Šiaulių apygardos teismo nutartis, B2-563-440/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-19
Bylos Nr.: B2-563-440/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00583-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei „Citadele“

Kategorijos

113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
127.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. B2-563-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00583-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 113.2; 114.4; 117.1; 127.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Citadele“ bankas, akcinei bendrovei DNB bankas, akcinei bendrovei DNB lizingas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Linos namai“ direktorės L. D. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Linos namai“. Ieškovė nurodė, kad UAB „Linos namai“ akcininkai savo sprendimu 2013-12-14 ir 2013-12-20 priėmė nutarimus kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo sėkmingai vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, tačiau įmonė yra nenutraukusi veiklos - turi galiojančias sutartis, bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas. Ieškovės manymu, iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, atsakovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę - komercinę veiklą, ją plėsti, pradėti naują, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas dirbantiesiems bei išvengti bankroto. Atsakovė atitinka visas LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – LR ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytas sąlygas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų, skolos kreditoriams siekia 4969000,00 Lt; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos - šiuo metu pajamas gauna iš nekilnojamojo turto nuomos ir kt.; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta prieš 9 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą pagal LR ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Pažymėjo, kad atliko preliminarius skaičiavimus kiek pajamų planuoja uždirbti restruktūrizavimo laikotarpiu, kokias patirs išlaidas ir kiek lėšų bus skiriama atsiskaitymui su kreditoriais, numatė planuojamų lėšų šaltinius. Atsakovė siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo bei pagerinti įmonės veiklos rodiklius vykdė ir tebevykdo šias priemones - intensyviai vykdo naujų klientų paiešką, toliau tęsia derybas su potencialiais klientais tolimesniam veiklos plėtojimui, ieško potencialių pirkėjų turimo turto pardavimui, veiklos išlaidas sumažino iki minimalių. Teismui pateiktuose metmenyse numatyta, kad restruktūrizavimo metu įmonė toliau vykdydama ūkinę - komercinę veiklą, planuoja parduoti dalį nekilnojamojo turto, kas leistų atsiskaityti su įkaito turėtoju ir kitais kreditoriais. Įmonės administratoriumi prašo paskirti UAB „Restrus“, įmonės kodas 145397810, buveinės adresas Konstitucijos pr. 12, Vilnius (1 t. 1-6 b.l.).

Atsiliepimas

Atsiliepime tretysis asmuo, kreditorius AB „Citadele“ bankas nurodė, kad nesutinka su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, prašo teismo atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Pažymėjo, kad byla turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu – t. y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad 2012-06-27 nutartimi Šiaulių apygardos teismas iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą. 2013-10-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-357-357/2013, Šiaulių apygardos teismas nutarė restruktūrizuojamos UAB „Linos namai” restruktūrizavimo bylą nutraukti, kadangi nustatytais terminais nebuvo pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo planas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2696/2013, Šiaulių apygardos teismo 2013-10-21 nutartį paliko nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės pakartotinai pareikštas ieškinys yra tapatus anksčiau pareikštam ieškiniui, nes abu paduoti tarp tų pačių šalių, taip pat ieškiniuose yra pareikštas tapatus reikalavimas bei iš esmės atitinka ieškiniuose nurodytos faktinės aplinkybės. Ta aplinkybė, jog nutrauktoje restruktūrizavimo byloje pateiktame restruktūrizavimo plane buvo numatyta bankui įkeistą turtą parduoti iki 2013 m. ir turtas iki šiol nėra parduotas, patvirtina kad restruktūrizavimo plane numatytų priemonių nepavyko įgyvendinti per 1,5 metų laikotarpį. Kreditoriaus AB „Citadele“ banko teigimu, dabartinė situacija yra analogiška prieš tai buvusiai, nes byloje nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovei pavyks nekilnojamąjį turtą per 2014 metus parduoti ir gauti pateiktame restruktūrizavimo plane numatytas lėšas. Restruktūrizavimo plane numatyta turto pardavimo kaina žymiai skiriasi nuo realios turto vertės, kuri nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Pateiktame restruktūrizavimo plane nurodytos nekilnojamojo turto kainos nepagrįstos jokiais dokumentais, paremtos tik atsakovės valdymo organų nuomone. Nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatitinka dažniausiai investuotojų keliamų reikalavimų gamybinėms patalpoms, kas yra nurodyta ir pateiktame restruktūrizavimo plano projekte, todėl jų pardavimas įvertinus sąstingį nekilnojamojo turto rinkoje restruktūrizavimo plane nustatytais terminais yra neįmanomas. Pateikti Loftų projekto skaičiavimai yra netikslūs, nes projekto sąnaudos įvertintos tik apytiksliai. Pateiktame restruktūrizavimo plane nepateikta jokių duomenų apie šį projektą finansuosiančius asmenis, kai tuo tarpu išlaidas, susijusias su šiuo turtu atsakovė jau planuoja nuo 2014 m. II ketvirčio. Trečiojo asmens nuomone atsakovė neturi galimybių realiai įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekto ir atkurti realų atsakovės mokumą bei užtikrinti efektyvų atsakovės veiklos tęstinumą, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra ekonomiškai nepagrįstos. Atsakovė negali užtikrinti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindinio įmonės restruktūrizavimo proceso tikslo - sudaryti sąlygas atsakovei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (2 t. 45-51 b.l.). Prašyme įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, AB „Citadele“ bankas pažymėjo, kad atsakovė, būdama nemoki piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bankroto bylos atsakovei iškėlimą (2 t. 34 b.l.).

Tretieji asmenys, kreditoriai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas pateikė teismui atsiliepimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir nurodė, kad nesutinka, jog atsakovei UAB „Linos namai“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad UAB „Linos namai” pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pareiškė praėjus savaitei po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-09 nutartimi paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2013-10-21 nutartį nutraukti UAB „Linos namai” restruktūrizavimo bylą. Minėtoje byloje restruktūrizavimo procesas ženkliai užsivilkino, nes atsakovės direktorės prašymais buvo nuolat pratęsiami ir atnaujinami terminai restruktūrizavimo planui parengti. Kadangi atsakovė yra iš esmės nemoki įmonė pagal LR Įmonių bankroto įstatymą, o parengtas restruktūrizavimo plano projektas neatitiko jam įstatymo keliamų reikalavimų ir galimybės atstatyti atsakovės mokumą, atsakovės kreditoriai 2013-05-22 kreditorių susirinkime absoliučia balsų dauguma priėmė nutarimą nepritarti atsakovės restruktūrizavimo planui. Ieškovės pakartotinis pareiškimas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą pažeidžia imperatyvias LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, būtent 4 straipsnio 5 punktą , pagal kurį teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą kreiptis dėl pakartotinio įmonės restruktūrizavimo galima praėjus ne mažiau kaip 5 metams. Teigia, kad atsakovė nesąžiningai pareikšdama pakartotinį prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo nustatytus prejudicinius faktus ir akivaizdžiai piktnaudžiauja civiliniu procesu, pareikšdama aiškiai nepagrįstą prašymą iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atsižvelgiant į tai, prašo skirti pareiškėjai L. D. 20 tūkstančių litų baudą. Pabrėžė, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kurių įmonė neišsprendžia labai ilgą laiką, ir jų išspręsti nebuvo jokių ekonominių sąlygų pirmajame įmonės restruktūrizavimo procese, kadangi įmonės kreditoriai absoliučia balsų dauguma nematė galimybių atsakovei atkurti mokumo. Atsakovė nevykdo jokios realios finansinės veiklos, atsiskaitymas su kreditoriais planuojamas ne iš įmonės ūkinės veiklos, bet iš turto pardavimo, kas iš esmės atitinka bankroto modelį. Planuojama veikla ir planuojamos pajamos turi turėti realų pagrindą, tačiau atsakovės planuojamas tariamo mokumo atkūrimo planas neturi jokio realaus pagrindimo. Atsakovės restruktūrizavimo metmenys iš esmės atitinka buvusį atsakovės restruktūrizavimo plano projektą, kurio tvirtinimui nepritarė įmonės kreditoriai. Po pirmojo atsakovės restruktūrizavimo proceso nutraukimo neatsirado jokių objektyvių aplinkybių neperspektyvų ir ekonomiškai nepagrįstą pakartotinai atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą vertinti kitaip negu jį jau įvertino įmonės kreditoriai, nepritardami restruktūrizavimo plano tvirtinimui. Atsakovės metmenyse išdėstytas verslo planas yra pagrįstas ne realiais skaičiavimais, o abejonių keliančiomis prielaidomis, grindžiamomis gautinomis pajamomis. Metmenyse nurodytos turto pardavimo kainos nepagrįstos. Kreditorių nuomone, kelti nemokiai įmonei restruktūrizavimo bylą nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant į tai prašo teismo atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei užkirsti kelią vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais (2 t. 94-99 b.l.).

Atsakovė UAB „Linos namai“ atsikirsdama į kreditoriaus AB „Citadele“ bankas argumentus nurodė, kad įmonių teises teorijoje prioritetas yra teikiamas įmonių veiklos tęstinumui, o finansinių sunkumų atveju - jų finansinio stabilumo atkūrimui, bet ne bankrotui, kuris yra ultima ratio priemonė, sukelianti itin neigiamus padarinius (įmonės likvidavimą, darbuotojų atleidimą, mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą nutraukimą ir kt.). Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė neturi parduotino turto ar nėra pajėgi atgauti finansinį stabilumą bei atsiskaityti su kreditoriais, atsakovės galimybės sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo procedūras byloje nebuvo paneigtos. Pabrėžė, kad AB „Citadele“ bankas reikalavimas yra ne tiesioginis, bet susijęs su kito asmens prievolių vykdymo užtikrinimu (2 t. 90-92 b.l.).

Atsakovė UAB „Linos namai“ atsiliepdama į kreditorių AB DNB bankas ir AB DNB lizingas pareiškimus pažymėjo, kad tretieji asmenys klysta aiškindami LR ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkto nuostatas, kadangi, vadovaujantis analizuojama LR ĮRĮ norma, 5 metų terminas dėl galimybės kreiptis dėl pakartotinio įmonės restruktūrizavimo yra taikomas tik tais atvejais, kada restruktūrizavimo byla buvo nutraukta LR ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodytais terminais. Šiuo atveju atsakovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo nustatytu laiku patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, todėl ĮRĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-12 ir 2013-12-09 nutartyse nebuvo sprendžiamas klausimas susijęs su atsakovės mokumu ar galėjimu atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorių argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti, nes tokioms aplinkybėms konstatuoti nėra jokio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad tretieji asmenys šioje byloje siekia akivaizdžiai neteisėto tikslo - eliminuoti jiems turtinius ieškinius pareiškusį subjektą iš rinkos ir tokiu būdu užkertant kelią atsakovei prisiteisti iš trečiųjų asmenų dideles pinigines kompensacijas. Už atsakovės prievoles Tretiesiems asmenims ieškovė ir ieškovės tėvai (R. D., V. D.) yra laidavę asmeniškai, taip pat įkeitę asmeninį turtą, kurio visiškai užtenka visiems trečiųjų asmenų reikalavimams patenkinti - tretieji asmenys šiuo metu vykdo išieškojimą iš ieškovės, R. D. ir V. D. turto, todėl AB DNB bankas ir AB DNB lizingas šiuo metu tik formaliai yra atsakovės kreditoriai, kadangi jų reikalavimas yra tik formalus ir nebus tenkinamas iš atsakovės turto, priešingai atsakovė yra pareiškusi 1100000,00 dydžio ieškinį trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl visa ekonominė rizika dėl atsakovės restruktūrizavimo šiuo atveju tenka ne tretiesiems asmenims, bet tiesiogiai ieškovei ir su ja susijusiems asmenims, kadangi būtent jų turtas yra ir bus naudojamas visų galimų trečiųjų asmenų reikalavimams į atsakovę patenkinti. Atsakovės teigimu, jos finansiniai sunkumai yra susiję su dviejų stambiausių atsakovės kreditorių - AB DNB bankas ir AB „Citadele bankas“ siekiais už mažesnę nei rinkos kainą perimti atsakovės gamybinį turtą. Iš atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų balanso akivaizdžiai matyti, kad atsakovė restruktūrizavimo eigoje realizavusi savo turimą turtą taptų pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Tretieji asmenys nepagrįstai teigia, kad atsakovė tariamai yra nutraukusi vykdomą ekonominę veiklą. Atsakovės pagrindinė ekonominė veikla yra turto valdymas ir turto valdymo projektų plėtra ir įgyvendinimas. Atsakovė turi išsaugojusi didžiąją dalį savo turto, kurio visiškai užtenka atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti likusių turto projektų plėtrą, įskaitant ir turimų kultūros paveldo vertybių renovaciją bei plėtrą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė šiuo metu nebevykdo ekonominės veikos (neužsiima turto valdymu, turto nuoma, neįgyvendina su valdomo turto plėtra susijusių projektų). Kreditorių pritarimas ar nepritarimas restruktūrizavimo bylos iškėlimui šiuo atveju nėra susijęs su ekonomine logika, kreditoriai nepateikė nei vieno argumento, kodėl atsakovė su kreditoriais negalėtų atsiskaityti jai iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl atsakovės nuomone, restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju geriausiai užtikrina kreditorių ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei viešojo intereso apsaugos prioritetą (3 t. 12-18 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą netenkintinas.

LR ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

Vadovaujantis LR ĮRĮ 4 straipsniu, restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

LR ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus. LR ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukiama, jeigu restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-357-357/2013 iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Linos namai“. Šiaulių apygardos teismo 2013-06-28 nutartimi panaikino restruktūrizuojamos UAB „Linos namai“ kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą – nepritarti pateiktam restruktūrizuojamos UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2013-06-28 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė RUAB „Linos namai“ direktorės L. D. skundą dėl kreditorių susirinkimo 2013-05-22 nutarimų, priimtų antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atsakovės RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo plano projektui nepritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 91,37 % visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenumatymas įmonės restruktūrizavimo plano projekte (jos buvo numatytos), bet jame numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo klausimas, t.y. kreditorių įsitikinimas, jog atsakovei nepavyks įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, o jas įgyvendinus – atsiskaityti su kreditoriais. 2013-10-21 nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutraukė UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą nustatytu laiku nepateikus įmonės restruktūrizavimo plano. 2013-12-09 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-2696/2013). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo planui, įmonės restruktūrizavimo procesas vykti nebegali, nes nėra patvirtintas planas kaip atstatyti restruktūrizuojamos įmonės mokumą. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas rengdamas restruktūrizavimo planą turėjo visas bendradarbiavimo galimybes su kreditoriais, tarp jų ir teikti kreditoriams restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo realumą patvirtinančius įrodymus, tačiau savo pareigas įgyvendino netinkamai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, šioje byloje teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 metais atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo nustatytu laiku patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų argumentais, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos LR ĮRĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos ir tuo pagrindu restruktūrizavimo bylą atsakovei negali būti pradėta.

LR ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kuomet teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš LR ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju spręstina ar įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą. Pažymėtina, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Linos namai“ veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas (1 t. 99 b.l.). 2013-09-30 balanso duomenimis, atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudaro 6886607,00 Lt (1 t. 70, 102 b.l.), iš šios sumos 5453448,00 Lt sudaro finansinis turtas – 4035700,00 Lt vertės UAB „Šiaulių Baltija“ akcijos, 100000,00 Lt vertės UAB „Eko Domus“ akcijos (1 t. 70, 102 b.l.), paskola UAB „Eko Domus“ – 1317748,00 Lt (1 t. 63, 70 b.l.). Materialus turtas (pastatai ir statiniai, mašinos, įrengimai, transporto priemonės, kita įranga) – 1304686,00 Lt, nematerialus turtas (programinė įranga) – 42,00 Lt, trumpalaikis turtas – 128431,00 Lt (1 t. 70 b.l.). Iš pareiškėjos pateikto restruktūrizavimo plano ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tiek UAB „Šiaulių Baltija“, tiek UAB „Eko Domus“ yra iškeltos bankroto bylos (Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-202-440/2014 ir Nr. B2-45-372/2014). Restruktūrizavimo metu atsakovė planuoja nurašyti 100000,00 Lt vertės UAB „Eko Domus“ akcijų, kaip nenaudojamą turtą (1 t. 110 b.l.). Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovės finansinį turtą sudaro dviejų bankrutuojančių įmonių akcijos bei vienai iš bankrutuojančių įmonių -UAB „Eko Domus“ atsakovės suteikta 1317748,00 Lt paskola, sudaro pagrindą išvadai, kad šio turto realizavimo bei paskolos atgavimo tikimybė yra maža. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės balanse nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė (6886607,00 Lt), vertinant likvidumo aspektu, galima laikyti ne didesne nei 1433159,00 Lt. Vertinant įmonės debitorius, teismas pažymi, kad bylos duomenimis įmonės debitoriniai reikalavimai 2013-09-30 dienai sudarė 1432206,26 Lt, iš jų 1357732,47 Lt (daugiau nei 94 proc. įmonės debitorinių reikalavimų) sudaro bankrutuojančių UAB „Eko Domus“ ir UAB „Eko Domus Trade“ skolos (1 t. 102-103 b.l.). Atsakovė nurodo, kad viena iš priemonių padengti restruktūrizavimo plane numatytais terminas skolas kreditoriams yra debitorinių įsiskolinimų kontroliavimas (1 t. 103 b.l.), tačiau duomenų, kaip yra planuojama atgauti įmonės skolas, jas kontroliuoti ateityje, atsakovė teismui nepateikė.

Remiantis pareiškėjos pateiktais atsakovės balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013-09-30 dienai sudarė 4969082,00 Lt (1 t. 71 b.l.), 2012 m. – 4740828,00 Lt (1 t. 58 b.l.). Iš pateikto kreditorių sąrašo 2013-12-19 dienai matyti, kad pradelstos įmonės skolos sudaro 10870704,20 Lt. Iš šios sumos laidavimu užtikrinta skolų suma kreditoriams UAB DNB bankas, UAB DNB lizingas, AB „Citadele“ bankas sudaro 5922348,58 Lt, įsiskolinimas BUAB „Šiaulių Baltija“ – 3713447,07 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 269399,80 Lt, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai – 23248,97 Lt (1 t. 101 b.l.), skolos fiziniams asmenimis – atsakovės akcininkams R. D. ir L. D. atitinkamai sudaro 415975,00 Lt ir 526284,78 Lt. Atsakovė teigia, kad skola BUAB „Šiaulių Baltija“ ir AB „Citadele“ bankas yra rodomos du kartus, kadangi pagal Laidavimo sutartį atsakovė yra laidavusi už BUAB „Šiaulių Baltija“ paskolą (1 t. 101 b.l., 3 t. 7-8 b.l.). Įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pradelstos įmonės skolos sudaro ne mažiau kaip 7183972,84 Lt. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad kreditorių UAB DNB bankas ir UAB DNB lizingas reikalavimai yra tik formalūs ir nebus tenkinami iš atsakovės turto, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių argumentų atsakovė nepateikė. Paminėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis). Iš 2012-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 metais įmonės nuostoliai siekė 1630787,00 Lt (1 t. 59 b.l.), 2013-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, iki 2013-09-30 įmonės nuostolis siekė 34727,00 Lt (1 t. 72 b.l.). Iš pateiktos įmonės nuomos sutarčių suvestinės matyti, kad iš įmonės veiklos per mėnesį gautinos pajamos sudaro 25117,80 Lt (1 t. 173 b.l.), iš 2013-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės pajamos per mėnesį siekė 22737,33 Lt, pardavimo savikaina – 13120,77 Lt, veiklos sąnaudos – 13625,00 Lt (1 t. 72 b.l.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad įmonės pajamos per mėnesį siekė 22737,33 Lt, o išlaidos - 26745,77 Lt. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla yra nuostolinga, atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, pradelsti įmonės įsipareigojimai (7183972,84 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (6886607,00 Lt).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, tikrintina ne vien tai, kaip plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka LR ĮRĮ nustatytas įmonės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, bet ir įvertintina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų ir jų priedų matyti, kad įmonė restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja 1) parduoti gamybinius pastatus V. Bielskio g. 14, Šiauliai, už 5000000,00 Lt sumą (1 t. 104 b.l.) ir padengti dalį atsakovės įsiskolinimo AB „Citadele“ bankas (3713447,07 Lt), 50523,26 Lt darbo užmokesčio skolą L. D. 2) parduoti kilnojamąjį turtą už 350000,00 Lt, iki turto pardavimo ieškoti galimybių brangiau išnuomoti įrengimus 3) parduoti (duomenys neskelbtini) dvarą, gautas lėšas naudoti Loftų projekto įgyvendinimui; 4) įvykdyti Loftų projektą ir iš parduoto turto lėšų dengti likusias skolas kreditoriams; 5) nepardavus (duomenys neskelbtini) dvaro, bendrovė tęstų veiklą vykdydama turizmo projektą (duomenys neskelbtini) dvare (1 t. 104-105 b.l.).

Teismas išanalizavęs atsakovės pateiktus prognozuojamus pinigų srautus (2 t. 31 b.l.), daro išvadą, kad atsakovės verslo planas ir sėkmingas restruktūrizacijos proceso tikslų įgyvendinimas iš esmės remiasi tik keliomis priemonėmis, iš kurių tik viena laikytina iš dalies pagrista ir realia (įkeisto nekilnojamo turto pardavimas), kitos priemonės yra deklaratyvios, paremtos tik spėjimais. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei turės realią galimybę nekilnojamąjį turtą per 2014 metus parduoti ir gauti pateiktame restruktūrizavimo plane numatytas lėšas. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad nėra tikslinga atlikti nekilnojamojo turto vertinimo, nes turto vertintojai turtą vertina pagal įvykdytų rinkoje sandorių faktą, o panašių sandorių Šiaulių mieste per pastarąjį laikotarpį nebuvo. Pažymėtina, kad turto vertė nustatoma ne tik pagal analogiškus įvykdytus sandorius, bet ir pagal daugelį kitų kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė kreipdamasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalo pateikti įrodymus, kad numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, t.y. pateikti nekilnojamojo turto vertinimo specialistų išvadas apie planuojamo parduoti turto rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju, teismui pateikti 2013-08-12 ir 2013-11-28 ketinimų protokolai dėl pastato (duomenys neskelbtini) pardavimo (1 t. 49-53) bei 2012-04-09 Jungtinės veiklos ketinimų protokolas dėl pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto apgyvendinimo paslaugoms (1 t. 43 b.l.) bei atsakovės nuomonė dėl turto rinkos vertės neįrodo, kad turtas realiai už tokią kainą bus parduotas arba, kad protokoluose nurodytos kainos atitinka minėtų pastatų rinkos vertę. Atsakovė nurodo, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini), ir gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, neįvykdžius Loftų projekto, būtų 800000,00 Lt, įvykdžius projektą – 6531272,00 Lt (1 t. 126 b.l.), (duomenys neskelbtini) dvaro – 2000000,00 Lt (1 t. 124, 126 b.l.), tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytų verčių atitikimą rinkos kainoms nepateikia. Atsakovė nepateikia jokių konkrečių duomenų, skaičiavimų kokios yra numatomas Loftų projekto sąnaudos, kokiomis lėšomis jis būtų finansuojamas, kokia projekto įgyvendinimo trukmė, numatomi partneriai ir panašiai. Atsakovė nurodo, kad projektui įgyvendinti reikėtų papildomai skolintis iki 3500000,00 Lt iš finansinių įstaigų (1 t. 116 b.l.), Loftų projektas būtų įgyvendinamas partnerių lėšomis už 1/3 gauto pelno dalį (1 t. 113 b.l.), tačiau šias aplinkybes grindžia tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodo, kad planuoja parduoti kilnojamąjį turtą už 350000,00 Lt sumą, šio turto (mašinų ir įrengimų) rinkos kainą įvertinus pagal analogiškų įrengimų pasiūlymus rinkoje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia (1 t. 125 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nurodo, kad yra paruošusi verslo planą, visą projektinę dokumentaciją bei gavusi leidimus statybai dėl (duomenys neskelbtini) dvaro išsaugojimo ir pritaikymo turizmui (1 t. 109 b.l.), tačiau šio plano teismui nepateikė, be to byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovė neturėjo galimybių anksčiau įgyvendinti šias priemones. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovės restruktūrizavimo laikotarpiu planuojamos gauti pajamos yra grindžiamos tik atsakovės teiginiais, nenurodant konkrečių įgyvendinimo priemonių, restruktūrizavimo procedūros tikslingumą motyvuojant iš esmės tik turimo nekilnojamo turto pardavimu, o ne priemonių įmonės veiklos atgaivinimu, vystymui įgyvendinimu, teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie planuojamo nekilnojamo turto rinkos vertę, o tai neatitinka nei verslo logikos, nei restruktūrizavimo procesui keliamų tikslų. Kiti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi įmonės papildomų pajamų šaltiniai (materialaus turto pardavimas, pajamos iš įmonės nuomos sutarčių) yra mažareikšmiai ir neužtikrina įmonės keliamų tikslų įgyvendinimo. Teismo vertinimu, nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos verslo plano priemonės yra tik preliminarios, tačiau jos turi parodyti, kad įgyvendinus jas, įmonė įveiks finansinius sunkumus. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovės nurodytos priemonės vykdomos veiklos plėtojimui yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti ir restruktūrizavimo proceso tikslams pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 metais atsakovei iškeltą restruktūrizavimo bylą nutraukė tuo pagrindu, kad nustatytu laiku atsakovė nepateikė įmonės restruktūrizavimo plano. Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013 konstatavo, kad RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo plano projektui nepritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 91,37 % visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenumatymas įmonės restruktūrizavimo plano projekte (jos buvo numatytos), bet jame numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo klausimas, t.y. kreditorių įsitikinimas, jog atsakovei nepavyks įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, o jas įgyvendinus – atsiskaityti su kreditoriais. Iš trečiojo asmens AB „Citadele“ bankas kartu su atsiliepimu pateikto restruktūrizavimo plano, atsakovės teikto pirmą kartą iškėlus restruktūrizavimo bylą, matyti, kad 2013-2016 metų restruktūrizavimo plane buvo numatytos iš esmės tos pačios restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemonės (2 t. 57-88 b.l.), kaip ir nagrinėjamoje byloje pateiktame 2014-2017 metų restruktūrizavimo plane ( 1 t. 95-127 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atsižvelgta į tai, kad ankstesniam restruktūrizavimo planui kreditoriai nepritarė dėl restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo ir, kad įvertinus šį faktą buvo atitinkamai koreguotos įmonės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės. Pažymėtina, kad su restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis nesutinka pagrindiniai įmonės kreditoriai - UAB DNB bankas, UAB DNB lizingas, AB „Citadele“ bankas, pagal pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis turintis daugiau nei 1/2 kreditorinių reikalavimų vertės (1 t. 101 b.l.). Tretieji asmenys prašo kelti įmonei ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylą, kadangi atsakovė yra nemoki, ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra deklaratyvios ir neįgyvendinamos. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (LR ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas; pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-904/2011). Nagrinėjamu atveju pagrindiniams įmonės kreditoriams nesutinkant su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, teismas daro išvadą, kad galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą yra itin maža (LR ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad įmonės finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumas, ir tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę bei yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (LR ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir būtų atkurta normali įmonės ūkinė veikla.

Tretieji asmenys UAB DNB bankas, UAB DNB lizingas pateikė prašymą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20000,00 Lt baudą (2 t. 99 b.l.). Vadovaujantis LR CPK 95 straipsniu, teismas, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pažymėtina, kad remiantis LR CPK 5 straipsnio nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi LR CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ( LR CPK 13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs bylos duomenis, negali padaryti neabejotinos išvados, kad pareiškėja sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningai siekė sukelti kitiems asmenims nepatogumų, finansinių sunkumų, kad nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl teismas sprendžia, kad skirti baudą, vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“, įmonės kodas 300038452, buveinė Vilniaus g. 166, Šiauliai.

Panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“, įmonės kodas 300038452, buveinė Vilniaus g. 166, Šiauliai, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto areštų aktų registrui.

Teisėja Vilija Valantienė