Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Maniga“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tiltuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Belam LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir perkančioji organizacija) 2020-02-11 sprendimą pripažinti trečiųjų asmenų UAB „Maniga“ ir UAB „Tiltuva“ grupės pateiktą pasiūlymą tarptautiniame viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbai“ (pirkimo Nr. 451927) (toliau – ir Pirkimas) atitinkančiu Pirkimo sąlygas, įtraukti šią tiekėjų grupę į pasiūlymų eilę ir pripažinti ją laimėtoja; 2) įpareigoti atsakovę atmesti tiekėjų grupės UAB „Maniga“ ir UAB „Tiltuva“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, jo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus, pagal jį gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės ar taps neįmanomas, kadangi tektų spręsti Pirkimo sutarties išsaugojimo klausimą, galimai inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo, spręsti restitucijos klausimą, dėl kurių kiltų atskiri teisminiai ginčai. Pirkimu siekiamas patenkinti atsakovės poreikis nesudaro ypatingos skubos, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas, kadangi Pirkimo objektu siekiama įsigyti greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus, siekiama didesnio eismo saugumo užtikrinimo, tačiau nėra ypatingos skubos Pirkimo objekto įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, prioritetas turi būti suteiktas sąžiningos konkurencijos ir pirkimo procedūrų teisėtumui.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020-03-19 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdė atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo Pirkimo procedūras, o jeigu sudaryta viešojo pirkimo sutartis – sustabdė jos vykdymą.

4. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir trečiasis asmuo UAB „Maniga“ pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 nutartį. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai ir argumentai nesudaro pagrindo teismui sudaryti net preliminarios nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo ir jog galėtų būti priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas, o teismas savo nutartyje tik deklaratyviai pažymėjo nenustatęs akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo požymių, tokios savo išvados visiškai nemotyvavęs, neatlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo, o tik atkartojęs subjektyvią ir deklaratyvią ieškovės nuomonę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neturėtų galimybės ginti savo teises, nes ji galėtų pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais – reikalauti atlyginti patirtą žalą. Be to, viešojo pirkimo sutartimi siekiama užtikrinti lėšas iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) programos plano įgyvendinimą ir jai skiriamą finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Preliminari Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilniaus-Kaunas-Klaipėda) kelio ruožo Vilnius-Kaunas rekonstravimui ir saugaus eismo priemonių įrengimui numatyta suma – 42 710 938,99 Eur. Atsakovė yra pateikusi VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ paraišką skirti projektui 6 040 800,81 Eur, o galimybė gauti visą sumą priklauso nuo to, ar bus pasirašyta finansavimo sutartis su iki maždaug šių metų vasaros pabaigos. Tuo tarpu, patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė, tikėtina, negalės sudaryti sutarties dėl projekto finansavimo ir įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšų, kurios sudaro net 80 proc. viso Pirkimo objekto finansavimo. Likusi projekto vertė (apie 965 663 Eur) finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, šių lėšų nepanaudojimas taip pat sukeltų nuostolių atsakovei ir net ir sudarius Pirkimo sutartį tokiu atveju būtų apribotos galimybės atsiskaityti su tiekėju. Todėl galima žala bus didesnė nei iš projekto gautina nauda, nes būtų parasta galimybė pagerinti eismo saugą viename iš svarbiausių šalies magistralinių kelių.

5. Be to, atsakovė yra sudariusi 5 viešojo pirkimo sutartis dėl minėto kelio rekonstravimo, kurių bendra vertė siekia 42 654 001,94 Eur ir pagal kurias rangovai turi derinti kelio rekonstravimo darbus su greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbų vykdytoju, kaip ir ginčo Pirkimo laimėtojas turi derinti savo darbus su rekonstravimo darbų rangovais. Minėtos rangos sutartys turi būti įvykdytos per 15 mėn., dėl negalėjimo vykdyti Pirkimu siekiamų įgyti darbų, būtų stabdomi rekonstravimo darbai, atsakovei kiltų atsakomybė prieš rangovus netesybų forma.

6. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 10 proc. nuo 10 773 433 Eur, t. y. projekto finansavimui skirtų lėšų, kas sudaro 1 077 343,3 Eur, arba pateikti banko garantiją šiai sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-01 nutartimi atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir trečiojo asmens UAB „Maniga“ atskiruosius skundus tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės; atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo paliko nenagrinėtą.

8. Teismas, įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens atskirųjų skundų turinį, laikė nepagrįstu atsakovės atskirojo skundo argumentą, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė ieškinyje pakankamai detaliai nurodė tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl šioje proceso stadijoje teismas neturėjo ir neturi pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, ieškovės akivaizdžiai nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir pan.

9. Teismas taip pat nurodė, kad patenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo įvertinti ir nevertino svarbių tokio prašymo išsprendimui aplinkybių, nurodytų atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosiuose skunduose bei prie jų pridėtuose rašytiniuose įrodymuose, apie kurias nebuvo duomenų ieškinyje, susijusių su viešo intereso užtikrinimo poreikiu Pirkimo objektu, glaudžiu siekiamos ginčo Pirkimu sudaryti Pirkimo sutarties vykdymo ryšiu su šiuo metu atsakovės jau sudarytomis ir vykdomomis viešojo pirkimo sutartimis dėl to paties projekto įgyvendinimo, taip pat su grėsmės galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui buvimu ar nebuvimu ir kitais svarbiais teismų praktikoje viešo pirkimo bylose akcentuojamais aspektais.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas buvo priimtas tarptautiniame pirkime, skirtame ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu (1 straipsnis); Rytų-Vakarų transporto koridoriumi Lietuvos Respublikoje nutarta laikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX B transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX B, IX D ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus šio nutarimo priedėlyje (2 straipsnis); nutarta patvirtinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą (priedėlį) (5 straipsnis), o šio patvirtinto priedelio dalyje „Automobilių kelių infrastruktūros kompleksas“ nurodytas (figūruoja) ir kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožas nuo 4,7 km iki 308 km (ruožo ilgis 303,3 km). Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti atitinkamus greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus minėto kelio ruože nuo 10 iki 95 km, t. y. kelyje ir atitinkamame jo ruože, patenkančiame į minėtu Nutarimu patvirtinto Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektą, pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Visa tai teismui leido spręsti apie reikšmingo viešojo intereso buvimą nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo projektas didžiąja dalimi finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, likusia dalimi – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, dėl projekto finansavimo iš šių lėšų atsakovė kreipėsi į VšĮ „Centrinė projekto valdymo agentūra“, todėl laiku nesudarius finansavimo sutarties ir neįsisavinus minėtų programų lėšų kyla reali grėsmė netekti 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų programos įgyvendinimo priemonių, o netekus finansavimo, perkančioji organizacija apskritai turėtų Pirkimą nutraukti.

12. Teismas nurodė, kad Pirkimu siekiami įgyti greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbai ir jų vykdymas yra glaudžiai ir itin tampriai susiję su kitais minėtame kelyje ir atitinkamuose jo ruožuose vykdomais ar ketinamais artimiausiu metu vykdyti rangos darbais, kadangi atsakovė dar 2019 m. rugpjūčio mėn. sudarė su kitais tiekėjais – rangovais (AB „Kauno tiltai“, UAB „Fegda“ ir kt.) viešojo pirkimo sutartis dėl atitinkamų to paties bei kitų kelio ruožų rekonstravimo ir saugaus eismo priemonių įrengimo darbų (asfalto dangos ardymas, senų saugaus eismo priemonių demontavimas, kelio konstrukcijos rekonstravimas, kelkraščių įrengimas ir kt.) ir šių darbų bei ginčo Pirkimu siekiamų įgyti darbų vykdymas, vadovaujantis viešojo pirkimo sutartimis ir pirkimo dokumentais, turi būti derinami tarpusavyje, kai kurie kelio rekonstrukcijos darbai ar jų etapai negali būti įvykdomi ir įgyvendinami nesuderinus jų su greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus atliekančiu rangovu (rangovais) ir atvirkščiai. Atitinkamai teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdžius greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbų pirkimo procedūras kyla objektyvi ir reali grėsmė tam tikrų darbų pagal atsakovės bei kitų rangovų jau sudarytas viešojo pirkimo sutartis sustabdymui, sutartyse įtvirtintų terminų pažeidimui, atitinkamai sutartinių sankcijų taikymui, turtinių nuostolių tiek pačiai perkančiajai organizacijai, tiek rangovams atsiradimui ir pan.

13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad priešingai nei jis buvo nurodęs skundžiamoje nutartyje, Pirkimas vis dėlto yra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai, tiek pačiai atsakovei, tiek ir visuomenei atsirasti, ir yra susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir neleidus įsigyti atitinkamų darbų, nukreiptų į ypatingos svarbos Lietuvos valstybei projekto įgyvendinimą, o taip pat į kelių eismo saugumo užtikrinimą bei didinimą, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės interesas, gali kilti itin neigiamų padarinių. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę finansinę ir organizacinę žalą perkančiajai organizacijai bei kitiems jos pasitelktiems kompleksinio ypatingos svarbos valstybinio projekto subjektams, negu galimą žalą ieškovei, todėl Pirkimo procedūrų stabdymas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo bei racionalumo principų, pažeistų viešąjį interesą.

14. Teismas, panaikinęs taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti atsakovės pateikto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl prašymas paliekamas nenagrinėjamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė UAB „Belam LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-01 nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimas yra skirtas įgyvendinti ypatingos valstybinės reikšmės projektą ir dėl to yra susijęs su itin reikšmingo viešojo intereso užtikrinimu. Pirkimas nėra skirtas įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektą. Vien aplinkybė, kad kelio ruožas priklauso Rytų-Vakarų transporto koridoriui, kurio infrastruktūros plėtojimas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, dar nereiškia, kad absoliučiai visi pirkimai, susiję su ginčo kelio ruožu yra skirti šio ypatingos svarbos projekto įgyvendinimui.

15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja galimybė prarasti Pirkimui skirtą ES finansavimą ir dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų ar argumentų.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo Pirkimas yra tokiais glaudžiais ryšiais susijęs su kitomis projekto dalimis ir kitomis šiuo metu atsakovės vykdomomis sutartimis, kad dėl to būtų stabdomas kitų sutarčių vykdymas ar atsakovė ir / ar tretieji asmenys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo Pirkime patirtų nuostolius.

16. Trečiasis asmuo UAB „Maniga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovė nepagrįstai iškraipo ir menkina vykdomo Pirkimo svarbą ir reikšmę, susiaurindama jį, kadangi Pirkimas yra tiesiogiai susijęs su kitais magistraliniame A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio ruože atliekamais darbais, kurie negali būti atliekami, jei byloje būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

16.2. Ieškovė neginčija aplinkybių, kad apsauginiai kelio atitvarai ir kitos eismo saugumo priemonės magistraliniame kelio ruože neatitinka keliamų saugumo reikalavimų, kad kelyje įvyksta daugybė eismo įvykių, kurių metu nukenčia eismo dalyviai. Šios aplinkybės patvirtina didelį visuomenės suinteresuotumą, kad Pirkimo objektu esantys darbai būtų kuo greičiau įgyvendinti.

16.3. Nesavalaikis ES struktūrinių fondų lėšų neįsisavinimas reikštų tai, kad sustotų viso atsakovės vykdomo projekto įgyvendinimas neapibrėžtą laiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Apeliantė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-04-01 nutarties nurodė, kad prie skundo prideda atsakovės teiktus paaiškinimus Pirkime. Apeliantė atskirajame skunde nėra suformulavusi prašymo priimti į bylą pateiktus dokumentus, tačiau jais grindžia atskirojo skundo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas priima juos į bylą.

20. Trečiasis asmuo UAB „Maniga“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą – 2017-08-24 viešojo pirkimo sutartį Nr. S-589 dėl projekto parengimo, ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Plentprojektas“ ir UAB „SRP“, projekto pasiūlymą, atsakovės 2019-05-31 sprendimą Nr. (11.7)2-2975 nutraukti 6-ąją Saugaus eismo priemonių įrengimo pirkimo dalį, atsakovės Pirkimo sąlygų paaiškinimus ir 2019 m. įskaitinių eismo įvykių statistikoje Lietuvoje 2015-2018 m. suvestinę. Pateiktais įrodymais trečiasis asmuo grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šie nauji įrodymai taip pat gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, jie priimami į bylą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

21. Remiantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 423⁷ straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė įvykdyti tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą, o nustačius, kad tokia grėsmė egzistuoja – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

22. Apeliacinis teismas pažymi, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2018).

23. Šioje byloje nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi prioritetas pagrįstai buvo suteiktas viešajam interesui Pirkimo objektui, t.y. Pirkimas yra skirtas kelio A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km modernizavimui pasitelkiant šiuolaikines saugaus eismo priemones, skirtas užtikrinti sklandžią infrastruktūros plėtrą, eismo saugumą ir didesnes transporto pralaidas, diegti informacines sistemas, kurios užtikrintų didžiulį informacijos duomenų kiekį atsakovei ir jos valdomoms sistemoms.

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vyriausybė 2009-10-28 nutarimu Nr. 1423 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“, įgyvendindama Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 136, ir Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Vyriausybės 2009-02-25 nutarimu Nr. 189, 3 lentelės 772 punktą, pripažino Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2013-06-18 nutarimu Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą.

25. Nutarimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo tikslas pripažinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) ypatingos valstybinės svarbos projektu ir sudaryti galimybes didinti šio koridoriaus, taip pat visos šalies konkurencingumą regiono ir pasaulinėse rinkose, užtikrinti, kad numatyti projektai būtų įgyvendinti laiku, skatinti kompleksišką objektų plėtrą ir sudaryti patrauklias sąlygas investicijoms. Rytų-Vakarų (angl. East–West) transporto koridoriaus Lietuvos dalies infrastruktūros kompleksas (uostas, keliai, geležinkeliai) apima Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, IXB tarptautinio transporto koridoriaus automobilių kelių ruožą (kuris taip pat yra Europos kelių E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis) ir E28 (Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas) dalis, Lietuvoje tęsiasi 344 km ir kerta šalies teritoriją rytų-vakarų kryptimi) bei IXB tarptautinio transporto koridoriaus geležinkelių ruožą (Lietuvos valstybės siena su Baltarusija (Kenos geležinkelio stotis)-Klaipėdos uostas, šis ruožas Lietuvoje tęsiasi 412 km) ir yra svarbi jungiamoji ir sudedamoji kelių ir geležinkelių transporto tinklų grandis, įeinanti į bendrą ES transporto tinklą, padedanti įgyvendinti valstybės strateginius interesus ir politikos tikslus ir daranti didelę įtaką valstybės ekonominiam, socialiniam ir politiniam gyvenimui. Rytų-Vakarų transporto koridorius yra vienas iš svarbiausių intermodalinio transporto plėtros projektų Lietuvoje. Intermodalinio transporto plėtra yra viena iš prioritetinių Lietuvos transporto plėtros krypčių (Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 692 „Dėl Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos patvirtinimo“, 20.2 punktas). Šio projekto įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos transporto sektoriaus efektyvumo didinimo ir turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai.

26. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo Pirkimu įgyvendinamo Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto viešasis interesas ir visuomenės poreikis yra nustatyti Vyriausybės ir Seimo nutarimais, pripažįstant projektą ne tik valstybei svarbiu ekonominiu projektu, tačiau turinčiu ir ypatingos valstybinės svarbos statusą. Šiuo projektu, įskaitant ir visas jo dalis, siekiama plėtoti transporto ir logistikos verslą pietiniame Baltijos jūros subregione bei didinti jo reikšmę vykdant pasaulinę prekybą, sukurti bendrą koridoriaus strategiją, gerinti uostų, geležinkelių ir kelių infrastruktūrą, spręsti gamtos apsaugos ir saugumo problemas, užtikrinti glaudų bendradarbiavimą sienų kirtimo srityje ir pan., taip pat skatinti nuoseklią regiono ekonominę plėtrą kuriant bendro tarptautinio transporto koridoriaus koncepciją, identifikuoti ir eliminuoti pagrindinius barjerus, kliudančius diegti intermodalinio transporto sprendimus ir verslo koncepcijas, pagrįsti investicijas į uostų ir kelių infrastruktūrą bei intelektinių transporto sistemų (ITS) ir paslaugų naudojimo tikslingumą, siekiant padidinti transporto sistemos efektyvumą ir eismo saugą ir kita.

27. Atsakovės Pirkimu perkami greičio valdymo ir įspėjimo sistemos ir jos įrengimo darbai susideda iš daugybės komponentų – sistemos posto, kurį sudaro kintamos informacijos ženklai, jų valdymui skirti įrenginiai, programinė įranga, eismo stebėjimo įrenginiai, laikančiosios konstrukcijos, įvairiausi klimato sąlygų jutikliai, elektros tinklų tiesimo darbai, telekomunikacijų tinklų įrengimo darbai, įžeminimų įrengimas, metalinių magistralinių vamzdžių pravedimas ir kita. Akivaizdu, kad Pirkimo objektas yra skirtas kelio A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km modernizavimui pasitelkiant šiuolaikines saugaus eismo priemones, skirtas užtikrinti sklandžią infrastruktūros plėtrą, eismo saugumą ir didesnes transporto pralaidas, diegti informacines sistemas, kurios užtikrintų didžiulį informacijos duomenų kiekį atsakovei ir jos valdomoms sistemoms. Pritartina trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad apeliantė sumenkina Pirkimo objektą, kadangi visam Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui esant pripažintam turinčiam ypatingą valstybinę svarbą neturėtų būti kvestionuojami konkretūs projekto įgyvendinimo etapai ir jiems įvykdyti numatomi darbai, kadangi tik jų kompleksinis atlikimas, nepaisant to, kad viešieji pirkimai skelbiami skaidant pirkimo objektą į atskiras / savarankiškas pirkimo dalis, užtikrina sklandų projekto tikslų įgyvendinimą ir siekiamų rezultatų pasiekimą.

28. Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad kelio A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože nuo 10,000 iki 95,000 km eismo saugumo priemonės neatitinka keliamų saugumo reikalavimų, kad kelyje įvyksta daugybė eismo įvykių, kurių metu nukenčia eismo dalyviai, todėl visuomenė neabejotinai yra suinteresuota Pirkimo objektu, kuris tiesiogiai daro įtaką eismo saugumui, o tuo pačiu ir leidžia sumažinti eismo įvykių, kuriuose gali būti ne tik sugadinamas turtas, bet ir sužalojama žmonių sveikata, skaičių.

29. Pažymėtina ir tai, kad Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) yra pripažintas ypatingos reikšmės projektu, todėl jo tiek viso, tiek atskirų jo etapų, įskaitant ir ginčo Pirkimo dalių, vykdymas galėtų būti stabdomas tik konstatavus tam reikšmingų nuostolių ar viešojo intereso pažeidimo galimybę.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad egzistuoja akivaizdi rizika prarasti finansavimą (ne tik Pirkimo objektui, tačiau ir kitoms Pirkimo dalims, dėl kurių jau yra sudarytos viešojo pirkimo sutartys) bei tuo, kad Pirkimo objektu siekiami įgyti greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbai ir jų vykdymas yra glaudžiai ir itin tampriai susiję su kitais minėtame kelyje ir atitinkamuose jo ruožuose vykdomais ar ketinamais artimiausiu metu vykdyti rangos darbais, kadangi atsakovė jau yra sudariusi su kitais tiekėjais dar viešojo pirkimo sutartis dėl atitinkamų to paties bei kitų kelio ruožų rekonstravimo ir saugaus eismo priemonių įrengimo darbų ir šių darbų bei ginčo Pirkimu siekiamų įgyti darbų vykdymas, vadovaujantis viešojo pirkimo sutartimis ir pirkimo dokumentais, turi būti derinami tarpusavyje, kai kurie kelio rekonstrukcijos darbai ar jų etapai negali būti įvykdomi ir įgyvendinami nesuderinus jų su greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus atliekančiu rangovu (rangovais) ir atvirkščiai.

31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų kaip dėl neturinčių esminės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui, teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Trečiasis asmuo UAB „Maniga“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau trečiasis asmuo duomenų apie tokias išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.