- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- eII-107-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01955-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pareiškėjas
- A. B.-D.
- Pažeidėjas
- A. B.-D.
- Advokatai
- Jolita Mikalkevičiūtė
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B.-D., atstovaujamos advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – prie LR VRM) Kelių policijos valdybos vyriausiojo tyrėjo E. S. 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21145523318,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. rugsėjo 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 00-ANR_P—409923-2021 (ROIK Nr. 21145523318) A. B.-D. buvo paskirta 6 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y. dėl to, kad A. B.-D. 2021 m. rugsėjo 26 d. 21.24 val. magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) 305,99 km X:6176941.28, Y:323191.47 vairuodama transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 70 km/h greitį 20 km/h, važiavo 90 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą.
Pareiškėja A. B.-D., atstovaujama advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybai prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 21145523318. Pareiškėja nurodė gavusi 2021 m. rugsėjo 27 d. el. laišką su 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolu ir administraciniu nurodymu ir tą pačią dieną jį persiuntusi savo sutuoktiniui S. D., kadangi po vaikų gimdymo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. pavasario pati automobilio nevairuodavo, automobilį išimtinai vairavo tik jos sutuoktinis. Tiek ji, tiek jos sutuoktinis žinojo, kad protokole nurodytą nusižengimą padarė S. D.. Pareiškėja metus laiko nuo vaikų gimimo gyveno tik jų priežiūros rūpesčiais ir visus buities klausimus sprendė jos sutuoktinis, jis valdė ir jos el. bankų prisijungimo priemones. Jis ir sprendė baudos pagal minėtą protokolą ir administracinį nurodymą sumokėjimo klausimą. Tik 2024 m. gruodžio 4 d. pareiškėja suprato, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas policijos pareigūnų, galimai nepatikrinus KET pažeidimo fiksavimo medžiagos, iš kurios būtų akivaizdžiai matyti, kad automobilį vairavo ne moteris, ir šį faktą pareiškėja vertina kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę. Pareiškėja ir jos sutuoktinis neįvertino rizikos, kad pareiškėjai kaip registruotai automobilio savininkei gali kilti neigiamos pasekmės ateityje, o būtent, kad ji turės baigti papildomus vairuotojo mokymus, o to nepadariusi praras teisę vairuoti ir negalės pasikeisti pasibaigusio galioti vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjai nebuvo išaiškinta/priminta nei vienos Institucijos, kad ji dėl KET pažeidimo privalo baigti papildomus vairuotojo mokymus.
Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas E. S. 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 21145523318 atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad A. B.-D. jau yra praleidusi ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja administracinį nurodymą įvykdė 2021 m. spalio 7 d. Ji per nustatytą terminą nei pranešime nurodytu adresu, nei elektroniniu paštu nepateikė jokios informacijos, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad nusižengimo metu transporto priemonę valdė ar ja naudojosi kitas asmuo. Vadovaujantis ANK 610 straipsnio 4 dalimi administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o vadovaujantis ANK 610 straipsnio 5 dalimi asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme paskirtą baudą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. A. B.-D. apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21145523318 teiseną jau buvo žinoma 2021 m. spalio 7 d., nes tą dieną buvo įvykdytas administracinis nurodymas ir prašymas atnaujinti bylą turėjo būti paduotas per šešis mėnesius. Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. B.-D., atstovaujamos advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės skundas dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 21145523318. Skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir 2024 m. gruodžio 5 d. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, traktuojama, kad paaiškėjusi nauja aplinkybė yra tai, kad tik 2024 m. gruodžio 4 d. pareiškėja suprato, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolas su nurodymu buvo surašytas policijos pareigūnams galimai net nepatikrinus KET pažeidimo fiksavimo medžiagos, iš kurios protokolą surašiusiam pareigūnui būtų akivaizdžiai pasimatę, kad automobilį vairuoja ne moteris, t.y. ne pareiškėja. Sprendimas grindžiamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolas su administraciniu nurodymu buvo suformuotas automatiniu būdu, o ANK 658 straipsnyje kalbama apie aplinkybes, kurios pareigūnui, institucijai /…/ nebuvo ir negalėjo būti žinomos /…/ surašant administracinį nurodymą. Atrodo, kad sprendimas grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo byla negali būti atnaujinta, jei sprendimas joje buvo priimtas automatiniu būdu. Tačiau teisinio pagrindo tokiam aiškinimui nėra. Sprendimas grindžiamas tuo, kad 6 mėn. terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 7 d., kai buvo sumokėta 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolu ir administraciniu nurodymu paskirta bauda. Pareiškėja laiko, kad skundžiamą sprendimą surašiusi institucija visiškai neapgrįstai ignoravo pirmiau dėstomas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėja tik 2024 m. gruodžio 4 d. suprato (todėl ir ANK 660 straipsnyje numatytas 6 mėn. terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 4 d.), kad 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolas su nurodymu buvo surašytas policijos pareigūnams galimai net nepatikrinus KET pažeidimo fiksavimo medžiagos, iš kurios protokolą surašiusiam pareigūnui būtų akivaizdžiai pasimatę, kad automobilį vairuoja ne moteris, t.y. ne pareiškėja ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos neigiamos pasekmės gali kilti būtent pareiškėjai, kuri teisę vairuoti automobilį gavo tik 2020 m. spalio 10 d., nors nei 2021 m. rugsėjo 27 d. protokole nebuvo jokio pareiškėjai adresuoto priminimo, nei jokiais paskesniais VĮ Regitra ar policijos laiškais pareiškėjai nebuvo priminta, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį pareiškėjai gresia neigiamos pasekmės, kad artėja 1 metų terminas papildomų mokymų išklausymui.
Policijos departamentas prie LR VRM pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Savo poziciją grindė tuo, kad Valdybos įgaliotas pareigūnas, gavęs A. B.-D. atstovės advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės prašymą teisėtai ir pagrįstai priėmė motyvuotą sprendimą neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK 21145523318, kadangi ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Įvertinus A. B.-D. atstovės advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės prašyme išdėstytas aplinkybes ir Registre byloje ROIK 21145523318 esančius duomenis nustatyta, kad, byla buvo baigta 2021 m. spalio 7 d. A. B.-D. sumokėjus administraciniu nurodymu paskirtą piniginę baudą. Taip pat Valdyba atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B.-D. buvo žinoma, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau tuo metu, kai apie tai buvo informuota, ji nesiėmė visų veiksmų, pvz. susipažinti su minimos bylos medžiaga, dalyvauti bylos nagrinėjime, ANK nustatyta tvarka pateikti paaiškinimus, o priešingai, su administraciniu nusižengimu sutiko ir tik 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą Valdybai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 21145523318. Pabrėžtina, kad kaip viena iš bylos atnaujinimo pagrindų numatyta tai, jog procesas atnaujinamas, paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Tik neabejotinai nustačius, jog tokios aplinkybės egzistuoja, institucija, kurios sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Valdyba mano, kad A. B.-D. atstovės advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Akivaizdu, kad nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti A. B.-D. administracinio nusižengimo bylą. Valdyba pabrėžia, kad asmuo pats turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Pažymėtina, kad asmuo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. Būtent SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir susigrąžinimo tvarka, tame tarpe ir pradedantiesiems vairuotojams.
Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjos skundą, remdamasis tuo, kad nuo įvykio 2021 m. iki šios dienos neatsirado nei viena nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma iki šios dienos. Pareiškėja buvo informuota apie pažeidimą, su ja buvo tikslinamasi, kas vairavo transporto priemonę, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį ji įvykdė. Praėjus virš trejų metų, pareiškėja pasako, kad transporto priemonę vairavo ne ji, dengdamasi vaikų auginimu, kad laiku nepranešė, kas vairavo transporto priemonę. Istorija dėl bylos atnaujinimo pradėta dėl to, kad pareiškėja buvo pradedančioji vairuotoja, neįvykdė reikiamų sąlygų, todėl suėjus terminui keisti vairuotojo pažymėjimą, jis nepratęsiamas, reikalaujama perlaikyti vairavimo egzaminą.
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK 37 skyriuje nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja ANK 657–663 straipsniai. Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių kitų aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-313-806/2022). Taigi, nors ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra apibrėžtas subjektas – Institucija, pareigūnas ar teismas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau pagal teismų praktiką reikšmingas momentas yra ir tai, ar šias aplinkybes žinojo ir pats pareiškėjas ir kokiu momentu tas žinojimas atsirado. ANK 660 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes.
Taigi apibendrinant, tam, kad būtų atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepakanka vien nurodyti šias naujai paaiškėjusias aplinkybes. Kaip minėta aukščiau, kitas būtinas kriterijus, nustatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra, kad nutarimą priėmęs pareigūnas ar Institucija nežinojo ir negalėjo žinoti šių aplinkybių administracinio nurodymo surašymo metu. Pareiškėja savo skunde kaip paaiškėjusią naują aplinkybę traktuoja ne tai, kas realiai vairavo transporto priemonę, o tai, kad Institucija automatiniu būdu suformavo 2021 m. rugsėjo 27 d. administracinio nusižengimo protokolą, t.y., policijos pareigūnams galimai nepatikrinus KET pažeidimo fiksavimo medžiagos, iš kurios protokolą surašiusiam pareigūnui būtų akivaizdžiai pasimatę, kad automobilį vairuoja ne moteris, o ji apie šią aplinkybę sužinojo tik 2024 m. gruodžio 4 d., todėl ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą skaičiuoja nuo tos dienos. Neginčytina tai, kad surašydama administracinio nusižengimo protokolą, institucija negalėjo objektyviai žinoti tikrosios automobilio vairuotojo tapatybės. Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pakankamas. Pagal teisės normos formuluotę nežinojimas turi būti konstatuotas kartu su negalėjimu žinoti šios aplinkybės. Šiuo atveju Institucijos galėjimas žinoti pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl subjekto vairavusio minėtą automobilį nusižengimo padarymo metu tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjos veiksmų (veikimo ar neveikimo).
Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-266), kai šio kodekso 416 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P—409923-2021 buvo surašytas automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei ir išsiųstas jai jos naudojamu ir viešuose registruose registruotu el. paštu (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 27 d. 21.30 val.
Tai, kad administracinio nusižengimo protokolas suformuotas automatiniu būdu, pažymėta pačiame protokole, ir pareiškėja 2021 m. rugsėjo 27 d. gavusi protokolą, turėjo galimybę su juo susipažinti ir tai perskaityti. Taigi, aplinkybė, kad formuojant protokolą, pareigūnas (fizinis asmuo) galimai nevertino vaizdinės medžiagos, turėjo paaiškėti ir tapti žinomai pareiškėjai nuo protokolo gavimo dienos, o ne nuo 2024 m. gruodžio 5 d., kaip teigiama skunde. Be to, pareigūno susipažinimas su stacionaraus greičio matuoklio nuotrauka nėra esminė aplinkybė, šiuo atveju lemianti administracinį nusižengimą padariusio subjekto nustatymą. Kadangi nusižengimas fiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu, kuris užfiksuoja tik automobilio modelį ir jo valstybinį numerį, nėra galimybės iš karto nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, todėl protokolas dėl nusižengimo surašomas aukščiau minėta ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 5 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 0239-ANR_P-196210-2024 transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota tamsiu paros metu iš galinės dalies, priekinė dalis nematyti, ir vaizdinėje medžiagoje apskritai nematyti, ar moteris, ar vyras vairuoja automobilį. Taigi vairuotojo tapatybės nustatymas šiuo atveju visiškai nelemiamas vaizdinės medžiagos ar jos įvertinimo. Net jei ir prietaiso darytoje nuotraukoje matytųsi, kad automobilį vairuoja vyras, vis tiek Institucija privalo veikti pagal ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatas ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą automobilio savininkui-fiziniam asmeniui, ir tik per jo pateiktus duomenis galimas kito vairuotojo nustatymas.
Pareiškėja savo skunde pati pripažįsta, kad ji gavo 2021 m. rugsėjo 27 d. el. laišką su 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolu Nr. 00-ANR_P—409923-2021 ir jame esančiu administraciniu nurodymu -sumokėti 6 Eur baudą už 2021 m. rugsėjo 26 d. padarytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, kad ji pavedė baudą mokėti savo sutuoktiniui, persiųsdama jam laišką. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą bauda buvo sumokėta 2021 m. spalio 7 d., todėl vadovaujantis ANK 610 straipsnio 5 dalimi, asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Pareiškėja savo skunde pripažino ir tai, kad ji nuo pat procesinių dokumentų gavimo dienos iš karto žinojo, jog ji nevairavo nutarime minimo automobilio jame nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nuo pat vaikų gimimo tais pačiais metais visiškai nevairavo transporto priemonių. Taigi aplinkybė, kad galimai ne ji padarė administracinį nusižengimą, jai buvo žinoma, nuo pat administracinio nusižengimo protokolo gavimo dienos ir tik nuo jos veiksmų priklausė, ar ši aplinkybė taps žinoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantiems pareigūnams. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu A. B.-D. buvo išsiųstas ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-553273-2021, kuriame buvo išaiškintos ANK 611 straipsnio nuostatos apie transporto priemonės savininko pareigas, jei ne jis vairavo jam priklausantį automobilį padarant KET pažeidimą. Pareiškėja pati pasirinko sumokėti baudą, suvokdama, kad tokiu atveju netiesiogiai patvirtina padariusi administracinį nusižengimą, ji neinformavo kelių eismo taisyklių pažeidimą tiriančios institucijos apie tai, kad galimai kitas asmuo vairavo transporto priemonę. Byloje esanti vaizdinė medžiaga nepatvirtina jos nurodomos aplinkybės, kad automobilį vairavo ne pareiškėja. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti faktą, kad automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairavo jos sutuoktinis, paaiškėjusia nauja aplinkybe, kurios Institucija priimdama nutarimą negalėjo žinoti. Institucija ją galėjo žinoti, jei pareiškėja būtų sąžiningai ir atsakingai laiku vykdžiusi ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinę pareigą. Be to, tai suponuoja, kad jau yra praėjęs ANK 660 straipsnyje nustatytas terminas paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-6-383/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-159-366/2024). Akivaizdu, kad pareiškėja atsakingai ir sąžiningai šioje situacijoje nesielgė.
Pareiškėja nurodo kad jai dėl to, kad nebuvo informuota apie prievolę baigti papildomus vairuotojo mokymus, kilo neplanuotos ir su administraciniu nusižengimu jos nesusietos pasekmės - ji prarado galimybę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą pasibaigus jo galiojimo laikui, nes per metus nepabaigus papildomo vairuotojų mokymo prarado teisę vairuoti transporto priemones. Be kita ko, pažymėtina, kad asmuo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būtent SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir susigrąžinimo tvarka, tame tarpe ir pradedantiesiems vairuotojams. Pareiškėja kaip tik 2020 m. įgijusi teisę vairuoti ir labai neseniai supažindinta su KET ir SEAKĮ bei laikiusi šių žinių teorinį egzaminą, privalėjo žinoti SEAKĮ 2 straipsnio 46 punkto ir 24 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuojančias papildomo vairuotojų mokymo baigimo per 1 metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos privalomumą, kai pradedantysis vairuotojas padaro KET pažeidimą, viršydamas greitį virš 10 km/h.
Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, laikytina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, iš esmės buvo žinomos jau 2021 m. rugsėjo 27 d. ir galėjo tapti žinomos Institucijai, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėja ženkliai yra praleidusi ANK 660 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą teikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Dėl to nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 21145523318, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 661 straipsnio 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B.-D., atstovaujamos advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės skundą atmesti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – prie LR VRM) Kelių policijos valdybos vyriausiojo tyrėjo E. S. 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21145523318 palikti nepakeistą.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.