Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-1083/2026

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2025-04-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-1084-1173/2025Nutartis · 2025-10-07Panevėžio apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2025-10-21Panevėžio apygardos teismas
  4. T-81-1209/2026Nutartis · 2026-04-03Utenos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2026-04-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
1S-42-1083/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05331-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Byla Nr. 1S-42-1083/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05331-2024-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.12.; 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė Ž. M., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė Ž. M. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nutarta Ž. M., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šalies argumentai

2. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 27 d. teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismą prašydama ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas šį teikimą tenkino ir pratęsė Ž. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

3. Skunde Ž. M. konkretaus procesinio prašymo nesuformulavo, tačiau iš jo skundo turinio galima suprasti, kad jis nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad praėjusį mėnesį jis sumokėjo valstybei labai daug mokesčių ir nori, kad policijos ir prokuratūros pareigūnai bei biudžetinių įstaigų darbuotojai suprastų už ką jie gauna atlyginimą. Nurodo, kad jis nebendradarbiauja su policijos ir prokuratūros pareigūnais. Taip pat Ž. M. dėsto apie savo bendravimą su psichologais, pateikia savo nuomonę apie nenurodytos biudžetinės įstaigos vadovę ir tvirtina, kad jis yra protingas žmogus, supratęs žaidimą ir labai lengvai išvengęs prokurorų klastos bei manipuliacijų.

4. Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė Ž. M. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.

5. Skundas netenkinamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

7. Žemesniojo ir aukštesniojo teismų posėdžių dalyvių paaiškinimai posėdžių metu ir byloje esantys duomenys rodo, jog Ž. M. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (sprendimas taikyti šią priverčiamąją medicinos priemonę įsiteisėjo 2025 m. kovo 27 d.). Tačiau Ž. M. nėra linkęs lankytis pas VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistus, jis vengia kontakto su gydytoju psichiatru (stebimuoju laikotarpiu į VšĮ (duomenys neskelbtini) jis buvo atvykęs vos 3 kartus (2025 m. lapkričio 17 d. atnešė ir įstaigos registratūroje paliko šventinius sveikinimus; 2025 m. gruodžio 23 d. apsilankė pas socialinį darbuotoją; 2026 m. sausio 7 d. apsilankė pas socialinį darbuotoją, o pas gydytoją psichiatrą apsilankyti atsisakė, nes „neturėjo nuotaikos“)). Ž. M. rekomenduojama vartoti vaistus ir gydytis, tačiau vaistai jam nebuvo išrašyti, kadangi Ž. M. atsisako gydymo, o informaciją specialistams apie save pateikia elektroniniu paštu rašytuose laiškuose. Susipažinus su Ž. M. elektroninių laiškų turiniu (3–59 b. l.) matyti, kad jis nėra kritiškas nei savo padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, nei savo sveikatos būklei. Iš esmės tokią savo poziciją jis išdėstė ir aukštesniojo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes (Ž. M. vengiant gydymo) šiuo metu nėra objektyvios galimybės įvertinti Ž. M. psichikos sveikatos būklę, jos pokytį ir su ja susijusį Ž. M. socialinį pavojingumą. Todėl šiuo metu, siekiant efektyvaus Ž. M. gydymo, būtinas tolesnis gydymo įstaigos darbuotojų teikiamas profesionalus gydymas ir stebėjimas.

8. Apibendrindamas byloje esančius duomenis apie Ž. M. gydymą, jo psichikos sveikatos būklę ir socialinį pavojingumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog žemesnysis teismas pagrįstai ir motyvuotai pratęsė Ž. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundžiama žemesniojo teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o žemesniojo teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, Ž. M. skundo argumentai nepaneigia. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį šiuo metu nėra pagrindo.