Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-760-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1A-760-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33087-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Advokatai
Antanas Danielius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-760-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33087-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. L., jos gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir perduodant ją laiduotojui P. K., baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, Ž. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- 2 (dvejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d.;

- konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3851 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt vienas euras).

Ž. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. L. vardu VĮ „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. L., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad ji vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.32 val., (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis D. R., patikrinęs jos blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 2,44 promilės girtumą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas Ž. L. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį ir prašo skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui panaikinti arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3851 Eur.

3.1. Skunde apeliantė Ž. L. teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra proporcingos jos padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei. Nuosprendis šioje dalyje yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo – keistina.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Apeliantės Ž. L. nuomone, teismas pakankamai neįsigilino ir neįvertino nustatytas reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai jai paskyrė griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, leidžiančias spręsti, jog bausmės tikslų galima pasiekti ir paskyrus trumpesnį teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo laiką.

3.3. Skunde nurodoma, kad paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, sukels Ž. L. ir jos šeimai nepagrįstai daug neigiamų pasekmių. Anot apeliantės, teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones ir nustatydamas jos terminą neatsižvelgė į jos asmenybę, šeimyninę padėtį. Ž. L. pripažįsta padariusi šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina ir nurodo, kad yra dirbanti, išlaiko šeimą, turi du vaikus, kuriuos privalo vežti į darželį ir mokyklą, yra gerai charakterizuojama, anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padariusi, įstatymus pažeidė pirmą kartą, savo kaltę suprato, dėl savo neatsakingo elgesio labai gailisi, jos padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, žmonės ar turtas nebuvo sužaloti. Apeliantės Ž. L. teigimu, jos asmenybė ir ankstesnis elgesys rodo, kad ji nėra linkusi pažeidinėti įstatymus ar daryti bet kokius teisės pažeidimus, todėl mano, kad yra pagrindas jai neuždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir prašo nuosprendžio dalį, kuria jai uždrausta naudotis dvejus metus teise vairuoti transporto priemones, panaikinti, o jei teismas spręstų, kad neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrindo, prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą sumažinti iki minimumo, nes tokiu būdu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

3.4. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. L. teigia, kad ji, būdama neblaivi, automobilį vairavo automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai nežinant. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios poveikio priemonės atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskyrimo klausimas yra paliekamas spręsti teismo nuožiūra, todėl apeliantė nurodo, kad įvertinus tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, administracine tvarka nebausta, padaryta nusikalstama veika nėra sunki, žala niekam nepadaryta, augina ir išlaiko vaikus, gauna nedidelį atlyginimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog būtina iš jos priteisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė, apeliantės teigimu, tampa bausme ne tik jai, bet ir jos šeimai, todėl tokia baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai, teisingumo principams. Didelė ir pakankama bausmė, turėjusi didelę auklėjamąją reikšmę jai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas, nuosprendžio priėmimas. Pergyvenimai patirti proceso metu liks visam gyvenimui, o nuosprendis visada bus priminimas, kad įstatymų reikia laikytis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. L. apeliacinį skundą negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. L. ir jos gynėjas advokatas Antanas Danielius apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. L. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantė kelia klausimą tik dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino ir dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Ž. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise dvejus metus ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

11. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas Ž. L. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Ž. L., naudodamasi specialia teise nors ir vairavo neblaivi miesto teritorijoje, tačiau jokia žala jos neteisėtais veiksmais nebuvo padaryta, ji nėra bausta administracine tvarka ar teista, todėl nustatė trumpesnį nei baudžiamajame įstatyme numatyto termino vidurkis.

12. Įvertinus Ž. L. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui yra netinkama ir neproporcinga jos neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti Ž. L. atsakomybę (paskiriant jai draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Ž. L., vairuodama transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Šiuos veiksmus ji atliko puikiai suvokdama, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau prisiėmė tokių padarinių riziką. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jai iškils sunkumų rūpinantis dukromis ir jas vežiojant į darželį bei mokyklą, apeliantė turėjo įvertinti prieš darydama nusikaltimą. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl Ž. L. atsakomybės, į teigiamą jos charakteristiką atsižvelgė taikydamas pastarosios atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nustatė trumpesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo manyti, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus yra per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei baudžiamojo poveikio priemonė.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. L. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir netaikant jai BK 68 straipsnio arba uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones, kaip to pageidauja apeliantė, minimaliam terminui, jos teisinė padėtis būtų daug palankesnė negu to asmens, kuriam skiriama bauda ir iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė ar jos šeimos nariai patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas.

14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise, yra motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu, todėl daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo.

Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo

15. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo.

16. Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir LAT (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Taigi turto konfiskavimo instituto netaikymo išimtimi gali būti tik atvejai, aiškiai bylojantys apie tai, kad konfiskavimo taikymas konkrečioje situacijoje (ad hoc) būtų aiškiai neproporcingas ir neteisingas.

17. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdiai gailėjosi, administracine tvarka nebausta, padaryta nusikalstama veika nėra sunki, žala niekam nepadaryta, augina ir išlaiko vaikus, gauna nedidelį atlyginimą, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog būtina yra iš jos konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliantės nurodytos aplinybės visgi nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir netaikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl konfiskuotino turto vertės ieškojimo.

18. Pagal LAT praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Ž. L. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės jai paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams bei transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. L. teisė vairuoti transporto priemonės buvo atimta trumpesniam nei vidutiniam šios poveikio priemonės taikymo terminui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Ž. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi ji nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė ir ji neturi teistumo. Tokioje situacijoje specialiosios teisės atėmimas ir turto vertę atitinkančios vertės išieškojimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, negali būti laikomos neproporcingomis priemonėmis. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai už šio nusikaltimo padarymą yra pateisinamas ir trijų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas – be šių poveikio priemonių, skiriant ir piniginio pobūdžio priemonę, pvz. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018), todėl Ž. L. paskirtos poveikio priemonės, įvertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytą išieškotinos sumos dydį, laikytinos adekvačiomis jos padarytiems nusikalstamiems veiksmams.

20. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo teigti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas. Priešingai – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo panaikinimas, kaip prašo apeliantė, vertinant sprendimą visumoje, reikštų aiškiai neteisingą sprendimą, kuris būtų netgi švelnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingą veiką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, neįžvelgia pagrindo konstatuoti išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą panaikinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

21. Nagrinėjamu atveju Ž. L., būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo 2,44 promilės alkoholio, vairavo automobilį. Šiuos veiksmus atliko vienoje iš Kauno mieste esančių gatvių. Tai aiškiai parodo jos keliamą itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Jos elgesys galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, tad transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, juolab, kad siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

22. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad Ž. L. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jos padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas