Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalims priklausančio nurodyto turto bendra vertė (turto aktyvas) yra 78 800 Eur. Ieškovė pažymi teismui, jog atsakovas L. V. turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuris nėra dalijamas, t.y. žemės sklypas(duomenys neskelbtini)k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 0,1000 ha ploto, įgytas dovanojimo sutarties Nr. 1346 (2006-08-22) pagrindu, registruotas asmeninės nuosavybės teise. Daugiau jokio kito dalintino, t.y. šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio arba asmenine nuosavybe esančio turto ji ir atsakovas neturi. Ieškovė, O. T.V., turi neįvykdytą 84 950 Eur dydžio įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas (kredito likučio suma 2016-10-18 dienai). Ieškovė 2007-06-26?sudarė paskolos sutartį Nr. 1550718011277-19 su kreditoriumi AB SEB bankas dėl 82 642,46 Eur kredito suteikimo ir dėl 18 562,66 Eur kredito suteikimo. Bendra paskolos suma 101 205,12 Eur. Atsakovas L. V. laidavo už paskolos sutarties Nr. 1550718011277-19?tinkamą vykdymą. Įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankas yra solidarus. Ieškovė patvirtina, jog kitų jai žinomų asmeninių ar bendrų su atsakovu kreditorių, nėra. Ieškovė prašo teismo visą šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti natūra lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai priskiriant po ½ dalį turto. Automobilis Mazda 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš prekybos automobiliais įmonės BRC (UAB „Baltijos realizacijos centras“). Automobilio įsigijimo kaina – 28 000 Lt, kuri buvo sumokėta pradiniu įnašu – 4 000 Lt, kuris buvo gautas realizavus Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį ir 24 000 Lt paskolos (lizingo) įmokomis, kurias padengė atsakovas. Šalims nutraukus santykius (2011 m. spalio mėnesį), atsakovas pareikalavo ieškovės grąžinti jam visą skolą už automobilį – sumokėtas įmokas lizingui, viso 24 000 Lt (6 950,88 Eur) bei jo iki 2011 m. rugsėjo mėnesio mokėtas įmokas už butą. Ieškovė grąžino atsakovui visą skolą už automobilį, todėl atsakovas minėtą automobilį perregistravo ieškovės vardu. Ieškovė perdavė atsakovui 12 000 Lt (3 475,44 Eur) grynais pinigais bei nuo 2012-01-17 iki 2014-12-08 pervedė atsakovui 17 847 Lt (5 168,85 Eur) sumą dalimis. Taigi, ieškovės teigimu, ji visikai atsiskaitė su ieškovu. Konstatavus, jog ieškovė O. T.V. po faktinių santykių nutraukimo visiškai atsiskaitė su atsakovu už automobilį MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo reikalavimas dėl neva likusios skolos už automobilį turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Padalijus šalims priklausantį turtą lygiomis dalimis natūra, priteisiant kiekvienai šaliai po ½ dalį turto, ieškovė, atsižvelgdama į atsakovui nuo 2012 m. sausio mėnesio mokėtas įmokas už automobilį ir butą, ir atsakovo mokėtas įmokas bankui sudarė sekantį kompensacijų balansą: nuo 2012-01-01 atsakovas mokėjo įmokas kreditoriui už šalims suteiktą paskolą įsigyti Butą, Žemės sklypą ir Požeminį parkingą. Atsakovas mokėjo kreditoriui įmokas už paskolą paskutinius 57 mėnesius, vidutiniškai po 265 Eur, mokėdamas tiek savo, tiek ieškovės dalį. Atsakovo sumokėtų asmeninių įmokų dalis sudaro – 7 552,50 Eur. Šią sumą atsakovui turėtų grąžinti ieškovė. Ieškovė nuo 2012-01-17 atsakovui sumokėjo viso 8 644,29 Eur, mokėdama dalimis: 3 475,44 Eur (arba 12 000 Lt) sumokėdama grynais bei nuo 2012-01-17 iki 2014-12-08 pervedė atsakovui 5 168,85 Eur (arba 17 847 Lt) dalimis. Skaičiuojant, jog ieškovė, atlikdama šiuos mokėjimus Atsakovui, sumokėjo 6 950,88 Eur skolą už automobilį Mazda, likusi atsakovui sumokėta suma – 1 693,40 Eur yra mokėjimai už būsto paskolą. Ieškovės paskaičiavimais, atsakovui priteistina jo nuo 2012-01-01 iki 2016 m. spalio mėn. už atsakovę sumokėtų įmokų kreditoriui dalis (7 552,50 Eur) yra mažintina jam ieškovės jau sumokėta dalimi (1 693,40 Eur), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 5 859,10 Eur dydžio kompensacija.

Atsakovas L. V. pareiškė priešieškinį ieškovei O. T.-V., kuriuo prašė santuoką, sudarytą 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutraukti dėl O. T.-V. kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukros P. V., gim. 2007 m. rugsėjo 21 d., gyvenamąją vietą su O. T.-V.; nustatyti L. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

1. L. V. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas dukrą penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą.

2. L. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienos savaitės darbo dieną - trečiadienį. L. V. pasiima dukrą nustatytą darbo dieną nuo 17 val. iki 18 val. iš mokyklos arba iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į mokyklą ketvirtadienį ryte arba į jos gyvenamąją vietą.

3. L. V. turi teisę bendrauti su dukra porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 19.00 val. iki 20 val.

4. L. V. turi teisę bendrauti su dukra neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 19.00 val. iki 20 val.

5. L. V. bendrauja su dukra kiekvienais metais per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, per Naujuosius metus ir per Šv. Velykas pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną nuo 19.00 val. iki 20 val.

6. O. T.V. su dukra bendrauja kiekvienais metais per stačiatikių Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas, todėl L. V. bendravimas per šias šventes nevyksta.

7. L. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), kiekvienų metų rugpjūčio 25-ą dieną (L. V. gimtadienis), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 19.00 val. iki 20 val.

8. O. T.V. bendrauja su dukra kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), kiekvienų metų balandžio 11-ą dieną (O. T.-V. gimtadienis), jei nurodytos dienos sutampa su L. V. bendravimo su dukra laikotarpiu, tuomet jis grąžina dukrą iki šios šventinės dienos 11:00 val.

9. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 d., o atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. - kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.

10. O. T.V. nedelsiant informuoja L. V., jeigu pasimatymas dėl dukros ligos negali įvykti įprastine tvarka. Sergančią dukrą tėvas lanko jos gyvenamojoje vietoje, jeigu dėl gydančio gydytojo rekomendacijų dukra šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku negali išvykti iš gyvenamosios vietos; nurodytu laikotarpiu tėvas turi teisę lankyti dukrą tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su dukra dienomis.

11. O. T.V. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja L. V. apie kitus pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką.

12. L. V. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja O. T.-V. apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

13. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukros interesams.

Atsakovas taip pat teismo prašė, priteisti iš jo po 175 Eur dukros P. V., gim. 2007 m. rugsėjo 21 d, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį į O. T.-V. nurodytą sąskaitą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja paskiriant O. T.-V. Padalinti santuokoje įgytą priteisiant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); šalims priklausančios 1/240 dalies žemės sklypo, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); šalims priklausančios 1/77 dalies negyvenamosios patalpos – Automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Viso turto už 35 000 Eur. Teisės ir pareigas pagal 2007 m. birželio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 1550718011277-19, sudarytą su AB SEB banku. 2016 m. sausio 26 d. bendras negrąžintas kredito likutis yra 87 246,54 Eur, po santuokos nutraukimo palikti vykdyti solidariai abiem sutuoktiniams, t.y. kredito sutarties sąlygos po santuokos nutraukimo yra nekeičiamos. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t.y. nuo 2012 m. kovo 1 d. Iš O. T.-V. L. V. naudai priteisti 729,55 Eur kompensaciją už solidarių prievolių įvykdymą iš asmeninio turto pagal kredito ir lizingo sutartis automobiliui įsigyti. Priteisti iš O. T.-V. L. V. naudai 1 882,53 Eur skolą už paskolą atostogoms. Iš O. T.-V. L. V. naudai priteisti 7 994,84 Eur kompensaciją už bendrų solidarių prievolių vykdymą iš asmeninio turto pagal 2007-06-26 būsto kredito sutartį su AB SEB banku. Iš O. T.-V. L. V. naudai priteisti 1 831 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Iš O. T.-V. L. V. naudai priteisti 1 690 Eur kompensaciją už pajamas gautas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nuomos. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, atitinkamai – L. V. – V., o O. T.-V. – T.. Priteisti iš O. T.-V. bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su sugyventiniu ir nepilnamete dukra P. V., gim. 2007-09-21, gyvena nuomojamame penkių kambarių name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas naujos statybos, su uždaru kiemu. Nepilnametei šalių dukrai sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, mokytis ilsėtis. Nepilnametė P. V. mokosi Vilniaus darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ 2 klasėje, lanko prailgintos dienos grupę, žirgyną, keramikos ir rankdarbių būrelius. Skyriaus specialistė bendravo su mergaite, kuri bendravo drąsiai, pasakė, kad nori gyventi su mama, o su tėvu – bendrauti. Sakė, kad tėvai atsižvelgia į jos nuomonę ir yra taip, kaip ji nori. Mergaitė pasakojo, kad su tėvu žaidžia, piešia, prižiūri akvariume augančias žuveles, atostogas ir šventes ji norėtų praleisti ir pas tėvą, ir pas mamą, ir pas senelius. Ieškovė dirba projektų vadove UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro apie 850-900 Eur. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Atsakovas L. V., kartu su drauge, gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos lankytis, nakvoti. Atsakovas dirba inžinieriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo teigimu gauna apie 1 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovas sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovui išėjus iš namų, dukra liko gyventi su motina, tarp atsakovo ir dukros yra stiprus emocinis ryšys, kuris iki bylos iškėlimo buvo palaikomas maksimaliu jų bendravimu. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės P. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas dukrai. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovo ir dukros bendravimas kenktų nepilnamečio vaiko interesams, dukra P. noriai bendrauja su tėvu, jo pasiilgsta. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančių tėvu riboja jo bendravimą su dukra, kadangi atsakovas su dukra praleistų tik antrą mėnesio savaitgalį, neišsamus bendravimas švenčių dienomis, atostogų laikas ribojamas 14 dienų laikotarpiu, nors vaikas turi teisę praleisti su tėvu ne mažiau kaip pusę visų savo mokyklinių atostogų ir pan. (elektroninės bylos priedo, b.l. 4-5).

Į bylą yra pateikti rašytiniai liudytojo V. B. parodymai, kuriuose yra nurodyta, kad 2013-02-14 popietę kartu su sutuoktine A. B. šventė Šv. Valentino dieną „Harmony Park“ SPA komplekse, Prienų rajone. Sutiko ten ieškovę kartu su nematytu vyru. Susitiko rūbinėje, kadangi liudytojas jau ruošėsi išeiti, o ieškovė tik atėjo. Vyriškis buvo maždaug ieškovės amžiaus. Susitikimo metu ieškovė akivaizdžiai sutriko. Ieškovė liudytoją pažinojo kaip atsakovo pažįstamą, kartu buvusio vyro nepristatė. Vyras, buvęs kartu su ieškove, pasitraukė į nuošalę ir su liudytoju bei jo šeima nebendravo. Pakalbėję su ieškove nereikšmingomis temomis, išsiskirstė (elektroninės bylos priedo, b.l. 26-27).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad šalių santykiai yra painūs. Atsakovo parodymai yra nenuoseklūs ir painūs dalyje dėl prievolių dengimo. Atsakovas teigė, kad ieškovė nenurodė pervedamų sumų paskirties, tačiau ieškovė mano, kad už automobilį su atsakovu pilnai atsiskaitė. Kitos mokėtinos sumos buvo už solidarias prievoles. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu ir už atostogas, tai patvirtina byloje pateikti elektroniniai laiškai. Ieškovė niekuomet netrukdė atsakovui bendrauti su dukra, tačiau pažymi, kad stačiatikių Kalėdos Lietuvoje nėra švenčiamos, todėl dukra atostogas ugdymo įstaigose turės tik per katalikų šventes. Tokiu būdu motina neteks teisės praleisti su dukra ne tik švenčių, bet ir žiemos atostogų.

Teismo posėdžio metu atsakovas L. V. palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais, su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012-03-01, kai jis išėjo iš šeimos namų. Teigė, kad ieškovė nuo 2011 metų turėjo romaną su D. Č., tačiau tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti. Šiuo metu atsakovas turi kitą šeimą, nuo 2014 metų birželio mėnesio gyvena su kita moterimi. Ieškovė paprašė atsakovo išeiti iš bendrų namų, nes buvo daug konfliktų ir nesutarimų. Atsakovas sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 175 Eur periodinėmis išmokomis, jo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur. Dėl transporto priemonės – keleivinio automobilio Mazda, atsakovas teigia, kad šią transporto priemonę sutuoktiniai pirko kartu už 26 000 Lt (7 530 Eur). 13 000 Lt automobilio pirkimui buvo paskolinta, o kita dalis pagal išperkamosios nuomos sutartį – lizingo būdu. Atsakovo teigimu, ieškovė jam kompensavo tik dalį automobilio kainos, t.y. 3 900 Eur. Pinigus atostogoms atsakovas ieškovei paskolino. Ji išvyko su dukra į Maljorką. Kelionė kainavo 3 500 Lt, pragyvenimui paskolino dar 3 000 Lt.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pati ieškovė užkirto kelią bet kokiam susitaikymui, todėl santuokos nutraukimui lemiamos įtakos turėjo ieškovės veiksmai. Gyvenimą skyrium prašo laikyti nuo 2012-03-01. Atsakovas prievoles vykdė ir už save, ir už ieškovę. O ieškovė savo sąskaita turėjo išlaikyti dukrą. Atsakovas tikslino priešieškinį, reaguodamas į ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pati ieškovė sumažino šeimos turtą, pardavusi transporto priemonę be atsakovo sutikimo. Ieškovė neįrodė, kad automobilis buvo sugedęs. Pajamos, gautos už bendrą turtą, turi būti dalijamos per pusę. Byloje ginčas nekilo dėl pajamų, gautų už buto nuomą. Nors ieškovė ir nurodė, kad už nuomą gautas lėšas panaudojo buto remontui, šių argumentų ieškovė neįrodė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės O. T.-V. ir atsakovo L. V. santuoka sudaryta 2006-08-09 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 125. Santuokos metu šalims 2007-09-21 gimė dukra P. V..

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nuomone, santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas nuolat vartojo alkoholį, psichologinį smurtą, šeimoje nustatinėjo elgesio taisykles, kurios ieškovei nebuvo priimtinos, jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė po dukros gimimo tapo aikštinga, priekabi, bet koks atsakovo bandymas kalbėtis baigdavosi pykčio protrūkiais, tačiau jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Abi šalys teismui patvirtino, kad nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, kaip teigia ieškovė, arba nuo 2012-03-01, kaip teigia atsakovas, gyveno skyrium ir toks gyvenimas juos abu tenkino, kadangi po to, kai apsigyveno skyrium šalys visiškai nebandė susitaikyti, o iš karto susirado kitus partnerius, pradėjo su jais gyventi ir susilaukė vaikų. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius liudytojo parodymus, kuriuose yra nurodyta, kad liudytojas su šeima 2013 metų vasario mėnesį, švęsdamas Valentino dieną, sutiko ieškovę su kitu vyru, kuri anot liudytojo, labai sutriko pamačiusi liudytoją. Tokie parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais apie tai, kad ieškovė turėjo kitų vyrų, kadangi, kaip minėta šalys pačios nurodė, kad kartu negyveno ir šiuo atveju neturi reikšmės ar kartu negyveno nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, ar nuo 2012 metų kovo mėnesio. Laikytina, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto. Kaip aukščiau nurodyta abi šalis tenkino gyvenimas skyrium, po ko jie ir susirado kitus partnerius.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, paliekama iki santuokos turėta pavardė T. (CK 3.69 str. 1 d.).

Abi šalys nurodė skirtingus laikotarpius nuo kada, jų manymu, sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iš bendrų namų išėjo 2011 metų lapkričio mėnesį, tačiau, neturėdamas kur gyventi, grįžo į būstą ir galutinai išsikėlė 2012 metų kovo mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovui grįžus jie bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno, gyveno skirtinguose kambariuose, tačiau šalių valia buvo gyventi skyrium nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Atsakovas prašė laikyti, kad šalys gyvena skyrium nuo 2012 metų kovo 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2011-11-15 sudarė su AB SEB banku lizingo sutartį, pagal kurią įsigijo transporto priemonę – keleivinį automobilį MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į šią aplinkybę, negalima teigti, jog šalys bendro ūkio neveda ir gyvena skyrium nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, kadangi nevesdami bendro ūkio šalys nebūtų priėmę sprendimą pirkti lizinguojamą transporto priemonę. Todėl labiau tikėtina, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2012 metų kovo 1 d. (CPK 185 str.).

Ieškovė prašė nepilnametės dukros naudai priteisti po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje sutiko, priešieškiniu prašė iš jo dukrai priteisti išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

VĮ Registrų centras duomenimis O. T.-V. ir L. V. vardu yra įregistruotas butas, dalis žemės sklypo bei dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini). Šie turto objektai šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuriuos sutuoktiniai įgijo sudarę paskolos sutartį su AB SEB banku.

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Ieškovės vardu buvo įregistruota transporto priemonė – keleivinis automobilis Mazda 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra parduotas. Ieškovė dirba nuo 2015-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove pagal neterminuotą darbo sutartį, jos darbo užmokestis sudaro apie 850-900 Eur per mėnesį. Ieškovė sutuoktiniams priklausančiame bute negyvena, nuomojasi kartu su sugyventiniu 5 kambarių namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovo L. V. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė, įgyta dovanojimo pagrindu. Atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur. Atsakovas yra sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2014-08-18 nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos kaina 260 Eur per mėnesį.

Ieškovė yra sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui nuomoja sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos kaina yra 290 Eur per mėnesį.

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad abi šalys turi nekilnojamojo turto, abu turi darbus ir pastovias pajamas, kreditorinį įsipareigojimą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametė šalių dukra P. V. turėtų specialiųjų poreikių. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, iš tėvo nepilnametės dukros P. V., gim. 2007-09-21, išlaikymui priteistina po 175 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-11-19, iki nepilnametės dukros (CK 3.201 str.). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina O. T.V. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 6 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės P. V. naudai už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė. Nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovė išlaikys šalių nepilnametę dukrą, o atsakovas mokės kreditorinius įsipareigojimus ir už ieškovę, kadangi tiek kreditorinis įsipareigojimas, tiek išlaikymo dukrai dydis yra vienodo dydžio.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

3. L. V. turi teisę bendrauti su dukra porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 19.00 val.;

4. L. V. turi teisę bendrauti su dukra neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 19.00 val.;

5. L. V. bendrauja su dukra neporiniais metais per katalikų Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 19.00 val., poriniais metais per Šv. Kūčias, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 12.00 val.;

6. L. V. bendrauja su dukra neporiniais metais per katalikų Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 19.00 val., poriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną 12.00 val.;

7. L. V. bendrauja su dukra poriniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 19.00 val.;

8. L. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.;

9. O. T. – V. bendrauja su dukra kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena).

10. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 d., o atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. - kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, neporiniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.

11. O. T. – V. nedelsiant informuoja L. V., jeigu pasimatymas dėl dukros ligos negali įvykti įprastine tvarka. Sergančią dukrą tėvas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoje, jeigu dėl gydančio gydytojo rekomendacijų dukra šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku negali išvykti iš gyvenamosios vietos; nurodytu laikotarpiu tėvas turi teisę lankyti dukrą tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su dukra dienomis.

12. O. T. – V. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja L. V. apie kitus pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką.

13. L. V. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja O. T. – V. apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

14. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu, Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukros interesams.

Dėl turto padalinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. T.V. su kreditoriumi AB SEB banku 2007-06-26 sudarė kredito sutartį Nr. 1550718011277-19. Sutuoktinis L. V. laidavo už prievolė įvykdymą. Prievolių pagal 2007-06-26 kredito sutartį Nr. Nr. 1550718011277-19 įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 1/77 dalys negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Abi šalys prašė teismo po santuokos nutraukimo pripažinti kreditorių įsipareigojimą solidaria prievole. AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į šalių procesinius dokumentus, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo už visas prievoles pagal su AB SEB banku 2007-06-26 sudarytą kredito sutartį Nr. 1550718011277-19 O. T. V. ir L. V. kreditoriui AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai.

Dėl nurodyto, teismas šį šalių kreditorinį įsipareigojimą po santuokos nutraukimo pripažįsta solidaria šalių prievole.

Dėl kompensacijų.

Ieškovė, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš jos atsakovo naudai priteisti 5 859,10 Eur kompensaciją už jo sumokėtas įmokas kreditoriui AB SEB bankui. Iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 6 300 Eur bei atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, tokiu būdu iš atsakovo priteisti 440,90 Eur ieškovės naudai.

Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti jam 1 831 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Nurodė, kad ieškovė 2016-07-24 pardavė transporto priemonę MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo įgyta lizingo būdu ir paimta paskola, be atsakovo sutikimo, taip sumažindama bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Automobilis buvo įsigytas 2011 metais už 8 109 Eur, o parduotas už 1 500 Eur. Iš byloje pateiktos VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti kad automobilio vertė yra 3 662 Eur neįskaičius PVM mokesčio. Todėl prašo priteisti jam pusę šios sumos.

Savo procesiniuose dokumentuose šalys nurodė, kad 2011-11-15 sudarė kredito sutartį su AB SEB banku, kurios pagrindu buvo suteiktas 15 000 Lt kreditas, kurį panaudojo automobilio MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui. Dėl likusios dalies buvo sudaryta lizingavimo sutartis. Automobilio kaina buvo 8 109,36 Eur (28 000 Lt). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pradiniam įnašui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos - 4 000 Lt, kurios buvo gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis, nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Abi šalys nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė atsakovui grynaisiais pinigais atidavė 3 475,44 Eur (12 000 Lt). Atsakovas tai patvirtino ir šią sumą išskaitė iš susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonę.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad atsakovas dengė solidarią prievolę. Ieškovė prašė iš jos priteisti atsakovui 5 859,10 Eur dydžio kompensaciją už jo sumokėtas įmokas AB SEB bankui. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, kad atsakovui pravedė 1 693,40 Eur už būsto paskolą. Atsakovas prašė jo naudai iš ieškovės priteisti 7 994,84 Eur.

Iš ieškovės pateikto 2012-09-06 mokėjimo nurodymo 950 Lt sumai, kurio paskirtyje nurodyta „už butą + mašinos lizingas“, teismas nustatė, kad 390 Lt sumą ieškovė pervedė atsakovui už mašinos lizingą, o likusi 560 Lt (162,18 Eur) suma labiau tikėtina, kad buvo pervesta už būsto paskolą (CPK 185 str.). Dėl kitų ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų teismas aukščiau pasisakė, kad iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų bei mokėjimo nurodymų nėra įmanoma identifikuoti, kad ieškovės pravestos atsakovui sumos buvo būtent už būsto paskolą, todėl jos argumentai kitoje dalyje yra atmestini, kaip neįrodyti.

Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimų dėl kompensacijos už atostogas priteisimo, nurodė, kad šalys susitarė, jog dalį už atostogas skirtų lėšų ji atsakovui grąžins, o dalis – skirta nepilnamečiam vaikui – bus padengta atsakovo. Kilus teisminiam ginčui dėl santuokos nutraukimo atsakovas pradėjo reikalauti, kad ieškovė grąžintų jam visą sumą už atostogas. Ieškovė teismui pateikė 2015-05-07 susirašinėjimą, kuris, ieškovės manymu, patvirtina, kad ji už atostogas su atsakovu atsiskaitė, tačiau, teismo vertinimu, jame visiškai nieko nėra kalbama apie lėšas, paskolintas atostogoms, o juo labiau, kad ieškovė nėra skolinga atsakovui. Atsakovas teigė, kad ieškovei paskolino 1 882,53 Eur atostogoms į Maljorką. Ši suma nebuvo skirta nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovo manymu, tai buvo eilinė paskola, kurios ieškovė jam negrąžino.

Dėl kompensacijų ir išlaikymo įsiskolinimo įskaitymo. Ieškovė prašė teismo įskaityti iš ieškovės priteistas sumas (už bendrų kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą) bei iš atsakovo priteistas sumas (išlaikymo įsiskolinimą) ir priteisti likutį.