- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2-904/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auslita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Auslita“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1477-210/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auslita“ vadovės J. K. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auslita“ iškelta restruktūrizavimo byla , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Auslita“ keltina restruktūrizavimo byla: ar restruktūrizavimo plano metmenys atitinka įstatymo reikalavimus, ar juos gali rengti įgaliotas trečiasis asmuo, ar atsakovas yra mokus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Auslita“ restruktūrizavimo bylą ir atliko kitus su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius veiksmus. Apygardos teismas nurodė, kad UAB „Auslita“ atitinka procesinio pobūdžio sąlygas restruktūrizavimo bylai kelti ir šiai įmonei gali būti pradėta restruktūrizavimo procedūra. Bendrovė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 str. reikalavimus: a) turi laikinų finansinių sunkumų (jie iš esmės sąlygoti ne pačios įmonės nesugebėjimu dirbti, bet bendro pobūdžio – pasaulinės ekonominės finansinės krizės priežasčių) ir jų neišvengs artimiausius tris mėnesius. Įmonės atsiskaitymai su kreditoriais sutriko daugiau nei trys mėnesiai, po įsipareigojimų įvykdymo termino suėjimo; b) įmonė nėra nutraukusi veiklos (apie tai liudija ir bendrovės veikos pobūdis – nekilnojamojo turto vystymas, nuoma ir kt., tame tarpe pardavimai, ir gavimas iš šios veiklos pajamų, kurios yra pastovios, tęstinės, ir kurių iš esmės pakanka palaikyti įmonės einamąją veiklą); c) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (jos turto balansas aiškiai viršija turimus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams); d) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš tris metus iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; e) įmonė gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir gauti pelną.
2010 m. lapkričio 8 d. įmonės balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki lapkričio mėnesio, duomenimis, įmonė turi turto už 13 319 167 Lt, tame tarpe ilgalaikis turtas sudaro 11 322 894 Lt, iš kurio žemė – 6 243 960 Lt, pastatai ir statiniai – 1 219 303 Lt, o trumpalaikis turtas – 1 996 273 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas kreditorių sąrašas patvirtina, jog esant 9 325 778,66 Lt sumai kreditorinių įsipareigojimų, jie gali būti grąžinti, vykdant ūkinę komercinę veiklą per 4 metų laikotarpį. Pažymėtina ir tai, kad įmonės atsigavimas nėra sąlygotas ir priklausomas nuo kitų subjektų galimybės papildomai kredituoti įmonę, nes pati įmonė turi pakankamai paklausaus turto, kurio vystymas dėl ekonominių bendro pobūdžio priežasčių laikinai sutrikęs.
Įstatymo leidėjas prioritetą teikia restruktūrizavimo klausimui. Tuo siekiama finansinius sunkumus patyrusiai įmonei sudaryti optimalias sąlygas sutvarkyti savo atsiskaitymo, reorganizavimo, darbo santykių apimties optimizavimo klausimus. Siekiama įmonės veiklos apimčių peržiūrėjimo ir visus kitus ekonominės- ūkinės, finansinės veiklos klausimus išspręsti pirmiausia per restruktūrizavimo procedūras, sudarant sąlygas šiai įmonei išlikti ūkinės veiklos rinkoje, o ne visiškai išstumti šią įmonę iš rinkos ekonomikos, likviduojant ją iš karto per bankroto procedūras. Todėl nepagrįsti kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, argumentai, jog verslo plano metmenyse siūlomi veiksmai nepadės išspręsti mokumo problemos, o atsakovui turėtų būti keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretysis asmuo Danske bank A/S atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti UAB „Auslita“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad įmonės, kuri siekia, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Iš apeliantui pateiktų dokumentų matyti, kad 2010 m. lapkričio 8 d. vienintelis atsakovo akcininkas priėmė sprendimą pritarti UAB „Restrus“ pateiktiems bendrovės restruktūrizavimo metmenims.
2. Teismui pateikti atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų, kadangi juose nėra preliminaraus įmonės verslo plano (tik verslo plano gairės, grindžiamos prielaidomis), be to, nenumatyta turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas. Šios aplinkybės buvo išdėstytos ir pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo įvertintos.
3. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys yra grindžiami turto pardavimu, atlikus jo pagerinimo darbus (metmenų 2.2 punktas), tačiau nenurodyta, kokiomis lėšomis bus finansuojamai turto pagerinimo darbai. Atsakovo pajamos 14 tūkstančių per mėnesį, įvertinus išlaidas administratoriui, darbo užmokestį ir kitas mokėtinas sumas, nėra pakankamos, kad atsakovas galėtų vykdyti turto pagerinimo darbus.
4. Atsakovas yra nemoki įmonė, kadangi turimo turto vertė – 13 319 167 Lt, o įsipareigojimai kreditoriams – 9 325 778,66 Lt. Teismas dėl atsakovo mokumo tinkamai nepasisakė kaip ir dėl to, kad apeliantas yra kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 9 dalį pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti paliekamas nenagrinėtas iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą. Apelianto nuomone, ši norma nepaneigia teismo pareigos įvertinti atsakovo mokumo būklę.
5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo bylose teismo vaidmuo turi būti aktyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pakankamai bei tinkamai motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. ĮRĮ nedraudžia bendrovei įgalioti trečiąjį asmenį parengti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis. Svarbu, kad juos pasirašytų taip išreikšdami valią patvirtinti metmenis bendrovės dalyvių susirinkimas, savininkas arba jo teises įgyvendinanti institucija.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrindė (neįrodė) teiginių, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos sumos, kurias ketinama skirti turto pagerinimui, nepakankamos.
4. Apeliantas į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo yra kreipęsis nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, t.y. nepasibaigus terminui, apie kurį atsakovas buvo įspėtas, jog šiam terminui pasibaigus, kreditorius, jeigu su juo nebus atsiskaityta, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.
5. Restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Bankrutuojančios įmonės statusą įmonė įgyja nuo bankroto bylos iškėlimo teisme, o ne nuo pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Įmonių restruktūrizavimo procesą Reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kuriame nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas (turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai) ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 str. 4 d.).
Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal į bylą pateiktą medžiagą į UAB „Auslita“ 2010 m. sausio-lapkričio balansą įrašyto turto vertė yra 13 319 167 Lt, o nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dieną pradelsti įsipareigojimai sudarė 6 918 402,19 Lt (b. l. 41), taigi įmonė pripažintina nemokia (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Nors įmonės pradelsti įsipareigojimai tik nežymiai (258 818 Lt) viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės, pastebėtina, kad pagrindinis ir didžiausią pradelstą kreditorinį reikalavimą (6 386 155,45 Lt), kurio vieno dydis siekia beveik pusę atsakovo balanso turto vertės, turintis atsakovo kreditorius Danske Banko Lietuvos filialas nuosekliai laikosi pozicijos nepritarti atsakovo restruktūrizavimui, be to, šis kreditorius siekia inicijuoti teisme bankroto bylos atsakovui iškėlimą (2010 m. lapkričio 11 d. raštu informavo atsakovą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2010 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinų finansinių sunkumų turintį subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį tenka įmonės kreditoriams. Pagal ĮRĮ restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Pagal bylos medžiagą, atsakovo restruktūrizavimui nepritariančio ir siekiančio atsakovui iškelti bankroto bylą didžiausio kreditoriaus Danske Bank Lietuvos filialas kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau kaip 2/3 kreditorių reikalavimų įskaitant ir nepradelstus (b.l. 41).
Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktūrizavimo proceso, taip pat nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui išsaugoti atsakovą kaip veikiantį rinkos dalyvį ir, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsakovui atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą.
Šia motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pareiškimo uždarajai akcinei bendrovei „Auslita“ (j. a. k. 210675770, buveinė Vasario 16-osios g. 51, LT-76296, Šiauliai) iškelti restruktūrizavimo bylą netenkinti.