Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-514-742/2008 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams E. N., G. V., tretiesiems asmenims D. V., M. V., notarei V. J. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl pastatyto paminklo bei kapo sutvarkymo išlaidų dalies – 5500 Lt, bei dalies paminklo papuošimo bronzine šaka – 1359,36 Lt priteisimo. Byloje yra pateikta J. G. PD sąskaita – faktūra ser. GRU 007 juodojo granito paminklo pagaminimui, betonavimo darbams, tvorelei, plutelėms, 11000 Lt sumai, bei kasos pajamų orderio kvitas serija AUG nr.007, išrašytas 2006 m. spalio 18 d. tai pačiai sumai. Todėl ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos oficialiais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas vertino netinkamai. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės užsakytas paminklas ir kapo sutvarkymo išlaidos viršija vidutines ir įprastas išlaidas, todėl privalėjo būti derinamos su kitais įpėdiniais. Apeliantė nurodo, kad ji su G. V. susitarė, jog ieškovė laidos J. V. ir jis tam neprieštaravo. Atsakovė E. N. niekada su tėvu nebendravo, nedalyvavo net jo laidotuvėse. Todėl visa atsakomybė už tėvo laidotuvių suruošimą, paminklo pastatymą bei kapo sutvarkymą teko ieškovei. Ji savo nuožiūra papuošė tėvo paminklą, dėl ko ir bronzinės rožių šakos pagaminimo ir sumontavimo išlaidos turėtų būti dalinamos tarp paveldėtojų lygiomis dalimis. Be to, atsižvelgiant į tėvo paliktą turtą, paminklas už 11000 Lt tikrai nėra per brangus. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad pastatytas paprastas paminklas.

3. Teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės turėtas turto priežiūros išlaidas. Teismo posėdžio metu buvo pateikti mokesčių už butą, esančio (duomenys neskelbtini), ir sodą SB (duomenys neskelbtini) kvitai bei sąskaitos įsiskolinimams – 1112,54 Lt sumai. Teismas pripažino tik dalį J. V. turto priežiūros turėtų išlaidų – už SB (duomenys neskelbtini) ir dalį išlaidų už butą, bei jas laikė įrodytomis. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino kitos įsiskolinimo už butą dalies, nors teismui buvo pateiktos sąskaitos, patvirtinančios, jog mokesčiai už butą yra sumokėti. Ieškovei sumokėjus tėvo turto, kurį paveldės keturi vaikai, priežiūros išlaidas, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš kitų paveldėtojų – atsakovų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. N. ir G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti turėtas išlaidas gedulingiems ir ketvirtynų pietums. Gedulingi pietūs įvyko 2006 m. birželio 14 d., ketvirtynų – 2006 m. liepos 12 d., tačiau apeliantės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr.DAI 126 ir LGA 345 buvo išrašytos tik 2006 m. spalio 2 d. Sąskaitoje už ketvirtynų pietus (LGA 345) yra įrašytas čekio numeris 0002, tačiau prie ieškinio pridėtas minėtas čekis buvo išmuštas tik 2006 m. spalio 6 d., t.y. praėjus keturioms dienoms po sąskaitos išrašymo. Kadangi apeliantės pateikti gedulingų pietų ir ketvirtynų išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo išrašyti jų įvykio metu, gauti pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus bei siekiant užfiksuoti ne ūkinę operaciją, o dirbtinai sukurti įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti, todėl teismo negalėjo būti vertinami, priešingu atveju būtų pažeista CPK 177 str. 4 d. įtvirtinta įrodymų leistinumo taisyklė.

2. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl išlaidų paminklui bei kapo sutvarkymui priteisimo. Kaip matyti iš teismui pateiktų nuotraukų, juodo granito paminklas, už kurį apeliantė teigia sumokėjusi 11000 Lt, savo struktūra ir simetrija yra skirtas dviems asmenims arba be jokių papildomų išlaidų gali būti pritaikytas dviems asmenims. Tai yra pusė šio daikto yra arba gali būti skirta ateityje trečiųjų asmenų interesams tenkinti. Teismui pripažinus, jog apeliantė turi teisę reikalauti iš atsakovų J. V. palaidojimo, kapo sutvarkymo ir kitų išlaidų, pagrįstai priteisė apeliantei tik pusę šios sumos - už paminklo dalį, skirtą J. V. . Sumontuota bronzinė rožių šaka nėra neatskiriama paminklo detalė, kaip teigia apeliantė. Ji yra lengvai primontuojama detalė, kuri gali būti bet kada atskirta nuo paminklo, nekeičiant jo paskirties ar savybių. Be to, byloje pateikta tik sąskaitos – faktūros serija KŽĮ Nr.0001492 kopija, tačiau šios sąskaitos apmokėjimą įrodančių dokumentų apeliantė nėra pateikusi. Todėl apeliantės teiginys, jog ji sumokėjo už bronzinę rožių šaką laikytinas neįrodytu.

3. Teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovų ieškovei dalies turto priežiūros išlaidų. Apeliantė nepateikė teismui dokumentų, įrodančių, jog mokesčiai už butą buvo apmokėti iš jos lėšų. Pateikta sąskaita už komunalinius patarnavimus savaime nereiškia, jog ji yra apmokėta ir, kad ją apmokėjo apeliantė. Todėl šių išlaidų dalyje – 1112,54 Lt, laikytina, jog apeliantė neįrodė turėjusi šias išlaidas.

4. Reikalavimą atlyginti dalį laidojimo bei kitų su paveldimu turtu susijusių išlaidų apeliantė grindė CK 5.59 str. nuostata. Tačiau CK 5.59 str. 2 d. 1 p. nuostata suteikia teisę ieškoti patirtų išlaidų tik iš paveldimo turto, t.y. ši nuostata nereglamentuoja įpėdinių tarpusavio teisių ir pareigų. Įpėdinių savitarpio santykius reglamentuojančiame CK VII skyriuje taip pat nėra numatyta įpėdinių pareiga atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Todėl, atsakovų nuomone, protingumo kriterijus atitinkančios palikėjo laidojimo išlaidos pirmiausia turi būti tenkinamos iš paveldimo turto, o ne iš kitų įpėdinių. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, ieškinys turėjo būti atmestas, tačiau atsakovai pripažįsta, jog jiems, kaip paveldėtojams, tenka dalis protingų laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų, todėl laiko, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, tačiau ekonomine prasme yra pagrįstas. Be to, nors šios išlaidos turėtų būti išieškomos iš paveldimo turto, atsakovų prievolės suma nėra tokia didelė, kad atlyginus jas iš nuosavų lėšų ir paveldimą turtą dalinant po lygiai, būtų ženkliai pažeisti atsakovų turtiniai interesai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamojoje byloje kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, o apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais iš dalies. Ieškovės apeliacinio skundo argumentus galima suskirstyti į tris grupes: 1) dėl išlaidų gedulingiems pietums ir keturių savaičių mirties paminėjimui priteisimo., 2) dėl išlaidų paminklui pastatyti ir kapui sutvarkyti priteisimo., 3) dėl palikėjo turto priežiūros išlaidų priteisimo.

Dėl išlaidų gedulingiems pietums ir keturių savaičių mirties paminėjimui priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse priimta laidotuvių dalyvius pakviesti gedulingų pietų, o taip pat paminėti keturių savaičių mirties datą. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktų, jog po laidotuvių gedulingi pietūs buvo surengti, o minint keturių savaičių mirties datą pietūs šių apeigų dalyviams taip pat buvo organizuoti. Tokiu atveju, nesant ginčo dėl paties pietų buvimo fakto, ieškovei net ir nepateikus išlaidas patvirtinančių įrodymų, turėtų būti priteisiama vidutiniška, protinga išlaidų už minėtus pietus suma (CPK 185 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų dalį 2500 Lt gedulingų pietų ir 515 Lt pietų minint keturių savaičių mirties datą išlaidų atmetė visiškai. Teismas laikė, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė patirtų išlaidų pietums organizuoti. Su tokiomis teismo išvadomis kolegija nesutinka. Patirtų išlaidų pietums organizuoti dydį ieškovė įrodinėjo buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis – faktūromis ir kasos pajamų orderių kvitais. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šie dokumentai išduoti nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, t.y. šie dokumentai buvo išrašyti vėliau negu buvo suteiktos maitinimo organizavimo paslaugos. Ieškovė paaiškino, kad pietų išlaidas patvirtinančių įrodymų rinkimu pradėjo rūpintis paaiškėjus, jog atsakovai nesilaiko duoto pažado nepretenduoti į palikimą. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos nuomone padaryti minėti įstatymo pažeidimai išrašant buhalterinės apskaitos dokumentus nereiškia, jog šių dokumentų turinys neatitinka tikrovės ir nepaneigia ieškovės patirtų išlaidų fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šiuos dokumentus neturinčiais įrodomosios galios. Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, turi būti atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Ieškovės patirtos gedulingų pietų ir keturių savaičių mirties datos paminėjimo išlaidos, kurių dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, nurodytus kriterijus atitinka. Atsakovai teigdami, jog šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė, o rėmėsi tik savo gyvenimiška patirtimi (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstyto kolegija šią teismo sprendimo dalį pakeičia ir priteisia iš atsakovų proporcingai dalį ieškovės patirtų gedulingų pietų ir keturių savaičių mirties datos paminėjimo išlaidų (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaidų paminklui pastatyti ir kapui sutvarkyti priteisimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė už antkapinio paminklo pagaminimą ir pastatymą sumokėjo 11 000 Lt, o už papuošimą bronzine šaka 1359,36 Lt ir pusę šios sumos prašė priteisti iš atsakovų. Teismas paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidas sumažino iki 5500 Lt, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, be to teismas nurodė, kad paminklas pastatytas šeimos kapavietėje. Reikalavimą priteisti dalį išlaidų už paminklo papuošimą bronzine šaka teismas atmetė nurodydamas, jog šis paminklo elementas sumontuotas vykstant ginčui teisme, ieškovės nuožiūra, nederinus su atsakovais, bet to šios išlaidas teismas pripažino nebūtinomis. Su šiais teismo argumentais kolegija sutinka. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 11 punktą kelių kapų kapavietei skiriama 7 kv. metrai (2,8x2,5). Kaip matyti iš byloje esančio leidimo laidoti (t.1, b.l. 24), ginčo šalių tėvas J. V. palaidotas būtent nurodyto dydžio kapavietėje. Teismo posėdžio metu (t.2, b.l. 61-62) tretysis asmuo M. V. taip pat pripažino aplinkybę, jog J. V. palaidotas šeimos kapavietėje. Atsižvelgdamas į paminklo struktūrą, simetriją, du kapavietėje esančius antkapius teismas pagrįstai sprendė, jog paminklas skirtas ne tik J. V., bet ateityje ir dar vieno asmens atminimui pagerbti. Todėl teismas pagrįstai laikė, kad tarp įpėdinių dalintinos paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidos, atitinkančios protingumo kriterijų, sudaro 5500 Lt. Kaip jau minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Remdamasis šia praktika teismas pagrįstai bronzinę paminklo papuošimo šaką laikė nebūtinu paminklo elementu ir atsižvelgė į aplinkybes, jog ši paminklo detalė buvo pagaminta jau vykstant įpėdinių ginčui teisme, nesuderinus su atsakovais, todėl jos pagaminimo išlaidų ieškovei nepriteisė. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo, palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl palikėjo turto priežiūros išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų dalį išlaidų, susijusių su palikėjo turto – žemės sklypo SB (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) priežiūra. Ieškovė nurodė, jog vykdydama palikėjo prievoles sodininkų bendrijai sumokėjo 695,17 Lt ir komunalinių paslaugų, kurios buvo teikiamos butui, tiekėjams 1112,54 Lt. Šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino iš dalies, laikydamas, jog ieškovė įrodė sumokėjusi tik dalį – 188,64 Lt įsiskolinimo už palikėjo butui teiktas komunalines paslaugas. Su pastaruoju teismo argumentu sutikti negalima, nes teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindė reikalavimą priteisti išlaidas už sumokėtus komunalinius mokesčius. Kaip matyti iš bylos duomenų (t.1, b.l. 26-29) mokesčių už palikėjo butui teiktas paslaugas sąskaitos yra apmokėtos pašto įstaigoje. Mokesčių priėmimas iš gyventojų yra viena iš Lietuvos pašto teikiamų paslaugų. Ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų apmokėjimo faktą patvirtina pašto įstaigos ir jos darbuotojų antspaudai ant sąskaitų. Sąskaitos apmokėtos palikėjui mirus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog šias sąskaitas apmokėjo ieškovė. Todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo atitinkamos dalies ieškovės sumokėtų mokesčių už palikėjo butui suteiktas komunalines paslaugas. Todėl ši sprendimo dalis keistina priteisiant iš atsakovų dalį visų ieškovės patirtų išlaidų (1112,54 Lt) sumokant palikėjo skolas paslaugų tiekėjams (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 3 punktas).

Dėl išdėstytų argumentų kolegija pakeičia atitinkamas teismo sprendimo dalis ir proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirsto tarp šalių bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93, 98 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteistas ieškovei D. Ž. iš atsakovų G. V. ir E. N. palikėjo J. V. palaidojimo, kapo sutvarkymo, paveldimo turto apsaugojimo ir tvarkymo išlaidų sumas padidinti iki 3 363,67 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų litų 67 ct).

Priteistas ieškovei D. Ž. iš atsakovų G. V. ir E. N. išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumas padidinti iki 182,13 Lt.

Priteistą atsakovui G. V. iš ieškovės D. Ž. išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 185,74 Lt.

Priteistą atsakovei E. N. iš ieškovės D. Ž. išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 185,74 Lt, o išlaidų sumą antstolio paslaugoms apmokėti sumažinti iki 33,77 Lt.

Iš ieškovės D. Ž. valstybei priteistą procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą sumažinti iki 6,48 Lt.

Iš atsakovų G. V. ir E. N. valstybei priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumas padidinti iki 6,36 Lt

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti ieškovei D. Ž. iš atsakovų G. V. ir E. N. po 182,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir po 59,13 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės D. Ž. atsakovei E. N. 270 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.