Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25S221651, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas), nes jis per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėtas skundas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė argumentais, kad nuo Departamento Sprendimo įsigaliojimo momento pareiškėjas privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl nebeturės galimybės ginti savo teisių. Siekiant užtikrinti pareiškėjo teises, yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad pareiškėjas skunde nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo, nepateikė ir nenurodė tai pagrindžiančių įrodymų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, jog netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Jeigu pareiškėjas pageidaus bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, teismas sudarys galimybę jam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų programa ir dalyvaujant pareiškėjui suprantamos kalbos vertėjui. Skundą pareiškėjo vardu pateikė profesionalus atstovas – advokato padėjėjas, todėl teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeista jo teisė būti išklausytam, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala jam kils nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III.

Pareiškėjas M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėtas skundas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo ir yra pateikęs Departamentui prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, moka mokesčius, turi nekilnojamąjį turtą ir darbą, gauna pajamas, kurių jis neteks, jeigu jam teks išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas Lietuvoje taip pat gauna gydymo paslaugas, jis šiuo metu turi sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)), jam taikomas gydymas ir paskirtos specialistų konsultacijos.

Pareiškėjo teigimu, išvykimas į Rusijos Federaciją jam sukels didelę ir neatitaisomą žalą, jis neturės galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir ginti savo teises, todėl yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo M. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala jam kils nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad vykdant Departamento Sprendimą gali būti pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją procedūra, kuri jam sukels didelę ir neatitaisomą žalą. Pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, jis siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, moka mokesčius, turi nekilnojamąjį turtą ir darbą, gauna pajamas, kurių jis neteks, jeigu jam teks išvykti iš Lietuvos.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas Departamento Sprendimą, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibrėžiamas kaip dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi ar leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu (Įstatymo 39 str. 1–3 p.). Kai užsieniečiui panaikinamas leidimas laikinai gyventi, priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo. Apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (Įstatymo 139 str. 2 d.).

Pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir išsiuntus jį į kilmės valstybę (Rusijos Federacinę Respubliką), jam būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, siekia gauti Lietuvoje leidimą nuolat gyventi, turi darbą ir nekilnojamąjį turtą, moko mokesčius ir gauna pajamas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2016 metų leidimo laikinai gyventi pagrindu, pareiškėjas turi tris vaikus, kurie gyvena Lietuvoje: dvi nepilnametes dukras Lietuvos Respublikos pilietes, kurios gyvena kartu su pareiškėjo sugyventine, ir vieną pilnametį sūnų Rusijos Federacijos pilietį, kuris gyvena kartu su pareiškėju Leidimo pagrindu. Pareiškėjas teigė, kad gyvendamas Lietuvoje jis išlaiko savo vaikus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui išduoto Leidimo reikšmę jo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas Leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžintas arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjo nepilnamečių vaikų (Lietuvos Respublikos piliečių) interesai, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu yra išnagrinėta, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ir jo nepilnamečiams vaikams.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024, 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1013-624/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-602/2025; kt.).

Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesus ir kitas šioje nutartyje aptartas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti pareiškėjo M. B. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 25S221651 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.