- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2-856-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00390-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Maniga“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tiltuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir perkančioji organiacija) vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbai“ (pirkimo Nr. 451927) (toliau – ir Pirkimas)
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Belam LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020-02-11 raštu tiekėjams pateiktą sprendimą pripažinti tiekėjų grupės UAB „Maniga“ ir UAB „Tiltuva“ pateiktą pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas, įtraukti šią tiekėjų grupę į pasiūlymų eilę ir pripažinti ją Pirkimo laimėtoja; 2) įpareigoti atsakovę atmesti tiekėjų grupės UAB „Maniga“ ir UAB „Tiltuva“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė už ieškinį, pateiktą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) sumokėjo 3 750 Eur dydžio žyminį mokestį.
4. Ieškinys teisėjo 2020-03-19 rezoliucija buvo priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-01 nutartimi nustatė ieškovei UAB „Belam LT“ terminą iki 2020-04-08 ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 7 500 Eur dydžio trūkstamą žyminio mokesčio už ieškinį dalį.
6. Teismas iš pateikto ieškinio turinio ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, t. y. ieškinys buvo pareikštas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą. Teismas nurodė, kad po ieškinio priėmimo gavus atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei trečiojo asmens UAB „Maniga“ procesinius dokumentus ir prie jų pridėtus rašytinius įrodymus paaiškėjo, kad ieškovės ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas buvo priimtas tarptautiniame pirkime, skirtame ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas): 1) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu (1 straipsnis); 2) Rytų-Vakarų transporto koridoriumi Lietuvos Respublikoje nutarta laikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX B transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX B, IX D ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus šio nutarimo priedėlyje (2 straipsnis); 3) patvirtintas Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašas (priedėlis) (5 straipsnis), o šio patvirtinto priedelio dalyje „Automobilių kelių infrastruktūros kompleksas“ nurodyta ir kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožas nuo 4,7 km iki 308 km (ruožo ilgis 303,3 km). Taigi, ginčo viešuoju pirkimu siekiama įsigyti atitinkamus greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus minėto kelio ruože nuo 10 iki 95 km, t. y. kelyje ir atitinkamame jo ruože, patenkančiame į minėtu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinto Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektą, pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektu.
7. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju už ieškinį, kuriame ginčijamas perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas tarptautiniame viešajame pirkime, skirtame ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, ir kuris pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti sumokėtas 11 250 Eur žyminis mokestis (15 000 Eur x 75 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis, 7 dalis). Kadangi ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 750 Eur žyminį mokestį, ji turėtų sumokėti dar 7 500 Eur žyminio mokesčio dalį (11 250 Eur - 3 750 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Belam LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-01 nutartį ir pripažinti, kad ieškovės ieškinys yra pateiktas tinkamai, t. y. sumokėjus tinkamą 3 500 Eur dydžio žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirkimas nėra skirtas įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektą. Vien dėl to, kad magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožas priklauso ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažintam Rytų-Vakarų transporto koridoriui dar nereiškia, kad visi šiame kelio ruože atliekami darbai yra laikytini skirtais įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektą. Tokiu ypatingos svarbos projektu laikomi tik konkretūs Lietuvos Respublikos Seimo nutarime išvardintos infrastruktūros plėtros, kelių atveju – rekonstrukcijos ir tiesimo, projektai, bet ne visi tolesni su tais keliais susiję projektai. Tuo tarpu ginčo Pirkimu siekiama įsigyti tik greičio valdymo ir įspėjimo sistemos (GVIS), t. y. iš esmės išmanių kelio ženklių ir jų valdymo sistemos, įrengimą. Vykdant Pirkimo sutartį nebus rekonstruojamas ar tiesiamas kelio ruožo kelias, kuris minėtu Nutarimu buvo pripažintas dalimi Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvoje. Todėl Pirkimas negali būti laikomas skirtu įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektą CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio prasme.
8.2. Pripažįstant Pirkimą skirtu įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektą būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė į perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūrą ir teisių bei teisėtų interesų teisminę gynybą. Taip pat skundžiama nutartis sukurtų neigiamą precedentą dėl CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo, kuris turėtų neigiamos įtakos visų tiekėjų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, kurių objektas nors kaip susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projektų infrastruktūra, teisėms.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo UAB „Maniga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ginčo Pirkimas atitinka abi CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo sąlygas, t. y. pirma, atsakovė vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimo, kuris yra paskelbtas Europos Sąjungos leidinių biuro tinklapyje. Antra, Pirkimas yra skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti.
9.2. Pirkimo objektas patenka į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu pripažinto ypatingos valstybinės svarbos Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) apimtį.
9.3. Mokėtinas žyminio mokesčio dydis nagrinėjamu atveju tesudaro mažą dalį viso Pirkimo vertės. Be to, CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nustatytas žyminio mokesčio dydis taip pat užtikrina perkančiųjų organizacijų apsaugą nuo nepagrįstų teisminių procesų ir kartu užtikrina į teismą besikreipiančio ieškovo interesą, kad sumokėjus imperatyviai nustatytą žyminį mokestį bus atlikti tam tikri procesiniai veiksmai.
9.4. Vien aplinkybė, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje numatytas 15 000 Eur ir 10 000 Eur dydžio žyminis mokestis nereiškia, kad ieškovės teisės į efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą yra apribotos arba sudarytos neigiamos sąlygos inicijuoti teisminį procesą.
9.5. Ieškovė nepagrįstai sumenkina Pirkimo objektą, neatskleisdama kokio masto darbus iš tiesų tiekėjui teks atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo klausimo esmės
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje reglamentuojama, kad už kiekvieną ieškinį bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius tarptautinius pirkimus, skirtus ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dešimt tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkiolikos tūkstančių eurų. CPK 80 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatoma, kad procesinius dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
13. Apeliantės teigimu, ginčo Pirkimo objektas nėra skirtas įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nustatytas žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dydis. Apeliantės teigimu, šiuo atveju taikytinas žyminio mokesčio dydis apriboja jos, kaip tiekėjos, teisę apginti galimai perkančiosios organizacijos sprendimu pažeistas teises bei interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
14. Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą suteikia Vyriausybė arba Seimas projektams, kuriais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turės didelę įtaką Lietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ir (ar) konkrečios visuomeninių santykių srities būklei.
15. Vyriausybė 2009-10-28 nutarimu Nr. 1425 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“, įgyvendindama Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 136 ir Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Vyriausybės 2009-02-25 nutarimu Nr. 189, 3 lentelės 772 punktą, pripažino Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2013-06-18 nutarimu Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą.
16. Nutarimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo tikslas pripažinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) ypatingos valstybinės svarbos projektu ir sudaryti galimybes didinti šio koridoriaus, taip pat visos šalies konkurencingumą regiono ir pasaulinėse rinkose, užtikrinti, kad numatyti projektai būtų įgyvendinti laiku, skatinti kompleksišką objektų plėtrą ir sudaryti patrauklias sąlygas investicijoms. Rytų-Vakarų (angl. East–West) transporto koridoriaus Lietuvos dalies infrastruktūros kompleksas (uostas, keliai, geležinkeliai) apima Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, IXB tarptautinio transporto koridoriaus automobilių kelių ruožą (kuris taip pat yra Europos kelių E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis) ir E28 (Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas) dalis, Lietuvoje tęsiasi 344 km ir kerta šalies teritoriją rytų-vakarų kryptimi) bei IXB tarptautinio transporto koridoriaus geležinkelių ruožą (Lietuvos valstybės siena su Baltarusija (Kenos geležinkelio stotis)-Klaipėdos uostas, šis ruožas Lietuvoje tęsiasi 412 km) ir yra svarbi jungiamoji ir sudedamoji kelių ir geležinkelių transporto tinklų grandis, įeinanti į bendrą Europos Sąjungos transporto tinklą, padedanti įgyvendinti valstybės strateginius interesus ir politikos tikslus ir daranti didelę įtaką valstybės ekonominiam, socialiniam ir politiniam gyvenimui. Rytų-Vakarų transporto koridorius yra vienas iš svarbiausių intermodalinio transporto plėtros projektų Lietuvoje. Intermodalinio transporto plėtra yra viena iš prioritetinių Lietuvos transporto plėtros krypčių (Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 692 „Dėl Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos patvirtinimo“, 20.2 punktas). Šio projekto įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos transporto sektoriaus efektyvumo didinimo ir turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai.
17. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo Pirkimu įgyvendinamo Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto viešasis interesas ir visuomenės poreikis yra nustatyti Vyriausybės ir Seimo nutarimais, pripažįstant projektą ne tik valstybei svarbiu ekonominiu projektu, tačiau turinčiu ir ypatingos valstybinės svarbos statusą. Šiuo projektu, įskaitant ir visas jo dalis, siekiama plėtoti transporto ir logistikos verslą pietiniame Baltijos jūros subregione bei didinti jo reikšmę vykdant pasaulinę prekybą, sukurti bendrą koridoriaus strategiją, gerinti uostų, geležinkelių ir kelių infrastruktūrą, spręsti gamtos apsaugos ir saugumo problemas, užtikrinti glaudų bendradarbiavimą sienų kirtimo srityje ir pan., taip pat skatinti nuoseklią regiono ekonominę plėtrą kuriant bendro tarptautinio transporto koridoriaus koncepciją, identifikuoti ir eliminuoti pagrindinius barjerus, kliudančius diegti intermodalinio transporto sprendimus ir verslo koncepcijas, pagrįsti investicijas į uostų ir kelių infrastruktūrą bei intelektinių transporto sistemų (ITS) ir paslaugų naudojimo tikslingumą, siekiant padidinti transporto sistemos efektyvumą ir eismo saugą ir kita.
18. Atsakovės Pirkimu perkami greičio valdymo ir įspėjimo sistemos ir jos įrengimo darbai susideda iš daugybės komponentų – sistemos posto, kurį sudaro kintamos informacijos ženklai, jų valdymui skirti įrenginiai, programinė įranga, eismo stebėjimo įrenginiai, laikančiosios konstrukcijos, įvairiausi klimato sąlygų jutikliai, elektros tinklų tiesimo darbai, telekomunikacijų tinklų įrengimo darbai, įžeminimų įrengimas, metalinių magistralinių vamzdžių pravedimas ir kita. Akivaizdu, kad Pirkimo objektas yra skirtas kelio A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km modernizavimui pasitelkiant šiuolaikines saugaus eismo priemones, skirtas užtikrinti sklandžią infrastruktūros plėtrą, eismo saugumą ir didesnes transporto pralaidas, diegti informacines sistemas, kurios užtikrintų didžiulį informacijos duomenų kiekį atsakovei ir jos valdomoms sistemoms. Pritartina trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad apeliantė sumenkina Pirkimo objektą, kadangi visam Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui esant pripažintam turinčiam ypatingą valstybinę svarbą neturėtų būti kvestionuojami konkretūs projekto įgyvendinimo etapai ir jiems įvykdyti numatomi darbai, kadangi tik jų kompleksinis atlikimas, nepaisant to, kad viešieji pirkimai skelbiami skaidant pirkimo objektą į atskiras / savarankiškas pirkimo dalis, užtikrina sklandų projekto tikslų įgyvendinimą ir siekiamų rezultatų pasiekimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad žyminis mokestis, kaip bylinėjimosi išlaidų rūšis, savo prigimtimi yra atlyginimas valstybei už jos institucijos vykdomą veiklą – teismo darbą vykdant teisingumą konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2009). Taikant žyminio mokesčio instituto normas, negali būti pažeidžiami, be kita ko, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygiateisiškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011).
20. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 20, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad didžioji dalis ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti skirtų pirkimų yra labai didelės vertės, siekiančios keletą ar net kelias dešimtis milijonų eurų. Dėl tokio dydžio užsakymų rinkos dalyviai tarpusavyje konkuruoja visomis priemonėmis, įskaitant ir piktnaudžiavimą skundžiant pirkimų procedūras ir jose priimtus sprendimus, nesant tokiam skundimui realaus ir objektyvaus pagrindo. Dėl tokių skundų ir nepagrįstai keliamų bylų yra užvilkinamos pirkimų procedūros ir yra vilkinamas ar netgi stabdomas ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas. Dėl tokio ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo vilkinimo ir (ar) stabdymo itin nukenčia viešasis interesas ir patiriama didelių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių.
21. Atsižvelgiant į tai, CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nustatytu žyminio mokesčio dydžiu siekiama užtikrinti, kad žyminis mokestis tokio pobūdžio bylose būtų proporcingas viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu įgyvendinamo projekto reikšmei ir suteiktam ypatingos valstybinės svarbos projekto statusui.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė reikšmingas CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymui būtinas aplinkybes: 1) atsakovė vykdo tarptautinį pirkimą; 2) Pirkimo objektas yra ypatingos valstybinės svarbos projekto dalis.
23. Todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu ir 7 dalimi, už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis turi būti 11250 Eur (15 000 Eur x 75 proc.). Kadangi apeliantė sumokėjo 3 750 Eur žyminio mokesčio dalį, likusi mokėtina dalis sudaro – 7 500 Eur (11 250Eur – 3 750Eur).
24. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Trečiasis asmuo UAB „Maniga“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju byla nėra išnagrinėta iš esmės, atitinkamai apeliantės pareikštas ieškinys taip pat nėra paliktas nenagrinėtu ar civilinė byla būtų nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Belam LT“ dešimties dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis pateikti pirmosios instancijos teismui.