Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4915-1071/2023 pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys N. (N. T.), A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. T. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria už teismo nutartimi nustatytų įpareigojimą neįvykdymą jai paskirta vienkartinė 100 Eur dydžio bauda.

16. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2022 m. spalio 12 d. antstolės kontoroje gauta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7048-323/2022. Ja teismas įpareigojo atsakovę A. T. atlaisvinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, 2003 m. spalio 3 d. buto plane pažymėtą indeksu 61-2 (kambarys), netrukdyti ieškovui N. T. naudotis patalpa, pažymėta indeksu 61-2 (kambarys), ir ½ dalimi šių patalpų: 61-1 (koridorius), 61-4 (virtuvė), 61-5 (vonia), 61-6 (tualetas). Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2022 m. spalio 13 d. patvarkymu Nr. S-22-5-43950. 2022 m. spalio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-22-5-44110, juo atsakovę A. T. įpareigojo per 10 darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atlaisvinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, 2003 m. spalio 3 d. buto plane pažymėtą indeksu 61-2 (kambarys), netrukdyti ieškovui N. T. naudotis patalpa, pažymėta indeksu 61-2 (kambarys), ir ½ dalimi šių patalpų: 61-1 (koridorius), 61-4 (virtuvė), 61-5 (vonia), 61-6 (tualetas); taip pat nurodė apie įpareigojimo įvykdymą informuoti antstolę raštu.

17. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2022 m. spalio 17 d., nurodant, kad ji pasirašyti atsisakė. 2023 m. balandžio 5 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas dėl teismo nutarties nevykdymo, išieškotojas pranešė, kad skolininkė neįvykdė teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties; pridėjo 2023 m. balandžio 5 d. nuotraukas. 2023 m. balandžio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-5-16405, pareikalavo, jog skolininkė pateiktų paaiškinimą raštu, kieno daiktai (rūbai, patalynė ir kt.) yra / 2023 m. balandžio 5 d. buvo palikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, 2003 m. spalio 3 d. buto plane pažymėtoje indeksu 61-2 (kambarys), ir nurodyti, kas gyvena / 2023 m. balandžio 5 d. gyveno nurodytoje patalpoje. 2023 m. balandžio 13 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės atstovės paaiškinimas, jame nurodyta, kad A. T. daiktų ginčo patalpoje nėra, bute gyvena šalių sūnus; spintoje matosi sukabinti sūnaus rūbai; N. T. faktiškai negyvena ginčo bute, duomenų, patvirtinančių, jog jam yra trukdoma naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 6-2, nepateikta.

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą paskyrimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas). Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

20. Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo tokiose bylose, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

21. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skolininkė A. T. buvo įpareigota atlaisvinti konkrečias buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas ir netrukdyti N. T. naudotis buto patalpomis. Taigi skolininkei nustatytas asmeninio pobūdžio įpareigojimas, kurį įvykdyti gali tik pati skolininkė. 2023 m. balandžio 25 d. antstolė dėl šio asmeninio pobūdžio įpareigojimo nevykdymo surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-23-5-12, jame konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas nėra iki galo įvykdytas: buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa, 2003 m. spalio 3 d. buto plane pažymėta indeksu 61-2 (kambarys), nėra atlaisvintas nuo daiktų, kurie nepriklauso N. T..

22. Skolininkė A. T. neneigia, jog patalpa nėra atlaisvinta, tačiau laikosi pozicijos, jog ji savo įpareigojimo dalį yra įvykdžiusi – savo daiktus iš patalpos yra pašalinusi, o likusių joje daiktų pašalinti negali – jie priklauso pilnamečiam šalių sūnui, kuris naudojasi nurodyta patalpa, skolininkė nebuvo įpareigota atlaisvinti patalpą nuo pilnamečio sūnaus daiktų ir iškeldinti pilnametį sūnų iš patalpos, o duomenų, kad N. T. kreipėsi į teismą dėl sūnaus iškeldinimo, byloje nėra. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu skolininkė A. T. patvirtino aplinkybę, kad nurodytoje patalpoje gyvena ir ja naudojasi suinteresuotų asmenų N. T. ir A. T. sūnus. Taigi iš esmės byloje nėra ginčo, jog ginčo patalpa nėra atlaisvinta nuo daiktų taip, kad N. T. nebūtų kliudoma laisvai ja naudotis, tačiau skolininkė laikosi pozicijos, jog ji nėra tas subjektas, kuris gali atlaisvinti patalpų nuo pilnamečio sūnaus daiktų.

23. Pasisakydamas dėl subjekto, kuris privalo įvykdyti teismo įpareigojimą atlaisvinti patalpą, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad butas, kuriame yra ginčo patalpa, yra bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, o pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi sutuoktiniai turi vienodos apimties teises naudotis bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, priėmė 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kurioje konstatavo, jog, kaip nurodo N. T., A. T. neleidžia naudotis jiems abiem priklausančiu nekilnojamuoju turtu, A. T. šių aplinkybių neginčijo, taigi teismas padarė išvadą, kad tai, jog N. T. negali naudotis santuokoje įgytu turtu, sudaro pagrindą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir būtent A. T. kaip buto bendraturtei, kuri neužtikrina N. T. galimybės lygiomis teisėmis naudotis bendrai priklausančiu turtu, nustatė įpareigojimą atlaisvinti ginčo patalpą taip, kad N. T. nebūtų trukdoma ja naudotis.

24. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu A. T. neneigė, kad bute su ja yra likęs gyventi sutuoktinių pilnametis sūnus, kad jis iš esmės jos sutikimu naudojasi minėtu kambariu. Konstatavus, kad N. T. teisės netrukdomai naudotis ginčo patalpa yra toliau ribojamos, tai, kad su A. T. žinia ir jos pritarimu, ginčo patalpa naudojasi šalių nepilnametis sūnus, neatleidžia jos nuo tinkamo teismo įpareigojimo įvykdymo – daiktų (nepaisant to, kad jie priklauso pilnamečiam šalių sūnui) pašalinimo iš konkrečios patalpos ir kliūčių N. T. netrukdomai naudotis patalpa pašalinimo.

25. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė 2023 m. balandžio 25 d. pagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą ir perdavė jį teismui (CPK 771 straipsnis 6 dalis), o pirmosios instancijos teismas pagrįstai akto pagrindu paskyrė skolininkei baudą už nutarties nevykdymą. Skolininkė šiuo atveju neįrodė tinkamo nutarties įvykdymo fakto, todėl daroma išvada, kad teismo nutarties neįvykdymo faktas nustatytas pagrįstai.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkė argumentų dėl teismo paskirtos baudos dydžio atskirajame skunde nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismui plačiau šiuo klausimu nėra tikslinga pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis yra protingas, proporcingas padarytam pažeidimui. Šiuo konkrečiu atveju bauda vertintina, kaip pakankamai efektyvi, skatinimo įvykdyti nutartį, priemonė.

27. Pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. e2-285-323/2023, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės išnagrinėta. 2023 m. liepos 11 d. sprendimu teismas nusprendė nutraukti tarp ieškovo N. T. ir atsakovės A. T. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė dėl turto padalijimo, turto naudojimosi tvarkos ir kitus klausimus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje e2-285-323/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas nusprendė panaikinti įsiteisėjus sprendimui. Teismo priimtas sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, taigi 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties tinkamo vykdymo klausimas šioje proceso stadijoje vis dar išlieka aktualus. A. T. turi pareigą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti teismo įpareigojimus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo nei nutarties keisti, nei jos panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). N. T. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, prašo priteisti jų atlyginimą iš A. T.. Atsižvelgus į tai, kad A. T. ir N. T. suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, į procesinio dokumento turinio visumą, į tai, kad patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punkte nustatyto dydžio, patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip pagrįstos ir protingos. A. T. atskirąjį skundą atmetus, N. T. iš A. T. priteistinas apeliacinio proceso metu patirtų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. T. suinteresuotam asmeniui N. T. 150 Eur ( šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.