Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-04-15 · Byla Nr. BIK-206/2025

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2025-04-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-1084-1173/2025Nutartis · 2025-10-07Panevėžio apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2025-10-21Panevėžio apygardos teismas
  4. T-81-1209/2026Nutartis · 2026-04-03Utenos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2026-04-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-15
Bylos Nr.
BIK-206/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05331-2024-3
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Artūras Ridikas, Tomas Šeškauskas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1314/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05331-2024-3

(N) (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Ž. M., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Ž. M. prašo panaikinti F 22 diagnozę, nes ekspertizė atlikta prieštaraujant Lietuvos Respublikos teisės aktams, ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, nes jis nepadarė nusikaltimo.

Kasaciniame skunde Ž. M. nurodo, kad yra nekaltai nuteistas. Teismas atsisakė pripažinti, kad R. M., 3 metų laikotarpyje, smurtavo verbaliai prieš jį, ir ilgai neteko laukti, kol jos neapykanta ir kerštas sūnui peraugs į smurtinius veiksmus. Panevėžio policija ir prokuratūra klastojo dokumentus, neteisingai juos pildė, klaidindami teismą dėl girtumo, kurio nebuvo. Ekspertė S. G. per 10 minučių suklastojo F22 diagnozę. Prokuratūra nesugebėjo surinkti svarių įrodymų dėl Ž. M. kaltės. Faktas, kad R. M. išgriuvo iš lovos, nėra pakankamas Ž. M. nusikaltimo įrodymas. Jis teikė visus parodymus, nuosekliai ir išsamiai. Jo visi veiksmai prieš R. M. buvo tik savigyna. Tai, kad teismas patikėjo R. M. nėra pakankamas Ž. M. kaltės įrodymas.