Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo Š. R. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124 str. 6 d. ir nubaustas 1000 Lt (289 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d. 8.42 val. Šiaulių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 14,00 kilometre, vairuodamas automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 90 km/h greičiui, važiavo 171 km/h greičiu, t. y., įvertinus greičio matavimo prietaiso paklaidą +/- 2 km/h, viršijo leistiną greitį 79 km/h. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 131.1 punktas.

Š. R. skundžia 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir prašo pakeisti 2014-11-25 Šiaulių apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4693-951/2014 priimto nutarimo dalį - taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir netaikyti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertimo visų duomenų, turinčių reikšmės paskirtai nuobaudai. Teigia, kad jis teismui pateikė duomenis apie tai, kad dirba UAB „Remkautas“ bei paaiškino, kad dėl darbo pobūdžio turi nuolat vairuoti transporto priemonę, o atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti visų jam darbdavio priskirtų funkcijų. Pažymi, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, negalėdamas tinkamai atlikti savo funkcijų, gali būti atleistas iš užimamų pareigų. Tvirtina, kad mažame miestelyje, kuriame jis gyvena, yra didelė problema susirasti kitą darbą, todėl jis neteks pragyvenimo šaltinio. Mano, kad tai yra išskirtinės aplinkybės taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti man papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pažeidėjas skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Apylinkės teismas paskyrė Š. R. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas. Apeliantas prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Š. R. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį net 79 km/h (įvertinus paklaidą), kas rodo eismo dalyvio itin neatsakingą elgesį. Nubaustasis padarė teisės pažeidimą dienos metu, kai eismas yra intensyvus. Be to, toks apelianto elgesys buvo pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Pastebėtina, kad iš asmens baustumo pažymos matyti, jog Š. R. turi 2 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus (8 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, apeliantas praeityje baustas administracine tvarka 5 kartus. Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.

Teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl, nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams. Tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė ir nesudaro pagrindo švelninti teisės pažeidėjo atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-25 nutarimą Š. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą nepakeistą ir Š. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.