- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-2201-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- V. N., M. N., O. N.
- Ieškovas
- D. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. N. ir M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2977-894/2011 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams V. N., O. N. ir M. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 119) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 4 000 Lt skolą už paminklo pastatymą.
Ieškinyje ieškovė nurodė, 2002-08-03 mirus A. N., su kuriuo ji gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pastatė paminklą ant jo šeimos kapo Radviliškio miesto civilinėse kapinėse. Paminklą savo lėšomis ieškovė pastatė po to, kai pasitarusios su mirusiojo mama atsakove O. N. nusprendė, kad reikia sutvarkyti šeimos kapą, kadangi senas paminklas yra apgriuvęs, užrašo raidės nukritusios, paminklas gali bet kuriuo metu visiškai nugriūti. Kartu su O. N. išsirinko paminklą. Kadangi O. N. pinigų neturėjo, susitarė, kad už paminklą sumokės ieškovė, o atsakovė O. N. grąžins ieškovei pinigus gavusi A. N. privalomąją palikimo dalį. Ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2003-07-31 ant A. N. kapo buvo pastatytas paminklas, kurio kaina – 4 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu (b. l. 155-159) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų M. N. ir V. N. 3 300 Lt kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės 4,14 lt, o iš atsakovų M. N. ir V. N. po 9,76 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės atsakovui M. N. 52,50 Lt, atsakovei V. N. 122,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad UAB „Mulitas“ pirkėjai D. P. 2003-07-31 išrašė sąskaitą-faktūrą (serija GSA Nr. 2945613) už paminklą, kapo dengimo plokštes, pamatų darymą, bendrai sumai – 4 000 Lt. Pagal kasos pajamų orderio kvitą (serija LAB Nr. 9591736) D. P. UAB „Mulitas“ 2003-06-30 sumokėjo 300 Lt avansinį mokėjimą už paminklą, o 2003-07-31 pagal kasos pajamų orderio kvitą (serija LAE Nr. 3208812) ieškovė UAB „Mulitas“ sumokėjo 3 000 Lt pagal sąskaitą-faktūrą (serija GSA Nr. 2945613). 2003 m. liepos mėn. į Radviliškio miesto kapines buvo vežti paminklas ir 4 vnt. kapo dengimo plokščių. Krovinio važtaraštyje kaip pirkėjas pasirašė ieškovė D. P.. Teismas darė išvadą, jog aukščiau aptarti buhalterinės apskaitos dokumentai bei ieškovės ir atsakovų teismo posėdyje duoti paaiškinimai įrodo, kad ieškovė iš UAB „Mulitas“ pirko paminklą. Ieškovei įrodinėjant, kad paskolino atsakovei O. N. pinigus ir už juos atsakovės pavedimu nupirko paminklą, teismas darė išvadą, kad teisiniai santykiai, kuriuos buvus įrodinėja ieškovė, iš esmės turi paskolos ir pavedimo sutarčių bruožų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.870 str. 1 d., 6.756 str. 1 d., 871 str. 1 d., nenustatė pagrindų, įtvirtintų CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, todėl nevertino liudytojos V. G. parodymų dėl ginčijamo sandorio tarp ieškovės D. P. ir atsakovės O. N. sudarymo, laikydamas juos neleistina įrodinėjimo priemone. Taip pat teismas nevertino prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2241-451/2008 esančių dokumentų bei Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-19 teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-773-249/2005 išrašo, kadangi jų turinys nėra susijęs su ieškinio reikalavimu – grąžinti ieškovei pinigus, kuriuos ji sumokėjo už paminklą. Ieškovė byloje duotais paaiškinimais įrodinėjo buvus susitarimą su atsakove O. N., kad ši apmokės ieškovei paminklo pastatymo išlaidas. Atsakovė atsiliepime neigia buvus tokį susitarimą. Teismas aplinkybės, kad atsakovė O. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė sutinkanti sumokėti ieškovei už paminklą dokumentais įrodytą pinigų sumą, t.y. 3 300 Lt, siekiant greičiau baigti bylinėjimąsi, kuris labai kenkia jos sveikatai, ir suprasdama, kad nėra galimybių grąžinti ankstesniojo paminklo, nevertino kaip įrodymo buvus teisinius paskolos santykius tarp ieškovės ir atsakovės O. N.. Teismas šią aplinkybę vertino kaip atsakovės bandymą išspręsti kilusį teisinį ginčą taikiai. Teismas pažymėjo, jog ieškovei teko pareiga įrodyti, kad tarp jos ir atsakovės O. N. buvo sukurti prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau ji to nepadarė. Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad didesnė tikimybė, jog 4 000 Lt paskolos sutartis tarp D. P. ir O. N. nebuvo sudaryta. Aplinkybė, kad O. N. yra už kapavietės, kurioje pastatytas ginčo paminklas, priežiūrą atsakingas asmuo, taip pat nesudaro teisinio pagrindo reikalauti iš jos sumokėti paminklo kainą. Todėl teismas ieškinį O. N. atžvilgiu atmetė.
Teismas nustatė, jog atsakovas M. N. yra gimęs 1987 m. kovo 1 d. A. N. laidojimo ir paminklo pastatymo metu atsakovas M. N. buvo nepilnametis ir nebuvo įgijęs visiško civilinio veiksnumo – galėjimo savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Teismas sprendė, kad atsakovas M. N. be rašytinio mamos V. N. sutikimo negalėjo sudaryti su ieškove ginčijamo sandorio. Ieškovė nepateikė įrodymų, nei kad buvo duotas atsakovo mamos V. N. raštiškas sutikimas savo nepilnamečiam sūnui sudaryti su ieškove sandorį dėl paminklo ant atsakovo tėvo kapo pastatymo, nei kad toks sandoris su atsakovu M. N. buvo sudarytas, nei kad tokio sandorio sudarymą vėliau savo sutikimu patvirtino tuo metu nepilnamečio atsakovo atstovė pagal įstatymą V. N.. Ieškovė nurodo, jog O. N. atsisakius A. N. privalomosios palikimo dalies, 4 000 Lt skolą už paminklą privalo atlyginti A. N. turto paveldėtojai – M. N. ir V. N., kartu su O. N., kadangi ji yra už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Vadinasi, ieškovė atsakovo M. N. prievolę kildina iš tos aplinkybės, kad atsakovas buvo savo tėvo A. N. įpėdinis ir priėmė jo palikimą. Reikalavimai atsakovei V. N. reiškiami tuo pačiu pagrindu kaip ir atsakovui M. N., o būtent dėl to, kad atsakovė yra priėmusi mirusiojo A. N. palikimą. Ieškovė D. P. neįrodinėjo buvus susitarimą tarp jos ir atsakovės V. N. dėl paminklo ieškovės lėšomis pastatymo ant A. N. kapo. Byloje esantys 2003-03-24 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai įrodo, jog atsakovai M. N. ir V. N. yra priėmę mirusiojo A. N. palikimą. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, jog asmuo, patyręs laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, tampa priėmusių mirusiojo palikimą įpėdinių kreditoriumi, turinčiu teisę reikalauti iš įpėdinių atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo. Tokiam reikalavimui pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Panevėžio apygardos teismo 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-203-280/2010; Šiaulių apygardos teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-646-357/2010; Kauno apygardos teismo 2008-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-763-436/2008). Atsakovai neprašė taikyti ieškinio senaties termino, teismas ex officio šio termino netaikė. Aplinkybė, kad atsakovas M. N. paminklo pirkimo metu buvo nepilnametis, nesudaro pagrindo atleisti jo nuo pareigos atlyginti išlaidas už paminklo jo palikėjui pastatymą, kadangi šių išlaidų dydžiu turėtų būti mažinama paveldimo turto apimtis. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovė sumokėjo tik 3 300 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovų.
Šalies argumentai
Atsakovai V. N. ir M. N. apeliaciniu skundu (b .l .173-175) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovų V. N. ir M. N. atžvilgiu atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių motyvų:
teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog O. N. sutiko kompensuoti ieškovei paminklo statymo išlaidas, su A. N. turto paveldėtojais dėl paminklo statymo ieškovė nesitarė;statyti naujo paminklo nebuvo būtinybės, be to atsakovė V. N. nebūtų sutikusi statyti tokio brangaus paminklo;ieškovė pastatė paminklą ant A. N. kapo vien dėl to, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė įrodinėjo bendra gyvenimą su A. N., ieškovei reikėjo įrodymų;teismas be pagrindo ieškovės išlaidas įvardijo laidojimo išlaidomis, kadangi ieškovė A. N. nelaidojo, o jos patirtos išlaidos nebuvo būtinos. Pati ieškovė šių išlaidų nelaikė laidojimo išlaidomis, o skola.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 197-198) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad ieškovė su O. N. ant A. N. kapo pastatė naują paminklą, kadangi ant šio kapo stovėjęs senasis paminklas buvo apgriuvęs. O. N. atsisakė savo palikimo dalies po A. N. mirties atsakovų interesais, todėl negalėjo atsiskaityti su ieškove už paminklo pastatymą. Kadangi visą turtą po A. N. mirties paveldėjo atsakovai V. N. ir M. N., jie privalo solidariai atlyginti ieškovei paminklo pastatymo išlaidas
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir A. N., miręs 2002-08-03, gyveno nesusituokę. Mirus A. N., paveldėjimo pagal įstatymo teisės liudijimu A. N. buvusi sutuoktinė V. N. ir mirusiojo sūnus M. N. paveldėjo A. N. priklausiusį turtą - butą, esantį Taikos pr. 84-8, Kaune, Visa Electron kortelėje esančias lėšas bei neišmokėtą A. N. paskirtą pensiją. Ieškovė, susitarusi su mirusiojo A. N. motina O. N., pastatė ant A. N. kapo paminklą, kurio pastatymo išlaidas ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų. Byloje keliamas klausimas ar palikimą priėmę įpėdiniai privalo atlyginti išlaidas, susijusias su mirusiojo kapavietės tvarkymu trečiajam asmeniui, jeigu jie neįpareigojo trečiojo asmens kapavietės sutvarkyti. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovų V. N. ir M. N. buvo priteistos 3 300 Lt kapo sutvarkymo išlaidos, pažymi, jog ieškovė nesitarė su atsakovais dėl kapavietės tvarkymo, be to, ieškovei atlyginti šias išlaidas buvo pažadėjusi O. N.. Kolegija pažymi, jog prievolė atlyginti palikėjo laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidas atsiranda visiems palikimą priėmusiems asmenims, už palikėjo skolas jie atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.50 str.). Nors CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau, kolegijos nuomone, pagrįstos išlaidos priteistinos taikant CK 5.59 str. 2 d. 1 p. analogiją. Ši įstatymo nuostata numato įpėdinio, pradėjusio valdyti paveldėtą turtą, pareigą atlyginti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu patirtas išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po A. N. mirties jo turtą paveldėjo būtent V. N. bei M. N., todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog kapo sutvarkymo išlaidos priteistinos iš paveldėtojų. Kadangi ieškovės patirtos kapo sutvarkymo išlaidos, t.y. 3 300 Lt, yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais, todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovų. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog anksčiau minėtoje kapavietėje stovėjo kitas paminklas, todėl keisti jo nebuvo būtinybės, be to, atsakovai nebūtų statė tokio brangaus paminklo. Kaip byloje teigė ieškovė, keisti paminklą buvo būtina, kadangi šis buvo sugriuvęs. Atsakovai šių argumentų nepaneigė. Pagal Lietuvoje krikščioniškas apeigas organizuojamas laidotuvių tradicijas, yra priimta palaidojus žmogų, jo kapavietės vietoje statyti paminklą. Atsakovai teigia, jog nebūtų statę tokio brangaus paminklo, tačiau, kolegijos nuomone, paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidos, šiuo atveju 3 300 Lt, atitinka protingumo kriterijų. Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Remiantis tuo, kolegija dar išvadą, jog 3 300 Lt už kapavietės sutvarkymą yra įprasta, vidutinė suma, kuri nepažeidžia protingumo principo, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, jog ieškovė paminklą statė tik dėl to, jog turėtų įrodymų kitoje civilinėje byloje, ar kad patirtos išlaidos nelaikytinos laidojimo išlaidomis, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi nepaneigia įpėdinio pareigos atlyginti palikėjo kapavietės sutvarkymo išlaidų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo, palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.