Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei UAB „Palink“ dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi UAB „Palink“ darbuotojo R. L. prašymą, 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-2621 nusprendė darbuotojo prašymo dėl 824 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis netenkinti.

2. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, išspręsti darbo ginčą iš esmės ir priteisti iš darbdavio UAB „Palink“ 824 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis. Ieškovas nurodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 554/484 jis dirba UAB „Palink“ (duomenys neskelbtini). Faktinė darbo vieta buvo bendrovės valdomose patalpose, parduotuvėje „Iki“ (duomenys neskelbtini). Darbdavys įsipareigojo mokėti jam kas mėnesį 810 Eur darbo užmokestį. Darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita 36 val. per savaitę. Ieškovo skaičiavimu darbo užmokestis per savaitę sudaro 200 Eur, apie 5,6 Eur per valandą (pagal grafiką ieškovas turėjo dirbti 4 dienas apie 40 val., po 10 val. per dieną). Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį jis dirbo 7 dienas, iš jų 6 dienas dirbo po 8 valandas, 1 dieną – 11 valandų, tai sudaro 59 valandas. Darbdavys, ieškovo teigimu, faktiškai nenurodė šio dirbto darbo laiko apskaitos dokumentuose, o nurodė tik 49 valandas ir už 10 valandų darbo nesumokėjo 112 Eur. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį jis dirbo 19 dienų, iš jų 4 dienas savo poilsio dienomis dirbo po 10 valandų už V. K., kuris nedirbo dėl ligos šio mėnesio 12-15 dienomis. Darbo grafikas liko be darbdavio pakeitimų, t.y. darbdavys neapskaitė 40 valandų darbo laiko poilsio dienomis ir nesumokėjo 488 Eur. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo pagal savo darbo grafiką 16 dienų ir vieną dieną papildomai ne pagal darbo grafiką. Faktiškai darbdavys sumokėjo tik už 14 dienų, o už dvi dienas, t.y. 20 darbo valandų neapmokėjo 112 Eur. Taip pat darbdavys neapmokėjo už 10 val. viršvalandinio darbo, t.y. irgi 112 Eur. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesį jis dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val. grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., todėl darbdavys neapskaitė 14 val. jo darbo ir nesumokėjo 132,60 Eur. Ieškovo teigimu, iš viso atsakovė yra neapmokėjusi jam 957, 60 Eur už neapskaitytą darbo laiką.

3. Atsakovė UAB „Palink“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. su ieškovu sudarytą darbo sutartį Nr. 554/484, ieškovui mokamas 810 Eur darbo užmokestis. Ieškovas dirbo darbo grafike, su kuriuo jis buvo raštu supažindintas, nurodytomis dienomis ir laiku, taip pat 1 dieną lapkričio mėnesį, ieškovui sutikus, jis dirbo per poilsio dieną. Ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį ieškovui buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pažymi, kad išmokėjus darbo užmokestį tiek už 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius, tiek ir už kitus mėnesius, pretenzijų dėl dirbtų darbo dienų ir atsiskaitymo už atidirbtas darbo dienas už minėtus mėnesius ieškovas neturėjo. Atsakovė pažymi, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą. Vėliau atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal pateiktus atsikaitymo lapelius ieškovui buvo tinkamai apmokama už dirbtą darbo laiką, už darbą poilsio ir švenčių dienomis (2019 m. lapkričio ir kovo mėn. atsiskaitymo lapeliai), taip pat mokami priedai (2020 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelis), premijos (2019 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelis) ir apmokėjimai už viršvalandinį darbą (2020 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelis). Pažymėjo, kad bendrovė 2016 m.. gruodžio 14 d. įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio keitimo visuose bendrovės valdomose parduotuvėse nustatė trijų mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimą, taigi ieškovui taip pat buvo taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas. Remiantis minėtu bendrovės įsakymu ir Darbo kodekso (toliau – DK) 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbti viršvalandžiai yra įvertinami tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Tai reiškia, kad viršvalandinių darbų laikas už atskirus apskaitinio laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojamas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra išskiriamas (žymimas bendras faktiškai dirbtas laikas) – o viršytos nustatytą darbo laiką valandos skaičiuojamos ir apmokamos tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą, arba darbuotojo prašymu, viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko. Pažymėjo, kad ieškovo spalio mėnesio darbo grafike, kurį jis yra pasirašęs, nurodyta, jog spalio 13- 15 d. yra darbo dienos, todėl ieškovo reikalavimas už darbą šiomis dienomis papildomai sumokėti kaip už darbą per poilsį yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad spalio mėnesį ieškovui darbo grafikas buvo pakeistas, apie darbo grafiko pakeitimą ieškovas įspėtas, su darbo grafiko pakeitimu ieškovas sutiko, todėl darbo grafikas buvo pakoreguotas, ieškovas pasirašytinai supažindintas su pakeitimu, ieškovas atvyko į darbą ir dirbo pagal atnaujintą spalio mėnesio darbo grafiką. Pagal atnaujintą darbo grafiką ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį ieškovui buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Atsakovė pažymėjo, kad pagal ieškovo skundą 2020 m. vasario mėnesį Valstybinė darbo inspekcija bendrovės parduotuvėje, kurioje dirbo ieškovas, vykdė patikrinimą, tačiau pažeidimų nenustatė. Atsakovė pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktą Sodros pažymėjimą matyti, jog darbuotojas V. K. 2019 m. spalio mėnesį nedarbingumo pasiėmęs nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovo R. L. ieškinį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas R. L. 2019 m. rugsėjo 17 d. darbo sutarties Nr. 554/484 su atsakove UAB „Palink“ pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini), bendrovės valdomoje parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Darbo sutarties 3 punktu sulygta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui kas mėnesį 810 Eur darbo užmokestį. Pagal darbo sutarties 5 punktą sulygta, kad darbuotojo darbo laiko trukmė – suminė darbo laiko apskaita, 36 val. per savaitę, konkrečios pamainos trukmė – darbo laiko grafike. Teismas nurodė, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo ieškovui už 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesius.

6. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už viršvalandžius 2019 m. rugsėjo mėnesį, pažymėjo, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m. rugsėjo mėnesį, ieškovui priskaičiuota suma 226,80 Eur, atsikaitymo lapelyje nurodyta, kad ieškovas dirbo 7 dienas, 49 valandas. Ieškovas neginčija, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo 7 dienas, tačiau teigia, kad neteisingai apskaičiuotos darbo valandos, pasak ieškovo jis rugsėjo mėnesį dirbo 59 valandas, o ne 49 kaip nurodyta atsiskaitymo lapelyje, teigia, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo 7 dienas, iš jų 6 dienas dirbo po 8 valandas, 1 dieną – 11 valandų, tai sudaro 59 valandas. Darbdavys, ieškovo teigimu, faktiškai nenurodė dirbto laiko apskaitos dokumentuose, nurodė tik 49 valandas ir už 10 valandų darbo nesumokėjo 112 Eur. Pagal į bylą pateiktą 2019 m. rugsėjo mėnesio ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštį matyti, kad ieškovas dirbo 7 darbo dienas po 7 valandas (nuo 6 valandos iki 14 valandos). Kitų įrodymų, kurie paneigtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuotą ieškovo dirbtą darbo laiką byloje nėra, todėl teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo ne 49 valandas, o 59 valandas ir, kad yra pagrindas mokėti ieškovui už viršvalandžius.

7. Teismas spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už viršvalandžius 2019 m. spalio mėnesį, pažymėjo, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m. spalio mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 956,25 Eur, atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad ieškovas dirbo 18 dienų, 166 valandas. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. spalio mėnesį dirbo 19 dienų, iš jų 4 dienas savo poilsio dienomis dirbo po 10 valandų už V. K., kuris nedirbo dėl ligos šio mėnesio 12-15 dienomis. Darbo grafikas liko be darbdavio pakeitimų, nesumokėta 488 Eur už viršvalandinį darbą, 40 valandų. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesio ieškovo darbo grafike pažymėta, jog ieškovas dirbo 166 valandas. Ieškovo nurodomą aplinkybę, jog jis spalio mėnesį pavadavo savo kolegą V. K., teismas vertino kaip nepagrįstą, kadangi pagal byloje atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. duomenis iš Socialinio draudimo fondo valdybos (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) matyti, kad V. K. nedarbingumo pažymėjimas šiuo laikotarpiu nebuvo išduotas. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad 2019 m. spalio mėnesį ieškovas R. L. dirbo 18 dienų, 166 valandas. Šie duomenys atitinka atsiskaitymo lapelyje nurodytus duomenis ir patvirtina, kad su ieškovu atsiskaityta.

8. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už viršvalandžius 2019 m. lapkričio mėnesį, pažymėjo, kad pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m lapkričio mėnesį ieškovui priskaičiuota 983,50 Eur, atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad ieškovas dirbo pagal grafiką 14 dienų, 140 valandų, viso dirbta 15 dienų, 150 valandų. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo pagal savo darbo grafiką 16 dienų ir vieną dieną papildomai ne pagal darbo grafiką. Faktiškai sumokėta už 14 dienų, darbdavys neapmokėjo už dvi dienas už 20 darbo valandų – 112 Eur bei už vieną viršvalandinio darbo dieną 10 valandų, 112 Eur. Tačiau teismas nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog ieškovas viso dirbo 15 dienų, 150 valandų, tokios darbo valandos nurodytos ir ieškovo pateiktame atsiskaitymo lapelyje už 2019 m. lapkričio mėnesį. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad už visą ieškovo lapkričio mėnesį dirbtą laiką su ieškovu atsiskaityta.

9. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už viršvalandžius 2019 m. gruodžio mėnesį, pažymėjo, kad ieškovo teigimu, 2019 m. gruodžio mėnesį jis 14 dienų dirbo be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., o grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., ir todėl, ieškovo vertinimu, jam yra nesumokėta už 14 val. – 132,60 Eur. Tačiau pagal į bylą pateiktą 2019 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo su ieškovu R. L. lapelį, matyti, kad ieškovui priskaičiuota suma 810 Eur. Atsikaitymo lapelyje nurodyta, kad ieškovas dirbo 15 dienų, 140 valandų. Į bylą pateiktame ieškovo R. L. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas viso dirbo 15 dienų, 140 valandų. Šie duomenys atitinka atsiskaitymo lapelyje nurodytus duomenis ir, teismo vertinimu, patvirtina, kad už visą ieškovo gruodžio mėnesį dirbtą laiką su ieškovu yra atsiskaityta.

10. Teismas taip pat vertino, kad ieškovas neįrodė, jog darbdavys davė jam nurodymą dirbti viršvalandinį darbą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti viršvalandinį darbą (ne)egzistavimo pareigos atsakovei nustatymas, t. y. reikalavimas, kad atsakovė, kaip darbdavė, įrodytų, jog ji nedavė ieškovui nurodymo dirbti viršvalandžius, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko atsakovė objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas ir prieštarautų pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Kitaip tariant aplinkybes dėl darbdavio nurodymo dirbti viršvalandžiais turi įrodyti ieškovas. Tokių aplinkybių ieškovas byloje iš esmės neįrodinėjo, teigė, lyg jo buvo paprašyta dirbti papildomai pavaduojant kolegą, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovo nurodytas pavadavimo pagrindas, t.y. tai, kad kolega buvo nedarbingas, byloje neįrodytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas taip pat bandė kelti teismo abejones dėl darbo viršvalandžiais, pateikdamas į bylą atsakovės UAB „Palink“ parduotuvės higienos lapus, pagal kuriuos matyti, kad kai kurios higienos lapuose nurodytos dienos, dėl kurių už higieną pasirašė ieškovas, nesutampa su dienomis nurodytomis darbo grafike. Tačiau, teismas vertino, jog tai nėra vienareikšmis įrodymas, rodantis jog tomis dienomis ieškovas dirbo. Kai kur ieškovo parašai higienos lapuose eina vienas po kito pvz.: nurodant, kad ieškovas pasirašo už spalio 12 ir 13 dienas, padėti du iš eilės ieškovo parašai. Teismo vertinimu, iš ieškovo parašų higienos lapuose negalima vienareikšmiai spręsti, kad ieškovas tikrai darbdavio nurodymu šiomis dienomis dirbo papildomai. Juolab, kai tiek darbo apskaitos žiniaraščiuose, tiek atsiskaitymo lapeliuose ieškovo nurodytos darbo valandos, už kurias ir apskaičiuotas atlyginimas, sutampa. Be kita ko, ir darbdavys rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad ieškovo pasirašymas higienos lapuose ir anksčiau nesutapdavo su jo faktiškai dirbtu laiku, arba buvo neaiškiai pildomas (pvz.: rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais). Taigi, higienos kontrolės lapai nėra darbo laiką apskaitantis dokumentas ir esant kitiems rašytiniams įrodymams (atsisakymo lapeliams, kuriuos pateikė pats ieškovas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiams), nėra pagrindo spęsti, jog ieškovo dirbtas laikas buvos apskaitomas netinkamai. Be to, teismas pažymėjo, jog pagal ieškovo skundą Valstybinė darbo inspekcija 2020 m. vasario mėnesį vykdė patikrinimą, tačiau pažeidimų nenustatė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apelianto nuomone, teismas neištyrė faktinių aplinkybių, darbdavio pateiktus rašytinius įrodymus vertino vienpusiškai. Apeliantas pažymi, kad jis dirbo viršvalandinius darbus pagal žodinius darbdavio nurodymus, todėl negali to įrodyti kitaip, kaip tik liudytojų parodymais. Taip pat jis negalėjo pateikti duomenų apie tai, ar jo kolega V. K. buvo sužalotas ir kodėl jis neatėjo į darbą. Tačiau apeliantas teigia, kad 2019 m. spalio mėnesį jis dirbo vietoje jo. Duomenis apie tai, kodėl jis neatėjo į darbą, turėjo pateikti darbdavys arba juos turėjo rinkti teismas iš policijos ar ligoninės. V. K. galėjo nesikreipti dėl nedarbingumo, todėl Sodros duomenys neįrodo, kad jis nedirbo dėl sužalojimų. Teismas be pagrindo nesirėmė jo pateiktais higienos lapais, rodančiais kad jis buvo darbe, kai buvo ne jo darbo dienos pagal darbo grafiką. Teismas nesurinko įrodymų, nepašalino prieštaravimų. Teismas neaiškumus turėjo vertinti jo naudai.

12. Atsakovė UAB „Palink“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad ieškovas viršvalandžių nedirbo. Visada dirbo pagal savo darbo grafiką, su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovas teismo posėdžio metu prašymo apklausti liudytoju nepalaikė. Darbo ginčų komisijoje apklaustos liudytojos teigė, kad negali patvirtinti ieškovo nurodytų aplinkybių. Valstybinė darbo inspekciją, atlikusi patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Ieškovas V. K. nepavadavo, nes jis nedarbingumo neturėjo ir tai patvirtina Sodros duomenys. Atsakovės nuomone, higienos lapus ieškovas galėjo pasisavinti iš darbo vietos ir juos papildyti savo nuožiūra, todėl teismas neturėjo jais remtis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo darbo laiko – ieškovas teigia, kad jis dirbo ilgesnį darbo laiką, nei darbdavys užfiksavo. Paminėta aplinkybė yra fakto klausimas ir gali būti įrodinėjama visomis civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apeliantu, jog nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo pažeisti darbo ginčų nagrinėjimo principai. Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, be pagrindo nesikišo į įrodinėjimo procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs ieškovui pasinaudoti advokato pagalba bylą nagrinėjant teisme, bet tai neatleidžia teismo nuo pareigos veikti aktyviai ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei jie objektyviai yra būtini.

16. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas šiai bylai reikšmingus faktus nustatė remiantis vien darbdavio sudarytais dokumentais (darbo laiko apskaitos žiniaraščiu), nors ieškovas į teismą kaip tik ir kreipėsi dėl to, jog nesutiko su tuo, kaip darbdavys fiksavo jo darbo laiką. Ieškovas nurodė labai konkrečias aplinkybes dėl to, kada ir kodėl darbdavio sudarytuose dokumentuose jo darbo laikas buvo užfiksuotas netinkamai. Šių aplinkybių patikrinimas buvo šios bylos įrodinėjimo dalyku.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir darbdavio santykiai yra konfliktiški, ieškovas buvo pateikęs skundą dėl darbdavio Valstybinei darbo inspekcijai. Taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Dėl to šiuo atveju teismas negalėjo vertinti, kad darbdavio sudaryti rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, o turėjo juos vertinti kritiškai ir rinkti papildomus įrodymus. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas turėjo siekti pašalinti prieštaravimus tarp jo paaiškinimų ir darbdavio pateiktų įrodymų.

18. Ieškovas teigė, kad papildomą darbo laiko apskaitoje nefiksuotą darbą jis dirbo ne savo iniciatyva, o parduotuvės vadovės arba mėsos cecho vadovo nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog šią aplinkybę teismas turėjo tirti ir rinkti įrodymus, kurie tai patvirtintų ar paneigtų, t.y. teismas turėjo apklausti ieškovo tiesioginius vadovus. Ieškovas taip pat teigė, kad jis dirbo vietoje bendradarbio V. K. per jo pamainą 2019 m. spalio 12 - 15 dienomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismas ir šią aplinkybę privalėjo patikrinti. Apeliantas pagrįstai teigia, kad Sodros duomenys apie V. K. nedarbingumo laikotarpius nėra tinkamas įrodymas, iš kurio būtų galima spręsti apie tai, ar V. K. 2019 m. spalio 12 – 15 d. dirbo ir ar ieškovas jo nepavadavo. Pažymėtina, kad darbdavio pateikti įrodymai iš dalies patvirtina ieškovo teiginius, susijusius su jo darbu 2019 m. spalio 13 - 15 dienomis, t.y. darbdavys pripažįsta, kad ieškovo darbo grafikas buvo pakeistas ir, kad ieškovo darbo laikas buvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, bet darbdavys neigia, kad ieškovas dirbo 2019 m. spalio 12 d., ir taip pat tvirtina, kad ieškovas dirbo 8, o ne 10 darbo valandų per dieną.

19. Ieškovas buvo nurodęs, kad jo darbo laiką ne pagal darbo grafiką gali paliudyti kolegės E. M. ir A. K. Nors atsakovė teigia, kad šios liudytojos buvo apklaustos darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčų komisijos sprendime pažymėta, kad su jomis buvo susisiekta tik telefonu. Tai nėra liudytojų apklausa civiliniame procese ir teismas tokia apklausa negali remtis.

20. Ieškovo pateiktas rašytinis dokumentas - higienos kontrolės lapas rodo, kad ieškovas yra pasirašęs 2019 m. spalio 12 d., jog jis žino ir laikosi higienos reikalavimų tą dieną (t. 1, b.l. 14). Higienos lape yra pasirašę ir kiti darbuotojai, kurie tikėtinai galėtų patvirtinti pasirašymo aplinkybes. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas atmetė šį įrodymą, nepatikrinęs jo patikimumo.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje reikia rinkti daug naujų įrodymų, siekiant pašalinti esančius prieštaravimus. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, - teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl materialinių teisės normų taikymo, nes tik nustačius, jog ieškovas dirbo konkretų darbdavio neužfiksuotą darbo laiką, būtų galima šį darbo laiką, atsižvelgiant į suminės darbo laiko apskaitos nuostatas, kvalifikuoti kaip viršvalandinį, kaip darbą poilsio dieną ar kaip tiesiog nefiksuotą ir neapmokėtą įprastą darbo laiką.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti darbo užmokesčio nepriemoką iki darbo sutarties nutraukimo, o ne tik iki 2020 m. sausio 1 d. Šis ieškovo reikalavimas nors ir nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, tačiau neturėtų būti laikomas visiškai nauju ir nesusijusiu su tuo, dėl kurio ieškovas inicijavo šį darbo ginčą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas ir kt.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.