, dulkės, smėlis ir atidarius duris, viskas toliau krito į vidų, dėl ko durys buvo apgadintos tiek iš išorės, tiek iš vidaus, visi turto defektai aprašyti defektų aktuose. Padarytą turtinę žalą ji vertina 1877,00 Eur.

27. Peržiūrėjus ieškovės pateiktus vaizdo įrašus, darytus darbų atlikimo metu, matyti, kad iš tiesų darbuotojui statybiniu įrankiu ardant šachtą, kyla dulkių, nedideli statybinių atliekų gabaliukai krenta į apačią, bet nė vienas gabaliukas neliko ant durų apvado. Per visą darbų vykdymą niekas ieškovės buto durų neatidarinėjo ir atidaryti negalėjo, nes kaip teigė pati ieškovė, ji tuo metu buvo išvykusi į užsienį ir namuose nieko nebuvo. Ieškovės pusėje dalyvavęs liudytojas A. G. patikino, kad duris iš vidaus galima apgadinti tik tuomet, kai durys yra atidaromos ir uždaromos vykdant statybos darbus. Būtų logiška manyti ir tai, kad jeigu ieškovės durys iki darbų vykdymo pradžios buvo sandarios, tai jų nevarstant darbų vykdymo eigoje, jokios statybinės medžiagos bei smėlis niekaip negalėjo patekti nei į buto vidų, nei į vidinę durų konstrukciją. Dulkės galėjo nusėsti ant vaizdo kameros bei iš išorės matomų durų konstrukcijos paviršių (pvz. apvadų, virių, rankenos, akutės, durų varčios), kaip neišvengiama remonto darbų pasekmė. Kažkiek dulkių galėjo patekti ir į spyną, bet iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad nagrinėjamu atveju atlikti statybos darbai nesukėlė tiek dulkių, kad jos galėtų spyną sugadinti, turint omenyje ir tai, kad ieškovė iki šiol šia spyna naudojasi.

28. Ieškovė teigė ir tai, kad dėl vykdomų darbų buvo apgadintas durų slenkstis. Teismas pažymi, kad durų slenkstis yra ieškovės buto viduje, todėl apibraižytas jis galėjo būti tik ieškovei ir jos šeimos nariams eksploatuojant duris, t. y. vaikštant per slenkstį.

29. Ieškovė taip pat tvirtino, kad jos durys yra persikreipusios ir nuolat girgžda, pateikė tai iliustruojantį vaizdo įrašą. Liudytojo A. G. teigimu, durų stakta buvo išklibinta dėl sienos daužymo perforatoriumi, virš durų atsirado skylės. Teismas skeptiškai vertina tokius teiginius, kadangi esant stipriai vibracijai, dėl kurios galėtų deformuotis durys, tokia vibracija būtų užfiksuota ir vaizdo įrašu. Tačiau ieškovės pateiktuose įrašuose matyti, kad darbuotojui dirbant perforatoriumi prie pat vaizdo kameros, filmuojamas vaizdas lieka visiškai stabilus. Be to, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad nuo sienos, esančios virš durų nukristų bent vienas plytos ar tinko gabaliukas, todėl tvirtinti, kad nuo statybinio įrankio sklidusios vibracijos mastas buvo toks didelis, kad dėl jo deformavosi durys ar virš jų atsirado skylės, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad šių skylių buvimą ieškovės brolis 2022-10-10 surašytame defektų akte nefiksavo.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu ieškovės buto durų bei vaizdo kameros defektų aktus surašė šališki specialistai, kurių statybų srities žinios nesiekia ekspertinio lygmens. Pirmąjį defektų aktą surašė ieškovės brolis, o antrąjį – ieškovės brolio pažįstamas asmuo, kuris prieš durų apžiūrą matė darbų atlikimo vaizdo įrašą ir buto šeimininkai jam nurodė kokie defektai durims buvo padaryti. Teismas siūlė ieškovei pasirinkti nepriklausomą ekspertą, kuris nešališkai įvertintų durų būklę ir nustatytų defektus, tačiau ieškovė to nepadarė.

31. Iš bylos medžiagos yra žinoma, kad buto durimis ieškovė naudojosi penkerius metus iki įvykio, kokios būklės buvo ieškovės durys prieš pat įvykį objektyviai nėra nustatyta, ar pati ieškovė tinkamai naudojosi durimis (pvz. ar reguliariai sutepdavo spynas), taip pat nėra žinoma. Visuotinai žinoma, kad naudojantis bet kokiu daiktu, jis natūraliai susidėvi. Durų spynų apsauginės plokštelės būna apibraižomos įstatant raktą į spyną, o durų rankena gali būti apibraižoma ant rankų nešiojamais papuošalais (pvz. žiedais), įnešamais stambių gabaritų daiktais (pvz. baldais) ir t. t. Ieškovės teigimu durys buvo visiškai naujos, apsauginė plėvelė nuo durų buvo nuimta neužilgo iki įvykio, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.

32. Ieškovė durų defektams pagrįsti pateikė nuotraukas. Iš 2021-07-30 darytų nuotraukų, pateiktų su ieškiniu, matyti, kad durys yra apdulkėjusios, purvinos, dulkės nusėdo ant visų išorinių durų paviršių. Tačiau vadovaujantis šiomis nuotraukomis vienareikšmiškai galima spręsti tik apie durų dešinės pusės apvado apibraižymą keliose vietose. Vėliau pateiktose nuotraukose (DOK-40167) jokių durų varčios apibraižymų nematyti.

33. Nuotraukose 20220624_151556, 20220624_151543 (DOK-45443) matyti, kad durų apvadas bei varčia šiek tiek aptaškyti žaliais dažais, nuotraukoje +3 (DOK-45443) matyti montavimo putų likučiai virių vidinėje pusėje, kurie tampa matomi tik plačiai atidarius duris.

34. Taigi įvertinus į bylą pateiktas nuotraukas bei filmuotą medžiagą, galima daryti išvadą, kad ieškovės buto durys buvo apgadintos, tačiau ne tokiu mastu kaip nurodė ieškovė. Teismas sutinka, kad dėl atsakovės darbuotojų vykdomų darbų galėjo būti apibraižytas dešinės pusės durų apvadas, nedaug žalios spalvos dažų užtiško ant durų varčios bei apvado. Tačiau nėra įrodymų, kad kiti ieškovės minimi durų defektai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės darbuotojų veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jos buto durų neįmanoma išvalyti nuo dažų dėmių ar dulkių, kad sutepus spynas ir vyrius, girgždesys vis tiek būtų likęs. Nors po įvykio praėjo daugiau kaip 1,5 metų, ieškovė ir toliau naudojasi tomis pačiomis durimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad po renovacijos darbų durys tapo nebetinkamos naudoti pagal paskirtį.

35. Ieškovė prašė atlyginti ir dėl vaizdo kameros apgadinimo patirtą turtinę žalą. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose vaizdo kamerą virš savo buto durų ieškovė įrengė neteisėtai, ką pati patvirtino per apklausą policijoje. Jokių objektyvių įrodymų, kad kamera buvo apgadinta dėl vykdomų renovacijos darbų nepateikė, todėl neįrodžius patirtos žalos, ji negali būti priteisiama.

36. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po pirmojo darbų etapo (vamzdynų šachtos išardymo), kai ieškovė dėl durų apgadinimo kreipėsi į policiją bei kitas institucijas, ji neleido durų liesti nei atsakovės atstovams, nei trečiojo asmens atstovams, kas patvirtinta UAB „Tvarkyba“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu apžiūros aktu, todėl ieškovė pati turėjo imtis durų apsaugos priemonių nuo tolesnio renovacijos darbų poveikio. Tačiau ieškovė prieš antrąjį darbų etapą (šachtos užmūrijimo ir sienos dažymo) savo durų jokiomis priemonėmis neapsaugojo, todėl ieškovė taip pat iš dalies yra kalta dėl durų apgadinimų, atsiradusių mūrijant sieną bei ją dažant.

37. CK 6.253 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų,<...> (1 dalis). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (5 dalis).

38. Apibendrindamas išdėstyta teismas prieina išvados, kad dėl atsakovės darbuotojų veiksmų buvo apibraižytas ieškovės buto durų apvadas ši dešinės pusės bei tikėtina, kad galėjo atsirasti girgždesys. Kiti durų defektai galėjo atsirasti eksploatuojant duris, o dėl dažų bei montavimo putų patekimo ant durų yra ir pačios ieškovės kaltė, neleidus atsakovei apsaugoti ieškovės buto duris ir pačiai ieškovei to nepadarius. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad tiksli vien durų apvadų pakeitimo kaina nėra žinoma, teismas sprendžia, kad protinga ir sąžininga žalos atlyginimo suma šiuo atveju būtų 300,00 Eur ir ši turtinės žalos suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

39. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

40. Ieškovė pateikė 2022-01-10 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad pacientė skundžiasi nerimu, nemiga, panikos atakomis, kurių metu stipriai daužosi širdis, simptomai trunka pusę metų, susiję su turtine situacija asmeniniame gyvenime. Nerimas trukdo pacientės pilnaverčiam gyvenimui. Prieš tai psichikos ligų neturėjusi, somatiškai sveika. Ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirti psichotropiniai vaistai Zopiclone.

41. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

42. Ieškovė prašė priteisti 800,00 Eur neturtinės žalos. Teismas sutinka, kad ieškovė galėjo patirti neturtinę žalą dėl durų apgadinimo, kadangi apie vykdomus darbus sužinojo atostogaudama užsienyje. Internetu prisijungusi prie vaizdo stebėjimo kameros pamatė, kad jai nežinomi asmenys, neturėdami jokių atpažinimo ženklų ir nedėvėdami uniformos, nesiimdami jokių atsargumo priemonių ardė sieną prie pat jos buto durų. Jautresniam žmogui tai gali sukelti nemenką stresą, tuo labiau, kad būnant toli nuo namų, asmuo negali operatyviai išsiaiškinti kas vyksta, negali identifikuoti asmenų, esančių prie buto durų, negali būti tikras dėl savo turto saugumo. Tačiau svarstant priteistinos žalos dydį, būtina įvertinti tai, kad visgi žala padaryta mažiau vertingam teisiniam gėriui – daiktui, todėl paprastai nesukelia didelių ir ilgalaikių emocinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 100,00 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškovės reikalavimų dalį yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą 400,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022-04-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 60,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2098,50 Eur advokato padėjėjo bei advokato pagalbos išlaidų. Teismui patenkinus 15 procentų ieškovės reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 9,00 Eur žyminio mokesčio ir 314,78 Eur advokato pagalbos išlaidų.

46. Atsakovė nagrinėjant bylą teisme patyrė 350,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismui atmetus 85 procentų ieškovės reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 297,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.

47. Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 26,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str., 6.264 str., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T Statyba“, į. k. 303352458, ieškovės H. T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus Eur) turtinės žalos, 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 400,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022-04-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 26,28 Eur (dvidešimt šešis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.