Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1403-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-30
Bylos Nr.: e2A-1403-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20888-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“, O. L., uždarajai akcinei bendrovei „Novyj opyt“, S. A., L. J., D. G., E. G., P. K., J. M., P. O., P. R.
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės

Kategorijos

2.6.16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.16.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1403-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20888-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.4; 2.6.16.12; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ apeliacinį skundą ir atsakovės O. L. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“, uždarajai akcinei bendrovei „Novyj opyt“, S. A., L. J., D. G., E. G., P. K., O. L., J. M., P. O., P. R. dėl iškeldinimo iš užimamų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš 1687,61 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei jai nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. kovo 5 d. turto nuomos viešo (uždaro) konkurso protokolu Nr. A16-185/14(2.1.28-AD4) ir 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų ilgalaikio nuomos sutarties Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) pagrindu iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo išnuomotos UAB ,,Vilniaus vyninė“. Pastaroji 2014 m. spalio 20 d. susitarimu perleido savo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį UAB ,,Sertona“. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB ,,Sertona“ sistemingai pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, todėl ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. raštu informavo atsakovę apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą ir prašė per 30 kalendorinių dienų geranoriškai atlaisvinti ginčo patalpas. Atsakovė ginčo patalpų neatlaisvino. 2019 m. balandžio 23 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė UAB ,,Sertona“ ir toliau naudojasi ginčo patalpomis, nemoka jokių su patalpų eksploatavimu susijusių mokesčių, didina ieškovės patiriamus nuostolius ir geranoriškai nevykdo pareigos grąžinti ieškovei ginčo patalpas.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad, patenkinus atsakovės UAB ,,Sertona“ 2015 m. vasario 19 d. prašymą, atsakovei buvo leista ginčo patalpas subnuomoti. Atsakovė 2019 m. vasario 1 d. subnuomos sutarties pagrindu perdavė ginčo patalpas dvejų metų laikotarpiui valdyti kitiems atsakovams šioje byloje J. M., O. L., L. J., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G. ir P. O., o 2018 m. gegužės 1 d. – penkerių metų laikotarpiui dalį patalpų perdavė valdyti atsakovei UAB ,,Novyj Opyt“. Ieškovės nuomone, atsakovės UAB ,,Sertona“ veiksmai, kuriais ginčo patalpos perleistos kitiems asmenims esant nebegaliojančiai nuomos sutarčiai ir subnuomos sutarčių terminas nustatytas ilgesnis nei nuomos sutarties terminas, turi būti pripažinti neteisėtais. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, UAB ,,Sertona“ neturi teisės vykdyti patalpų subnuomos, todėl ginčo patalpas faktiškai užėmę su atsakove UAB ,,Sertona“ subnuomos sutartis sudarę asmenys turėtų būti priverstinai iškeldinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB ,,Sertona“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad, perimdama nuomininko teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, planuodama savo komercinę veiklą (didžiules investicijas į ginčo patalpų pagerinimą ir pritaikymą komercinei veiklai), ji turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius nuomotis patalpas nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. su galimybe pratęsti patalpų nuomos terminą, taip užtikrinant investicijų atsiperkamumą. Perėmusi ginčo patalpas iš pradinio nuomininko UAB ,,Vilniaus vyninė“, atsakovė sumokėjo pradinio nuomininko skolas už patalpas, įskaitant ir skolas komunalinių paslaugų teikėjams. Be to, ginčo patalpos buvo kritinės būklės, todėl atsakovė investavo į jas lėšas (ne mažiau nei 114 981,29 Eur) – pakeitė duris, langus, atnaujino elektros instaliacijos sistemą, vandentiekio ir nuotekų sistemą, santechninius mazgus, atliko sienų, lubų ir grindų apdailą, sutvarkė ir suremontavo pastato bendrojo naudojimo patalpas ir fasadą. Šias aplinkybes patvirtinta 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. vasario 19 d. ieškovės ir atsakovės susitarimai, kuriais atsakovė atleista nuo nuomos mokesčio laikotarpiui, kol buvo atliekamas patalpų remontas. Patalpas suremontuoti imperatyviai reikalavo ieškovė. Atsakovei užbaigus patalpų remontą, patalpos buvo pritaikytos komercinės veiklos vykdymui. Ginčo patalpų nuomos viešas ir atviras konkursas buvo skelbtas penkerių metų nuomos terminui su galimybe jį pratęsti. Derybų metu ieškovė patikino, kad atsakovė gali planuoti savo investicijas ir jų atsiperkamumą būtent per nuomos laikotarpį su galimybe jį pratęsti. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, o nuomos sutarties nutraukimas lemtų atsakovės milžiniškus nuostolius ir galimą nemokumą. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį ir ją vykdydama, iš esmės klaidino atsakovę: reikalavo remontuoti ir gerinti patalpas, o tuo pat metu, neinformavusi atsakovės ir atsakovei nežinant, paslapčia organizavo patalpų pardavimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ginčo patalpų nuomos teisiniai santykiai su ieškove tęsiasi iki šiol, nes ieškovė kiekvieną mėnesį išrašo atsakovei sąskaitas faktūras už patalpų nuomą, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad sąskaitos yra pagal nuomos sutartį už patalpų nuomą.

5. Atsakovai UAB ,,Novyj opyt“, J. M., O. L., L. J., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G. ir P. O. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino – iškeldino atsakovus UAB „Sertona“, UAB ,,Novyj Opyt“, J. M., O. L., L. J., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G. ir P. O. su visu jiems priklausančiu turtu iš 1687,61 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Sertona“ 78,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

7. Byloje teismas nustatė šias reikšmingas faktines aplinkybes, apibūdinančias ieškovės ir atsakovės UAB ,,Sertona“ tarpusavio teisinius santykius:

7.1. 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Vilniaus vyninė“ sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto numos sutartį Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EKS), kuria ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išnuomotos UAB ,,Vilniaus vyninė“. Sutarties 7 punkte nustatytas nuomos terminas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., bet, esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono.

7.2. 2014 m. spalio 20 d. susitarimu UAB ,,Vilniaus vyninė“ perleido savo teises ir pareigas pagal 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutartį atsakovei UAB ,,Sertona“, o pastaroji įsipareigojo perimti visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį ir padengti / apmokėti visus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,Sertona“ susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo sutartis buvo pakeista, susitariant, kad UAB ,,Sertona“ nuo 2014 m. lapkričio 1 d. perima visas UAB ,,Vilniaus vyninė“ teises ir pareigas pagal 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutartį.

7.3. 2015 m. sausio 13 d. susitarimu prie Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties nuomotoja Vilniaus miesto savivaldybė ir nuomininkė UAB ,,Sertona“ susitarė, kad nuomininkė yra atleidžiama nuo nuomos mokesčio mokėjimo nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 30 d. 2015 m. vasario 19 d. susitarimu nuomininkė atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.

7.4. 2015 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų patalpų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje nutrata leisti UAB ,,Sertona“ subnuomoti 90 procentų pagal 2014 m. kovo 19 d. sutartį išnuomotų patalpų, o 2015 m. kovo 10 d. raštu Nr. A51-25549/15(2.14.1.17-EKS) ,,Dėl leidimo subnuomoti“ ieškovė informavo atsakovę UAB ,,Sertona“, jog tenkinamas jos prašymas ir išnuomotų ginčo patalpų dalį (90 proc.) leidžiama subnuomoti.

7.5. 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. spalio 19 d. įspėjimuose dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą ieškovė nurodė atsakovei UAB ,,Sertona“, kad ji nėra sumokėjusi nuomos mokesčio bei delspinigių, taip pat už nuomojamų patalpų šildymą, ir, skolų nesumokėjus iki nurodyto termino, bus kreipiamasi dėl skolų išieškojimo teismine tvarka bei nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

7.6. 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. A51-27607/18(2.14.1.17-TR2) ieškovė informavo atsakovę UAB ,,Sertona“, kad savivaldybė patvirtino patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sąlygas ir pradines kainas, todėl prašoma sudaryti sąlygas patalpas apžiūrėti potencialiems pirkėjams, o aukcionui įvykus, jas atlaisvinti; taip pat kviečiama dalyvauti viešajame aukcione.

7.7. 2018 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovė UAB ,,Sertona“ išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB ,,Novyj opyt“ penkerių metų laikotarpiui.

7.8. 2018 m. gegužės 11 d. raštu Nr. A51-27607/18(3.3.15.3-EM4) ieškovė informavo atsakovę UAB ,,Sertona“ apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, nurodydama, kad atsakovė sistemingai pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas, todėl ieškovė, naudodamasi nuomos sutarties 16 punkte įtvirtinta teise, vienašališkai nutraukia nuomos sutartį ir prašo atlaisvinti patalpas.

7.9. 2019 m. vasario 1 d. patalpų subnuomos sutartimis UAB ,,Sertona“ išnuomojo atsakovams K. G., J. M., O. L., L. J., M. Š., S. R., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G., P. O. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), dvejų metų laikotarpiui.

7.10. 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-38780/19(2.14.1.17E-TR2) ieškovė informavo atsakovę UAB ,,Sertona“ apie nuomos sutarties termino pabaigą 2019 m. balandžio 23 d. bei įpareigojo atsakovę per 7 dienas perduoti nuomotojai pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto; taip pat prašė patalpas atlaisvinti kuo skubiau, nurodydama, jog jos įtrauktos į privatizuojamų patalpų sąrašą ir savivaldybės administracija planuoja jas parduoti viešo aukciono būdu.

7.11. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-701-734/2019 pagal atsakovės UAB ,,Sertona“ ieškinį ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuomos sutarties modifikavimo ir teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinys atmestas. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-42-212/2020). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5827-987/2019 (Nr. e2-396-1019/2020) pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį UAB ,,Sertona“ dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove UAB ,,Sertona“ sudarė terminuotą ginčo patalpų nuomos sutartį, jos 7 punkte įtvirtindamos, kad sutarties terminas yra iki 2019 m. balandžio 23 d. arba, esant nuomotojos reikalavimui, ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono. Sutarties 10.4 punktu nuomininkė įsipareigojo pasibaigus sutarties terminui per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Sutarties 14.1 punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia pasibaigus jos terminui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.496 straipsnyje įtvirtinta, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurią, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra šalių susitarimo pratęsti nuomos sutarties terminą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, kad ieškovė (nuomotoja) būtų neprieštaravusi tam, jog atsakovė UAB ,,Sertona“ naudojasi ginčo patalpomis ir pasibaigus nuomos terminui. Priešingai, ieškovė dar prieš sutarties termino pabaigą buvo pareiškusi atsakovei dėl nuomos sutarties nutraukimo (dėl to yra nagrinėjama kita civilinė byla), be to, konkrečiai išdėstė reikalavimus atsakovei išsikelti iš ginčo patalpų pasibaigus nuomos terminui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.496 straipsniu, teismas pripažino, kad ginčo patalpų 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutartis, sudaryta su nuomininke UAB ,,Sertona“, yra pasibaigusi. Dėl to išnyko teisinis pagrindas atsakovei naudotis ginčo patalpomis ir CK 6.499 straipsnio bei sutarties 10.4 punkto pagrindu jai kyla pareiga nuomotas patalpas atlaisvinti bei perduoti jas nuomotojai (ieškovei). Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovę UAB ,,Sertona“ iš ginčo patalpų.

9. Teismas sprendė, kad nurodytos išvados nepaneigia atsakovės UAB ,,Sertona“ teiginiai dėl jos lūkesčių, jog nuomos sutartis bus pratęsta. Pagal nuomos sutarties 17 punktą, pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ir gavus nuomininko raštišką prašymą, sutartis gali būti pratęsta CK nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog buvo šalių ginčų dėl to, ar nuomininkas tvarkingai vykdo sutartyje prisiimtas pareigas – ieškovė ne vienu raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl skolų mokėjimo. Be to, šalių nesutarimus dėl sutarties vykdymo patvirtina ir pirmiau nurodytos nagrinėjamos kitos dvi civilinės bylos. Aplinkybę, kad skolų buvo, pripažino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog tai yra pirmosios nuomininkės UAB ,,Vilniaus vyninė“ skolų likutis. Tačiau šias skolas 2014 m. spalio 20 d. susitarimu atsakovė UAB ,,Sertona“ buvo įsipareigojusi apmokėti, perimdama teises ir pareigas pagal nuomos sutartį. Teismas pabrėžė ir tai, kad pagal nuomos sutarties 7 punktą, nuomos sutarties pabaiga siejama ne tik su konkrečia data (2019 m. balandžio 23 d.), tačiau ir su įvykusiu išnuomoto turto privatizavimo aukcionu. Iš 2018 m. balandžio 9 d. ieškovės rašto Nr. A51-27607/18(2.14.1.17-TR2) matyti, kad apie ketinimus parduoti ginčo turtą aukcione atsakovė UAB ,,Sertona“ buvo informuota dar 2018 m. balandžio mėnesį. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės atstovai buvo žadėję pratęsti nuomos terminą, teismas nurodė, kad atsakovė, kaip nuomos verslu profesionaliai užsiimantis juridinis asmuo, turėjo suvokti sutartinių santykių įtvirtinimo reikalavimus. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pagrįstas ir protingas pagrindas atsakovės UAB ,,Sertona“ lūkesčiams dėl nuomos sutarties termino pratęsimo susiformuoti bei kad dėl tokių lūkesčių susiformavimo būtų atsakinga ieškovė.

10. Teismas taip pat sprendė, kad išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės UAB ,,Sertona“ nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės investicijomis į ginčo turtą bei pirminės nuomininkės UAB ,,Vilniaus vyninė“ skolų padengimu. Teismas pažymėjo, kad pirminės nuomininkės skolas padengti atsakovė buvo įsipareigojusi pasirašytu 2014 m. spalio 20 d. susitarimu perimdama pirminės nuomininkės teises bei pareigas. Be to, nuomos sutarties 5 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad nuomininkei, pagerinusiai išsinuomotą turtą (atlikus paprastąjį remontą, kapitalinį remontą, ir / ar rekonstrukciją), už pagerinimus neatlyginama. Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju buvo išlaikytas šalių interesų pusiausvyros principas, nes šalių susitarimais atsakovė UAB ,,Sertona“ buvo atleista nuo nuomos mokesčio už patalpas mokėjimo remonto darbų atlikimo periodu. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog patalpos buvo visą laikotarpį nuomojamos pagal kainą, nustatytą jų išnuomojimo metu, t. y. atsižvelgiant į iki atsakovės investicijų buvusią patalpų būklę. Šią aplinkybę teismas vertino kaip leidžiančią pripažinti, kad patalpų pagerinimo nauda teko atsakovei, kuri patalpas subnuomoti galėjo už suremontuotų patalpų nuomos rinkos kainą. Atsakovė UAB ,,Sertona“ su nuomos sutarties sąlygomis buvo susipažinusi ir apie jas žinojo nuo teisių ir pareigų perėmimo iš UAB ,,Vilniaus vyninė“ 2014 m. spalio 20 d., todėl jai buvo žinomos (ar turėjo būti žinomos) sutarties 7, 10.4 punktų sąlygos, pagal kurias nuomininko investicijos nėra kompensuojamos ir nedaro įtakos nuomos terminui. Su tokiomis sutarties sąlygomis atsakovė sutiko – ginčo patalpų nuomos sutartį pasirašė, savo interesais ir pasirinkimu atliko patalpų remontą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, nuomos verslo profesionalas, teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė reikalavo atlikti patalpų remontą, neteikia pagrindo kitaip vertinti situacijos (šiems teiginiams pagrįsti nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, be to, atsakovė apsisprendė sudaryti nuomos sutartį ir ją tęsė, atliko investicijas, t. y. su sąlygomis sutiko ir, atsižvelgiant į nuomos sutarties sąlygas, veikė savo rizika).

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Sertona“ teiginius, kad ginčo patalpų nuomos teisiniai santykiai tęsiasi, nes ieškovė išrašo sąskaitas už patalpų nuomą. Byloje nustatęs, kad šalių sutartas nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, tačiau patalpas faktiškai tebevaldo ir tebenaudoja atsakovė UAB ,,Sertona“, teismas konstatavo, jog egzistuoja atsakovės pareiga mokėti už faktinį patalpų naudojimą. Ši prievolė susijusi su tuo, kad atsakovė nevykdo savo, kaip nuomininkės, prievolės grąžinti daiktą nuomotojui, tačiau nereiškia nuomos sutarties teisinių santykių pratęsimo, juolab kad ieškovė ne kartą yra aiškiai deklaravusi valią baigti nuomos teisinius santykius su atsakove, ši valia išreikšta dar iki nuomos termino pabaigos.

12. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo iš ginčo patalpų iškeldinti kitus atsakovus (subnuomininkus), teismas pažymėjo, kad pasibaigus ieškovės ir atsakovės UAB ,,Sertona“ sudarytai nuomos sutarčiai, nepriklausomai nuo jos pasibaigimo pagrindo, kartu su nuomos sutartimi pasibaigia ir su atsakovais sudarytos subnuomos sutartys. Kadangi atsakovai valdo ir naudoja ieškovei priklausančias patalpas be ieškovės valios ir sutikimo, tai pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Ta aplinkybė, kad atsakovai neturi sutartinių santykių su ieškove, o nuomos sutartis, kuria remiantis sudarytos subnuomos sutartys, yra pasibaigusi suėjus jos terminui, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančių ginčo patalpų, nepriklausomai nuo atsakovus su nuomininke UAB ,,Sertona“ siejančių sutarčių galiojimo. Atsakovus siejančios sutartys ieškovei negalioja ir nesukelia jai prievolių. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas pripažino ieškovės reikalavimą iškeldinti subnuomininkus iš ginčo patalpų pagrįstu ir tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Sertona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, galimai netinkamai kvalifikavo tarp apeliantės ir ieškovės susiklosčiusius nuomos teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar tarp apeliantės ir ieškovės sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai atmetė apeliantės teiginius, kad ginčo patalpų nuomos teisiniai santykiai tęsiasi. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Nurodytame straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 40/2006). CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą.

13.2. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nuomos sutartis pripažinimo neterminuota ir apeliantės teisinio pagrindo valdyti bei naudoti ginčo patalpas, yra svarbios šios esminės aplinkybės: 1) apeliantė iki šios dienos faktiškai naudojasi ginčo patalpomis, jose vykdo veiklą, jas išlaiko (aprūpina komunalinėmis paslaugomis, rūpinasi fizine objekto apsauga, atlieka patalpų einamąjį remontą); 2) ieškovė net ir po 2019 m. balandžio 29 d. rašto dėl patalpų atlaisvinimo išsiuntimo iki šios dienos periodiškai kiekvieną mėnesį, laikydamasis nuomos sutarties sąlygų, išrašo ir apeliantei pateikia sąskaitas faktūras už patalpų nuomą, jose nurodydama, kad jos išrašomos nuomos sutarties pagrindu, o apeliantė vykdo atsiskaitymus su ieškove. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir ieškovės nėra pasibaigę ir yra toliau vykdomi.

13.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad jokia žala ieškovei dėl tolesnio nuomos sutarties vykdymo (nuomos sutarties galiojimo) negalėtų atsirasti.

14. Atsakovė O. L. teismui pateiktu rašytiniu pareiškimu prisidėjo prie apeliantės paduoto apeliacinio skundo, prašydama patenkinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepime į atsakovės UAB „Sertona“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, ginčas byloje buvo kilęs ne dėl to, ar tarp apeliantės ir ieškovės sudaryta patalpų nuomos sutartis tapo neterminuota. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu, ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, keldama tik neteisėto naudojimosi patalpomis pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai klausimą. Tai, kad terminuota patalpų nuomos sutartis ieškovės iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta dar 2018 m. gegužės 11 d., tačiau nuomininkė nereagavo, dėl to patalpų nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. balandžio 23 d. suėjus jos terminui, yra faktinė aplinkybė, kurią šioje byloje kvestionavo tik pati apeliantė. Šis faktinių aplinkybių kvestionavimas buvo tik apeliantės byloje dėstyta gynybinė pozicija, o ne „byloje kilęs ginčas“.

15.2. Ginčas dėl vienašališko patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir sutarties modifikavimo pagal UAB „Sertona“ ieškinį buvo nagrinėjimas kitoje byloje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019 ir galutinai išspręsta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-212/2020. Šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad patalpų nuomos santykiai su UAB „Sertona“ Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva vienašališkai buvo nutraukti pagrįstai, nes UAB „Sertona“ savo sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdė pakankamai ilgą laiką, o Vilniaus miesto savivaldybė pakankamai ilgai, t. y. net nuo 2015 m. gegužės mėnesio, toleravo šios nuomininkės nuolat daromus patalpų nuomos sutarties pažeidimus. Nurodytoje byloje teismai detaliai išanalizavo tarp ieškovės ir apeliantės vykusią patalpų nuomos teisinių santykių dinamiką, konstatavo šių nuomos santykių pabaigą, pripažino vienašališką nuomos sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu, o UAB „Sertona“ reikalavimus atmetė.

15.3. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimo pratęsti nuomos sutarties terminą niekada nebuvo, priešingai – byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad ieškovė dar prieš sutarties termino pabaigą buvo pareiškusi nuomininkei dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, be to, konkrečiai išdėstė reikalavimus apeliantei išsikelti iš ginčo patalpų pasibaigus nuomos terminui.

15.4. Vadovaudamasis CK 6.496 straipsniu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė logišką ir pagrįstą išvadą, kad ginčo patalpų nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl teisinis pagrindas atsakovei naudotis ginčo patalpomis yra išnykęs, ir CK 6.499 straipsnio bei sutarties 10.4 punkto pagrindu jai kyla pareiga nuomotas patalpas atlaisvinti bei perduoti nuomotojai ieškovei.

15.5. Apeliantė, teigdama, kad jokia žala dėl jos neteisėtų veiksmų (savavališko patalpų užėmimo nebesant tam teisinio pagrindo) ieškovei neva nekyla, klaidina teismą, dėsto teiginius, prieštaraujančius objektyviai realybei ir byloje esančiai medžiagai, bei visiškai neaktualius šios nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Apeliantė ignoruoja ir aplinkybę, kad kitoje byloje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-396-1019/2020 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Sertona“ būtent dėl žalos, kylančios dėl to, jog UAB „Sertona“ neatlaisvina patalpų ir naudojasi jomis be teisėto pagrindo. Aplinkybę apie tai, kad ieškovei keliamos žalos klausimas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė kaip faktinę aplinkybę ir pagrįstai nematė pagrindo toliau šios aplinkybės analizuoti.

15.6. Apeliantė nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad ieškovė net ir po 2019 m. balandžio 29 d. rašto dėl patalpų atlaisvinimo kiekvieną mėnesį apeliantei išrašo sąskaitas faktūras už patalpų nuomą, o apeliantė šiuos atsiskaitymus vykdo. Byloje nustačius, kad šalių sutartas nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, tačiau nesant ginčo dėl to, jog patalpas faktiškai tebevaldo ir tebenaudoja apeliantė, akivaizdu, kad egzistuoja atsakovės pareiga mokėti už faktinį patalpų naudojimą. Kaip pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, ši prievolė yra vienareikšmiškai susijusi su tuo, kad atsakovė nevykdo savo, kaip nuomininkės, prievolės grąžinti daiktą nuomotojui, tačiau nereiškia nuomos sutarties teisinių santykių pratęsimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

17. Atsakovė O. L., pareiškusi prisidėjimą prie apeliantės UAB „Sertona“ apeliacinio skundo, pareiškime kelia klausimą dėl bylos išnagrinėjimo jai nedalyvaujant ir tinkamai neinformavus apie civilinę bylą. Atsakovės nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, neturėtų būti pernelyg didelė reikšmė teikiama procesinio dokumento formai, kuria dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia apie tai, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie teismo procesą. Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovė O. L. atskiro apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, o aplinkybę dėl bylos išnagrinėjimo jai nedalyvaujant nurodė pareiškime dėl prisidėjime prie atsakovės UAB „Sertona“ apeliacinio skundo, laikytina, kad atsakovė tinkamai įgyvendino CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtiną dalyvaujančio byloje asmens teisę pareikšti apie šį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

21. Atsakovės O. L. teigimu, šioje byloje procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovė apie civilinę bylą buvo informuota tinkamai.

22. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

23. CPK 123 straipsnyje nustatytos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai, teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą (šio straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

24. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovei O. L. procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, šaukimai) buvo siunčiami ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau jie nebuvo įteikti. Šią aplinkybę patvirtina byloje grįžę vokai su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatęs, kad atsakovė nedirba, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį toks procesinių dokumentų įteikimas dalyvaujančiam byloje asmeniui laikomas tinkamas (procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).

25. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė O. L. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliantės UAB „Sertona“ apeliacinio skundo savo gyvenamąją vietą nurodo tais pačiais adresais, kurie buvo nurodyti ieškovės ieškinyje ir kuriais byloje buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, todėl atsakovės argumentas dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo, t. y. kad atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatytos aplinkybės

26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vyninė“ 2014 m. kovo 19 d. sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Vilniaus vyninė“ iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo išnuomotos ieškovei nuosavybės teise priklausančios 1687,61 kv. m ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12–14).

27. 2014 m. spalio 20 d. susitarimu pradinė nuomininkė UAB ,,Vilniaus vyninė“ perleido, o atsakovė UAB ,,Sertona“ perėmė visas teises ir pareigas pagal Sutartį, be kita ko, įsipareigodama padengti visus įsiskolinimus (t. 1, b. l. 16, 19, 20–21). 2014 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Sertona“ sudarė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Sertona“ nuo 2014 m. lapkričio 1 d. perima visas UAB ,,Vilniaus vyninė“ teises ir pareigas pagal Sutartį (t. 1, b. l. 18).

28. 2015 m. kovo 10 d. ieškovė išdavė atsakovei leidimą subnuomoti dalį (90 procentų) pagal Sutartį išnuomotų patalpų (t. 1, b. l. 139). Vadovaudamasi nurodytu leidimu, atsakovė dalį patalpų 2018 m. gegužės 1 d. nuomos sutartimi subnuomojo atsakovei UAB ,,Novyj opyt“, o 2019 m. vasario 1 d. subnuomos sutartimis – atsakovams K. G., J. M., O. L., L. J., M. Š., S. R., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G., P. O. (t. 2, b. l. 4–27, 28–32).

29. 2018 m. gegužės 11 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė sistemingai pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas, ieškovė, naudodamasi Sutarties 16 punkte įtvirtinta teise, vienašališkai nutraukia nuomos sutartį ir prašo per 30 kalendorinių dienų geranoriškai atlaisvinti patalpas ir priėmimo–perdavimo aktu grąžintų jas ieškovei (t. 1, b. l. 32).

30. Atsakovei toliau naudojantis ginčo patalpomis, ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. raštu informavo atsakovę, kad Sutartis baigė galioti 2019 m. balandžio 23 d. bei įpareigojo atsakovę per 7 dienas perduoti ieškovei pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto (t. 1, b. l. 44).

31. Atsakovei neatlaisvinant ginčo patalpų ir nevykdant pareigos perduoti jas nuomotojai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus iš patalpų su visu jiems priklausančiu turtu.

Dėl nuomininko prievolės perduoti nuomotojai turtą, pasibaigus nuomos sutarčiai

32. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, tai, kad dar prieš Sutarties termino pabaigą (2019 m. balandžio 23 d.) ieškovė buvo pareiškusi atsakovei apie vienašalį Sutarties nutraukimą bei išdėsčiusi reikalavimus išsikelti iš ginčo patalpų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis yra pasibaigusi ir yra išnykęs teisinis pagrindas atsakovei naudotis ginčo patalpomis, todėl CK 6.499 straipsnio ir Sutarties 10.4 punkto pagrindu atsakovei kyla pareiga nuomotas patalpas atlaisvinti ir perduoti jas ieškovei.

33. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius nuomos teisinius santykius ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog šalių sudaryta Sutartis yra pasibaigusi. Pasak apeliantės, ji iki šios dienos faktiškai naudojasi ginčo patalpomis, vykdo jose veiklą, jas išlaiko (aprūpina komunalinėmis paslaugomis, rūpinasi fizine objekto apsauga, atlieka patalpų einamąjį remontą), be to, ieškovė ir toliau periodiškai kiekvieną mėnesį išrašo ir pateikia apeliantei sąskaitas faktūras už patalpų nuomą, jose nurodydama, kad jos išrašomos nuomos sutarties pagrindu, o apeliantė šias ieškovės išrašytas sąskaitas apmoka. Apeliantės nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir ieškovės nėra pasibaigę ir tęsiasi toliau, o patalpų nuomos sutartis CK 6.481 straipsnio pagrindu yra tapusi neterminuota.

34. CK 6.496 straipsnis nustato, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

35. Apeliantės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytiems padariniams atsirasti būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė, galima padaryti tik tada, kai abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa.

36. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Sutartimi nuomininkei nustatyta pareiga pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto (Sutarties 10.4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Sutarties sąlyga rodo išankstinę ieškovės (nuomotojos) nuostatą dėl atsakovės (nuomininkės) naudojimosi išsinuomotu turtu ilgiau nei sulygta sutartimi – ji nesutinka, kad atsakovė naudotųsi patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui.

37. Ieškovės nesutikimą dėl tolesnio atsakovės patalpų naudojimo pasibaigus nuomos sutarčiai patvirtina ir ieškovės 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. spalio 19 d. įspėjimai, kuriais atsakovė buvo įspėta, kad, nesumokėjus skolos iki nurodyto termino, ieškovė inicijuos skolos išieškojimą ir Sutarties nutraukimą teismo tvarka. Atsakovei toliau sistemingai pažeidinėjant nuomos sutarties sąlygas (nemokant nuomos ir kitų pagal Sutartį mokėtinų mokėjimų), ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. raštu pranešė atsakovei apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą ir pareikalavo atsakovę geranoriškai atlaisvinti patalpas bei grąžinti jas ieškovei. Atsakovei ir po to naudojantis ginčo patalpomis, ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. raštu informavo atsakovę, kad Sutarties terminas suėjo 2019 m. balandžio 23 d., bei įpareigojo atsakovę per 7 dienas perduoti patalpas ieškovei. Aptartų aplinkybių visuma rodo nuoseklią ieškovės poziciją, kad ji nesutiko, jog atsakovė ir toliau, t. y. pasibaigus Sutarčiai, naudotųsi ginčo patalpomis.

38. Sprendžiant dėl atsakovės teisės naudotis ginčo patalpomis (ne)buvimo, esminės teisinės reikšmės turi ta aplinkybė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. raštu vienašališkai nutraukė Sutartį prieš terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė, nesutikdama su vienašališku Sutarties nutraukimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties modifikavimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019 atsakovės ieškinį atmetė. Išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytą civilinę bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė, netinkamai vykdydama pareigą mokėti nuomos mokestį ir kitus su turto išlaikymu susijusius mokesčius, pažeidė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, padarė esminį Sutarties pažeidimą, todėl ieškovė teisėtai nutraukė Sutartį prieš terminą.

39. S. S. šalys susitarė, kad jos nutraukimo atveju Sutartis pasibaigia nuo nuomotojo raštiško pranešimo apie Sutarties nutraukimą nuomininkui dienos. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė Sutartį rašytiniu pranešimu vienašališkai nutraukė 2018 m. gegužės 11 d., įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, kad šis Sutarties nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas, laikytina, jog Sutartis pasibaigė dar iki sueinant jos terminui (2019 m. balandžio 23 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas Sutarties pabaigą siejo ne su jos vienašališku nutraukimu, o su sutarties termino suėjimu (CK 6.496 straipsnis), padarė iš esmės teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šalių sudaryta Sutartis yra pasibaigusi ir yra išnykęs teisinis pagrindas atsakovei naudotis ginčo patalpomis.

40. K. S. ieškovės 2018 m. gegužės 11 d. pranešimu buvo vienašališkai nutraukta dar nepasibaigus jos terminui, nagrinėjamos bylos atveju apskritai nėra pagrindo taikyti CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės procesiniuose dokumentuose akcentuojamos aplinkybės, kad ji ir toliau faktiškai naudojasi ginčo patalpomis, taip pat, kad ieškovė išrašo ir pateikia apeliantei sąskaitas faktūras už naudojimąsi patalpomis, o apeliantė jas apmoka, neteikia jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo šalis vis dar sieja sutartiniai nuomos teisiniai santykiai.

42. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pagrįstai pažymėjo, kad nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010). Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Be to, asmuo iš savo neteisėto elgesio (šiuo atveju – pareigos atlaisvinti ir perduoti nuomotojai jai priklausantį turtą nevykdymo) negali tikėtis naudos (nullus commodum capere de sua injuria propria), todėl vien tai, kad atsakovė, esant pasibaigusiai Sutarčiai, iki šiol faktiškai naudojasi ginčo patalpomis, vykdo jose veiklą ir jas išlaiko bei moka ieškovei nuomos mokestį, savaime nesukuria šalių nuomos teisinių santykių, juolab kad ieškovė jau ilgą laiką ir nuosekliai reikalauja, kad atsakovė atlaisvintų ir perduotų jai ginčo patalpas.

43. Jau nurodyta, kad atsakovė Sutarties 10.4 punkte įsipareigojo pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Byloje konstatavus, kad atsakovė nurodytos prievolės gera valia nevykdo, ginčo patalpų neatlaisvina ir ieškovei neperduoda, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą ir iškeldino apeliantę bei kitus atsakovus (subnuomininkus) iš ginčo talpų su visu jiems priklausančiu turtu.

44. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog dėl tolesnio nuomos sutarties vykdymo ieškovei nekyla jokia žala. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ieškovės teisė reikalauti perduoti Sutartimi atsakovei išnuomotas patalpas sietina ne su ieškovės patiriama žala dėl patalpų užėmimo, bet su Sutarties pasibaigimu. Sutarčiai pasibaigus atsakovei neliko jokio teisėto pagrindo toliau naudotis ginčo patalpomis, todėl atsakovė privalo jas perduoti ieškovei, nepriklausomai nuo to, kyla ieškovei kokia nors žala ar ne. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-396-1019/2020 pagal ieškovės ieškinį atsakovei būtent dėl žalos, grindžiamos tuo, jog atsakovė neatlaisvina patalpų ir naudojasi jomis be teisėto pagrindo. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliantės argumentas dėl žalos nebuvimo atmestinas ne tik kaip teisiškai nereikšmingas ir tiesiogiai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, bet ir kaip nepagrįstas.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra itin išsamiai motyvuotos, jų pagrįstumas apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių. Apeliantei skunde nekritikuojant ir išsamiau nepasisakant dėl kitų skundžiamo sprendimo motyvų ir išvadų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų taip pat nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodytų argumentų vertinimo

46. CPK 309 straipsnis nustato, kad asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovė O. L. teismui paduotame rašytiniame pareiškime ne tik išreiškė valią prisidėti prie apeliantės apeliacinio skundo, tačiau jame išdėstė ir savarankiškus nesutikimo su pirmosios instancijos priimto teismo sprendimo argumentus, susijusius su ginčo esme (dėl bylos šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo). Kadangi pagal CPK 309 straipsnį pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės prisidėjime prie apeliantės apeliacinio skundo išdėstytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų. Šiame kontekste tik pažymėtina, kad teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms dėl ginčo šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė