Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į patalpas atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties. Už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. atsakovas skolingas 659 Eur. Už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 rugpjūčio 30 d. ieškovė paskaičiavo 11,07 Eur palūkanų.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. už šilumą ir karšto vandens suvartojimą atsiskaito tiesiogiai gyventojai. Palėpė ir balkonas neįskaičiuojami į atsakovo buto naudingą plotą. Balkonas nešildomas. Palėpė papildomai šildoma elektriniu šildytuvu. Dėl to ji neįskaičiuojama į bendrąjį plotą. Už palėpę reikalaujama apmokėti pagal metodą Nr. 5 (Žemės ūkio ministro įsakymo 145.6 punktas; ŠŪĮ 12 straipsnio 12 dalis). Tuometis pirmininkas pranešė, kad atsakovo bute įregistruoti 2 gyvenantys asmenys. Šalių ginčas kilo dėl mokesčių paskirstymo už šilumos energiją ir karštą vandenį. Netipinėse situacijose kainų komisija yra išaiškinusi, kad jeigu papildoma patalpa nešildoma, tai ji apmokestinama pagal metodą Nr. 5. Vartotojas visada gali pateikti patikslintus duomenis apie savo butą ir pagal juos ieškovė paskaičiuos mokesčius į ateitį.

Nagrinėjant šią bylą išsireikalauta kitų išnagrinėtų trijų civilinių bylų medžiaga (civilinė byla Nr. 2-481-235/2015, Nr. 2-961-433/2014, Nr. 2-19582-861/2014).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovės (šilumos energijos ir karšto vandens tiekėjos) atsakovo butui paskaičiuotų mokesčių pagrįstumo ir teisės reikalauti juos sumokėti.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Buto bendras plotas – 122,42 kv. m, naudingas – 97,29 kv. m (b. l. 7). Šiluma ir karštas vanduo į atsakovo butą tiekiami iš centralizuotų sistemų. Ieškovė ir atsakovas nėra pasirašę sutarties dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo, bet jo buto įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo įrenginių, todėl pagal CK 6.383 straipsnį, laikoma, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė tokią sutartį su atsakovu. Dėl to atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovę už į atsakovo butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Atsakovas teigia, kad ieškovė skaičiuoja per didelius mokesčius už šildymą, nes į buto šildomą plotą įtraukia tualeto ir vonios patalpas, kuriose atsakovas įsirengė grindų šildymą elektra. Iš į bylą pateiktos atsakovo buto techninės apskaitos bylos matyti, kad aptariamas buto patalpos yra ketvirtame ir penktame aukšte, taip pat palėpėje (pastogėje) virš penkto aukšto (b. l. 52–55). Pastogės plotas – 21,46 kv. m, įstiklinto balkono – 3,67 kv. m, ketvirtame aukšte esančių tualeto patalpos plotas – 1,23 kv. m, vonios kambario – 2,57 kv. m, penktame aukšte esančio sanmazgo patalpos – 4,03 kv. m.(b. l. 55). Atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, kad abiejose buto aukštuose esančiose tualeto ir vonios patalpose yra „gyvatukai“. Atsakovas paaiškino, kad juose taip pat yra įsirengęs šių patalpų grindinį šildymą elektra. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad į jo buto šildomą plotą neturi būti įtrauktas vonios ir tualetų plotas. Šią išvadą teismas daro dėl to, kad aptariamose patalpose yra šildytuvai („gyvatukai“). Be to, Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpos įregistruotos kaip sudedamoji buto naudingojo ploto dalis, nes, pagal buto techninės apskaitos bylos duomenis, atsakovo buto naudingasis plotas paskaičiuotas iš buto bendrojo ploto atėmus butui priklausančios pastogės patalpos ir įstiklinto balkono plotą (122,42 – 21,46 – 3,68).

Atsakovo butui priklausančioje pastogės patalpoje yra tik elektrinis šildytuvas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartoti buityje. Kaip vartotojas, gyventojas-abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu ji yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, vonios šildytuvui („gyvatukui“). Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. ši dalis turi būti jiems paskirstoma pagal bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name (CL 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 64 punktas).

Ieškovė į bylą pateikė mokesčių atsakovo butui paskaičiavimų suvestinę, taip pat kas mėnesį išrašytas ir atsakovui siųstas sąskaitas už ginčo skolos laikotarpį. Ieškovė pateikė 2016 m. gruodžio 13 d. paaiškinimus raštu ir detalizavo atsakovui išrašytą 2016 m. sausio mėn. sąskaitą bei joje paskaičiuotas sumas. Ieškovė nurodė, kad šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (bendroms reikmėms) paskaičiuotas iš įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų atėmus šilumos energijos kiekį karštam vandeniui paruošti, taip pat atėmus šilumos kiekį cirkuliacijai ir nuo gauto grynojo šilumos šildymui kiekio paskaičiavus 18 proc. šilumos kiekio, kuris padalijamas apmokėti butų (patalpų) savininkams proporcingai turimam buto (patalpų) plotui. Dėl to už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovo butui paskirtas apmokėti 0,330712 MWh už 97,29 kv. buto plotą ir 0,113600 MWh už 21,45 kv. m nešildomos palėpės patalpos plotą. Nurodytas paskaičiavimas atitinka pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą metodą Nr. 5. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovo argumentas, kuriuo jis ginčija mokesčio už šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms (bendroms reikmėms) šildyti dydį (reikalaudamas mokesčio neskaičiuoti proporcingai taip pat ir nuo jo buto palėpės patalpos), teisiškai nepagrįstas.

Namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrija 2013 m. liepos 31 d. pateikė ieškovei duomenis apie butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, butuose gyvenančių asmenų skaičių, butų plotus. Ieškovė nurodė, kad name, kuriame yra atsakovo butas, nauji (elektroniniai) karšto vandens skaitikliai įrengti 2014 metais, keturių butų savininkams surašyti pažeidimo aktai dėl neleidimo įrengti karšto vandens skaitiklius, todėl šių butų savininkams mokestis už suvartotą karštą vandenį skaičiuojamas pagal nustatytą normatyvą. Atsakovui 2014 m. kovo 18 d. surašytas pažeidimų aktas ir mokestis už karštą vandenį skaičiuojamas pagal normatyvą. Mokestį už karštą vandenį atsakovas ginčija argumentuodamas tuo, kad ieškovė remiasi neteisingais duomenimis apie atsakovo bute gyvenančių asmenų skaičių – ieškovė aptariamą mokestį skaičiuoja dviems atsakovo bute gyvenantiems asmenims, bet iš tikrųjų bute gyvena keturi asmenys. Ieškovė nurodė, kad aptariamą mokestį skaičiuoja remdamasi duomenimis apie atsakovo butą, kuriuos jai pateikė namo bendrija. Taip pat ieškovė paaiškino, kad sutinka įvertinti ir pakeisti mokesčių paskaičiavimą pagal atsakovo patikslintus duomenis, bet atsakovas atsisako tokius duomenis pateikti ieškovei. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė teisingai skaičiuoja mokestį už į atsakovo butą patiektą karštą vandenį ginčo laikotarpiu.

Dėl mokesčio už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti pažymėtina, kad ieškovė šį mokestį skaičiuoja pagal normatyvą dviems atsakovo bute esantiems stovams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo bute yra dvi vonios patalpos ir abiejose yra karšto vandens stovai („gyvatukai“). Tai, kad abi vonios patalpos yra skirtinguose aukštuose viena virš kitos, savaime nereiškia, kad mokestis už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti atsakovui turi būti skaičiuojamas pagal normatyvą tik už vieną stovą. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo taip pat ir nurodytą mokestį.

Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistina 659 Eur skola. Atsakovas praleido prievolės sumokėti mokesčius už šildymą ir karštą vandenį. Tai – piniginė prievolė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 11,07 Eur palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 659 Eur skolos, 11,07 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 659 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.