Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo RUAB ,,LINOS NAMAI” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-357-357/2013 pagal pareiškėjos UAB „LINOS NAMAI” direktorės L. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „LINOS NAMAI”,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai nutraukė UAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo bylą.

RUAB „Linos namai” kreditorius AB „Citadele” bankas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti UAB „Linos namai” restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos numato, jog per įstatyme numatytą terminą nepateikus teismui tvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano, įmonės restruktūrizavimo byla yra nutraukiama. Kreditorius AB „Citadele” bankas, atsižvelgęs į tai, kad RUAB „Linos namai” restruktūrizavimo byloje įstatymo nustatytu terminu restruktūrizavimo planas nebuvo priimtas, padarė išvadą, jog RUAB „Linos namai” restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo bylą nutraukė.

Teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „LINOS NAMAI” iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo administratorius įpareigotas įmonės restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus pateikti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimi pratęstas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytas 6 mėnesių terminas restruktūrizuojamos UAB „Linos namai” restruktūrizavimo planui pateikti iki 2013 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi atnaujintas terminas RUAB „Linos namai” restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatytas terminas iki 2 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi atnaujintas terminas RUAB „Linos namai” restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatytas terminas iki 2013 m. gegužės 24 d. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi pratęsė terminą tolimesnių restruktūrizavimo procedūrų atlikimui iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl restruktūrizuojamos UAB „Linos namai” kreditorių susirinkimo teisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, kuria panaikintas RUAB „Linos namai” kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas – nepritarti pateiktam RUAB „Linos namai” restruktūrizavimo planui bei perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės RUAB „Linos namai” direktorės L. D. skundą dėl kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimų, priimtų antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atsakovo RUAB „Linos namai” restruktūrizavimo byloje.

Teismas nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. kaip vienas iš savarankiškų įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų yra numatytas atvejis, kuomet nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. Atsižvelgęs į tai, kad teismui nustatytu terminu nepateiktas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas atitinkantis restruktūrizavimo planas, teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti UAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas RUAB ,,LINOS NAMAI” atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį.

Nurodo, kad vien restruktūrizavimo plano nepateikimas nustatytu terminu nėra absoliutus pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą, leidžiantis neatsižvelgti į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisingas, protingas bei sąžiningas sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo bus priimtas tik tuomet, kai bus įvertinti: Įmonių restruktūrizavimo įstatymo keliami tikslai; termino praleidimo priežastys; praleisto termino trukmė; patvirtinto plano buvimas ar nebuvimas; bei visos kitos svarbios aplinkybės. Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino nė vienos iš šių aplinkybių, o vien tik deklaratyviai nurodė, kad egzistuoja formalus restruktūrizavimo įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas pagrindas restruktūrizavimo bylą nutraukti bei, tuo remdamasis, pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nutraukė. Tokiais savo veiksmais teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, tinkamai nemotyvavo pareiškėjo restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę į gynybą bei apeliaciją.

Apeliantas taip pat nurodo, kad egzistavo reikšmingos aplinkybės, kurias įvertinus, teisingumas, protingumas ir sąžiningumas reikalautų pareiškėjo restruktūrizavimo bylos nenutraukti. Šiuo atveju pareiškėjas nėra nutraukęs komercinės veiklos, siekia išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Duomenų byloje apie tai, kad pareiškėjas restruktūrizavimo proceso metu nebūtų pajėgus sumokėti skolas, nėra. Tokios aplinkybės nenustatė nei nutartį priėmęs teismas, nei išreiškė kuris nors kreditorius. Priešingai, pareiškėjas turi itin didelės vertės nekilnojamojo turto, planuoja investicijas į kitų nekilnojamojo turto projektų plėtrą, kuri grąžintų pareiškėją į finansiškai stabilią padėtį bei atitinkamai sudarytų prielaidas likviduoti skolas ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Todėl esant neabejotinai pareiškėjo veiklos tęstinumo galimybei, teisingumas, protingumas ir sąžiningumas reikalautų sudaryti visas įmanomas sąlygas pareiškėjo restruktūrizavimui, kas užtikrintų minėtų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslų įgyvendinimą.

Teismas neįvertino termino restruktūrizavimo planui pateikti praleidimo priežasčių. Planas nebuvo pateiktas teismui dėl to, kad plano nepatvirtino kreditorių susirinkimas. Kreditoriai nurodė, kad pareiškėjo restruktūrizavimo planą atsisakoma patvirtinti, nes, jų nuomone, pareiškėjas nėra pajėgus šio plano įgyvendinti. Tačiau kreditoriai nenurodė, kad pareiškėjas nėra pajėgus atgauti finansinį stabilumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Kreditoriai pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su pareiškėju ir restruktūrizavimo planą rengusiu restruktūrizavimo administratoriumi, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad restruktūrizavimo planas teismui nepateiktas be pareiškėjo kaltės. Be visa to, plano pateikimo terminas praleistas itin nežymiai. Teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl restruktūrizavimo bylą nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, nukrypstant nuo teisingumo imperatyvo reikalavimų.

Teismas turėjo įvertinti restruktūrizavimo plano tvirtinimo specifiką. Restruktūrizavimo plano tvirtinimas susijęs su išimtinai sudėtingu skirtingų interesų derinimu, todėl, sekant bendruoju protingumu, visiškai suprantama, kad planas gali būti nepatvirtinamas pirmą kartą jį pateikus. Tokiu atveju turėtų būti sudaromos sąlygos plano peržiūrėjimui ir tikslinimui, tačiau teismas plano tikslinimo galimybės nutartyje apskritai nevertino.

Šiuo atveju reikalinga rinktis tarp dviejų tikslo siekimo alternatyvų - pareiškėjo restruktūrizavimo arba bankroto. Akivaizdu, kad pareiškėjo restruktūrizavimas mažiau apribotų pareiškėjo teises ir interesus negu bankrotas. Be to, tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto atveju pareiškėjo veiklą kontroliuotų kreditoriai, kas pašalina bet kokias kreditorių interesų pažeidimo rizikas. Visi kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę iš sutartinių santykių, kas lemia, kad kreditoriai turi veikti kuo ekonomiškiau pareiškėjo atžvilgiu (CK 6.38 str. 3 d.). Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus esminius skirtumus, neabejotina, kad restruktūrizavimo procedūra yra ekonomiškesnė negu bankrotas ir pareiškėjo likvidavimas. Todėl kreditoriai, sutinkamai su ekonomiškumo principo reikalavimais, neturėtų pasmerkti pareiškėjo bankrotui ir likvidavimui, o bendradarbiavimo pagrindais sudaryti sąlygas pareiškėjui atgauti finansinį stabilumą. Teismas neatsižvelgė į bankroto sukeliamus padarinius, be jokio pagrindo apribojančius pareiškėjo teises daugiau negu yra būtina tikslui pasiekti.

Kreditorius AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą, o RUAB „Linos namai” pareikštą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo AB „Citadele” bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, pareiškėjo RUAB „Linos namai” atskirojo skundo netenkinti. Skirti pareiškėjo direktorei L. D. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Restrus” (t. 2, b. l. 35-38). Šia nutartimi administratorius buvo įpareigotas pareiškėjo restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus pateikti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi pratęsė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą 6 mėnesių terminą pareiškėjo restruktūrizavimo planui pateikti iki 2013 m. vasario 8 d. (t. 2, b. l. 109). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjo restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatė terminą iki 2 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (t. 3, b. l. 37-38). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjo restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatė terminą iki 2013 m. gegužės 24 d. (t. 3, b. l. 60-61).

2013 m. gegužės 22 d. įvyko pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nutarė nepritarti pateiktam pareiškėjo restruktūrizavimo planui (civilinės bylos Nr. 2-888-357/2013 t. 1, b. l. 36-40). 2013 m. gegužės 30 d. pareiškėjo direktorė pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė teismo panaikinti 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjo kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais buvo nuspręsta nepritarti pateiktam pareiškėjo restruktūrizavimo planui (civilinės bylos Nr. 2-888-357/2013 t. 1, b. l. 1-9). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė pratęsti terminą tolimesnių restruktūrizavimo procedūrų atlikimui iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl pareiškėjo kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo (t. 3, b. l. 77). 2013 m. birželio 11 d. AB „Citadele” bankas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties, kuriuo prašė teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį (t. 3, b. l. 79-82). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-152/2013 b. l. 113-115).

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo direktorės skundą patenkino ir panaikino pareiškėjo kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą - nepritarti pateiktam pareiškėjo restruktūrizavimo planui bei perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-888-357/2013 t. 1, b. l. 154-157). 2013 m. liepos 8 d. AB DNB bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nutartį (civilinės bylos Nr. 2-888-357/2013 t. 2, b. l. 1-4). 2013 m. liepos 12 d. AB „Citadele” bankas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nutartį (civilinės bylos Nr. 2-888-357/2013 t. 2, b. l. 9-15). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - atmetė pareiškėjo direktorės L. D. skundą dėl kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimų, priimtų antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo pareiškėjo restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. 2-888-357/2013 t. 2, b. l. 73-81).

Šiaulių apygardos teismas ginčijama 2013 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nutraukti. Teismas konstatavo, jog teismui nustatytu terminu nepateiktas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas atitinkantis restruktūrizavimo planas. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano projektas nebuvo ir iki šiol nėra patvirtintas kreditorių susirinkime Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta tvarka. 2013 m. gegužės 22 d. vykusiame pareiškėjo kreditorių susirinkime pateiktam restruktūrizavimo plano projektui nepritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 91,37 % viso teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Parengtas restruktūrizavimo planas netenkino 38,42 % balsų turinčio AB „Citadele” banko, 36,33 % balsų turinčios BUAB „Šiaulių Baltija”, 14,62 % balsų turinčio AB DNB banko, 1,99 % balsų turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos ir 0,01 % balsų turinčio VSDFV Šiaulių skyriaus (t. 3, b. l. 71-75). Tokio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo klausimas. Kreditoriai restruktūrizavimo plano projekte numatytas pareiškėjo įsipareigojimų įvykdymo priemones įvertino kaip ekonomiškai nepagrįstas. Kreditoriai buvo įsitikinę, jog pareiškėjui nepavyks atsiskaityti su kreditoriais ir užtikrinti pareiškėjo veiklos tęstinumą, nes pareiškėjas neturi galimybių įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo planui, įmonės restruktūrizavimo procesas vykti nebegali, nes nėra patvirtintas planas kaip atstatyti restruktūrizuojamos įmonės mokumą.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 str. 8 d. nustatyta, jog kreditorių susirinkimas per 5 kalendorines dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą, jeigu jame nenustatytos priemonės visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų, tarp jų ir įsipareigojimų valstybei dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, ir iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos grąžinimo atveju kylančių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Remiantis aukščiau minėta norma kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatytų priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne pareiškėjo įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenumatymas pareiškėjo restruktūrizavimo plano projekte, bet jame numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo kausimas. Pareiškėjo pateiktame restruktūrizavimo plane nebuvo numatyta aiški ir nuosekli įmonės strategija, konkretus ir pagrįstas veiksmų planas, kaip grąžinti tokio mąsto skolas kreditoriams ir kokia veikla užsiimti, iš kur gauti lėšų projektams vykdyti ir kokį konkrečiai projektą įgyvendinti. Pateiktame pareiškėjo restruktūrizavimo plane nurodyta, jog įmonė komercinės veiklos nevykdys, o skolos kreditoriams bus atiduodamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, nes įmonės pinigų srautas nuolat nepakankamas stabiliai įmonės veiklai užtikrinti ir atsiskaityti su kreditoriais (t. 3, b. l. 2-33).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimo veiksmų teisėtumas, netvirtinant RUAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo plano, yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2154/2013), kurioje išsamiai pasisakyta, kad pagrindinis vaidmuo, sprendžiant su įmonės restruktūrizavimo susijusius klausimas, tenka kreditorių susirinkimui, ir nagrinėjamu atveju RUAB „LINOS NAMAI” kreditorių susirinkimas įmonės restruktūrizavimui nepritaria. Civilinio proceso kodekso 279 str. 4 d. draudžia ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kadangi nagrinėjamoje byloje kreditorių susirinkimas absoliučia balsų dauguma nutarė RUAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo plano netvirtinti, ir kreditorių susirinkimo atitinkamas nutarimas minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo paliktas galioti, tai reiškia, kad kreditoriai aiškiai išreiškė savo valią dėl neperspektyvaus RUAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo proceso nutraukimo, kas sąlygoja išvadą, kad RUAB „LINOS NAMAI” restruktūrizavimo byla yra nutraukta teisiniu Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, vadovaujantis ĮRĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, yra kreditorių prerogatyva. Todėl tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Toks restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdas nustatytas dėl to, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013). Analogiškos nuostatos taikytinos ir restruktūrizavimo plano peržiūrėjimui bei tikslinimui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi administratorius buvo įpareigotas pareiškėjo restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus pateikti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau tai nebuvo nustatyta tvarka padaryta. Šiaulių apygardos teismas net keturis kartus pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti. Pareiškėjo kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. gegužės 22 d., t. y. praėjus beveik metams nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir likus tik dviem dienoms iki Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatyto termino pareiškėjo restruktūrizavimo planui pateikti (t. 3, b. l. 60-61). Pažymėtina, kad AB „Citadele“ bankas teikė savo pastabas dėl pareiškėjo restruktūrizavimo plano projekto (t. 3, b. l. 34-36). Iš RUAB „LINOS NAMAI“ 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 (t. 3, b. l. 48-51) matyti, kad AB DNB bankas siūlė nepritarti restruktūrizavimo planui taip pat nurodydamas savo pastabas. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi priemonių restruktūrizavimo plano patikslinimui. Pareiškėjas rengdamas restruktūrizavimo planą turėjo visas bendradarbiavimo galimybes su kreditoriais, tarp jų ir teikti kreditoriams restruktūrizavimo plane numatytu priemonių įgyvendinimo realumą patvirtinančius įrodymus, tačiau savo pareigas įgyvendino netinkamai.

RUAB „LINOS NAMAI“ administratorius 2013 m. gegužės 30 d. pateikdamas teismui 2013 m. gegužės 22 d. įvykusio pareiškėjo kreditorių susirinkimo protokolą, kartu pateikė ir pranešimą, kuriuo informavo teismą, kad RUAB „LINOS NAMAI“ restruktūrizavimo plano nustatytu terminu nepateiks (t. 3, b. l. 69) bei prašymą atnaujinti restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti terminą, kol bus išspręstas klausimas dėl RUAB „LINOS NAMAI“ 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo (t. 3, b. l. 76), kurį Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi patenkino (t. 3, b. l. 77). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad terminas restruktūrizavimo planui pateikti šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ir neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo atskirojo skundo argumentai, jog turėtų būti sudaromos sąlygos plano peržiūrėjimui ir tikslinimui.

Pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą dėl to, kad nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, atitinka kreditorių interesus, nepažeidžia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą. Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tokio pagrindo nėra, kadangi pareiškėjas įgyvendino įstatyme įtvirtintą procesinę teisę skųsti teismo nutartis ir tokiuose pareiškėjo veiksmuose piktnaudžiavimo teise požymių nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjui RUAB „LINOS NAMAI“ skirti trečiojo asmens nurodytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.