- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- A6.-37-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00023-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pažeidėjas
- V. R.
- Advokatai
- Saulius Aviža
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jo atstovui advokatui Sauliui Avižai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o šios pareigos laiku neįvykdęs pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
VMI prie FM pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 107 767,43 Eur, iš jų: pridėtinės vertės mokestis – 32 853,44 Eur; delspinigiai – 1 754,54 Eur; pelno mokestis – 34 274,19 Eur; delspinigiai – 3 109,26 Eur; mokesčio avansas – 35 776,00 Eur. 2023 m. rugsėjo 14 d. VMI prie FM teikiant Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 95 664,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto (nemokumo) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie FM 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškimą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, VMI prie FM nuo 2022 m. birželio mėnesio vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 1) 2022 m. birželio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 24 202,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2022 m. liepos 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 195,70 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 3) 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtas nurodymas nurašyti 888,46 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) 2022 m. rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas išieškoti 24 417,93 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 5) 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nurodymas nurašyti 227,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 6) 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 335,42 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 7) 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtas nurodymas nurašyti 6 051,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 8) 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas nurodymas nurašyti 251,84 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 9) 2022 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas išieškoti 8 215,26 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 10) 2022 m. spalio 24 d. priminimas dėl išieškotinos 64 521,33 Eur sumos; 11) 2022 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 31 988,12 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 12) 2022 m. lapkričio 23 d. priimtas nurodymas nurašyti 1 022,14 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 13) 2022 m. gruodžio 1 d. priimtas nurodymas nurašyti 229,52 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 14) 2022 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 782,68 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 15) 2023 m. sausio 5 d. priimtas nurodymas nurašyti 37 544,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 16) 2023 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti 6 402,87 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 17) 2023 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 302,52 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 18) 2023 m. kovo 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 53,68 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 19) 2023 m. kovo 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 6 189,99 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 20) 2023 m. balandžio 6 d. priimtas nurodymas nurašyti 28,96 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 21) 2023 m. balandžio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 6 347,65 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 22) 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 53,12 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 23) 2023 m. gegužės 31 d. priimtas nurodymas nurašyti 108,55 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 24) 2023 m. birželio 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 17 108,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 25) 2023 m. liepos 3 d. priimtas nurodymas nurašyti 74,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 26) 2023 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti 17 665,25 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.
Bendrovės vadovas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. buvo V. R.. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, V. R. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
1) Nors pagal Bendrovės 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, apskaitytas Bendrovės pelnas, tačiau metinė finansinė atskaitomybė neatspindi realios Bendrovės mokumo būklės, nes VMI prie FM jau nuo 2022 m. birželio mėnesio vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo nerezultatyvus. Pagal 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 8 d. Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitą, apskaitytas 50 444,00 Eur nuostolis.
2) VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi.
3) VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota kelių transporto priemonių.
4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Bendrovėje nėra darbuotojų, jų nebuvo ir VMI prie FM teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
5) Teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, teismui buvo pateiktas išrašas iš Antstolių informacinės sistemos, iš kurio matyti informacija apie tai, kad antstolių kontorose iš Bendrovės buvo vykdomi išieškojimai.
V. R. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-50-288/2023 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 400 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., vadovaudamas Bendrovei ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais pirmenybę teikė žemesnės eilės nei VMI prie FM kreditoriams, nors Bendrovė tuo metu buvo skolinga valstybės biudžetui. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-1049/2023 m. šį nutarimą paliko nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R. procesiniai dokumentai, tai yra pareiškimas su priedais ir teismo šaukimas buvo įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat gautas atsiliepimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu nesutinkama su VMI prie FM pareiškimu bei prašoma ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis šiais argumentais:
1) V. R. tinkamai informavo bendrovės kreditorius apie bendrovės finansinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės turėjo tik du kreditorius, t. y. VMI ir KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra valstybės institucijos veikiančios tais pačiais interesais t. y. valstybės naudai. Šiems dviem kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimus: 1. 2022 m. liepos 8 d. VMI išsiuntė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso inicijavimą ir siūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tačiau į jį sureaguota nebuvo; 2. 2022 m. birželio 17 d. pateikė KŪB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl neteisminio bankroto proceso inicijavimo, tačiau KŪB „(duomenys neskelbtini)“ nepritarė kreipimuisi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kadangi jų naudai buvo įkeistas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – katilinė, o jie yra pradėję katilinės pardavimo iš varžytinių procedūrą;
2) Bendrovės nemokumo situacijos pradžia yra konstatuojama remiantis vertinamaisiais kriterijais, kurie įtvirtinti teisės aktuose. Vienas iš jų – negali atsiskaityti su kreditoriais. Konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis klientas ir pajamų šaltinis – AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam patiriant finansinius sunkumus vėlavo ir sustojo mokėjimai už paslaugas. Atsižvelgiant į geopolitinius įvykius mokėjimai pradėjo vėluoti, tačiau net ir pavėluotai gaunamos pajamos buvo nukreipiamos VMI mokesčių mokėjimui, vėliau 2022 m. rudenį AB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau tai nereiškia, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys;
3) V. R. nėra atsakingas už kreditorių nuomonės pasikeitimus bendrovės nemokumo klausimu. Pagal maksimalaus sutartinio įkeitimo sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir KŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ hipotekos kreditoriaus KŪB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir atitinkamai šis reikalavimas remiantis teisiniu reglamentavimu yra tenkinamas be eilės. Būtent pirmumo teisę turtintis kreditorius KŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir nepritarė siūlymui kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl VMI teiginys, kad V. R. būdamas vadovu nesiėmė veiksmų ir neieškojo sprendimų bendrovės mokumui atkurti nepagrįstas. VMI keičia savo poziciją vadovaujantis tuo, kad pirmu Bendrovės kreipimusi savo pozicijos neišreiškė, o dabar pareiškimu bando atsakomybę perkelti vadovui V. R., nors neveikimu kreditoriai Bendrovę ir privedė prie tokios finansinės padėties;
4) V. R. veiksmai nesudaro pagrindo kilti administracinei atsakomybei numatytai ANK 120 straipsnio 1 dalyje. VMI pareiškime nenurodo, nuo kurio momento atsirado V. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pareiga inicijuoti bankroto bylą. Be to, 2023 m. rugsėjo 15 d. VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nėra dviejų sąlygų reikalingų atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti – (1) nenustatytas terminas, kada atsirado bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir (2) bendrovės kreditorius (VMI) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat V. R. bandė spręsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius sunkumus: 1) ragino AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti skolą ir tokiu būdu gauti lėšų atsiskaityti su kreditoriais; 2) su KŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nuo 2022 m. rudens derino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo klausimą, kad bendrovė valdoma kito akcininko galėtų toliau sistemingai tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais; 3) V. R. informavo KŪB „(duomenys neskelbtini)“ apie planinį katilinės patikrinimą.
VMI prie FM susipažinusi su asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracinio poveikio priemones — V. R. pateiktu atsiliepimu į VMI prie FM pareiškimą, teikia papildomus paaiškinimus:
1) VMI prie FM 2022 m. liepos 8 d. gavo Bendrovės pranešimą apie Bendrovės nemokumo proceso inicijavimą ir siūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos. VMI prie FM 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susitarimo dėl pagalbos“ paaiškino, kad netenkina Bendrovės prašymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir pateikė išsamius tokio sprendimo motyvus. VMI prie FM 2022 m. liepos 15 d. raštas buvo išsiųstas paties tuometinio Bendrovės vadovo V. R. 2022 m. liepos 8 d. gautame pranešime nurodytu elektroninio pašto adresu. Todėl nesutinkama su teiginiu, kad VMI prie FM nereagavo į pranešimą dėl pagalbos suteikimo.
2) V. R., kreipdamasis į KŪB „(duomenys neskelbtini)“ svarstė galimybę kelti Bendrovei neteisminę bankroto bylą. KŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 21 d. elektroniniu paštu siųstame laiške teisingai pažymėjo, kad neteisminio bankroto proceso vykdymui yra keliami atitinkami JANĮ 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai. KŪB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad „Šiuo metu yra pradėtas katilinės, priklausančios Jūsų įmonei, varžytynių procesas, todėl neteisminio bankroto bylos pradėjimas nėra galimas (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).“ Taigi, KŪB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas Bendrovės kreditoriumi nesutiko su neteisminio bankroto proceso vykdymu, nes nėra tenkinamas visos JANĮ 11 straipsnyje numatytos sąlygos. JANĮ 8 straipsnyje išsamiai numatyti veiksmai, kuriuos turi atlikti juridinio asmens vadovas, inicijuodamas nemokumo procesą. JANĮ nenumatyta, kad juridinio asmens vadovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo gauti kreditorių pritarimą.
3) Bendrovė pakankamai ilgą laiką turėjo mokestinę nepriemoką (pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. vasario 26 d., pagal pateiktas deklaracijas už 2022 m. sausio, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio rugsėjo mėn., pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. birželio 16 d. pagal pateiktas deklaracijas už 2021 ir 2022 metus, pelno avanso mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. birželio 16 d., pagal pateiktas deklaracijas už 2022 m. III, IV ketv., ir 2023 m. I, II ketv.). VMI prie FM jau nuo 2022 m. birželio mėn. vykdė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo VMI prie FM teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y., praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo aukščiau nurodytos priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo pradžios. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu Bendrovė turėjo 95.664,50 Eur mokestinę nepriemoką. Bendrovės nemokumas yra įrodytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-1276-1060/2023, todėl jo įrodinėti nereikia. Bankroto byla Bendrovei iškelta ne pagal juridinio asmens vadovo, o pagal kreditorės – VMI prie FM pareiškimą. Taigi, V. R. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytos pareigos, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
4) VMI prie FM 2024 m. sausio 4 d. pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. R. išdėstė, kad „vėliausiai, kada V. R. privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. birželio 20 d., t. y. VMI prie FM 2022 m. birželio 20 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai V. R. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“. Taip pat pareiškime nurodyta, kad „2023 m. rugsėjo 15 d. VMI prie FM parengė pareiškimą, kuriuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir taip nutraukė V. R. vykdomą trunkamą pažeidimą.“ Todėl teiginys, kad VMI prie FM pareiškime nenurodo, nuo kurio momento atsirado V. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pareiga inicijuoti bankroto bylą, neteisingas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. ir jo atstovas gynėjas S. A. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime pateiktus motyvus.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).
Motyvuojamoji dalis
ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
V. R. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo JANĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2023 m. rugsėjo 15 d., kai VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovei išnyko pareiga pačiai kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas administracinei nuobaudai skirti nėra suėjęs.
Tam, kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – ir susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Pasisakant dėl Bendrovės nemokumo momento, teismo vertinimu, būtina išanalizuoti ir įvertinti bankroto procese priimtus procesinius sprendimus, nes tai svarbu nustatant V. R. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1276-1060/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 107 767,43 Eur, iš jų: pridėtinės vertės mokestis – 32 853,44 Eur; delspinigiai – 1 754,54 Eur; pelno mokestis – 34 274,19 Eur; delspinigiai – 3 109,26 Eur; mokesčio avansas – 35 776,00 Eur. 2023 m. rugsėjo 14 d. VMI prie FM teikiant Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 95 664,50 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko išieškojimo veiksmus: 1) 2022 m. birželio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 24 202,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2022 m. liepos 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 195,70 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 3) 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtas nurodymas nurašyti 888,46 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) 2022 m. rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas išieškoti 24 417,93 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 5) 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nurodymas nurašyti 227,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 6) 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 335,42 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 7) 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtas nurodymas nurašyti 6 051,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 8) 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas nurodymas nurašyti 251,84 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 9) 2022 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas išieškoti 8 215,26 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 10) 2022 m. spalio 24 d. priminimas dėl išieškotinos 64 521,33 Eur sumos; 11) 2022 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 31 988,12 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 12) 2022 m. lapkričio 23 d. priimtas nurodymas nurašyti 1 022,14 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 13) 2022 m. gruodžio 1 d. priimtas nurodymas nurašyti 229,52 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 14) 2022 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 782,68 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 15) 2023 m. sausio 5 d. priimtas nurodymas nurašyti 37 544,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 16) 2023 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti 6 402,87 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 17) 2023 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 302,52 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 18) 2023 m. kovo 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 53,68 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 19) 2023 m. kovo 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 6 189,99 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 20) 2023 m. balandžio 6 d. priimtas nurodymas nurašyti 28,96 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 21) 2023 m. balandžio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 6 347,65 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 22) 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 53,12 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 23) 2023 m. gegužės 31 d. priimtas nurodymas nurašyti 108,55 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 24) 2023 m. birželio 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 17 108,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 25) 2023 m. liepos 3 d. priimtas nurodymas nurašyti 74,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 26) 2023 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti 17665,25 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau veiksmai buvo nerezultatyvūs.
Taigi akivaizdu, jog V. R. žinodamas Bendrovės turimus įsipareigojimus, jam vadovaujant surašytus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, taip pat tai, kad jo vadovavimo laikotarpiu buvo atleisti visi darbuotojai, galėjo ir turėjo suvokti kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, t. y. kad Bendrovė yra nemoki, bei tuo remiantis turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui įmonei ir VMI prie FM interesų pažeidimui.
Žemesnės instancijos teismas
Darytina išvada, jog V. R. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o šios pareigos laiku neįvykdęs pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.
Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertina skirtinos nuobaudos individualizavimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). V. R. padarė administracinį nusižengimą, jam skirtina nuobauda, kuri turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinus nusižengimo aplinkybes, ekonominę bei verslo logiką ir etiką, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais skirtina mažesnė, nei minimali – 500 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,
nutaria:
V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.