Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6591/2009 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei S. T. dėl laidojimo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tik praėjus dviems metams po V. V. laidotuvių, ieškovė pareiškė šį ieškinį dėl laidojimo išlaidų priteisimo, kurį teismas nepagrįstai patenkino, nes kilęs ginčas nereglamentuotas jokiomis teisės normomis, bet teismas ginčą išsprendė ir ieškinį patenkino, nepagrįstai pritaikęs CK XIX skyriaus „Kito asmens reikalų tvarkymas" , 6.229- 6.233 straipsnių nuostatas. Mano, kad apylinkės teismas taikė ne tas teisės normas ginčui išspręsti, nes šiuo atveju CK skyriaus normos, kurias taikė teismas, netaikomos. Ieškinys pareikštas visiškai nepagrįstai, o ieškovės reikalavimas negali būti teisminio ginčo dalyku.

CK 6.229 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti prievolių, susijusių su kito asmens reikalų tvarkymu, atsiradimo pagrindai. Jie kartu yra ir CK XIX skyriaus normų taikymo prielaidos.

1. Turi būti veikiama ne savo, o kito asmens interesais, t.y. suvokiama, kad tvarkomi ne savo, o svetimi reikalai ir tai norima daryti. Veikimas kito asmens interesais reiškia, kad atliekami kitam asmeniui naudingi veiksmai (CK komentaras, 6 knyga. Prievolių teisė. Justitia, V., 2003, 308 psl.).

Iš esmės ieškovė ir velionis buvo sutuoktiniai. Santuokos teisinis įforminimas ar neįforminimas negali sukurti, pakeisti ar nutraukti moralinių pareigų. Viena iš tokių moralinių pareigų yra palaidoti savo sugyventinį, kuris faktiškai buvo sutuoktinis. Dėl paminėtų priežasčių, ieškovė jautė ir turėjo pareigą palaidoti savo sugyventinį, kuris buvo jos faktinis sutuoktinis. Būtent tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Todėl teismo išvada, jog ieškovė atliko atsakovės pareigą, pati neturėdama tokios pareigos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų (CK 1.137 str. 2 d.). A. V. vykdė tik savo moralinę pareigą - palaidoti savo faktinį vyrą ir niekas tam neprieštaravo ir negali prieštarauti. Todėl teisine prasme ji nebegali reikalauti, kad kas nors atlygintų jos patirtas faktinio vyro laidojimo išlaidas, nes jos moralinės pareigos įvykdymas nesukuria jokių civilinių teisinių pasekmių, kurias būtų galima sieti su įstatymais. Asmuo, pareiškęs reikalavimą ginti, jo teigimu, jam priklausančią ir pažeidžiamą ar ginčijamą teisę, turi įrodyti, jog jis turi įvardytą teisę ir turi pagrindą reikalauti šios teisės gynimo (CK 1.136 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

2. Kito asmens reikalai turi būti tvarkomi be pavedimo, t.y. be jokio prašymo, nurodymo, paliepimo bei asmens, kurio reikalai tvarkomi, žinios. Jeigu veikiama kito asmens prašymu arba jam apie tai žinant, CK XIX skyriaus normos negali būti taikomos (CK komentaras, 6-oji knyga, Prievolių teisė. Justitia, V., 2003, 308 psl.).

Teismas sprendime konstatuoja, jog ieškovė veikė atsakovės interesais ir jai apie tai žinant, nes ji pati dalyvavo laidotuvėse. Tokiu būdu nėra ir negali būti teisinių pagrindų taikyti CK XIX skyriaus normas. Neįmanoma savanoriškai tvarkyti kito asmens reikalų, jeigu asmuo, kurio reikalai tvarkomi, tų reikalų tvarkymo metu, šiuo atveju laidotuvių metu, yra kartu, t.y. šalia. Teismas sprendimą priteisti ieškovės turėtas laidojimo išlaidas grindžia pačios ieškovės paaiškinimais ir liudytojos R. G. parodymais, kuriais besąlygiškai tiki ir tik jais vadovaujasi. Ji su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė turėjo moralinę pareigą palaidoti savo faktinį vyrą, kaip ji ir pasielgė. Ieškovė padėti palaidoti V. V. neprašė, jokių pinigų nereikalavo, su ja dėl laidotuvių išlaidų iš viso niekas nesitarė. Tai patvirtino jos liudytoja V. G., bet teismas šios liudytojos parodymais teismas nesiremia ir neaišku, dėl ko juos atmeta. Todėl tokie teismo veiksmai neatitinka įstatyme numatytos pareigos vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 11 str. 7 d., CK 5 str.).

3. CK 6.229 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš asmens, pradėjusio tvarkyti kito asmens reikalus, pareigų - pareiga imtis priemonių rasti asmenį ir pranešti jam (raštu ar žodžiu), kad jo reikalai yra tvarkomi (CK komentaras, 6-oji knyga, Prievolių teisė. Justitia, V., 2003, 309 psl.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė jai, atsakovei, pranešė, jog tvarko jos, atsakovės reikalus, t.y. atlieka jos pareigą palaidoti V. V. Teismas sprendime daro prielaidą, jog ji turėjo suprasti, kad ieškovė atlieka jos pareigą. Nesuprantama ką reiškia teismo išvada, jog pareiga palaidoti V. V. yra ne ieškovės, bet jos, atsakovės, kaip artimiausiam kraujo ryšiais susijusiam asmeniui, nes ji priėmė mirusiojo palikimą po jo mirties.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirmos eilės įpėdinai yra palikėjo vaikai, todėl 2007-06-07 mirus V. V., vienintelė įstatyminė įpėdinė buvo jo dukra J. V., gim. 1983-05-05. Po V. V. mirties ji buvo vienintelė mirusiojo turto paveldėtoja, t. y. vienintelė įstatyminė įpėdinė. J. V. tik 2007-07-11 parašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Atsakovė dėl mirusio sūnaus palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik 2007-08-16. Todėl nesant V. V. sutuoktinės, pareigą jį palaidoti įgyja artimiausias jo kraujo giminaitis, tai yra gyva jo dukra J. V. (CK 5.11 str. l d. l p.). Teismas sprendime konstatuoja, jog asmuo, priėmęs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo .juos tvarkyti tol, kol jo įpėdiniai perima palikimą (CK 6.229 str. 2 d.), o kadangi S. T. priėmė V. V. palikimą, ieškovei atsirado subjektyvinė teisė į jos išlaidų atlyginimą. S. T. yra privaloma atlyginti visas ieškovės turėtas naudingas ir būtinas laidojimo išlaidas (CK 6.233 str. l d.). Mano, kad, tai yra netinkamas materialinių teisės normų išakinimas ir taikymas. CK 6.229 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pradėjus tvarkyti kito asmens reikalus nebegali šios veiklos nutraukti. Asmuo, pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalaus, privalo rūpestingai tai daryti tol, kol pats asmuo galės jais pasirūpinti arba bus paskirtas jo atstovas pagal įstatymą ar jo reikalais pradės rūpintis įpėdiniai.

Pareiga palaidoti V. V. yra atsakovės S. T., kaip artimiausiais kraujo ryšiais susijusio asmens ir kaip asmens, kuris priėmė palikimą po V. V. mirties, t.y. asmeniui turėjusiam ne tik moralinę pareigą bet ir asmeniui, turėjusiam tam tikrą materialinę naudą. V. V. nebuvo ieškovės sutuoktinis, jis nebuvo ir jos sugyventinis, nes bendras gyvenimas neįregistravus santuokos – t. y. partnerystė nebuvo registruota. Kadangi su V. V. ji buvo artimai pažįstama, ji ir organizavo mirusiojo laidojimą jo sesers R. G. prašymu, kuri žadėjo, jog laidojimo išlaidos bus atlygintos mirusiojo motinos S. T. ar mirusiojo dukters J. V. priimto tėvo palikimo pagrindu. Ieškovė buvo įsitikinusi, jog atsakovė pageidauja veikti jos naudai ir jos interesais ir atlygins jos faktiškai patirtas laidojimo išlaidas. Visi jos veiksmai laidojant mirusįjį atlikti apeliantės naudai ir jos interesais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2007-06-07 mirusio V. V. laidojimo ieškovės A. V. patirtos ir neatlygintos laidojimo išlaidos sudaro 5 069,70 Lt, dėl to byloje ginčo nėra. Po V. V. mirties likusį palikimą paveldėjo atsakovė S. T., 2007-08-16 notarui pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kaip mirusiojo motina. Ji šiame pareiškime nurodė, kad palikimą priima be turto aprašo ir nurodė, kad jai paaiškinta, kad ji už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. 2009-08-05 atsakovei S. T. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą V. V. palikimą, kurį sudarė automobilis Chrysler Town, 2002 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 2009 m. todėl, kad teismuose buvo sprendžiami ginčai iki 2009-06-16 dėl paveldėjimo teisės su mirusiojo dukra J. V. Tik po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovė S. T. perėmė mirusiojo palikimą sudarantį turtą.

CK 5.52 str. nustato, kad įpėdinis, kuris pagal įstatymo reikalavimus priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kaip minėta, atsakovė S. T. įsipareigojo už palikėjo skolas atsakyti visu savo turtu.

Kadangi atsakovė pripažįsta faktą, kad ieškovė A. V. palaidojo savo lėšomis velionį V. V., bet iki 2009 m. birželio mėn. vyko ginčas dėl palikimo, tai darytina išvada, kad terminas reikalavimui dėl laidojimo išlaidų atlyginimo nepareikštas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos dėl svarbių priežasčių, trijų metų terminas nėra pasibaigęs (CK 5.63 str. 4 d.). Per 3 mėnesius CK 5.63 str. 1 d. tvarka laidojimo išlaidoms atlyginti reikalavimas atsakovei negalėjo būti pareiškiamas dėl to, kad buvo nežinomas įpėdinis, buvo neaišku, kas jas turėtų atlyginti . Atsakovė S. T. teismo posėdyje pripažino, kad tarp ieškovės A. V. ir buvusios pretendentės į palikimą J. V. santykiai yra geri. Galima daryti išvadą, kad ginčas dėl prašomų laidojimo išlaidų atlyginimo kilo tik dėl to, kad V. V. palikimą paveldėjo viena atsakovė S. T., kitu atveju laidojimo išlaidos būtų buvę atlygintos gera valia.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad palikėjo laidojimo išlaidas privalo atlyginti palikėjo įpėdiniai. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė A. V. įgijo kokių tai teisių į palikėjo turtą ar ji valdo atitinkamai kokį nors palikėjo turtą, dėl ko jai nepriklausytų reikalauti atlyginti V. V. laidojimo išlaidų, nenurodė teisėto pagrindo, kuris įpareigotų ieškovę atlyginti mirusiojo V. V. laidojimo išlaidas. Apeliaciniame skunde ji nurodo tik moralinę ieškovės pareigą palaidoti asmenį, su kuriuo gyveno 10 metų.

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose tik ginčija pareigą atlyginti V. V. laidojimo išlaidas, visiškai neginčija laidojimo išlaidų dydžio, todėl išlaidų dydis netikrinamas.

Dėl to, kas pasakyta, atsakovės S. T. skundas atmestinas, nes Panevėžio m. apylinkės teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 dienos sprendimą palikti nepakeistą.