Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Prie plento“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teikdama skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos asmeniniam turtui, kuris buvo neteisėtai išvežtas priverstinio iškeldinimo metu iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. atliko neteisėtus veiksmus, iškeldino skolininkę iš gyvenamosios patalpos, nesudarė turto aprašo, nepaliko jokio iškeldinimo protokolo su informacija, kas dalyvavo iškeldinime, kas atsakingas už turto saugojimą. Kadangi baigiasi trijų mėnesių terminas nuo turto perdavimo saugojimui, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Pareiškėja teigia, jog bylą reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks pareiškėjos prašymas yra deklaratyvus. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nenustatė išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl šis pareiškėjos prašymas atmetamas, o byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų

6. Apeliantė su atskiruoju skundu ir papildomais pateiktais prašymais teikia į bylą naujus įrodymus: nuotraukas, išrašą iš Liteko sistemos ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantė teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Apeliantė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl kitų prašymų

7. Apeliantė pateikė teismui reikalavimą, kuriuo prašo teismo kreiptis į Teisingumo ministeriją, išreikalauti ir pateikti į bylą V. M. įgaliojimą fizinio asmens M. Č. vardu, V. M. dokumentus, patvirtinančius antstolio vardą ir įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šiuo atveju apeliantė nenurodo, kokias aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu) galėtų pagrįsti jos prašomi išreikalauti įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės prašymą atmeta.

8. Byloje taip pat elektroniniu paštu gautas S. N. R. prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju S. N. R. nenurodo jokių aplinkybių, paaiškinančių, kaip jis yra susijęs su nagrinėjama byla, kokią įtaką jo teisėms ir pareigoms turės priimtas teismo sprendimas. Nesant į bylą pateiktų tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas S. N. R. prašymą atmeta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Šios civilinės bylos, nagrinėjamos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas turėtų pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų teismo nutarties (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjos argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal skundą dėl antstolio veiksmų.

11. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

12. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą -procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.