Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir vykdymo veiksmų nutraukimo, trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo pripažinti, kad prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką K. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą yra visiškai įvykdyta, priteisti iš atsakovės V. Z. nepagrįstai iš ieškovo išieškotus pinigus ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje teigiama, kad 2019 m. kovo 22 d. banke sužinojo, kad antstolis Aleksandras Ščiukinas yra areštavęs jo banko sąskaitą ir išieškojęs pinigus. Nuvykęs į antstolio kontorą, sužinojo, kad yra vykdomas 13 449,63 Eur dydžio piniginis išieškojimas iš ieškovo atsakovės naudai, tačiau jis nėra skolingas ieškovei. 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, sūnaus K. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui piniginėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo su atsakove gyveno atskirai tik kelis mėnesius, tačiau teikė išlaikymą sūnui. Vėliau vėl pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, jis išlaikė šeimą. Vėliau ieškovas ir atsakovė vėl pradėjo gyventi atskirai. Po ieškovo išsikraustymo iš namų sūnus su motina gyveno trumpai ir persikėlė gyventi pas tėvą. Kadangi sūnus gyveno su ieškovu, V. Z. 2015 m. rugsėjo 24 d. parašė atsisakymą nuo materialinio išlaikymo, kurį patvirtino seniūnas. 2016 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo iš motinos. V. Z. pasiūlė sudaryti taikos sutartį. 2016 m. birželio 1 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, kad K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, iš motinos priteisiamas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur. V. Z. teikė išlaikymą sūnui nereguliariai ir yra skolinga. Sūnaus gyvenamoji vieta nuo 2016 m. lapkričio 9 d. deklaruota tėvo gyvenamojoje vietoje. Vaikas negyveno su motina ir motina jo neišlaikė, todėl ieškovas nėra skolingas atsakovei išlaikymo nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad 2009 m. vasario 10 d. buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Jie turi sūnų K. Z.. Nutraukus jų santuoką, sūnus liko gyventi su atsakove. Jis teikė išlaikymą sūnui, mokėjo grynaisiais pinigais. 2010 m. jis su atsakove vėl pradėjo gyventi kartu ir maždaug iki 2015 m. vedė bendrą ūkį, t. y. pirko maistą, rūbus sūnui, išlaikė butą, mašinas, kartu atostogavo. Gyveno bute, priklausiusiame atsakovės tėvui. Jų šeimos biudžetas tuo metu buvo bendras. 2015 m. rugpjūčio mėnesį po sūnaus operacijos jis su sūnumi išsikraustė gyventi į pastatytą namą, kuriame gyvena iki šiol. 2016 m. kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. 2016 m. gegužės 23 d. sudarė su atsakove taikos sutartį. Iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas sūnui. Persikėlus gyventi kitur, sūnų išlaikė jis. Laikoma, kad jis skolingas išlaikymo lėšas nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. Apie skolos išieškojimą sužinojo, kai nuo jo sąskaitos buvo nurašytos lėšos. 2015 m. rugsėjo 24 d. dokumentu atsakovė patvirtino, kad atsisako išlaikymo. Jam draugai ėmė sakyti, kad jis formaliai nemoka išlaikymo ir kada nors iš jo gali būti pareikalauta sumokėti skolą. Jis apie tai pasakė atsakovei. Tada ji nuėjo pas seniūną ir parašė tą raštą. Per tą laiką, kai jie vėl vedė bendrą ūkį, atsakovė nėra pareikalavusi jo sumokėti išlaikymo sumą. Kai atsakovė įsiskolino išlaikymo sūnui lėšų apie 3 000 Eur ir jis paprašė jos sumokėti, atsakovė 2019 m. pateikė antstoliui vykdyti 2016 m. išduotą vykdomąjį raštą. 2010-2012 m. jo atlyginimas buvo apie 1 500 Lt per mėnesį, 2013 m. – apie 1 200 Lt. 2014 m. pradėjo savo verslą, pajamos per metus siekė apie 14 000 Eur. Rašytinių įrodymų, kad teikė sūnui išlaikymą nėra (2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 47 sek. – 1 val. 8 min. 29 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškiniu. Ieškovas nemokėjo išlaikymo nei pavedimais, nei kitu būdu. Jis keitė darbovietes, iš kurių buvo atleistas dėl alkoholio vartojimo ir vagysčių. 2009 m. V. Z. gyveno pas savo mamą. Ketverius metus po santuokos nutraukimo (2011-2015 m.) ji, ieškovas ir jų sūnus kartu gyveno jos tėvams priklausiusiame bute, tačiau bendro ūkio nevedė. Ieškovas neprisidėdavo prie išlaidų, sakydavo, kad neturi pinigų, išlaikymo sūnui neteikė. 2015 m. ieškovas išsikraustė gyventi į namą. Kartu išsikraustė ir jų sūnus. Tada ieškovas kreipėsi į teismą ir iš jos buvo priteistas išlaikymas sūnui. Išlaikymą sūnui teikia nepastoviai, pagal galimybes. 2019 m. ji kreipėsi į antstolį. Anksčiau nesikreipė į antstolį, nes ieškovas jai sakydavo, kad neturi pinigų. Ji jo pagailėjo. Ieškovas skolingas už 2009-2016 m. laikotarpį. 2015 m. rugsėjo 24 d. dokumentą sudarė ieškovo prašymu. Sutiko parašyti šį dokumentą, kad patenkintų ieškovo norus. Dokumentas negalioja, nes seniūnas tik patvirtino parašą. Dokumento tekstą sukūrė pati. Nepripažįsta anksčiau teismui sakytų teiginių, kad ieškovas kartais teikdavo išlaikymą sūnui (2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 15 sek. – 1 val. 30 min. 44 sek.; 1 val. 32 min. 13 sek. – 1 val. 39 min. 34 sek.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo. Teismui pateiktas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytojas E. L. paaiškino, kad yra V. Z. pažįstamas. Šeima gyveno normaliai. Jis net nežinojo, kad V. Z. ir V. Z. yra oficialiai išsiskyrę. Kelis kartus yra buvęs bute, kuriame jie gyveno. V. Z. dirbo, todėl mano, kad jis teikė sūnui išlaikymą. Dėl aplinkybių, susijusių su darbu, žino, kad 2009-2011 m. jie gyveno kartu, matydavo juos kartu, žino, kad kartu buvo išvažiavę į sanatoriją. Mano, kad jų bendrame ūkyje didesnė dalis buvo V. Z.. 2015 m. atvažiavo pas V. Z. pasiskolinti autobusiuką, V. Z. tada pasakė, kad nebegyvena su V. Z.. Tada jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno V. Z. ir pasiskolino autobusiuką iš jos (2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 17 sek. – 1 val. 49 min. 23 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas K. Z. paaiškino, kad jo tėvų santuoka nutraukta 2009 m. Tėvai apie pusę metų gyveno atskirai, o maždaug 2010 m. vėl ėmė gyventi kartu bute, esančiame J. B. g. 121-51. Gyveno kaip šeima. Maistą pirko, mokesčius mokėjo, jam pinigų duodavo ir mama, ir tėvas. Prisimena, kad tėtis nupirko monitorių. Kartu atostogaudavo. Abu tėvai turėjo pastovius darbus. 2015 m. jis su tėvu dviese apsigyveno name (2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 25 sek. – 2 val. 4 min. 47 sek.). 2014 m. pradėjo lankyti anglų kalbos mokyklą, kurią lankė 3-4 metus. Už pamokas mokėjo tėtis. Mokėta grynaisiais pinigais. Iš pradžių kaina buvo 42 Eur, vėliau – 35 Eur. Kai mokėsi pradinėje mokykloje, į namus ateidavo mokytoja. Kai 2015 m. vasarą apsigyveno su tėvu, mama kartais duodavo jam kišenpinigių, kai paprašydavo, tačiau daiktų nepirko. Rūbus ir kitus daiktus pirko tėtis (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 05 sek. – 1 val. 5 min. 35 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja J. V. nurodė esanti mokytoja, 2010-2015 m. mokė K. Z. namuose – bute, J. B. gatvėje. Namai buvo tvarkingi, tėtis ir mama rūpinosi vaiku. Kai ateidavo pas vaiką, kartais namuose būdavo abu tėvai, kartais kuris nors iš jų, o kartais nei vieno. Kalbėjo su abiem tėvais apie vaiką, jie vaiku labai rūpinosi. Mano, kad tai buvo šeima. Yra mačiusi kaip V. Z. virtuvėje gamino maistą, visi buvo virtuvėje. Ji už paslaugas pinigų neimdavo, todėl tėvai jai atsilygindavo dovanomis. Dovanų jai yra davę tiek V. Z., tiek abu tėvai kartu. Nežinojo, kad tėvai yra nutraukę santuoką. Kiek lankėsi namuose, jai nepasirodė, kad tarp V. Z. ir V. Z. būtų konfliktiški santykiai, sūnus buvo prižiūrėtas, neturėjo problemų (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 45 sek. – 21 min. 52 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja G. Ž. nurodė buvusi V. Z. kaimynė daugiabučiame name J. B. gatvėje, šiuo metu yra kaimynė sode. Bute V. Z. gyveno su žmona V. Z. ir sūnumi. Artimai su jais nebendravo, tačiau mano, kad jie visi kaip šeima nepertraukiamai gyveno bute, matydavo juos kartu važiuojant vienu automobiliu. Kai V. Z. su sūnumi apsigyveno sodo name, sužinojo, kad jie išsiskyrė (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 40 sek. – 28 min. 50 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas A. S. nurodė esąs V. Z. draugas. Dažnai tvarkydavo V. Z. sūnaus kompiuterį, todėl ne kartą buvo jo namuose, J. B. gatvėje. Vaikas tuo metu mokėsi 5-6 klasėje. Bendravo ir su V. Z., vakarodavo kartu. Tai buvo 2008 m. Vėliau nuvažiuodavo pasiimti daržovių pas V. Z. tėvus. V. Z. pasakė jam apie skyrybas su V. Z., tačiau po to jie vėl gyveno kartu. V. Z. ir V. Z. kartu važiuodavo į turgų pardavinėti daržoves, bendravo. Jis ateidavo į jų namus (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 34 sek. – 35 min. 17 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas S. B. nurodė nuo 2015 m. esąs V. Z. kaimynas. Paaiškino, kad V. Z. gyvena su sūnumi K. Z.. Tėvas išlaiko vaiką. V. Z. nepažįsta (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 12 sek. – 39 min. 28 sek.)

Teismo posėdyje liudytoja N. L. nurodė buvusi V. Z. ir V. Z. kaimynė ir namo J. B. g. 112 bendrijos pirmininkė 2012-2015 m. laikotarpiu. Jai atrodė, kad tai buvo darni ir graži šeima. Tėvo santykiai su sūnumi buvo artimi. V. Z. visada prisidėdavo prie namo aplinkos tvarkymo, kartu padėdavo ir sūnus. Nežino, kas iš jų mokėjo įmokas bendrijai, mokėjimus prižiūri buhalterė, skolų bendrijai nebuvo. Yra lankiusis jų bute. Matydavo juos einant, parvažiuojant, nešantis pirkinius. Kaimynų skundų nebuvo gauta. 2015 m. jie visi išsikraustė iš buto. Tik neseniai sužinojo, kad jie išsiskyrė (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 13 sek. – 46 min. 24 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas A. S. nurodė 2007-2011 m. buvęs namo J. B. g. 112 bendrijos pirmininkas. Tekę būti V. Z. ir V. Z. bute. Jie buvo kartu su vaiku. Atrodė, kad vaiku rūpinasi kartu. Kuris iš jų mokėjo įmokas bendrijai nežino, nes tą tvarkė buhalterė. 2013-2014 m. sužinojo, kad jie skiriasi. Iki tol nieko bloga nepastebėjo. Apie jų santykius negali nieko pasakyti. Nuo 2013 m. nematydavo V. Z., o V. Z. matydavo retai. Mieste matydavo V. Z. su sūnumi (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 07 sek. – 55 min. 04 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja I. J. Z. nurodė esanti V. Z. mama. Paaiškino, kad 2009 m. buvo nutraukta sūnaus ir marčios santuoka. Sūnus apsigyveno pas ją, ateidavo anūkas K. Z.. Po kurio laiko sūnus vėl grįžo gyventi su V. Z. jos tėvų bute ir dar kurį laiką gražiai gyveno. Ji padėdavo jiems. Jie važiuodavo į turgų prekiauti, abu dirbo. Sūnus bute padarė remontą. Vėliau jų santykiai pašlijo, marti buvo išėjusi iš namų, mėnesį gyveno kitur, vėliau nusipirko namą. K. Z. liko gyventi su tėčiu. Vaiku daugiau rūpinosi sūnus. Po skyrybų sūnus ir marti augino daržoves ir jas pardavinėdavo turguje. Ji padėdavo jiems. Žemės sklypai, kuriuose augino daržoves, tikriausiai priklausė marčios mamai L. J.. Sūnus sakydavo jai, kad jie bendrai perka maistą, pirko į K. Z. kambarį baldus, jie vėl gyveno kaip šeima. Kai sūnus su marčia prekiaudavo turguje, ji bute prižiūrėdavo anūką, gamindavo valgyti, padėdavo jiems. Sūnus išlaikė savo vaiką ir mano, kad net didesne dalimi, nes marti dėl savo sveikatos būklės negalėjo tiek dirbti. Anūkas pasakodavo, kad tėtis jam ką nors nupirkdavo. Kartu važiuodavo į keliones, buvo Druskininkuose. Ji yra važiavusi su jais kartu. 2015 m. rugpjūčio 8 d. anūkas pradėjo gyventi su tėvu. Tą dieną jie visi grįžo iš vestuvių, sūnus nuvežė marčią į namus, kur ji tuo metu jau gyveno. Jau iki tol buvo atvejų, kai K. Z. nežinodavo, kur yra mama (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 30 sek. – 1 val. 28 min. 20 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja L. J. nurodė, kad yra V. Z. mama. Paaiškino, kad 2009 m. buvo nutraukta dukters ir žento santuoka. Žentas apsigyveno pas savo mamą, tačiau ateidavo aplankyti sūnų K. Z., atnešdavo dovanų. Kartais, nuvažiavusi, rasdavo V. Z. ten. Nežino, kiek laiko jis svečiuodavosi pas sūnų. Neklausdavo dukters to, žinojo, kad jie išsiskyrę. Visokeriopai padėjo dukrai ir prieš, ir po skyrybų. Atveždavo visą maistą, sumokėdavo mokesčius už butą, nupirko mašiną. Paklausta, kodėl yra skolos už paslaugas, dukra atsakydavo, kad neturi pinigų sumokėti, V. Z. nemoka priteisto išlaikymo. To, kad nebuvo pastovaus išlaikymo mokėjimo žino, nes taip sakė dukra. Ir dabar padeda dukrai, visada duoda anūkui pinigų. Po skyrybų dukra šiek tiek dirbo keliose darbovietėse. Vėliau ji su vyru išnuomojo žemės sklypą, samdė darbuotojus ir augino daržoves, mokėjo žemės nuomos mokestį. Viską organizavo ji su vyru, kad dukra turėtų pinigų pragyventi. Po skyrybų V. Z. lankė sūnų, tačiau teismo priteisto dydžio išlaikymo neteikė, nes nedirbo. 2014 m. ji leido buvusiam žentui V. Z. gyventi bute viename iš kambarių, kol šis baigs pasistatyti sodo namą. Padalino kambarius dukrai, anūkui ir V. Z., nes butas nuosavybės teise priklausė jai su vyru. Taip gyveno apie 2-3 metus, tačiau tai nebuvo bendras šeimos gyvenimas, kiekvienas gyveno savarankiškai. Žino, kad po skyrybų jie yra su vaiku važiavę į keliones, bet dukra kelionėje mokėjo pinigus atskirai. Po skyrybų kurį laiką dukra su K. Z. gulėjo ligoninėje, nes vaikas labai sirgo. Tada ji su vyru važiuodavo aplankyti, davė pinigų, buvo su anūku sanatorijoje. Nuo 2016 m. anūkas K. Z. gyvena su tėvu. Dukra parašė seniūno patvirtintą raštą, kad atsisako išlaikymo, nes to pareikalavo V. Z., kitaip V. Z. mama nebūtų jos dukrai V. Z. padovanojusi žemės sklypo. Ji patarė dukrai nueiti pas seniūną ir sudaryti tokį dokumentą. Dukra nuvažiavo pas seniūną ir parašė atsisakymą, tada buvo sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis. Seniūnas tik patvirtino parašą. Tuo metu K. Z. gyveno bute su mama, būdavo ir pas tėvą. Dukra kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo skolos, nes V. Z. kreipėsi dėl išlaikymo sūnui priteisimo iš jos, kai jai nustatytas neįgalumas. Net jeigu V. Z. ir nebūtų kreipęsis, dukra vis tiek būtų kreipusis į antstolį. Dukra seniai serga depresija. Ir prieš skyrybas, ir po skyrybų ji po 2-3 kartus per metus gydosi ligoninėje. Abejoja, ar dukra dėl savo sveikatos būklės galėjo tvarkyti juridinius reikalus, nes kartais ji būna neadekvati, turi vartoti daug vaistų, kartais būna taip, kad savaitę guli lovoje, kitą dieną neprisimena to, ką pasakė vakar. Pas notarę sudaryti žemės sklypo dovanojimo sandorį ji nuvežė dukrą. Po skyrybų V. Z. jos paprašytas atvažiuodavo padėti ūkyje, suvirinti kombainą, nes jie duodavo daržoves ir padėdavo išlaikyti vaiką. Ūkis buvo daugiau jų nei dukros. Po skyrybų dukra yra ūkininkė, tačiau jie jai padeda tvarkytis, nes jos gaunamos pajamos yra mažos, o reikia išlaikyti vaiką (2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 22 sek. – 2 val. 15 min. 53 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad 2003 m. sausio 6 d. gimė K. Z., kurio tėvai – V. Z. ir V. Z. (b. l. 6). 2016 m. lapkričio 9 d. K. Z. gyvenamoji vieta deklaruota tėvo V. Z. gyvenamojoje vietoje – Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-825/2009 nutraukta V. Z. ir V. Z. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarta, kad sūnaus K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. Z., o V. Z. įsipareigoja teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės (b. l. 14).

2015 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas patvirtino raštą, kuriame nurodyta, kad V. Z. pareiškia, jog atsisako materialinio išlaikymo savo sūnui K. Z. iš vaiko tėvo V. Z. kas mėnesį po 500 Lt. Materialinio išlaikymo atsisako nuo ieškinio pateikimo dienos (2009 m. vasario 10 d.) iki sūnaus pilnametystės (b. l. 13).

2016 m. birželio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1521-336/2016 buvo patvirtinta 2016 m. gegužės 23 d. taikos sutartis, kuria susitarta, kad pakeičiama 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl K. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. Z., V. Z. įsipareigoja teikti išlaikymą sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (b. l. 10, 11-12).

2019 m. vasario 25 d. antstolis Aleksandras Ščiukinas priėmė raginimą įvykdyti sprendimą pagal 2016 m. gegužės 20 d. išduotą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-123-825, piniginis išieškojimas – 13 449,63 Eur (b. l. 15, 16).

Pagal V. Z. banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad V. Z. pervedė išlaikymą sūnui po 150 Eur 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. spalio 27 d., 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. vasario 14 d. (b. l. 18-19).

Pagal V. Z. banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. nebuvo atlikta V. Z. mokėjimų pavedimų į V. Z. sąskaitą (b. l. 32-37, 38-40).

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad V. Z. dirbo įmonėje nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d., charakterizuojamas teigiamai (b. l. 49).

Kėdainių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija nurodė, kad klausimus dėl K. Z. spręsdavo su tėčiu, kuris nuolat domėjosi sūnaus mokymosi rezultatais, dalyvaudavo susitikimuose, skyrė daug dėmesio vaikui (b. l. 50).

2011 m. lapkričio 17 d. I. J. Z. nusipirko du žemės sklypus, esančius Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuos 2015 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartimi padovanojo V. Z. (b. l. 54, 55).

2008 m. gruodžio 29 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs buities ir gyvenimo sąlygas, akte nurodė, kad V. Z. teigė, jog su V. Z. kartu negyvena daugiau nei vienerius metus dėl jo alkoholizmo, nuo kurio jis gydosi. Prie vaiko išlaikymo V. Z. prisideda nereguliariai, per metus davė apie 700 Lt, nuperka sūnui dovanų, pasveikina. Šios aplinkybės pateiktos ir 2009 m. sausio 12 d. išvadoje, kuri buvo pateikta nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo (b. l. 78-79, 80-81). 2002 m., 2003 m., 2005 m., 2007 m. V. Z. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurie iš jų padaryti esant neblaiviam (b. l. 82-83).

2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2020 m. vasario 19 d. V. Z. atliko pinigų pervedimus banko viduje (1 553,79 Eur ir 662,30 Eur) (b. l. 84, 85, 134).

2010 m. lapkričio 8 d. V. Z. sudarė Interneto paslaugų užsakymą Nr. 28370221 prie 2010 m. lapkričio 3 d. sutarties Nr. ERTV60659241-101029, kuria užsakytos interneto ryšio diegimo paslaugos į butą, esantį Kėdainiuose, J. B. g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113-114).

2015 m. rugpjūčio 10 d. V. Z. kaip savo sūnaus K. Z. atstovas pasirašė dokumentus, Kauno klinikose atliekant operaciją sūnui (b. l. 115-117).

Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. V. Z. dirbo. Nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio dirbo AB „N. S. Kėdainiai“, nuo 2012 m. vasario-balandžio mėnesiais buvo mokama nedarbo socialinė išmoka, nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014 m. spalio mėnesio įsigytas verslo liudijimas (b. l. 118-130).

2015 m. gegužės 27 d. išduotas pažymėjimas, kad K. Z. baigė anglų kalbos Waystage A2.1 lygio kursą (b. l. 152). 2016 m. birželio 16 d. išduotas pažymėjimas, kad K. Z. baigė anglų kalbos Prie-Intermediate (1) lygio kursą (b. l. 151).

2019 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14178-736/2019 V. Z. ieškinys dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir vykdymo veiksmų nutraukimo buvo netenkintas (b. l. 61-65). 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1807-221/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (b. l. 92-98).

Šios bylos dalykas – reikalavimas pripažinti, kad ieškovo prievolė išlaikyti savo sūnų pagal teismo sprendimu patvirtintą tvarką ir dydį yra įvykdyta. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovas net ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo vedė bendrą ūkį su atsakove ir faktiškai išlaikė sūnų. Įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra šalių bendro ūkio vedimas nutraukus santuoką ir faktinis ieškovo išlaikymo sūnui teikimas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškinio dalyko pagrįstumas įrodinėjamas remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais. Ištyrus įrodymų visumą, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas tam, jog susiformuotų teismo vidinis įsitikinimas, kad šalys vedė bendrą ūkį ir ieškovas faktiškai vykdė prievolę išlaikyti sūnų.

Visų pirma, septyniolikmetis šalių sūnus K. Z. patvirtino, kad tėvai apie pusę metų gyveno atskirai, o maždaug 2010 m. vėl ėmė gyventi kartu kaip šeima. Maistą pirko, mokesčius mokėjo, jam pinigų duodavo ir mama, ir tėvas. Kartu atostogaudavo. Prisimena, kad tėtis nupirko monitorių, teigė, kad už 2014 m. pradėtas lankyti anglų kalbos pamokas mokėjo tėtis. 2015 m. vasarą jis apsigyveno kartu su tėvu name, kuriame juodu gyvena iki šiol. Nuo tada jį iš esmės išlaiko, drabužius, mokyklinius reikmenis perka tėvas, o mama, seneliai kartais taip pat duoda kišenpinigių. Tik dėl K. Z. amžiaus įvykių metu ar aplinkybės, kad jis gyvena su ieškovu, teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. K. Z. sklandžiai dėstė savo mintis, įvykių datas susiejo su jam gyvenime nutikusiais įvykiais, įsirėžusiais į atmintį (pvz. atliktos operacijos). Be to, vaikui tėvų skyrybos yra rimtas išgyvenimas, su kuriuo susijusių aplinkybių jis lengvai nepamiršta. K. Z. gražiai atsiliepė apie abu savo tėvus, senelius, todėl nėra priežasčių vertinti, kad K. Z. dėl turimo nusistatymo sąmoningai galėjo duoti savo tėvui palankius parodymus. Taigi, K. Z. patvirtino ieškovo teiginius, kad šalys po santuokos nutraukimo nuo 2010 m. iki 2015 m. toliau gyveno kaip šeima, kad tėvas tuo metu tenkino jo materialinius ir nematerialinius poreikius.

Liudytojų E. L., J. V., A. S., N. L., A. S. parodymai apie tai, kaip jie matė V. Z. ir V. Z. kartu su jų vaiku, apie šeimos keliones, apie bendrą rūpestį sūnaus mokymusi, atsiskaitymą už jiems suteiktas paslaugas, apie apsilankymus jų bute, apie jų kartu vykdytą verslą, o I. J. Z. parodymai apie sūnaus šeimos gyvenimą yra pakankami manyti, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą šeimos ūkį.

Kadrai, užfiksuoti 2010-2014 m. nuotraukose, taip pat liudija bendrą ieškovo ir atsakovės šeimos gyvenimą. 2010 m. šeima užfiksuota besiilsinti Druskininkuose. 2012 m. kartu su ieškovo motina I. J. Z., draugais buvo nuvykę į Palangą. Nors atsakovė neigė dalyvavusi šioje kelionėje, K. Z. patvirtino, kad į tą kelionę važiavo kartu su mama ir tėčiu, močiute I. J. Z., savo draugu ir jo močiute. Kitose nuotraukose užfiksuotos K. Z. kelionės su tėčiu į Palangą ir Rygą. Nors atsakovė teigė, kad į šias dvi keliones ieškovas vyko tik esant reikalui, o kelionę finansavo atsakovė, tokie teiginiai nėra patvirtinti. Ieškovo banko sąskaitos išrašai rodo, kad tuo metu jo gaunamos pajamos buvo pakankamos nuvykti su sūnumi į kelionę ir apmokėti kelionių metu patiriamas išlaidas.

2010 m. lapkričio 3 d. Interneto paslaugų sutartis, kuria užsakytos interneto ryšio diegimo paslaugos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), paneigia L. J. parodymus, kad 2010 m. V. Z. tik ateidavo trumpam aplankyti sūnų į jai su vyru priklausantį butą ir ten negyveno. Šios sutarties sudarymas patvirtina tiek ieškovo, tiek K. Z. teiginius, kad ieškovas dalinosi šeimos ūkio išlaidomis.

Ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo ir gaudavo pastovias pajamas. Nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio dirbo AB „N. S. Kėdainiai“, 2012 m. vasario-balandžio mėnesiais buvo mokama nedarbo socialinė išmoka, nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. spalio mėnesį įsigytas verslo liudijimas. Šie duomenys visiškai paneigia atsakovės ir liudytojos L. J. teiginius, kad ieškovas nedirbo, todėl neturėjo pajamų teikti išlaikymą sūnui. Banko sąskaitos išrašas rodo apie ieškovo 2010-2014 m. atliktus atsiskaitymus banko kortele įvairiose maisto prekių parduotuvėse, drabužių (tarp jų ir prekių vaikams), avalynės, buities prekių, statybinių medžiagų parduotuvėse. Tai patvirtina ieškovo ir liudytojo K. Z. teiginius, kad ieškovas prisidėjo prie namų ūkio, pirkdavo daiktus sūnui, o kartu paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovas, nors ir gyveno kartu bute, tačiau visiškai neprisidėjo prie išlaidų.

Vertinant ieškovo banko sąskaitos išrašą, taipogi atsižvelgtina į tai, kad ieškovas per mėnesį išgrynindavo pinigų sumas, siekiančias kelis šimtus litų/eurų. Tai rodo, kad ieškovas atlikdavo pinigines operacijas ir grynaisiais pinigais. Ši aplinkybė visų bylos aplinkybių kontekste sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas duodavo pinigų sūnui grynaisiais.

Liudytojos L. J. parodymus apie bylos aplinkybes paneigia kitų liudytojų ir atsakovės parodymai, rašytiniai įrodymai. Jau buvo minėta, kad liudytojų E. L., J. V., A. S., N. L., A. S., I. J. Z. ir K. Z. parodymais nustatytas ieškovo ir atsakovės bendro ūkio vedimo faktas 2010-2015 m., o ieškovo banko sąskaitos išrašas, interneto paslaugų teikimo sutartis patvirtina išlaidas bendram šeimos ūkiui, kai tuo tarpu liudytoja L. J. teismui teigė, kad ieškovas 2014 m. jos buvo priimtas gyventi į butą pas dukrą ir jam paskirtas kokretus kambarys ir visi buvo išlaikomi jos su vyru. Pažymėtina, kad pati atsakovė - liudytojos L. J. dukra teismui nurodė, jog 2011-2015 m. su ieškovu kartu gyveno, nors ir nevedė bendro ūkio. Liudytojos teiginys, kad K. Z. apsigyveno su ieškovu 2016 m. paneigtas atsakovės, liudytojų K. Z., S. B., I. J. Z. parodymais, kuriais nustatyta, kad K. Z. gyvena su tėvu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio.

Taipogi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu anot liudytojos L. J., po skyrybų ieškovo vaidmuo jos dukros gyvenime apsiribojo tik tuo, kad jis aplankydavo sūnų ir apskritai liudytoja išreiškė neigiamą požiūrį į ieškovą, tai vertinant protingumo aspektu, 2011 m. tarp liudytojos kaip įgaliotinės ir ieškovo motinos I. J. Z. nebūtų pasitikėjimo pagrindu sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris ir 2015 m. I. J. Z. nebūtų šių sklypų padovanojusi atsakovei.

Atsakovei 2016 m. gegužės 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-123-825/2009. Tuo metu K. Z. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio nuolat gyveno su tėvu. Atsakovė po kelių dienų, t. y. 2016 m. gegužės 23 d. sudarė taikos sutartį su ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-1521-336/2016, kurioje 2016 m. birželio 1 d. priimta Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis dėl K. Z. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir išlaikymo iš motinos priteisimo. 2019 m. vasario 25 d. atsakovė pateikė vykdomąjį raštą antstoliui. Atsakovė nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl vykdomąjį raštą pateikė antstoliui praėjus keliems metams ne tik po jo išdavimo, bet ir po to, kai ieškovas tariamai neteikė sūnui priteisto išlaikymo. Atsakovė trumpai nurodė tik tai, kad tuo metu (2009-2015 m.) nesikreipė į antstolį, nes ieškovas jai nuolat sakė, kad neturi pinigų ir ji jo tiesiog pagailėjo, nors rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas visus tuos metus gaudavo stabilias pajamas. Toks motinos paaiškinimas, esant situacijai, kai tėvas nemoka vaikui išlaikymui, vertinant vaiko interesus, neatitinka protingumo principo. Vykdomojo rašto pateikimas vykdyti 2019 m., nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, vertintinas kaip sąlygotas kilusio nepasitenkinimo dėl to, kad ieškovas pareikalavo padengti susidariusį išlaikymo sūnui įsiskolinimą, nes ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė sūnui priteistą išlaikymą teikia nereguliariai.

2015 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno patvirtintas raštas, kad atsakovė atsisako išlaikymo sūnui neturi prima facie galios ir vertintinas bendrame aplinkybių kontekste. Kitais bylos įrodymais nustačius, kad ieškovas vedė bendrą ūkį su atsakove ir faktiškai prisidėjo prie sūnaus kasdienio išlaikymo, auklėjimo ir jo gerbūvio, šis raštas tik papildomai patvirtina padarytas išvadas. Šio rašto sudarymo aplinkybės, kiek tai susiję su žemės sklypų perleidimo sandorių sudarymu, nevertinamos kaip nesusijusios su įrodinėjimo dalyku.

Įvertinus įrodymų visumą, apibendrinama, kad įrodyta, jog šalys po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą ūkį, nenustatyta, jog ieškovas, šalims gyvenant kartu, materialiai nesirūpino vaiku, taigi vaiko teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Atsakovė neįrodė, kad šalims gyvenant kartu bute iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas nevykdė pareigos išlaikyti sūnų. Būtų neprotinga reikalauti, kad tėvams gyvenant kartu ieškovas formaliai dar papildomai vykdytų teismo sprendimą ir nuolat rinktų tai patvirtinančius įrodymus (atliktų mokėjimus į banko sąskaitą). Nėra jokių objektyvių duomenų, pateisinančių atsakovės nepagrįstą delsimą šitiek metų neprašyti išduoti vykdomojo dokumento, o jį išdavus, nepateikti vykdomojo dokumento vykdyti antstoliui. Todėl ieškinys tenkinamas – pripažįstama, kad ieškovo prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką K. Z. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą yra visiškai įvykdyta.

Pripažinus prievolę įvykdyta, laikytina, kad iš ieškovo piniginės lėšos buvo išieškotos nepagrįstai, todėl atsakovė įpareigojama nedelsiant grąžinti vykdomojoje byloje išieškotas lėšas ieškovui, o antstolis įpareigojamas vykdomąją bylą nutraukti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 100 Eur žyminis mokestis ir 1 300 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos susidarė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ir apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Pateiktos atstovavimo sutartys, pinigų priėmimo kvitai, žyminio mokesčio mokėjimo dokumentas patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiama 100 Eur žyminis mokestis ir 1 300 Eur dydžio išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Šioje byloje susidarė 9,80 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-123-825/2009 ir jo pagrindu 2016 m. gegužės 20 d. išduotą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-123-825, yra visiškai įvykdyta.

Įpareigoti V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedelsiant grąžinti V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstolio Aleksandro Ščiukino išieškotą pinigų sumą vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/06071.

Įpareigoti antstolį Aleksandrą Ščiukiną nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0110/19/06071.

Priteisti iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieno šimto eurų) Eur žyminį mokestį ir 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,80 (devynių eurų 80 ct) Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.