- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 1-775-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17329-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam D. M., kaltinamajai J. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, bedarbė, 2011-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal LR BK 309 str. 4 d., paskiriant 5 MGL dydžio baudą, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. laikotarpiu nuo 2016-03-08 iki 2016-04-07, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: 2016-03-08 susirašinėdama internetiniame tinklapyje „Facebook“ su nukentėjusiuoju D. M. ir jam melagingai nurodydama, kad serga jos dukra, o pinigai reikalingi dukters gydymui, taip įkalbėjo D. M. paskolinti jai 100 eurų, kuriuos įgijo iš nukentėjusiojo D. M. 2016-03-08 apie 21:25 val. susitikusi su juo automobilių stovėjimo aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Šiauliuose, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016-03-14 parašydama internetiniame tinklapyje „Facebook“ nukentėjusiajam D. M. ir jam melagingai nurodydama, kad vėl reikia pinigų jos sergančios dukters gydymui, taip įkalbėjo D. M. paskolinti jai 100 eurų, kuriuos įgijo iš nukentėjusiojo D. M. 2016-03-14 apie 21 val. susitikusi su juo automobilių stovėjimo aikštelėje, ties Tilžės g. 33 numeriu pažymėtu namu, Šiauliuose, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016-04-04 parašydama nukentėjusiajam D. M. internetiniame tinklapyje „Facebook“ ir melagingai nurodydama, kad reikia pinigų jos sergančios dukters operacijai, taip įkalbėjo D. M. paskolinti jai 800 eurų, kuriuos įgijo iš nukentėjusiojo D. M. 2016-04-04 apie 16 val. susitikusi su juo UAB „T.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pasirašydama skolos raštelį M. P. vardu ir taip įsipareigodama iki 2016-04-10 grąžinti nukentėjusiajam D. M. 1000 eurų, po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką 2016-04-06 parašydama nukentėjusiajam D. M. internetiniame tinklapyje „Facebook“ ir melagingai nurodydama, kad reikia pinigų jos sergančios dukters operacijai Vokietijoje, taip įkalbėjo D. M. paskolinti jai 2000 eurų, kuriuos įgijo iš nukentėjusiojo D. M. 2016-04-07 apie 12 val. susitikusi su juo UAB „T.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pasirašydama paprastąjį vekselį 2000 eurų sumai M. P. vardu ir taip įsipareigodama iki 2016-06-07 grąžinti nukentėjusiajam D. M. 2000 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą-nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą - 3000 eurų;
be to, ji, 2016-04-04 apie 16 val. UAB „T.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą - nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą - 1000 eurų, suklastojo tikrą dokumentą – skolos raštelį, įrašydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra parašydama M. P. vardą, pavardę ir pasirašydama parašu įsipareigodama iki 2016-04-10 grąžinti nukentėjusiajam D. M. 1000 eurų, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, panaudojo šį žinomai suklastotą dokumentą, pateikdama jį nukentėjusiajam D. M. 1000 eurų sumai įsigyti, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2016-04-07 apie 12 val. UAB „T.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą - nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą - 2000 eurų, suklastojo tikrą dokumentą – paprastąjį vekselį, įrašydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra parašydama M. P. vardą, pavardę ir pasirašydama parašu bei tęsdama savo nusikalstamą veiką panaudojo šį žinomai suklastotą dokumentą, pateikdama jį nukentėjusiajam D. M. 2000 eurų sumai įsigyti.
Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta metus laiko. Susipažino gatvėje. Nukentėjusysis ją buvo pakvietęs į gimtadienį, vakarėlį. Keletą kartų nukentėjusįjį buvo mačiusi sporto klube. Nukentėjusiojo pavardę sužinojo per „Facebook“. Kovo mėnesį ji per socialinį tinklą „Facebook“ parašė nukentėjusiajam laišką, kuriame prašė paskolinti jai 100 eurų. Pinigai buvo reikalingi maistui įsigyti. Ji tuo metu niekur nedirbo, registravosi darbo biržoje. Nukentėjusiajam pamelavo, kad pinigai tariamai reikalingi vaiko gydymui. Nukentėjusysis 100 eurų paskolino prie jos namų. Pinigus žadėjo grąžinti iki tam tikros datos. Pasiskolintus pinigus išleido pirkdama maisto produktus. Vėliau ji prašė paskolinti dar 100 Eurų maistui įsigyti. Nukentėjusiajam sumelavo sakydama, kad pinigai reikalingi vaiko gydymui. Antrą kartą pinigus paskolino ten pat prie namų. Jokio paskolos raštelio nerašė. Įsipareigojo pinigus grąžinti iki konkrečios datos. Po to nukentėjusiojo per socialinį tinklalapį prašė dar paskolinti 800 Eur, neva vaiko gydymui. Susitikę parašė nukentėjusiajam skolos raštelį, kuriame save įvardijo M. P. bei parašė, kad viso pasiskolino 1000 Eur. Visiems prisistatinėjo tokiu vardu ir pavarde, nes senai norėjo pasikeisti savo varą ir pavardę. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prisistatinėjo vardu „K.“. Nukentėjusysis žinojo jos tikrą vardą ir pavardę. Pastarajam buvo nesvarbu, kaip ji pasirašys paskolos raštelyje. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kodėl raštelyje pasivadino svetimu vardu ir pavarde. Nepamena iki kurios datos žadėjo grąžinti skolą. Gautus pinigus išleido padengdama skolą už butą, pirkdama maisto produktus. Po to dar kartą nukentėjusiajam parašė laišką per socialinį tinklą „Facebook“, kuriame prašė passkolinti dar 2000 Eur. Taip pat nurodė, kad pinigai reikalingi nėva dukters gydymui. Su nukentėjusiuoju susitiko „T.“ patalpose. Ten pasirašė paprastą vekselį. Prieš tai nukentėjusysis su kažkuo kalbėjosi telefonu. Nukentėjusysis paėmė pasirašytą vekselį, tačiau pinigų jai nedavė. Vekselį pasirašė M. P. vardu ir pavarde. Nukentėjusiajam sumelavo, kad dukrą neva operuos Vokietijoje ir todėl jai reikia pinigų. Vėliau norėjo grąžinti skolą, tačiau neturėjo iš ko. Nukentėjusysis pasiūlė jai atidirbti pinigus. Ji sutiko. Nukentėjusiojo prašymu ji talpino skelbimus, sukūrė modelių agentūros profilį. Nukentėjusysis nurašė dalį – 230 Eur skolos. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Sporto klube taip pat prisistatinėjo M. P.. Nukentėjusysis ją vadindavo M..
Nukentėjusysis D. M. parodė, kad dirba UAB „S.“ direktoriaus pavaduotoju. Įmonė verčiasi prekyba. 2015 metais pradėjo sportuoti klube „T.“. Klubą lankė ir kaltinamoji. Klube kaltinamoji prisistatė M. P., dirbanti krašto apsaugoje, turinti kapitonės laipsnį. Vieną dieną kaltinamoji jam parašė žinutę jam į „Facebook“ paskyrą, kurioje nurodė, kad susirgo pastarosios dukra, o atlyginimas vėluoja, nes vyksta atlyginimo perskaičiavimas dėl laipsnio pakilimo. Jis kaltinamajai prie namo atvežė 100 Eur. Kaltinamoji pažadėjo skolą grąžinti per vieną mėnesį. Po savaitės kaltinamoji jam papasakojo, kad dukros liga komplikavosi ir reikia pinigų vaistams. Prašė paskolinti dar 100 Eur. Pinigus jis perdavė kaltinamajai prie pastarosios namo. Vėliau kaltinamoji vėl parašė žinutę, kurioje nurodė, kad vaikui nustatytas smegenų auglys ir gydytojas iš jos reikalauja 800 Eur. „T.“ patalpose jis kaltinamajai perdavė 800 Eur, o kaltinamoji jam parašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad pasiskolino 1000 Eur. Į tą sumą įtraukė ir prieš tai pasiskolintus ir negrąžintus pinigus. Jis nežinojo, ka kaltinamosios tikras vardas ir pavardė yra J. G.. Jeigu būtuų žinojęs, kad kaltinamoji pasivadino ne savo vardu ir pavarde, nebūtų skolinęs pinigų. Paskolos raštelis jam buvo reikalingas, siekiant užtikrinti pinigų grąžinimą. Prieš skolindamas pinigus, jis prašė pateikti asmens okumentą, tačiau kaltinamoji atsakė, kad dokumento neturi su savimi. Pasidavė emocijoms, nes kaltinamoji kalbėjo labai graudžiai apie dukters ligą, todėl daugiau neprašė dokumento. Vėliau kaltinamoji dar kartą kreipėsi į jį prašymu paskolinti dar 2000 Eur vaiko operacijai Vokietijoje. Jis paskambino broliui, kurio prašė patarimo dėl tokios pinigų sumos skolinimosi sąlygų. Brolis patarė paimti paprastąjį vekselį, neskaltinamoji yra dirbanti ir bus nesunku atsiimti pinigus iš atlyginimo. Kaltinamajai paskolino 2000 Eur, pastaroji pasirašė paprastąjį vekselį M. P. vardu ir pavarde. Prašė pateikti asmens dokumentą, tačiau kaltinamoji atsakė, kad dokumento netu su savimi. Kaltinamoji pasiskolintus pinigus žadėjo grąžinti per 3 mėnesius. Po to jis paskambino sporto klubo administratoriui N., kurio paklausė, ar M. lanko sporto klubą. Nerijus jam papasakojo, kad kaltinamoji visai ne M., o J. G., kuri yra apgavikė, nuolat skolinasi sporto klubo narių pinigus. Po pokalbio jis iškarto paskambino kaltinamajai ir pareikalavo grąžinti pinigus. Tą pačią dieną nuėjo į policiją, nes suprato, kad buvo apgautas ir pinigų nesusigrąžins. Policijos pareigūnai patarė sulaukti paskolos pabaigos termino, nes nėra už ką kaltinamąją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, jis pareikalavo grąžinti pinigus. Kaltinamoji pinigų neatidavė. Vis žadėjo rytoj grąžinti pinigus. Kaltinaoji dalį žalos jam atlygino, nes padėjo tvarkyti dokumentaciją. Nurašė 300 Eur skolos. Kaltinamosios pranešimas apie neva vaiko ligą turėjo įtakos jo apsisprendimui skolinti pinigus. Jei būtų žinojęs, kad kaltinamoji nedirba, tai nebūtų skolinęs pinigų. Baužiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė išgyvenimus, dėl to susirgo, gydėsi ligoninėje ir poliklinikoje, dėl to du mėnesius naudojo medikamentus nuo skausmo. Nuo nervinės įtampos pradėjo jausti skausmus juosmens srityje. Dėl šių skausmų buvo siunčiamas neurologą, darė tomografą, kur jam nustatė tarpslankstelinę išvaržą.
Liudytojas N. J. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį pažįsta, kaip klubo lankitojus. Kaltinamąją pažinojo, kaip M. P.. Sporto klube lankytojai pradėjo skustis, kad iš rūbinės dingsta pinigai. Pradėjo dometis apie klubo lankytojus internete. Išsiaiškino, kad kaltinamosios vardas yra J.. Vieną dieną jam paskambino kaltinamasis, kuris paklausė, ką jis žino apie M.. Minėjo, kad M. paskolino pinigų ir norėjo dar skolinti. Jis perspėjo, kad būtų atsargus, nes kaltinamoji ištiesu yra J., o ne M.. Nukentėjusysis labai nustebo. Kaltinamoji klube prisistatinėjo kapitone. Nukentėjusysis papasakojo, kad kaltinamajai paskolino keletą tūkstančių. Nukentėjusysis minėjo, kad kaltinamajai davė pasirašyti skolos vekselį.
2016-06-02 apklausos metu nukentėjusysis D. M. pateikė prie baudžiamosios bylos medžiagos susirašinėjimo su J. G. socialiniame tinkle „Facebook“ išrašą, kuriame jo ir moters vardu „M.“ pokalbis dėl pinigų skolinimąsi vaiko gydymui. (b.l. 18-24, 25-26).
2016-07-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. pateikė prie baudžiamosios bylos skolos lapelio, kuriuo 2016-04-04 M. P. paskolino 1000 € ir 2016-04-07 neprotestuotino vekselio, kuriuo paskolino 2000 €, originalus. (b.l. 40, 41-43)
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.
Byloje esantis vekselis ir paskolos raštelis yra priskiriami rašytiniams aktams, kuriuose įtvirtinta juridinę reikmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teises ir pareigas atsiradimo įrodymu bei juridinių faktų įrodymu.
Kaltinamoji, įrašydama į minėtus dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis (veritatis immutatio), t.y. neteisingus savo anketinius duomenis (vardą, pavardę) pasirašydama ne savo parašu, juos suklastojo.
„BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). „Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).
Kaltinamoji numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti žalingi padariniai, t.y. nukentėjusiajam bus pasunkinta galimybė atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir jų norėjo. Suklastotą dokumentą, pateikdama nukentėjusiajam, panaudojo užvaldant svetimą turtą.
Nusikalstamos veikos objektas - dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Objektyvioji pusė pasireiškė dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu. Padaryta veika formali, nereikalaujanti pasekmių. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.
Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-322/2013).
Kaltinamoji, prašydama paskolinti pinigus, pateikė kaltinamajam tikrovę neatitinkančią informaciją, kad pinigai reikalingi neva jos vaiko gydymui, operacijos atlikimui Vokietijoje, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam gailestį, norą padėti skolinant pinigus. Šios klaidingos aplinkybės nurodymas turėjo įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti savo turtą.
„Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). „Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). „Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą, ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010).
Kaltinamoji pateikė klaidinančią informaciją apie save, kad ji tariamai dirba krašto apsaugos sistemoje, turi nuolatines pajamas, yra karininkė, tokiu būdu sudarė prielaidą atidžiam ir rūpestingam nukentėjusiajam klaidingai manyti, kad paskolintus pinigus jis galės atgauti civilinio proceso nustatyta tvarka iš kaltinamosios darbo užmokesčio. Paskolos raštelyje ir vekselyje įrašydama tikroves neatitinkančius duomenis (veritatis immutatio), t.y. netikrą savo vardą ir pavardę, pasirašydama ne savo parašu, pasunkino nukentėjusiojo, kaip atidaus ir rūpestingo kreditoriaus teisinę padėtį, t.y. pasunkino nukentėjusiajam galimybę atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kaltinamoji suvokė, kad prieš darydama kaltinime nurodytus veiksmus naudos apgaulę ir taip suklaidins turto savininką. Numatė, kad neteisėtai sau įgis svetimą turtą ir turto savininkui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių siekė.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu, naudojant apgaulę. Kvalifikacinis požymis, užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamoji galėjo pagrobtu turtu naudotis ir juo disponuoti. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios J. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. anksčiau teista, teistumas neišnykęs (paskirta bauda nesumokėta) (b.l. 62), bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už smulkią vagystę (b.l. 61). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, neturi pajamų, todėl teismas mano, kad teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už dokumentų klastojimą paskyrus bausmę – baudą, už sukčiavimą – laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 3 d. b) pap. skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikaltimų yra idealioji sutaptis.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 2 d. skirtina bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2011m. vasario 3d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 5 MGL bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikytina paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
„Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2010)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2770 eurų turtinės žalos atlyginimo. Šios turtinės žalos atsiradimą grindė pateiktais suklastotais dokumentais. Teisiamojo posėdžio metu iš minėtų dokumentų, nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė 2770 eurų turtinę žalą, ši žala atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą“ (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005; Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia patirtais neigiamais išgyvenimais, susirgimu, medikamentų nuo skausmo vartojimu, nervine įtampa, patirtais skausmais juosmens srityje. Sveikatos pablogėjimą nukentėjusysis nepagrindę jokiais medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiajam priteisitina mažesnė neturtinė žala, nei prašoma civiliniame ieškinyje.
Dėl dokumentų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai – suklastotas paskolos raštelis ir vekselis paliktini prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir skirti jai bausmę 20 MGL (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 eurocentų) baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti jai bausmę 1 (vienerius) metus (2) du mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 3 d. b) pap. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 2 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011m. vasario 3d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 5 MGL bauda bei skirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 5 MGL (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 eurocentų) baudą. Skirti įpareigojimus:
per vieną mėnesį įsidarbinti, arba užsiregistruoti ir registruoti darbo biržoje;per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Iš J. G. priteisti nukentėjusiajam D. M.
2770 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų ) turtinės žalos atlyginimo;100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus – paskolos raštelį ir vekselį palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.