Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-712/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-712/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
J. V. V., J. V.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-712/2011Procesinio sprendimo kategorijos 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8567-661/2010 pagal ieškovų J. V. V. ir J. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ dėl vekselio ir laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiais bei vykdomojo įrašo panaikinimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Golden medium“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 28 d. BUAB „Golden medium“ išrašytą paprastąjį vekselį 950 000 EUR sumai, pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 28 d. J. V. ir J. V. V. laidavimą pagal vekselį, panaikinti Vilniaus m. 21 notarų biuro 2010 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-860. Ieškovai sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio ir prašė juos atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, jog ieškovų materialinė padėtis ypatingai sunki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovų prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iš dalies t. y. įpareigojo sumokėti 4 500 Lt žyminį mokestį, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovus atleido. Nurodė, kad iš viso ieškovai turėtų sumokėti 30 000 Lt žyminį mokestį, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie sunkią ieškovų turtinę padėtį, ieškovai yra atleistini nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad kilęs ginčas yra turtinis, ieškovė J. V. V. gauna pastovias pajamas, ieškovai naudojasi mokama advokato pagalba bei kad ieškovai finansinių problemų turi dėl veikimo savo rizika, ieškovai negali būti atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės t. y. leisti ieškovams sumokėti žyminio mokesčio dalį – 500 Lt, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovus visiškai atleisti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie sunkią ieškovų turtinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai turi finansinių galimybių sumokėti 4 500 Lt žyminį mokestį.

2. Skundžiama nutartimi buvo užkirsta galimybė ieškovams pasinaudoti savo konstitucine teise į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į ieškovų atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Apeliantai kreipėsi į teismą prašydami atleisti juos nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį. Šį prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdami UAB „Vildoma“ pažymą (b. l. 45), iš kurios matyti, jog apeliantė per mėnesį gauna 1 200 Lt darbo užmokestį, Vilniaus darbo biržos pažymomis (b. l. 52, 53), kurios įrodo, jog apeliantas yra bedarbis, VĮ „Regitra“ pažymomis (b. l. 50, 51), kurios įrodo, jog apeliantų vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, išrašais iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 46-49), kurie liudija, jog apeliantui priklausantis žemės sklypas yra areštuotas, o apeliantė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto. Taip pat apeliantai pateikė gimimo liudijimų kopijas (b. l. 54, 55), iš kurių matyti, jog apeliantai augina du nepilnamečius vaikus. Šie duomenys įrodo, kad apeliantų turtinė padėtis yra sunki, tačiau aplinkybė, kad apeliantai nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o atstovavimo sutartį sudarė ir nurodė, jog bylą ves per atstovą – advokatą J.K. (b. l. 57), teismui leidžia daryti išvadą, jog apeliantai gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus atleido tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutar i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti apeliantus J. V. V. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. balandžio 11 d. sumokėti 4 500 Lt dydžio trūkstamą žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis