- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e2-4000-1125/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“
dalyvaujant ieškovui A. M., atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ įgaliotai atstovei R. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ 500 Eur turtinei žalai atlyginti bei 365 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. pardavinėjo kompiuterį per www.skelbiu.lt ir atsirado žmogus, norintis jį pirkti. Pirkėjas atsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame buvo nurodyta apie prekės pirkimo apmokėjimą pinigus pervedant į nurodytą banko sąskaitą. 2019 m. spalio 1 d. ieškovas suprato, kad jokių pinigų negavo ir kad pranešimas apie pinigų pervedimą buvo suklastotas.
3. Ieškovo nuomone, atsakovė, turėdama pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, ieškovui pranešus apie sukčiavimą, gavusi ieškovo prašymą grąžinti siuntą siuntėjui ir užtikrinti, kad siuntą negautų nurodytas pradinis gavėjas, nesielgė atidžiai, rūpestingai ir apdairiai ir, grąžinant siuntą, informaciją apie siuntos atsiėmimą ir PIN kodą išsiuntė pradiniam gavėjui elektroniniu paštu, dėl ko pradinis gavėjas (galimas sukčius), gavęs informaciją apie siuntos grąžinimą ir PIN kodą, atsiėmė siuntą (500 Eur vertės kompiuterį) ir ieškovui dėl to buvo padaryta 500 Eur žala.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ atsiliepime prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį šiuo pagrindu, netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodo, kad ieškovas, naudodamasis atsakovės teikiamomis LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalų (toliau – SST) paslaugomis, 2019 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė pašto siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – siunta) įdėjęs jį į SST, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas, pateikęs siuntą siuntimui, nurodė siuntos gavėją ir jo duomenis.
6. Teigia, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į bendrovę dėl siuntos siuntimo stabdymo. Pažymi, kad teisės aktai nenumato pareigos pašto paslaugų teikėjui (šiuo atveju atsakovei) stabdyti išsiųstos siuntos siuntimą ar grąžinti išsiųstą siuntą siuntėjui, esant tokiam siuntėjo prašymui pašto paslaugos teikimo eigoje. Taigi, atsakovė neturėjo pareigos vykdyti ieškovo prašymą stabdyti siuntos siuntimą, tačiau geranoriškai, atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir bendradarbiaudama su ieškovu, tenkino ieškovo prašymą – sustabdė siuntos pristatymą ir 2019 m. spalio 4 d. grąžino siuntą į jos išsiuntimo SST, esantį (duomenys neskelbtini), apie jos grąžinimą ieškovą informavo ir šio fakto ieškovas neginčija.
7. Taip pat pažymi, kad pašto paslaugos teikimas, naudojantis SST, didžiąja dalimi yra automatizuotas – pristačius siuntą į SST, informaciniai pranešimai siuntų gavėjams siunčiami automatiniu būdu, vadovaujantis sistemoje suvestais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, pranešimas apie siuntos pristatymą buvo išsiųstas vadovaujantis bendrovės informacinėje sistemoje buvusiais kontaktiniais duomenimis (įvestu ieškovo numeriu ir dar ieškovo pateiktu siuntos gavėjo el. pašto adresu, kuris nebuvo ir negalėjo būti panaikintas dėl sistemos veikimo ypatumų). Atsakovė dėl kilusios situacijos ne kartą rekomendavo ieškovui kreiptis į teisėsaugos institucijas. Be to, pats ieškovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo patikrinti, ar siuntos gavėjas yra sumokėjęs už prekę ir tik po to išsiųsti jam siuntą, taip pat žinodamas, kad gavėjas galimai yra nesąžiningas, atsiimti grąžinamą siuntą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, tačiau nesiėmė visų pirmiau minėtų veiksmų ir taip sudarė galimybę siuntą atsiimti gavėjui.
8. Atsakovė pateiktose papildomose paaiškinimuose pažymi, kad ieškovas buvo užsakęs siuntos įvertinimo paslaugą ir siuntos įvertinimo sumą nurodęs - 700 Eur. Paaiškino, kad ieškovo paminėtas siuntos draudimas – tai įvertintoji pašto siunta. Tai nėra tradiciškai suprantamas daiktų/turto draudimas, tačiau, kad būtų lengviau suprasti pašto paslaugos naudotojams, bendrovės interneto svetainėje ši papildoma paslauga įvardinama kaip „draudimas (įvertinimas)“. Visur bendrovės internetiniame tinklapyje prie naudojamos sąvokos „draudimas“ skliausteliuose yra pateikiamas sukonkretinimas/paaiškinimas – kad tai – „įvertinimas“. Pirkdamas pašto paslaugą, siųsdamas vertingus daiktus, siuntėjas gali įsigyti šią papildomą paslaugą už papildomą mokestį – įvertinti siuntą (nurodyti siunčiamo daikto vertę). Siunčiant pašto siuntą per bendrovės siuntų savitarnos terminalus, bendrovė už prarastas ar sugadintas siuntas prisiima atsakomybę iki 500 Eur ribos. Taigi, ieškovas, siųsdamas didesnės vertės daiktą nei 500 Eur, už papildomą mokestį galėjo įvertinti siuntą – tačiau tai nereiškia, kad siuntos įvertinimas keičia bendrąsias bendrovės atsakomybės sąlygas. Tai tik reiškia, kad konstatavus siuntos praradimą ar visišką sugadinimą dėl bendrovės kaltės, ieškovui būtų atlyginta ne 500 Eur, o ieškovo nurodyta (ir pagrįsta) siuntos vertė (700 Eur). Ginčo atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad siunta būtų buvusi prarasta dėl atsakovės kaltės. Taip pat, nėra pagrindo konstatuoti siuntos praradimo ar sugadinimo fakto – priešingai, siunta nebuvo prarasta, o buvo įteikta ieškovo nurodytam siuntos gavėjui. Ieškovo patirtus nuostolius nulėmė ir yra atsakinga ne bendrovė, o siuntos gavėjas – ieškovo parduodamos prekės nesąžiningas pirkėjas, neatsiskaitęs už įsigytą prekę ir atlikęs neteisėtus veiksmus.
9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo nuomone, jis kompiuterį prarado dėl pašto aplaidumo, paštas turėjo laiko per 4 dienas sutvarkyti duomenis ir neišsiųsti el. paštu pranešimą apie siuntos atsiėmimą kitam asmeniui.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo ir papildomų paaiškinimų argumentus, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad siunta nebuvo prarasta, buvo pristatyta, ją atsiėmė ieškovo nurodytas gavėjas, todėl šiuo atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė neteikia tokių paslaugš kaip siuntos stabdymas ir grąžinimas siuntos siuntėjui. Žala kilo dėl to, kad trečiasis asmuo (siuntos gavėjas) neatsiskaitė su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
11. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, taip pat byloje nėra ginčo, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. 12:31:32 val. ieškovas įdėjo į AB „Lietuvos paštas“ siuntų savitarnos terminalą (STT), esantį prie prekybos centro „Rimi Pilaitė“, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntimui į Kauną siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 30 d. 12:08 val. siunta buvo paimta iš SST, 14:16 val. siuntos siuntėjas kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ Kontaktų centrą (telefonu 8 700 55400), prašydamas sustabdyti siuntos pristatymą gavėjui. Siuntos siuntėjui nurodžius tokio prašymo pagrindą (galimas gavėjo sukčiavimas), siuntos siuntimas gavėjui buvo sustabdytas ir 2019 m. spalio 4 d. 10:30:56 val. siunta buvo grąžinta į siuntėjo siuntų savitarnos terminalą, esantį prie prekybos centro „Rimi Pilaitė“, adresu (duomenys neskelbtini), o 14:41 val. siunta buvo atsiimta.
12. Ieškovo teigimu, siuntą (kompiuterį) atsiėmė ne jis, o nurodytas pradinis gavėjas (galimas sukčius), todėl prašo atlyginti 500 Eur žalą (kompiuterio vertę). Žalos dydį ieškovas įrodinėja byloje pateikta 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra SKP-082588, remiantis kuria ieškovas įsigijo minėtą kompiuterį už 876,02 Eur.
13. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad atliekant siuntos grąžinimą siuntėjui, AB „Lietuvos paštas“ informacinėje sistemoje gavėjo telefono numeris, kuriuo siunčiamas informacinis pranešimas apie siuntos grąžinimą, buvo pakeistas į siuntėjo telefono numerį, tačiau gavėjo el. pašto adresas į siuntėjo el. paštą liko nepakeistas, todėl informuojantis pranešimas apie siuntos grąžinimą buvo išsiųstas ne tik siuntėjo telefono numeriu, bet ir ant siuntos nurodytu gavėjo el. pašto adresu.
14. Byloje taip pat nustatyta, jog šalys ginčą bandė spręsti ne teismo tvarka. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba), nagrinėjančią naudotojų ir pašto paslaugų teikėjų ginčus, su prašymu dėl kilusio ginčo išnagrinėjimo. Tarnybos direktorius 2020 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1V-195 ieškovo prašymo nagrinėti ginčą netenkino, nes nenustatė pagrindo pripažinti vartotojo teisės į žalos atlyginimą. Tarnyba pažymėjo, kad teisės aktai nenumato siuntos siuntimo sustabdymo ar atšaukimo paslaugos, vartotojas su teikėja susitarė dėl siuntos pristatymo gavėjui (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)), už šią paslaugą vartotojas teikėjai sumokėjo nustatytą mokestį. Be to, el. pašto adreso keitimas ar koregavimas siuntos kortelėje nėra galimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teikėja pažeidė jai įtvirtintas pareigas, ar pripažinti, kad siunta prarasta dėl teikėjo kaltės.
Dėl ieškinio senaties termino.
15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
16. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, jog nacionalinėje teisėje nustatyta senatis savaime nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.), nacionalinėje teisėje gali būti nustatytas senaties institutas (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį teismui pateikė 2020 m. gruodžio 21 d., ieškiniu prašo atlyginti patirtą žalą, (įvykio laikas 2019 m. rugsėjo - spalio mėnuo). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš delikto, o ne paslaugos teikėjo ir gavėjo sutartinių santykių, taigi ieškovas padavė ieškinį, nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto 3 metų ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
20. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015.).
21. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
22. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš netinkamo pašto paslaugų teikimo. Pašto paslaugos teikimo veiklą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (toliau – Pašto įstatymas) (Pašto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
23. Pašto paslaugos teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas nustatytas Pašto įstatymo 12 straipsnyje. Iš įstatyminio reglamentavimo matyti, kad dėl netinkamai suteiktos pašto paslaugos žalos atlyginimo gali reikalauti tik siuntėjas ir tik tuo atveju, jei pašto siunta dingsta ar yra sugadinama (1 dalis), žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų atlyginama vadovaujantis šiuo įstatymu (4 dalis), žala atlyginama už dingusią pašto siuntą, jei ji prarandama dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės (5 dalis). Pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo (9 dalies 6 punktas).
24. Pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę pagal paslaugos užsakovo, šiuo atveju - siuntos siuntėjo, pasirinktą paslaugą - pašto siuntos pristatymą nurodytu gavėjo adresu. Remiantis atsakovės bei tarnybos išaiškinimais, pašto sistema nėra pritaikyta siuntų stabdymui ir grąžinimui (tokios paslaugos ir/ ar pareigos nenumato pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai), sistemoje nėra galimybės pakeisti el. pašto adreso. Pažymėtina, kad atsakovė vykdė siuntimo paslaugas pagal siuntėjo (ieškovo) užsakymo duomenis, šių duomenų savo iniciatyva nesuvedė/nekoregavo, nedarė kitokio keitimo. Gavus duomenis, kad prekę iš ieškovo įsigijęs asmuo, galimai apgavo ieškovą, kaip minėta, 2019 m. spalio 4 d. siunta buvo grąžinta į siuntėjo siuntų savitarnos terminalą, esantį prie prekybos centro „Rimi Pilaitė“, adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną siunta buvo atsiimta. Atsižvelgiant į tai, siunta negali būti laikoma dingusia. Duomenų patvirtinančių, kad minėta siunta buvo apgadinta ar dingusi dėl atsakovės darbuotojų veiksmų byloje taip pat nepateikta. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja atsakovės atsakomybės sąlygos dėl ieškovui padarytos žalos.
25. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pašto paslaugos teikėja – atsakovė – būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar neįvykdžiusi teisės aktuose nustatytos pareigos, siunta buvo atsiimta, taigi, nesant įrodytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, atsakovei nekyla civilinė atsakomybė. Nesant nustatytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.
26. Pažymėtina ir tai, kad remiantis byloje pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00240-20 medžiaga, dėl byloje nagrinėjamojo įvykio ieškovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau šiuo metu tyrimas yra sustabdytas, nes nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Teismas informuoja, kad nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ieškovas galės kreiptis su savarankišku ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš nustatyto nusikalstamą veiką padariusio asmens.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
27. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė tokių išlaidų patyrė.
28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.