- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-42-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31795-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (po teisių perėmimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“) ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 659 Eur skolos, 11,07 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į patalpas atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties. Už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. atsakovas skolingas 659 Eur. Už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 rugpjūčio 30 d. ieškovė paskaičiavo 11,07 Eur palūkanų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyventojai už šildymą ir karštą vandenį atsiskaito ne tiesiogiai, bet per bendriją. – 521–ąją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Ieškovo pateiktos sąskaitos netikslios, jose mokesčiai paskaičiuoti neteisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 659 Eur skolos, 11,07 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 659 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už pateiktą šilumos energiją. Ieškovas tinkamai skaičiavo mokesčius atsakovui. Atsakovo skola ieškovui yra 659 Eur, todėl ji turi būti priteista iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, sistemingai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidinėjo vartotojų teises ir neteisėtais veiksmais stengėsi praturtėti be pagrindo atsakovo sąskaita. Šioje byloje ieškinio reikalavimas yra grindžiamas ieškovo atsakovui primesta nesąžininga šilumos vartojimo ir karšto vandens tiekimo sutartimi, kurioje ieškovas taikė nenumatytas ir individualiai neaptartas sąlygas - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos paskirstymo ekvivalentinio ploto metodiką bei metodikas Nr. 4 ir Nr. 5, apie kurias atsakovas net nebuvo asmeniškai informuotas, o šios metodikos, kaip standartinės sutarties sąlygos, nebuvo aptartos ir net nebuvo suderintos, kaip to reikalauja šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas ištyrė, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
10. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2018 m. sausio 25 d. rezoliucija ieškovas UAB „Vilniaus energija“ buvo pakeistas teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
13. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis apskritai nesutinka, jog yra skolingas ieškovui. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu už pateiktą šilumos energiją, ieškovo skaičiavimo metodikos ir paskaičiuotas skolos dydis yra teisingi.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).
15. Bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti.
16. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
17. Atsakovui kas mėnesį ieškovas kartu su sąskaita pateikia duomenis apie šilumos suvartojimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje name (kaip numatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede).
18. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
19. Remiantis pateikta VĮ „Registrų centras“ turima informacija, atsakovo buto trečiame aukšte įrengta palėpė yra neįskaičiuotina į naudingąjį šildomą plotą, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 punktu bei LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 p. pagrindais.
20. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 dalį namo butų (patalpų), savininkas kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bei įrenginių bendrasavininkis, pakeitęs savo buto (patalpų) šildymo ir/ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai pakeičiamas ne viso namo šildymo ir/ar apsirūpinimo karšto vandeniu būdas, privalo mokėti už jam tenkančią namo bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Pagal LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.5 punktą pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir bendrojo naudojimo įrengimuose (šildymo bei karšto vandens sistemos paskirstymo vamzdynui namo rūsyje palėpėje ar kt. patalpose, stovuose ir t.t.).
21. Pagal CK 4.82 str. 3, 5 d., 4.83 str. 3 d., daugiabučio namo bendraturtis, ne tik kaip šilumos vartotojas, tačiau kaip ir namo bendrasavininkis, privalo vykdyti pareigą dalyvauti išlaikyti bendrą turtą.
22. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, darytina išvada, kad atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovui tiek už jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek kaip bendrasavininkis už namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį. Ieškovas atsakovo įsiskolinimo paskaičiavimus atliko vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas nepateikė įrodymų bei įtikinamų argumentų, kodėl mokesčiai už jam pateiktą šilumą bei karštą vandenį turėtų būtų skaičiuojami kitaip ar apskritai neskaičiuojami.
23. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė šilumos tiekimą, taip pat nuosavybės bei bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.