Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. V., atsakovui M. G., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. G. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, įvykio medžiaga ROIK: 0112000217029 nustatyta, kad ieškovas su J. Š. 2012 m. vasario 20 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 2553578 bei 2012 m. balandžio 8 d. automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. 270 0092575 (toliau – Sutartis), kurių pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė. 2012 m. balandžio 27 d. kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas netoli viešbučio „Jerevan“ transporto priemonės „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiu šuniu, dėl ko buvo apgadinta minėta transporto priemonė ir žuvo šuo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu dėl apgadintos transporto priemonės nutarta apsiriboti atliktu pranešimo tyrimu, kuriame nurodyta, kad šuns savininkas yra M. G. Ieškovas Sutarties pagrindu, 2012 m. birželio 15 d. išmokėjo 574,44 Eur (1 986,89 Lt) dydžio draudimo išmoką už apgadinto automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą ir 2012 m. birželio 22 d. pareiškė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovui jo prašomos sumos neatlygino.

Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. bei 6.267 str. pagrindais. Pagal CK 6.267 str. 1 d. naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Ši nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Ieškovas nurodo, kad pagal Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK surinktą medžiagą, šuns, dėl kurio kaltės buvo apgadinta transporto priemonė, savininkas yra atsakovas. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, motyvuodamas tuo, kad eismo įvykyje žuvęs šuo yra ne jo, jo šuo yra gyvas ir sveikas, todėl jis neturi pagrindo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas yra šuns, kuris eismo įvykio metu išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, savininkas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str., 185 str., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str., bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Ieškovas reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo grindžia Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK eismo įvykyje surinkta medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surašė tarnybinį pranešimą bei subraižė eismo įvykio vietos schemą, kuriuose nurodė, kad šuns savininkas yra atsakovas. Rašytiniame paaiškinime atsakovas pripažino, jog jam priklausantis šuo išbėgo į važiuojamąją dalį ir atsitrenkė į pravažiuojančią transporto priemonę, kurią apgadino. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės pareigūnas 2012 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą apsiriboti atliktu pranešimo tyrimu, pranešant pranešėjui, kad visi ginčai, kylantys iš civilinių santykių nagrinėjami teisme civiline tvarka. Šiame nutarime, atsižvelgiant į atsakovo M. G. paaiškinimus, buvo konstatuota, kad šuo, dėl kurio buvo apgadinta minėta transporto priemonė, savininkas yra atsakovas. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną gavęs informaciją, kad žuvo jo šuo labai susijaudino, patyrė šoką, todėl atvykęs į eismo įvykio vietą ir pamatęs, kad šuns voljeras yra tuščias, neišsiaiškinęs, ar iš tikrųjų partrenktas jo šuo, pripažino, kad eismo įvykyje partrenktas šuo yra jo, ką patvirtino savo rašytiniame paaiškinime policijoje. Tą pačią dieną grįžęs į namus, pamatė, kad jo šuo yra voljere, dėl ko grįžo į policijos komisariatą, kur nurodė, jog jo šuo yra gyvas ir sveikas, tačiau policijos pareigūnai jo paaiškinimo nepriėmė. Teismo posėdyje apklaustas įvykio vietą fiksavęs pareigūnas K. R. nurodė, kad išvadą, jog nutrenktas šuo yra atsakovo, padarė, nes atsakovo kieme esančiame voljere, atsakovo šuns nebuvo. Kam iš tiesų priklausė žuvęs šuo nežino, o tarnybiniuose pranešimuose surašė savo nuomonę, paties fakto nekonstatavo. Liudytojas E. Ž. nurodė, kad šuns savininkas nustatytas pagal atsakovo rašytinį paaiškinimą, kuriame atsakovas pripažino, kad partrenktas jo šuo. Vėliau atsakovas buvo atvykęs ir aiškino, kad partrenktas šuo nėra jo, tačiau atsakovui buvo nurodyta, kad jau nieko padaryti negalima. Atsakovas dėl šuns nepriežiūros nubaustas nebuvo. Taigi, bylos medžiaga bei liudytojo E. Ž. parodymais nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu buvo apsiribota atliktu pranešimo tyrimu, joks procesinis sprendimas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (šuns nepriežiūros), kurį atsakovas būtų turėjęs galimybę apskųsti, priimtas nebuvo. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų pareigūnų negalėjo patvirtinti, kad eismo įvykyje nutrenktas šuo priklausė atsakovui, o atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo šuo yra gyvas, pareigūnai netikslino. CPK 197 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais. Oficialių rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ((toliau – ATPK) galiojusio nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 5 d.)) 287 str. organas (pareigūnas), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo priimti vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Kaip jau minėta, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2012 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą apsiriboti atliktu pranešimo tyrimo, tačiau tokio procesinio sprendimo nutarimo priėmimo metu galiojusios ATPK normos nenumatė, todėl darytina išvada, kad minėtas dokumentas neatitiko dokumentui keliamų formos reikalavimų ir šiuo atveju negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Kita Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūnų surinkta įvykio medžiaga, kurią sudaro policijos pareigūno J. Š. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, J. Š. paaiškinimas dėl eismo įvykių aplinkybių, atsakovo paaiškinimas taip pat negali būti laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, kadangi jie nėra išduoti oficialių valstybės institucijų (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2257-254/2014). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK įvykio medžiagoje ROIK: 0112000217029 surinkti dokumentai šioje byloje vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str. 2 d.). Kaip matyti iš liudytojų K. R. ir E. Ž. parodymų bei 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo turinio, visuose Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK įvykio medžiagoje užfiksuotose dokumentuose, faktas, kad šuo priklausė atsakovui, konstatuotas išimtinai atsakovo rašytiniu paaiškinimu. Atsakovas nurodė, kad paaiškinimą parašė dėl patirto šoko neišsiaiškinęs visų aplinkybių, būdamas labai susijaudinęs. Iš byloje atsakovo pateiktų bei eismo įvykyje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu nutrenktas šuo yra panašus į atsakovo šunį, todėl darytina išvada, kad atsakovas būdamas streso būsenoje, pamatęs eismo įvykio vietoje nutrenktą šunį bei tuščią voljerą, galėjo manyti, kad nutrenktas šuo yra jo. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų, teismas sprendžia, jog atsakovas paneigė policijos medžiagoje užfiksuotą aplinkybę, jog eismo įvykio metu transporto priemonę apgadinęs šuo priklauso atsakovui (CPK 178 str., 185 str., 197 str. 1 d., 220 str.). Atsakovas nurodė, kad grįžęs iš policijos, voljere rado savo šunį. Liudytojas A. G. patvirtino, kad jų šuo yra gyvas. Iš naminio gyvūno paso matyti, kad atsakovas nuo 2008 metų turi vokiečių aviganio veislės šunį, vardu Reksas, kuris 2008 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. spalio 15 d. bei 2015 m. kovo 5 d. buvo paskiepytas. Liudytoja veterinarė J. J. patvirtino, kad atsakovo šunį 2008 metais skiepijo du kartus bei šuniui išdavė pasą, kuriame įrašė atliktų skiepų datas. Vėliau tą patį šunį skiepijo šiais metais. Jokių abejonių, jog skiepijo tą patį atsakovo šunį, nekilo. Iš atsakovo pateikto CD disko matyti, kad 2011 m. balandžio 8 d., 2012 m. kovo 31 d., 2013 m. spalio 14 d., 2015 m. gegužės 24 d. vaizdo medžiagose ir 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. gegužės 10 d. nuotraukose yra užfiksuotas vokiečių aviganio veislės šuo, kuris, pasak atsakovo, yra vienas ir tas pats jam priklausantis šuo Reksas. Liudytojai M. V. ir R. B. patvirtino, kad atsakovas turėjo vieną vokiečių aviganio veislės šunį Reksą, kurį augino nuo mažens ir augina šiuo metu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, jog policijos užfiksuotoje įvykio medžiagoje informacija, kad šuo priklauso atsakovui yra klaidinga patvirtina, ne tik liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai bei kiti įrodymai (CD diske užfiksuota medžiaga), bet ir atsakovo veiksmai po surašyto paaiškinimo. Atsakovas sužinojęs, jog jo šuo yra gyvas, ėmėsi priemonių paneigti po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jis vyko į policiją, kur pranešė apie naujai paaiškėjusią aplinkybę. Liudytojas A. G. patvirtino, kad įvykio dieną grįžęs tėtis į namus manė, kad jų šuo yra partrenktas, tačiau pamatęs, kad šuo yra gyvas, nuvyko tai pranešti į policiją. Jog atsakovas buvo atvykęs į policiją ir pranešė, jog šuo eismo įvykyje buvo ne jo patvirtino ir liudytojas E. Ž.. Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas nurodė, kad atsakovas gavęs ieškovo pretenzijas, telefonu bei elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovo atstovą, nurodydamas, kad eismo įvykį sukėlė ne jo šuo. Siekdamas įrodyti šią aplinkybę, atsakovas 2015 m. kovo 5 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK su prašymu atnaujinti tyrimą, tačiau Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2015 m. kovo 6 d. nutarimu atsakovo prašymo nutarta nenagrinėti. Šį nutarimą atsakovas skundė apeliacine tvarka. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas siekė ištaisyti savo padarytą klaidą ir įrodyti, jog jis suklydo prisipažindamas, kad į važiuojamąją kelio dalį išbėgo jo šuo. Nors elektroniniame rašte bei atsakovo teismo posėdyje pateiktos versijos dėl šuns skiriasi, tačiau nagrinėjamoje byloje įtakos nustatant į važiuojamąją dalį išbėgusio šuns savininką, neturi. Pažymėtina, kad asmens prisipažinimas gali būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, kartu su kitais įrodymais. Jeigu kiti įrodymai paneigia prisipažįstančiojo asmens nurodytas aplinkybes, asmens prisipažinimas negali būti panaudotas kaip neabejotinas įrodymas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1569-112/2014). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 20011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kaip jau minėta Alytaus apskrites VPK Druskininkų PK užfiksuotuose dokumentuose nurodyta, jog šuo priklauso atsakovui, remiantis atsakovo M. G. prisipažinimu. Tačiau byloje esančių ir aukščiau aptartų visų įrodymų visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šuo, kuris išbėgo į važiuojamąją dalį ir dėl kurio buvo apgadinta transporto priemonė, atsakovui nepriklausė, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo M. G. (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 4,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įmonės kodas 10055752, filialo kodas 302677744, 4,34 Eur (keturių eurų 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.