Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu (b. l. 155-159) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų M. N. ir V. N. 3 300 Lt kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės 4,14 lt, o iš atsakovų M. N. ir V. N. po 9,76 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės atsakovui M. N. 52,50 Lt, atsakovei V. N. 122,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad UAB „Mulitas“ pirkėjai D. P. 2003-07-31 išrašė sąskaitą-faktūrą (serija GSA Nr. 2945613) už paminklą, kapo dengimo plokštes, pamatų darymą, bendrai sumai – 4 000 Lt. Pagal kasos pajamų orderio kvitą (serija LAB Nr. 9591736) D. P. UAB „Mulitas“ 2003-06-30 sumokėjo 300 Lt avansinį mokėjimą už paminklą, o 2003-07-31 pagal kasos pajamų orderio kvitą (serija LAE Nr. 3208812) ieškovė UAB „Mulitas“ sumokėjo 3 000 Lt pagal sąskaitą-faktūrą (serija GSA Nr. 2945613). 2003 m. liepos mėn. į Radviliškio miesto kapines buvo vežti paminklas ir 4 vnt. kapo dengimo plokščių. Krovinio važtaraštyje kaip pirkėjas pasirašė ieškovė D. P.. Teismas darė išvadą, jog aukščiau aptarti buhalterinės apskaitos dokumentai bei ieškovės ir atsakovų teismo posėdyje duoti paaiškinimai įrodo, kad ieškovė iš UAB „Mulitas“ pirko paminklą. Ieškovei įrodinėjant, kad paskolino atsakovei O. N. pinigus ir už juos atsakovės pavedimu nupirko paminklą, teismas darė išvadą, kad teisiniai santykiai, kuriuos buvus įrodinėja ieškovė, iš esmės turi paskolos ir pavedimo sutarčių bruožų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.870 str. 1 d., 6.756 str. 1 d., 871 str. 1 d., nenustatė pagrindų, įtvirtintų CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, todėl nevertino liudytojos V. G. parodymų dėl ginčijamo sandorio tarp ieškovės D. P. ir atsakovės O. N. sudarymo, laikydamas juos neleistina įrodinėjimo priemone. Taip pat teismas nevertino prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2241-451/2008 esančių dokumentų bei Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-19 teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-773-249/2005 išrašo, kadangi jų turinys nėra susijęs su ieškinio reikalavimu – grąžinti ieškovei pinigus, kuriuos ji sumokėjo už paminklą. Ieškovė byloje duotais paaiškinimais įrodinėjo buvus susitarimą su atsakove O. N., kad ši apmokės ieškovei paminklo pastatymo išlaidas. Atsakovė atsiliepime neigia buvus tokį susitarimą. Teismas aplinkybės, kad atsakovė O. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė sutinkanti sumokėti ieškovei už paminklą dokumentais įrodytą pinigų sumą, t.y. 3 300 Lt, siekiant greičiau baigti bylinėjimąsi, kuris labai kenkia jos sveikatai, ir suprasdama, kad nėra galimybių grąžinti ankstesniojo paminklo, nevertino kaip įrodymo buvus teisinius paskolos santykius tarp ieškovės ir atsakovės O. N.. Teismas šią aplinkybę vertino kaip atsakovės bandymą išspręsti kilusį teisinį ginčą taikiai. Teismas pažymėjo, jog ieškovei teko pareiga įrodyti, kad tarp jos ir atsakovės O. N. buvo sukurti prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau ji to nepadarė. Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad didesnė tikimybė, jog 4 000 Lt paskolos sutartis tarp D. P. ir O. N. nebuvo sudaryta. Aplinkybė, kad O. N. yra už kapavietės, kurioje pastatytas ginčo paminklas, priežiūrą atsakingas asmuo, taip pat nesudaro teisinio pagrindo reikalauti iš jos sumokėti paminklo kainą. Todėl teismas ieškinį O. N. atžvilgiu atmetė.

Teismas nustatė, jog atsakovas M. N. yra gimęs 1987 m. kovo 1 d. A. N. laidojimo ir paminklo pastatymo metu atsakovas M. N. buvo nepilnametis ir nebuvo įgijęs visiško civilinio veiksnumo – galėjimo savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Teismas sprendė, kad atsakovas M. N. be rašytinio mamos V. N. sutikimo negalėjo sudaryti su ieškove ginčijamo sandorio. Ieškovė nepateikė įrodymų, nei kad buvo duotas atsakovo mamos V. N. raštiškas sutikimas savo nepilnamečiam sūnui sudaryti su ieškove sandorį dėl paminklo ant atsakovo tėvo kapo pastatymo, nei kad toks sandoris su atsakovu M. N. buvo sudarytas, nei kad tokio sandorio sudarymą vėliau savo sutikimu patvirtino tuo metu nepilnamečio atsakovo atstovė pagal įstatymą V. N.. Ieškovė nurodo, jog O. N. atsisakius A. N. privalomosios palikimo dalies, 4 000 Lt skolą už paminklą privalo atlyginti A. N. turto paveldėtojai – M. N. ir V. N., kartu su O. N., kadangi ji yra už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Vadinasi, ieškovė atsakovo M. N. prievolę kildina iš tos aplinkybės, kad atsakovas buvo savo tėvo A. N. įpėdinis ir priėmė jo palikimą. Reikalavimai atsakovei V. N. reiškiami tuo pačiu pagrindu kaip ir atsakovui M. N., o būtent dėl to, kad atsakovė yra priėmusi mirusiojo A. N. palikimą. Ieškovė D. P. neįrodinėjo buvus susitarimą tarp jos ir atsakovės V. N. dėl paminklo ieškovės lėšomis pastatymo ant A. N. kapo. Byloje esantys 2003-03-24 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai įrodo, jog atsakovai M. N. ir V. N. yra priėmę mirusiojo A. N. palikimą. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, jog asmuo, patyręs laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, tampa priėmusių mirusiojo palikimą įpėdinių kreditoriumi, turinčiu teisę reikalauti iš įpėdinių atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo. Tokiam reikalavimui pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Panevėžio apygardos teismo 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-203-280/2010; Šiaulių apygardos teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-646-357/2010; Kauno apygardos teismo 2008-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-763-436/2008). Atsakovai neprašė taikyti ieškinio senaties termino, teismas ex officio šio termino netaikė. Aplinkybė, kad atsakovas M. N. paminklo pirkimo metu buvo nepilnametis, nesudaro pagrindo atleisti jo nuo pareigos atlyginti išlaidas už paminklo jo palikėjui pastatymą, kadangi šių išlaidų dydžiu turėtų būti mažinama paveldimo turto apimtis. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovė sumokėjo tik 3 300 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovų.